d02b048d-b95c-427a-a097-4c0da91109da · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-128-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo M.

V. (toliau – M. V.) skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2015 m. gruodžio 2 d. Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimÄ Nr. 94-492 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos,n u s t a t ė : M. V. 2013 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.2014 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 str. nuostatomis, M. V. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, nustatant jam sumažintÄ 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., Å¡iuo nuosprendžiu M. V. paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du buvo subendrinta su 2013 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. V. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, paskiriant M. V. galutinę subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 3 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 3 d.. 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 94-492 Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam M. V., tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė.Nesutikdamas su tokiu sprendimu, nuteistasis M.

V. skundu apygardos teismui praÅ¡o panaikinti 2015 m. gruodžio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 94-492, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę jis dirba, jam paskirtÄ darbÄ atlieka be jokių nusiskundimų, praėjo visas elgesį gerinančias programas, dalyvauja anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, už gerÄ elgesį buvo skatintas du kartus, drausminių nuobaudų neturi.

M. V. pabrėžia, kad iÅ¡ savo uždirbamų pinigų jis savanoriÅ¡kai moka antstoliams, turi ir pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo M. V. skundas atmetamas.BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Atsižvelgiant į aptartÄ BVK 157 str. 1 d. nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tokiu atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, t. y. vidutinė ar aukÅ¡ta, komentuojamos nuostatos jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos ir jis negali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama kaip teisiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisinga.

Esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, pakanka nustatyti bent minimalius nuteistojo elgesio pokyčius, leidžiančius pagrįstai konstatuoti jo elgesyje esant tam tikrÄ pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kadangi žemos rizikos buvimas savaime suponuoja iÅ¡vadÄ apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tuo tarpu esant vidutinei ar didelei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tokia pažanga turi bÅ«ti akivaizdi ir pagrįsta reikiamais duomenimis.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė BVK 157 str. 1 d. nuostatas, tačiau, net ir esant Å¡ioms aplinkybėms, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir netinkamais motyvais, atsisakydamas tvirtinti 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos nutarimÄ , priėmė netinkamÄ sprendimÄ .Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 80 balų.

Å iuo aspektu akcentuotina, kad tokiu atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi bÅ«ti vertinama nuteistojo pažanga jÄ mažinant ir tokiu atveju ji turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Å ių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors skundu apygardos teismui M. V. teigia, kad Å¡iuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomÄ bausmės dalį, buvo skatintas, pataisos namuose dirba, jam paskirtÄ darbÄ atlieka be jokių nusiskundimų, praėjo visas elgesį gerinančias programas, dalyvauja anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, M.

V. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir priskiriama vidutinei, tačiau yra artima aukÅ¡tai (100-168 balai), dėl ko, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti iÅ¡skirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis itin akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumÄ .Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su 2015 m. lapkričio 17 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – mÄ stymas, elgesys bei nuostatos, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai galintys paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Tokiu bÅ«du, sprendžiant M. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ vadovaujantis aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, bÅ«tina įvertinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ tolimesnei nuteistojo elgesio korekcijai bei paties M.

V. pastangas mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , siejamÄ su jo mÄ stymu, elgesiu bei nuostatomis.Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, M. V. nepasižymi perdėtu impulsyvumu ar agresyvumu, tačiau kai kuriose situacijose gali pasielgti neapgalvotai, kÄ neabejotinai patvirtina ir nusikaltimo, už kurio padarymÄ nuteistasis ir atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, pobÅ«dis (bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios aiÅ¡kios priežasties sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ ).

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo alkoholio vartojimÄ bei su tuo susijusias problemas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimÄ jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia dedantis pakankamas pastangas visiÅ¡kam Å¡io neigiamo įpročio atsisakymui, tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Remiantis M. V. skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistojo įsitikinimu, su alkoholio vartojimo problema jis gali susitvarkyti pats, į anoniminių alkoholikų užsiėmimus buvo nuėjęs tik vienÄ kartÄ , kas leidžia pagrįstai manyti, jog alkoholio vartojimo problema vis dar yra atvira ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog ji gali pasikartoti nuteistajam išėjus į laisvę.

Ir nors Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistojo alkoholio vartojimas bei su tuo susijusios problemos nėra priskiriamos M. V. kriminogeniniams veiksniams, galintiems paskatinti jo nusikalstamumÄ ateityje, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ios problemos sprendimui pataisos namuose turėtų bÅ«ti skiriamas didesnis dėmesys, o pats nuteistasis turėtų dėti didesnes pastangas visiÅ¡kam jos eliminavimui. Juo labiau įvertinus ir tai, kad tai ne pirmas nuteistojo nusikaltimas, kurį jis padarė bÅ«damas neblaivus.

Vertinant M. V. mÄ stymÄ bei elgesį pataisos namuose, pabrėžtina, jog nuteistasis atpažįsta turimas problemines sritis, tačiau yra linkęs jas minimalizuoti (kÄ atskleidžia ir nuteistojo požiÅ«ris į alkoholio vartojimÄ ), į savo problemas jis linkęs žvelgti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, todėl ne visuomet pasirenka tinkamas strategijas joms iÅ¡spręsti. Be to, nors M. V. ir stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau tai jam pavyksta ne visuomet, kadangi nuteistasis labiau koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, visiÅ¡kai neįvertindamas galimų ilgalaikių pasekmių.

Tokį nuteistojo požiÅ«rį atskleidžia ir priteistų civilinių ieÅ¡kinių atlyginimas. Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pataisos namuose gauti vykdomieji raÅ¡tai 494,70 eurų žalai atlyginti. M. V. bÅ«damas pataisos namuose atlygino vos 57,55 eurus, nors į savo asmeninę sÄ skaitÄ nuo jo atvykimo į pataisos namus (2014 m. vasario 11 d.) gavo 859,72 eurus, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog M. V. nagrinėjamu atveju turėjo galimybę savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atlyginti visiÅ¡kai, tačiau to nepadarė, kas neabejotinai atskleidžia atsainų nuteistojo požiÅ«rį ne tik į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet ir į jos pasekmes bei galimybę jas bent iÅ¡ dalies paÅ¡alinti atlyginant padarytÄ turtinę žalÄ .

Å iame kontekste akcentuotina ir tai, jog nors nuteistasis ir gauna lėšų į savo asmeninę sÄ skaitÄ , tačiau jų nenukreipia ne tik į civilinio ieÅ¡kinio atlyginimÄ , bet ir į savo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ , kas vėlgi neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai abejoti pakankama jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .Abejonių pakankama M. V. elgesio korekcija kelia ir jo nuostatos. Sutinkamai su Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistajam kyla sunkumų suprantant kitų požiÅ«rį, pataisos namuose vis dar stebimas jo polinkis laikytis savo, o ne visuomenės taisyklių, kÄ neabejotinai patvirtina tiek Å¡is, tiek ir praeityje buvę M.

V. teistumai. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje M. V. buvo teistas 9 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutai, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistasis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad teigiamo poveikio teismo paskirtos bausmės ir parodytas pasitikėjimas jokios įtakos nuteistajam nepadarė. Ši aplinkybė, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. V. nuostatas, jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kurios pokyčių skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje aukštesnysis teismas neįžvelgia.

Tuo tarpu įvertinus tai, kad net ir Å¡iuo metu pastebimas nuteistojo polinkis laikytis savo, o ne visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad pataisos namuose M. V. laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių, leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija, juo labiau įvertinus ir jam nustatytÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatÄ â€“ 80 balų. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir duomenys apie M. V. socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad, sutinkamai su pateiktais duomenimis, nors M. V. ir bendrauja su artimaisiais, tačiau pasimatymų metu jų nėra lankomas. Be to, vaikų turėjimas ar ryÅ¡iai su artimaisiais, nesutrukdė nuteistajam nusikalsti ir analizuojamu atveju, todėl abejotina, kad Å¡is veiksnys yra pakankamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio užkardymui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir netinkamais motyvais, atsisakydamas tvirtinti 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos nutarimÄ , priėmė netinkamÄ sprendimÄ , Å iame kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad M.

V. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . Tokiu bÅ«du, naikinti nors ir netinkamais motyvais pagrįstos Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo M.

V. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                    Albinas Antanaitis Teisėjai :                                                                                         Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                                                                                                          Rimas Å virinas