d02b403f-989f-46c8-a91b-9f075148dac8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-815-413/2012;Proceso Nr. 2-56-3-00675-2011-8;Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.5;21.4.2.6; 116.1.. (S)                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovei Genovaitei D.

D., jos atstovams V. J. ir advokatui G. M.,atsakovams D. J., E. K. ir jų atstovui advokatui Linui Mažonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Genovaitės D. D. ieÅ¡kinį atsakovams D. J. ir E. K., tretysis asmuo Kauno m. 26-ojo notarų biuro notarė V. T., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nustatė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis buto, esančio Kaune, V. S. g. 12-3, 2008 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės Genovaitės D.

D. ir atsakovės D. J., ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. to paties buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų D. J. ir E. K.. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės seneliai, gyvenę (duomenys neskelbtini), buvo geri ieÅ¡kovės ir jos tėvų pažįstami, todėl atsikėlus atsakovei gyventi į KaunÄ ir siekdama jai padėti, ieÅ¡kovė 2003 m. leido atsakovei apsigyventi jos bute (duomenys neskelbtini), nereikalaudama iÅ¡ atsakovės jokio nuomos mokesčio. 2008 m. atsakovė įkalbėjo jÄ parduoti ginčo butÄ už 110 000 Lt, tačiau neturėdama pakankamai lėšų butui įsigyti, pasiÅ«lė sutartÄ pinigų sumÄ sumokėti per vienerius metus.

Atsakovė tvirtino, kad tik įgijusi butÄ nuosavybės teise, ji galės butÄ Ä¯keisti ir gauti banko paskolÄ . Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ (2008-08-06) atsakovei ieÅ¡kovės bute sumokėjus 14 000 Lt, jos nuvyko į Kauno 26-Ä jį notarų biurÄ sudaryti sutarties. Atsakovė notarei patvirtino, kad Å¡iuo metu visos reikiamos pinigų sumos neturi, tačiau neturėdama pagrindo abejoti atsakovės sÄ Å¾iningumu, ieÅ¡kovė sutiko sutartį pasiraÅ¡yti, pareikÅ¡dama, kad pinigus atsakovė sumokės per vienerius metus, gavusi banko paskolÄ .

Po sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovė iÅ¡ viso yra sumokėjusi 18 000 Lt, tačiau 2010 m. ji pareiÅ¡kė, kad yra pilnai atsiskaičiuosi ir likusios pinigų sumos neketina mokėti. Dėl atsakovės sukčiavimo ji 2010 m. spalio 21 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau 2010 m. lapkričio 15 d. tokį tyrimÄ atsisakyta pradėti konstatavus, kad Å¡alių ginčas turėtų bÅ«ti sprendžiamas civiline tvarka. Siekdama atgauti nesumokėtų pinigų už butÄ dalį, ieÅ¡kovė 2011 m. kovo 30 d. nusiuntė atsakovei ir jos tėvui J.

J. pretenzijÄ , tačiau jokio atsakymo iÅ¡ jų negavo. Negana to, siekdama iÅ¡vengti prievolės ieÅ¡kovei, atsakovė 2010 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo patalpÄ pardavė ilgamečiui savo draugui ir sugyventiniui atsakovui E. K.. Å i ginčijama sutartis sudaryta iÅ¡ karto po to, kai ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių veiksmų dėl nesumokėtos pinigų dalies grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovė teigia, kad pirmÄ jį ginčijamÄ sandorį ji sudarė suklaidinta atsakovės, o antrasis tarp atsakovų sudarytas sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių ir neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, kadangi ginčo bute atsakovė liko gyventi ir toliau.

Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė D. J. paaiÅ¡kino, kad 110 000 Lt už parduodamÄ butÄ sumokėjo ieÅ¡kovei sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Å i aplinkybė konstatuota sutarties 2.1 punkte. Buto pirkimui pinigus davė jos senelis (50 000 Lt), tėvai (40 000 Lt) ir brolis K. J. (20 000 Lt). Apie pinigų gavimÄ ieÅ¡kovė pasirašė sutartyje. 2010 m. ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo V. J. pradėjo reikalauti neva nesumokėtos už buto pirkimÄ pinigų dalies 92 000 Lt.

Dėl patiriamo spaudimo ir grÄ sinimų ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į p9olicijos komisariatÄ , o butÄ parduoti savo draugui E. K..Atsakovas E. K. nurodė, kad atsakovę D. J. pažįsta nuo 2009 m. pabaigos. Maždaug 2010 m. birželio mėn. jis atsakovei prasitarė, kad norį įsigyti butÄ . Atsakovė pasiÅ«lė pirkti jos butÄ , esantį V. S. g. 12-3, Kaune. Apie atsakovės ir ieÅ¡kovės konfliktÄ jis nieko nežinojo. Dalį pinigų (90 000 Lt) buto pirkimui davė artimieji, kitÄ dalį (20 000 Lt) turėjo pats.Tretysis asmuo notarė V.

T. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. dėl buto pardavimo į notarų biurÄ kreipėsi ieÅ¡kovė. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų suprato, kad pinigai už parduodamÄ butÄ buvo sumokėti ieÅ¡kovei prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Å alims buvo iÅ¡aiÅ¡kinta kiekviena sutarties nuostata ir jos sudarymo pasekmės, įsitikinta jų veiksnumu, pinigų gavimo faktÄ ieÅ¡kovė patvirtino asmeniniu įraÅ¡u buto pirkimo-pardavimo sutartyje.

IeÅ¡kinys tenkintinas Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Pagal CK 1.90 straipsnį sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad toks suklydimas buvo esminis. Vertinant, ar bu­vo su­klys­ta, taikytinas pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus (CPK 3 str. 7 d.), t.y. Å¡a­lies, teigiančios, jog ji su­kly­do, el­ge­sį bÅ«­ti­na ver­tin­ti at­si­Å¾vel­giant į ap­dai­raus, ati­daus žmo­gaus el­ge­sį tokio­mis pat ap­lin­ky­bė­mis.

Pro­tin­gu­mo prin­ci­pas reiÅ¡­kia, kad, esant su­tar­ties lais­vei ir as­me­nų lygiateisiÅ¡kumui, kiek­vie­nas as­muo pri­va­lo pats rÅ«­pin­tis sa­vo tei­sė­mis ir in­te­re­sais. Kai su­kly­di­mas yra tik su­kly­du­sios san­do­rio Å¡a­lies neapgalvo­tos ri­zi­kos ar jos ne­at­sar­gu­mo re­zul­ta­tas, pri­pa­Å¾in­ti sutar­tį nega­lio­jan­Äia nė­ra tei­si­nio pa­grin­do, nes to­kiu at­ve­ju Å¡a­lies su­kly­di­mo ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti. Ver­ti­nant, ar ap­skri­tai bu­vo su­klys­ta, rei­kia atsi­Å¾velg­ti į san­do­rio Å¡a­lies, teigiančios, jog ji su­kly­do, am­Å¾ių, iÅ¡­si­moks­li­ni­mÄ , san­do­rio su­da­ry­mo ir ki­tas svar­bias ap­lin­ky­bes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

Motyvai, dėl kurių sudaromas sandoris (t.y. įvairÅ«s Å¡alies tikslai, planai, siekiai, viltys, įsivaizdavimai ir pan.), susiję su sandorio padariniais, yra labai individualÅ«s ir subjektyvÅ«s. Jie dažniausiai kitai sandorio Å¡aliai nėra žinomi arba paprasčiausiai neturi reikÅ¡mės. Todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali bÅ«ti pripažintas esminiu suklydimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sÄ lygos arba motyvai nurodomi kaip sÄ lyginio sandorio elementas ir apie juos žinojo abi Å¡alys.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė, o atsakovė nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad Å¡alių susitarimu butas parduodamas už 110 000 Lt kainÄ , kuriÄ pardavėja pareiÅ¡kia ir garantuoja, kad gavo iÅ¡ pirkėjos Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymo metu. Apie tai, kad pardavėja gavo visus pinigus, ieÅ¡kovė patvirtino savo įraÅ¡u ir paraÅ¡u sutartyje (t.1, b.l. 11-16). IeÅ¡kovė teigia, kad sutarties sudarymo dienÄ iÅ¡ atsakovės gavo ne visÄ sutartÄ sumÄ , o 14 000 Lt, likusius 4000 Lt atsakovė sumokėjo po sutarties pasiraÅ¡ymo ir liko skolinga 92 000 Lt.

Byloje nėra ginčo, kad pinigai ieÅ¡kovei buvo sumokėti iki sutarties pasiraÅ¡ymo (nurodytÄ aplinkybę patvirtino tiek sutarties Å¡alys, tiek notarė), taigi pamintas sutarties 2.1 punktas prieÅ¡taravo CK 6.344 straipsnio 4 dalyje numatytai taisyklei, kad pirkėjas kainÄ sutarties pasiraÅ¡ymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sÄ skaitÄ , o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo vieÅ¡ame registre. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Ä®rodinėjimo priemones numato CPK 177 straipsnio 2 dalis. Tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime nereiÅ¡kia, jog jis tampa prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis raÅ¡ytinis įrodymas tais atvejais, kai Å¡is dokumentas pateikiamas į bylÄ kaip patvirtinantis vienÄ ar kitÄ bÅ«tinÄ toje byloje nustatyti faktÄ , t. y. kai jis byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys reikÅ¡mingi nustatant įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes.

Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kos formÄ turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip raÅ¡ytinis įrodymas. Be to, CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus, siekiant paneigti oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes, netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.Ginčijant sandorį svarbu nustatyti jo sudarymo motyvus, nes bet kuris teisinis veiksmas paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios sandorio sudarymo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.

Byloje nustatyta, kad ginčijamos sutarties Å¡alis siejo seni draugiÅ¡ki santykiai, atsakovė ieÅ¡kovės bute gyveno nuo 2003 metų. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ pasitikėti atsakove. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad dėl atsakovės ribotų finansinių galimybių pastaroji negalėjo iÅ¡ karto sumokėti visos pinigų sumos už parduodamÄ butÄ , todėl Å¡alys sutarė, kad likusiÄ pinigų dalį atsakovė sumokės gavusi banko paskolÄ . Pagal CK 6.344 straipsnio 1 dalį, pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainÄ per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

Taigi pareiga įrodyti, kad pirkėjas sumokėjo sutartyje nustatytÄ kainÄ tenka atsakovei (CPK 178 str.). NurodomÄ aplinkybę atsakovė įrodinėjo liudytojų (savo tėvų ir brolio) parodymais. Vertinant paminėtų liudytojų parodymus matyti, kad juose yra esminių prieÅ¡taravimų. Visų pirma, pinigų, reikalingų buto pirkimui, suteikimo atsakovei faktÄ liudytojai grindė savo nuosavomis lėšomis, laikytomis namuose. Todėl patikrinti Å¡iÄ aplinkybę kitais leistinais įrodymais teismui nėra galimybės. Antra, nors atsakovė teikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus apie savo tėvų, brolio ir senelio gaunamas /deklaruotas pajamas ir turimÄ turtÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtina atsakovei perduotų nei pinigų dydžio, nei perdavimo fakto (t.1, b.l. 110-155, 169-194).

Trečia, prieÅ¡ingai nei teigė atsakovė ir liudytojai J. J. bei M. J., liudytojas K. J. (atsakovės brolis) patvirtino, kad tėvams perduodant pinigus jis nedalyvavo ir kaip sesuo (atsakovė) grįžo su pinigais iÅ¡ tėvų namų į KaunÄ jis nepamena, sesuo jam nieko nesakė (t.2, b.l. 2-32). Remiantis nurodytu, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovė neįrodė, jog sumokėjo ieÅ¡kovei visÄ Sutartyje numatytÄ buto kainÄ ir prieÅ¡ingai, kitos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daugiau tikėti, kad ieÅ¡kovei buvo sumokėta tik dalis Sutartyje numatytos pinigų sumos.

IÅ¡ liudytojos R. D. parodymų matyti, kad jie iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis apie dalies, t.y. 10 000 Lt, gautų už parduotÄ butÄ (14 000 Lt), perdavimÄ bažnyčiai ir atitinka kitÄ ieÅ¡kovės ir liudytojos nurodytÄ aplinkybę, kad Å¡ios pinigų sumos perdavimo faktas buvo patvirtintas kasos pajamų orderiu (t.2, b.l. 84, 93-96). Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir liudytojo K. J. sutampančius paaiÅ¡kinimus, kad iÅ¡ karto po Sutarties sudarymo liudytojas ieÅ¡kovę nuvežė į Lekėčius, o čia ieÅ¡kovės turimÄ pinigų sumÄ matė liudytoja R.

D., daugiau tikėtinais pripažintini ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kad be paminėtos 14 000 Lt sumos, daugiau pinigų po sandorio sudarymo ieÅ¡kovė neturėjo (CPK 185 str.).Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Sutarties sudarymo dienÄ jos Å¡alys žinojo apie sÄ lyginį sandorio motyvÄ (vietoje visos buto kainos bus mokama jos dalis), taigi ir apie Å¡alių tikrosios valios neatitinkančiÄ Sutarties sÄ lygÄ , kur Å¡alys patvirtino, kad yra pilnai ir tinkamai atsiskaityta už turtÄ (Sutarties 2.1 punkto sÄ lyga).

Praėjus šalių sutartam terminui likusiai pinigų daliai mokėti, ieškovė buvo aktyvi ir ėmėsi priemonių skolos išieškojimui (t.1, b.l. 19-23). Remiantis išdėstytu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ginčijama buto pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovėi esmingai suklydus. Sudarytas sandoris neatitiko tikrosios ieškovės valios, todėl reikalavimas panaikinti sandorį CK 1.90 straipsnio pagrindu yra pagrįstas ir tenkintinas.Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisnių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.

Tariamojo sandorio (simuliacijos) Å¡alių valia neturi defektų, nes sandorio Å¡alys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisnių padarinių ir tÄ gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo atsakovė D. J. pardavė už 80 000 Lt ginčo butÄ atsakovui E. K. (t.1, b.l. 160-162). Sandorio sudarymo metu atsakovai gyveno kartu kaip sugyventiniai.

Nors atsakovas teigia, kad jam apie ieÅ¡kovės ir atsakovės santykius nieko nebuvo žinoma, tačiau Å¡ie argumentai prieÅ¡tarauja pačios atsakovės paaiÅ¡kinimams raÅ¡ytiniuose procesiniuose dokumentuose ir jos paaiÅ¡kinimams teismo posėdyje (t. 90-91, t.2, b.l. 88-92). IÅ¡ paminėtų aplinkybių spręstina, kad sandorio Å¡alys nebuvo sÄ Å¾iningos, kadangi kilus ieÅ¡kovės ir atsakovės ginčui dėl nesumokėtų pinigų už butÄ , atsakovai, sudarydami sandorį, siekė apsunkinti ginčo patalpų teisinį statusÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti prievolės įvykdymo ieÅ¡kovei.

Todėl reikalavimas panaikinti atsakovų sandorį kaip tariamÄ laikytinas pagrįstu (CK 1.86 str. 1 d.).Pripažinus ieÅ¡kovės ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 1.86 str. 2 d., 1.90 str. 2 d.). Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (CK 1.80 str. 2 d.).

Taigi, atsakovė D. J. privalo grÄ Å¾inti atsakovui E. K. 80 000 Lt ir ginčo butÄ ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė privalo grÄ Å¾inti atsakovei 18000 Lt, kuriuos jis gavo už parduotÄ butÄ .IeÅ¡kinį patenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal 93 straipsnio 1 dalies, 96 ir 98 straipsnių taisykles IeÅ¡kovė, paduodama ieÅ¡kinį, sumokėjo 200 Lt žyminį mokesti ir nuo 3000 Lt likusios (nesumokėtos) dalies sumokėjimo buvo atleista (t.1, b.l. 56, 77-78). Be to, ieÅ¡kovė patyrė 2400 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, o valstybė – 63,72 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.1, b.l. 3).

IeÅ¡kinį patenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 straipsniais, teisėjas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiomis buto, esančio V. S. g. 12-3, Kauno m., 2008 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės G. D. D. ir atsakovės D. J., ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų D. J. ir E. K..Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovę D.

J. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei Genovaitei D. D. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui E. K. – 80 000 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų). Ä®pareigoti ieÅ¡kovę Genovaitę D. D. grÄ Å¾inti atsakovei D. J. 18 000 Lt (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių litų).Priteisti iÅ¡ atsakovų D. J. ir E. K. po 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų ) žyminio mokesčio ir po 1200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovei G. D. ir po 31,86 Lt (trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ 86 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                                       Gintautas Koriaginas