2022-12-29 Nr. BB-7578-1-01-1-19851-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-5987/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19851-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio T. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Prokurorė kasaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinė tvarka.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarydamas išvadą, kad T. B. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. T. B. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti iš tyčinių neatsargiais, dėl to baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes šio teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų T.

B. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimui išspręsti, išnagrinėjimu. Anot apeliacinės instancijos teismo, nukentėjusiojo S. K. ir liudytojos J. E. parodymai nėra visiškai nuoseklūs. Tačiau prokuroro įsitikinimu, tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojos ir nukentėjusiojo parodymuose nelaikytini pakankamu pagrindu atmesti jų parodymus. T. B. pateikta įvykio versija vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau ji paneigta objektyviais bylos faktiniais duomenimis.

Anot apeliacinės instancijos teismo, policijos pareigūnų G. G. ir A. Š. parodymai yra išvestiniai, dėl to nėra pakankami T. B. kaltei dėl inkriminuotos veikos konstatuoti. Tačiau tokia išvada buvo padaryta nesugretinus šių parodymų su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. T. B. inkriminuotų smurtinių veiksmų pobūdis dera su specialisto išvada, nukentėjusiajam S. K. nustatytu kūno sužalojimo padarymo mechanizmu. Kasatorė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas pakeitė kaltinime nurodytą aplinkybę („nuteistasis ranka sudavė nukentėjusiajam“ kita „T.

B., tyčia stumdamas laiptinės duris, sudavė nukentėjusiajam į dešinės rankos riešą, kuriuo šis dengėsi veidą“), nuosprendyje neįvertino privalomos tvarkos keičiant kaltinime išdėstytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir nepanaikino pirmos instancijos teismo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas matydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešęs apie keičiamas kaltinime išdėstytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, nagrinėjimo teisme dalyviams, pakeitė kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis, privalėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl padarytų esminių BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 255 straipsnio ir 256 straipsnio 3 dalies pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės bei turėjo būti priimtas naujas (apkaltinamasis ar išteisinamasis) nuosprendis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą, jos nuomone, neteisingą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą. Pažymėtina, kad tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Prokurorės kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kuriais būtų tiesiogiai pagrindžiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymas. Kasacinis skundas grindžiamas hipotetiniais teiginiais bei prielaidomis dėl T. B. veiksmų padarant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Į šiuos argumentus atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl bylos duomenų nepakankamumo pripažįstant T. B. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, klausimas dėl esminių BPK pažeidimų, kurie prokurorės manymu buvo padaryti keičiant kaltinimą nebuvo keliamas, apeliacinės instancijos teismas tokio klausimo nenagrinėjo, taigi šis klausimas negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis