d02706f4-0771-4fd7-b53d-9ddc004f3df3 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1699-601/2018 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00248-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.; 3.1.7.6.; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių UAB ,,Verslo“ ir UAB ,,Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos zoologijos sodui dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, Teismas n u s t a t ė:

I. IeÅ¡kovės procesinių dokumentų esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Verslo“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: - įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ esmės pakoreguoti kriterijų „Techniniai sprendiniai (T1)“, „Rizikos valdymas (T2)“ ir „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (T3)“ pasiÅ«lymų vertinimo tvarkÄ arba apskritai atsisakyti Å¡ių kriterijų; - įpareigoti atsakovÄ atskirti projektavimo paslaugas ir statybos darbus į atskiras dalis arba vykdyti atskirus pirkimus; - įpareigoti atsakovÄ atskirti statybos darbus pagal pretenzijoje nurodytus siÅ«lymus (pagal skirtingÄ pastatų paskirtį ir specifikÄ ) ir atitinkamai vykdyti atskirus pirkimus arba statybos darbų pirkimÄ skaidyti į nurodytas dalis; - įpareigoti atsakovÄ nustatyti įprastÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose terminÄ praÅ¡ymų (klausimų) pateikimui, kuris bÅ«tų skaičiuojamas ne nuo Pirkimo sÄ lygų paskelbimo, o iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos (pavyzdžiui, ne vėliau kaip 9 dienos iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos); - įpareigoti atsakovÄ visus pirkimo dokumentuose nurodytus darbus įtraukti į žiniaraščius ir panaikinti Pirkimo sÄ lygų IV dalies 1.1 punkto nuostatÄ dėl pareigos tiekėjui įtraukti žiniaraščiuose nenurodytus darbus; - įpareigoti atsakovÄ pagal pateiktas pastabas iÅ¡ esmės pakoreguoti kriterijų „Specialistų numatomas atlygis (T4)“ ir jo vertinimo tvarkÄ .

2. Nurodė, kad Pirkimo sÄ lygų 58 punkte apraÅ¡yta kriterijų „Techniniai sprendiniai (T1)“, „Rizikos valdymas (T2)“ ir „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (T3)“ vertinimo tvarka yra pernelyg subjektyvi, pažeidžianti VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies ir VPÄ® 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tai patvirtina aplinkybė, kad vertinant atskirus pasiÅ«lymų aspektus, egzistuoja reali galimybė, kad atskiri aspektai patektų į skirtingas vertinimo balais skales, tačiau apraÅ¡yta vertinimo tvarka nenurodo, kaip tokios situacijos sprendžiamos, todėl kiekvienu atveju perkančioji organizacija subjektyviai suteiks atitinkamÄ vertinimÄ (taigi vienÄ ar kitÄ vertinimo aspektÄ pripažins reikÅ¡mingesniu ir bÅ«tent pagal jį paskirs vertinimo balus).

Galiojantis pasiÅ«lymų vertinimo apraÅ¡ymas sudaro neiÅ¡sprendžiamÄ situacijÄ , kadangi nėra aiÅ¡ku, kaip vertinti pasiÅ«lymÄ , kai jis to paties kriterijaus atžvilgiu pagal vienÄ aspektÄ vertintinas 1-25 balais, pagal antrÄ aspektÄ â€“ 56-75 balais, o pagal trečiÄ â€“ 76-100 balų ir t. t. NeaiÅ¡ku, kodėl Pirkimo sÄ lygų 85.2 p. aptariamų kriterijų atžvilgiu yra nustatyta 60 balų (iÅ¡ 100 balų) minimali riba, nors Å¡ių kriterijų vertinimas suskirstytas 25 balų intervalais.

Ä®vertinus tai, jog minimalus balas yra 60 balų, nesuprantama, kam reikia iÅ¡skirti net du atskirus intervalus (1-25 ir 26-50 balų). Tiekėjams pagal aptariamÄ pasiÅ«lymų vertinimo tvarkÄ nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kiek konkrečioje situacijoje bÅ«tų suteikiama balų. Ginčijama pasiÅ«lymo vertinimo tvarka neatitinka teismų praktikos, pernelyg subjektyvi, sudaranti galimybes perkančiajai organizacijai palankiai vertinti „priimtinesnį pasiÅ«lymÄ â€œ ir taip manipuliuoti pasiÅ«lymų vertinimu, netiksli, neaiÅ¡ki ir dviprasmiÅ¡ka.

VieÅ¡ai paskelbta pasiÅ«lymų vertinimo tvarka yra akivaizdžiai neaiÅ¡ki ir sudaranti perkančiajai organizacijai praktiÅ¡kai neribotÄ pasirinkimo laisvę vertinant pasiÅ«lymus, o joks tiekėjas, susipažinęs su apraÅ¡ymu, negali objektyviai įvertinti, kokie balai bÅ«tų skiriami. IeÅ¡kovas ginčija ne pačius pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus, o tik jų vertinimo tvarkÄ . Apjungus sudėtinį pirkimo objektÄ kartu yra perkamos ne tik projektavimo paslaugos ir statybos darbai, tačiau taip pat apjungti rangos darbai skirtingos paskirties ir specifikos pastatuose.

Tokiu bÅ«du yra stipriai susiaurinamas pasiÅ«lymus galinčių pateikti tiekėjų ratas. Pareiga pagrįsti pirkimo apjungimÄ tenka perkančiajai organizacijai, pirkimo apjungimas turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis, privalo atitikti proporcingumo principÄ . Ä®prastai projektavimÄ atlieka kita įmonė nei statybos darbus, dėl to projektavimo ir statybos darbų apjungimas nepagrįstas tiekėjų suinteresuotumo požiÅ«riu ir norinčias pirkime dalyvauti statybos įmones verčia pasitelkti projektavimo įmones.

Vykdant bendrÄ projektavimo ir statybos darbų pirkimÄ , kuomet nesant techninio projekto neįmanoma bent apytiksliai įvertinti statybos darbų apimties, kiekvienas tiekėjas, teikdamas pasiÅ«lymÄ dėl tokio neapibrėžto objekto, privalo įsivertinti savo rizikÄ , kas bet kokiu atveju visuomet padidina tokiems pirkimams teikiamų pasiÅ«lymų kainas. Projektavimo paslaugų atskyrimas nuo statybos darbų niekaip neigiamai nepaveiktų nurodytų poreikių, kadangi bÅ«tų rengiamas bendras visai teritorijai techninis projektas, užtikrinantis vieningÄ koncepcijÄ , architektÅ«rÄ bei kitus atsakovo iÅ¡dėstytus poreikius.

Skirtingos paskirties pastatai pasižymi atskira specifika, dėl to dažnai jų vykdyme specializuojasi skirtingos įmonės. Didelė dalis pastatų yra skirta įvairių gyvÅ«nų laikymui, tačiau taip pat yra įtraukti ir mokslo bei kultÅ«ros paskirties pastatai. IÅ¡skaidžius pirkimo objektÄ ir atskyrus bent pirmosios grupės pastatus (kitos paskirties pastatus) nuo antrosios grupės (mokslo paskirties ir kultÅ«ros paskirties statinių), žymiai padidėtų pirkime galinčių dalyvauti tiekėjų ratas.

Skaidant darbus pagal skirtingÄ pastatų paskirtį, bÅ«tų užtikrinama atsakovo akcentuojama gyvÅ«nų gerovė, kadangi tas pats tiekėjas atliktų darbus praktiÅ¡kai visuose pastatuose, kur bus laikomi gyvÅ«nai. Pirkimo sÄ lygų 43 punkte nustatytas neproporcingas terminas tiekėjams praÅ¡ymus (klausimus) teikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo dokumentų paskelbimo, nors pasiÅ«lymams pateikti nustatytas net 60 dienų terminas. Å iuo atveju terminas teikti praÅ¡ymus (klausimus) yra nepagrįstai suvienodintas su VPÄ® 102 straipsnyje įtvirtintu terminu teikti pretenzijas.

Nurodytas 10 dienų terminas teikti praÅ¡ymams (klausimams) akivaizdžiai pažeidžia VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ , kadangi nustatytu terminu peržengiamos atsakovo diskrecijos ribos ir nepagrįstai ribojamos tiekėjų galimybės tinkamai parengti pasiÅ«lymus. Pirkimo sÄ lygų IV dalies 1.1 punkte nurodytas reikalavimas į žiniaraščius įtraukti juose nenurodytus, tačiau užsakovo reikalavimuose reikalaujamus darbus: „Privaloma užpildyti visas žiniaraščių eilutes, o esant reikalui papildant žiniaraÅ¡tyje nenurodytais, bet Užsakovo reikalavimuose reikalaujamais, darbais“, nepagrįstai perkančiosios organizacijos klaidos ar netinkamai parengtų Pirkimo dokumentų rizikÄ perkelia tiekėjui.

Å i nuostata yra nepagrįsta ir neteisėta, kelianti pagrįstus įtarimus dėl galimai tyčia parengtų netikslių ir neaiÅ¡kių pirkimo dokumentų, dėl to reikalaujama visus Pirkimo dokumentuose nurodytus darbus įtraukti į žiniaraščius ir panaikinti Pirkimo sÄ lygų IV dalies 1.1 punkto nuostatÄ ta apimtimi, kiek ji sudaro galimybes atmesti tiekėjo pasiÅ«lymÄ , Å¡iam neįtraukus perkančiosios organizacijos galimai sÄ moningai užslėptų darbų. Nustatytas kriterijus „Specialistų numatomas atlygis (T4)“ neatitinka VPÄ® 55 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų, taip pat jis yra akivaizdžiai neproporcingas ir sudaro nelygiavertes sÄ lygas skirtingose valstybėse įsisteigusiems tiekėjams.

3. Dublike nurodyta, kad pasiÅ«lymų vertinimo tvarka yra subjektyvi ir suteikianti perkančiajai organizacijai neribotÄ pasirinkimo laisvę vertinant pasiÅ«lymus. IeÅ¡kovas konkrečiai nurodė ne tik tai, kad nereikalauja iki smulkmenų detalizuoti visus pasiÅ«lymų vertinimo aspektus, kaip siekia parodyti atsakovas, tačiau kartu nurodė, kaip, jo manymu, nesudėtingai galėtų bÅ«ti paÅ¡alinamas vertinimo tvarkos ydingumas, t. y. kiekvienÄ apraÅ¡ytÄ aspektÄ vertinant atsietai nuo kitų, o ne bendrai, kaip nustatyta ginčijamose pirkimo sÄ lygose.

Atsakovo argumentas, jog nustatyta minimali 60 balų riba neprieÅ¡tarauja teisės aktams, savaime nėra pakankama Å¡io reikalavimo pagrįstumui ir teisėtumui įrodyti. Nėra pagrindo sutikti, kad pagal paskelbtus pirkimo dokumentus yra aiÅ¡ku, kaip bus vertinami pasiÅ«lymai, taigi konstatuotina, kad nustatydama aukščiau aptartÄ ekonominio naudingumo pasiÅ«lymų vertinimo tvarkÄ perkančioji organizacija neįvykdė pareigos užtikrinti, kad kiekvienas gerai informuotas ir normaliai rÅ«pestingas tiekėjas galėtų vienodai aiÅ¡kinti pasiÅ«lymų vertinimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovo siÅ«lomas bÅ«das suvaldyti atsakovo iÅ¡skirtas rizikas niekaip neapriboja tiekėjų galimybės siÅ«lyti skirtingus siekiamo tikslo (zoologijos sodo rekonstravimo) sprendinius, kadangi ieÅ¡kovo siÅ«lymai neapima konkrečių sprendinių nurodymo. Atsakovo nurodyta rizika, kad projektavimo paslaugų ir statybos darbų skaidymo atveju parengtame projekte pateikti statybos darbų sÄ mata gali virÅ¡yti perkančiosios organizacijos turimÄ biudžetÄ , taip pat yra nesunkiai suvaldoma. Ä®vertinus tai, kad projektavimo paslaugų teikėjas privalės nurodyti bendrÄ pagal projektÄ vykdomų darbų kainÄ , aptariama rizika suvaldoma pirkimo dokumentuose (projektavimo užduotyje), nustatant konkrečiÄ sumÄ , kurios negali virÅ¡yti darbų sÄ mata.

Pirkimo objekto apimtis yra itin didelė, todėl nepriklausomai nuo to, ar pirkimas skaidomas, ar ne, bet kokiu atveju zoologijos sodo rekonstravime dalyvaus didelis skaičius skirtingų Å«kio subjektų. Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali bÅ«ti pratęstas projektų taisyklių nustatyta tvarka ne ilgiau nei iki 2023 m. sausio 1 d. Ä®vertinus tai, kad pirkimo sutarties numatoma trukmė yra tik 36 mėn., net ir nutraukus šį pirkimÄ bei organizuojant naujÄ (-us), nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad nepavyktų įgyvendinti projekto iki maksimalaus nurodyto projekto įgyvendinimo termino.

Jei atsakovas sudarytų sutartį su laimėtoju pagal neteisėtas pirkimo sÄ lygas bei bÅ«tų pradėta vykdyti sutartis, palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo atveju, tai potencialiai ne tik grėstų baudos iki 10 proc. sutarties dydžio pritaikymu perkančiajai organizacijai, tačiau ir įgyvendinančiosios organizacijos pritaikyta finansinė korekcija. Atsakovo interneto svetainėje aiÅ¡kiai atskirti darbų etapai: Edukacijos centro statyba; Esamo pastato rekonstrukcija, pakeičiant jo paskirtį į muziejaus kartu su info/media centru;

Egzotariumo pastato statyba; GyvÅ«nams skirtų pastatų ir voljerų statyba. Pirkimo sÄ lygos yra itin didelės apimties, bÅ«tina pateikti daug skirtingų dokumentų ir apraÅ¡ymų, taigi dalis klausimų neabejotinai kils tik pasiÅ«lymo rengimo metu, t. y. praėjus 10 dienų nuo pirkimo paskelbimo, akivaizdu, kad nustatytas terminas teikti praÅ¡ymams yra neatitinkantis proporcingumo principo. Nuostata dėl žiniaraščių pildymo yra nepagrįsta ir neteisėta, kelianti pagrįstus įtarimus dėl galimai tyčia parengtų netikslių ir neaiÅ¡kių pirkimo dokumentų, siekiant atmesti „nepriimtinų“ tiekėjų pasiÅ«lymus.

4. IeÅ¡kovė UAB ,,Gensera“ ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Pirkimo sÄ lygų 58 punkte nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus T1, T2 ir T3, kurie yra dviprasmiÅ¡ki. Vertinant Pirkimo sÄ lygose nustatytų T1-T3 kriterijų apraÅ¡ymus ir formuluotes yra aiÅ¡ku, kad pasiÅ«lymų vertinimas bus subjektyvus, kadangi vertinami tokie aspektai, kaip apraÅ¡ymo pagrįstumas, logiÅ¡kumas, optimalumas, detalumas ar iÅ¡samumas, tačiau nėra nurodyta, iki kurios ribos tiekėjo pateiktas apraÅ¡ymas bus laikomas nepagrįstu, o taikomos priemonės ar metodai neefektyvÅ«s, ir kur ta riba, kai praÅ¡ymas bus laikomas pagrįstu ir efektyviu.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad objektyviai – lygiateisiÅ¡kai, įvertinti pasiÅ«lymų atsakovas negalės. Ginčo pirkimu yra perkami projektavimo ir rangos darbai, kuomet nėra jokių žinių apie tai, kokia tikslia seka ir kaip turės bÅ«ti atliekami darbai, nes tai paaiÅ¡kės tik tuomet, kai bus parengta projektinė dokumentacija. Tik parengus techninį projektÄ bus žinomi visi su projekto įgyvendinimu susiję sprendiniai, todėl, Å¡iuo metu, kuomet net nėra aiÅ¡ki darbų pradžios data, vertinti, ar dalyvių pateikti darbų eiliÅ¡kumai yra optimalÅ«s, atsakovė ne tik kad neturi teisės, bet ir objektyviai negali.

Atsakovo reikalavimas pateikti technologinio projekto detalumo dokumentÄ kartu su pasiÅ«lymu yra perteklinis; neaiÅ¡ku, kaip atsakovo pasitelkti ekspertai vertins, ar darbų technologijos apraÅ¡ymuose yra neesminių atitikimų keliamiems užsakovo reikalavimams, ir kokie neatitikimai bus vertinami kaip neesminiai, jei, kaip minėta, apskritai nėra jokios technologijos; pirkimo laimėtojas niekaip neįpareigotas laikytis savo pasiÅ«lymo, nes tik rengiant techninį ir darbo projektus juose numatys konkrečius technologinius sprendinius ir medžiagas.

Kriterijaus T2 aprašyme atsakovas nurodo, kad vertinamos rizikos valdymo priemonės ir būdai. Pirkimo dokumentuose niekur nenurodyta, o ir tiekėjas, kuris nėra dirbęs su atsakovu, negali atspėti, kokios rizikos valdymo priemonės užsakovo požiūriu yra lengvos, kurios sunkios, o kurios praktiškai reikšmingos. Kriterijaus T2 vertinime taip pat skiriami balai už identifikuotų projekto rizikų susijusių su rangos sutarties vykdymu skaičių. Didžiausias įvertinimas skiriamas identifikavus visas galimas rizikas – iki 40.

IÅ¡ pateikto akivaizdu, kad atsakovas jau yra identifikavęs visas rizikas, kadangi žino jų skaičių, tačiau nei kriterijų apraÅ¡yme, nei pirkimo dokumentuose nepateikia tų rizikų apraÅ¡ymo, todėl neaiÅ¡ku, kaip atsakovas vertins tiekėjų identifikuojamas rizikas ir, ar nustačius tokį reikalavimÄ , tiekėjai nėra verčiami dirbtinai skaidyti žinomas rizikas į smulkesnius elementus. Vertindamas kriterijų T2 atsakovas reikalauja apraÅ¡yti projekto specifikÄ ir tuomet vertina apraÅ¡yme nurodytÄ projekto svarbÄ užsakovui, visuomenei ir pan.

NeaiÅ¡ku, kaip tiekėjai turėtų paaiÅ¡kinti atsakovui, kodėl jam reikia atlikti pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbus ir jei pats atsakovas siekia įsigyti Å¡iuos darbus, tai kodėl tiekėjai atsakovÄ turi įtikinėti, kad tokie darbai atsakovui ir visuomenei yra bÅ«tini? Nustatytas reikalavimas yra nelogiÅ¡kas, įterptas specialiai siekiant daugiau balų skirti kažkuriam konkrečiam tiekėjui ar tiekėjams, kurie tiksliai žino, kokiÄ informacijÄ reikia pateikti. Kriterijaus T3 apraÅ¡yme vertinamas pateiktas projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir bÅ«simų tarÅ¡os, triukÅ¡mo, atliekų Å¡altinių apraÅ¡ymas.

Tokia vertinimo tvarka suteikia itin dideles galimybes vertinti itin subjektyviai ir tokio vertinimo objektyviai neįmanoma atlikti laikantis Pirkimo sÄ lygų reikalavimų, kurioms keliami aiÅ¡kumo, konkretumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimai. Pagal suformuotÄ užduotį ekspertams neįmanoma pasiÅ«lymų įvertinti pagal Pirkimo sÄ lygų reikalavimus. Kriterijumi T3 vertinama, ar pateiktos poveikio aplinkai mažinimo priemonės „neaiÅ¡kios, neefektyvios“ (1-25 balai), „sunkiai įgyvendinamos, (...) trÅ«ksta pagrįstumo, aiÅ¡kumo“ (26-50 balų), „efektyvios pagrįstos“ (76-100).

NeaiÅ¡ku, kokiais kriterijais vadovaudamiesi ekspertai vertins aiÅ¡kumÄ , efektyvumÄ ar įgyvendinamumÄ , jei nėra jokių aiÅ¡kių ribų, kas yra laikoma pagrįstu, o kas ne. Kriterijumi T3 vertinamas pasiÅ«lytų priemonių plano siejimasis su komunikacijos planu, tačiau neaiÅ¡ku, kuriame etape tiekėjas turi pateikti komunikacijos planÄ , ir kokia informacija tame plane turi bÅ«ti nurodyta. Ginčijami kriterijai ir jų vertinimo apraÅ¡ymai savo dviprasmiÅ¡kumu sukuria itin didelį vertinimo subjektyvumÄ , ko pasėkoje net ir kokybiÅ¡kai ir už mažesnę kainÄ darbus galintis atlikti tiekėjas vis tiek negalėtų konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo, nes pirma, jis bus įvertintas blogiau dėl subjektyvaus iÅ¡ankstinio nusistatymo, ir antra, net ir pajėgus tiekėjas negebės konkuruoti su tiekėju, kuris jau iÅ¡ anksto dar iki pirkimo pradžios turi pasirengęs techninį projektÄ , pagal kurio sprendinius bus atliekamas ekonominio naudingumo pasiÅ«lymų vertinimas.

Ginčo kriterijų apraÅ¡ymuose esantys dviprasmiÅ¡kumai, kuomet vertinama pasiÅ«lymo apraÅ¡ymo „logiÅ¡kumas“, „pagrįstumas“, „nuoseklumas“ ir pan., lemia itin subjektyvų pasiÅ«lymų vertinimÄ . To pasėkoje kyla itin didelės abejonės dėl to, kad atsakovo pasitelkti ekspertai gebės laikantis Pirkimo sÄ lygų įvertinti tiekėjų pasiÅ«lymus, todėl yra didelė grėsmė pirkimo skaidrumui.

5. Dubliku ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus. Pagal ginčijamus kriterijus net neįmanoma patikslinti pasiÅ«lymų, nes kiekvienas tiekėjas net nežino, kaip ir kodėl jo pasiÅ«lymas gali gauti daugiau ar mažiau balų. Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra yra sukÅ«rusi skaičiuoklę, kuri naudotina rangos darbų pirkimuose ir kuriÄ galima adaptuoti ir prie Å¡io pirkimo. Minėtoje skaičiuoklėje nereikalaujama pateikti ,,raÅ¡inėlio“, siekiant bÅ«ti įvertintam pagal ekonominio naudingumo kriterijus, tokius kaip aplinkos apsaugos priemonių laikymasis ir pan.

NeaiÅ¡ku, kodėl atsakovas vertina tokius dalykus pagal kriterijus T1-T3, jei Å¡ie veiksniai jam, kaip nurodo, nėra svarbÅ«s, nes Å¡iuos veiksnius turės suvaldyti rangovas. Atsakovas reikalauja iÅ¡ tiekėjų pateikti, pvz:. galimų kilti rizikų sÄ raÅ¡Ä ir jų suvaldymo planus, t. y. reikalauja iÅ¡ tiekėjų atspėti, ko jam reikia, tačiau nenurodo savo poreikių. Atsakovas įrodinėja, kad jo praÅ¡omi ,,raÅ¡inėliai“, pagal kuriuos bus skiriami ekonominio naudingumo balai, neva sukurs pridėtinę vertę, tačiau jokios pridėtinės vertės Å¡iuose ,,raÅ¡inėliuose“ nėra, nes atsakovas nesugebės objektyviai sukontroliuoti, kaip Å¡ių raÅ¡inėlių laikomasi sutarties vykdymo metu, o kiekviena tokia ,,kontrolė“ baigtųsi teisminiais ginčais, nes pirkimo sutartyje nėra nurodyta, kas yra laikoma ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui pateiktų apraÅ¡ymų nesilaikymu, nenurodyta, kokio lygio arba kiek reikia nesilaikyti apraÅ¡ymo, kad rangovui bÅ«tų skirti 20 000 Eur bauda.

Nuostata dėl baudos skyrimo nurodyta tik formaliai. Kaip reikia elgtis su gyvÅ«nais geriausiai žino atsakovas, todėl jis Pirkimo sÄ lygose galėtų nustatyti pavyzdžiui tris variantus, kurie gali bÅ«ti taikomi statybas atliekant Å¡alia gyvÅ«nų ar jam esant narve ir nurodyti, kad – jei tiekėjas pažymės vienÄ variantÄ , jam bus skiriama tarkim 10 balų, jei kitÄ variantÄ , jam bus skiriama 5 balai, o jei bus pažymėtas trečias variantas – skirta 2 balai, nes pirmas variantas yra pats geriausias.

Atsakovas iÅ¡ pradžių įkėlė tinkamas sÄ lygas, po to „per klaidÄ â€œ jas pakeitė kitomis, su kitokiais kvalifikaciniais reikalavimais, tuomet vėl „per klaidÄ â€œ Å¡ias sÄ lygas dar kartÄ pakeitė kitomis – vėlgi netinkamomis sÄ lygomis su kitais reikalavimais. Å ioje byloje spręstinas klausimas dėl pirkimo procedÅ«rų nutraukimo, nes atsakovo „per klaidÄ â€œ atliktų vis kitokių pirkimo sÄ lygų, su kitokiais kvalifikaciniais ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų vertinimo apraÅ¡ymais, keitimas jau vykdant pirkimo procedÅ«rÄ iÅ¡ esmės klaidina tiekėjus ir gali bÅ«ti, kad kai kurie iÅ¡ jų nusprendė net nedalyvauti ir neprisijungti prie pirkimo dėl to, kad tuo metu susipažino su kitomis, „per klaidÄ â€œ įkeltomis sÄ lygomis, nei tos, kurios buvo paskelbtas pradžioje, o vėliau keistos kelis kartus.

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė 6. Atsiliepimu atsakovė Lietuvos zoologijos sodas atsiliepimu praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ . Priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Nurodė, kad Pirkimo sÄ lygų 58 punkte nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai yra visiÅ¡kai įprasti vieÅ¡uosiuose pirkimuose. Nurodyti konkretÅ«s kriterijų T1-T3 parametrai, kokie dokumentai kriterijų įvertinimui turi bÅ«ti pateikti bei vertinamos parametrų savybės, todėl visi tiekėjai turi visiÅ¡kai vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kokie konkrečiai kriterijų parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbios, kokia jų reikÅ¡mė balų skyrimui. IeÅ¡kovo ginčijamų ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijuose yra apraÅ¡yta kas yra vertinama, kas svarbu perkančiajai organizacijai, kokie dokumentai turi bÅ«ti pateikti kriterijų įvertinimui.

Be to, pirkimo dokumentuose yra nurodyti konkretÅ«s reikalavimai pirkimo objektui, o Pirkimo sÄ lygų I skyriaus 4 d. yra pateikti aiÅ¡kÅ«s reikalavimai Darbų grafikui. Taigi, Pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimai Pirkimo objektui ir tiekėjų pateikiamų dokumentų turiniui. Tiekėjai, bÅ«dami savo srities profesionalai, geriau žino darbų strategijas ir darbų specifikÄ , bÅ«tent jie gali įsivertinti visas darbų tinkamam suprojektavimui ir atlikimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Perkančioji organizacija laisva pasirinkti tokius sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijus bei pateikti tokius apraÅ¡ymus, kurie, siekiant surasti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , leistų apibendrintai vertinti nustatytus kriterijus.

IeÅ¡kovo ginčijamos Pirkimo sÄ lygos visiÅ¡kai atitinka Å¡iuos reikalavimus. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, Pirkimo sÄ lygų 58 p. nustatyti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijai T1-T3 ir jų apraÅ¡ymai nesuteikia perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės ir užtikrina veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ , kadangi ieÅ¡kovo ginčijamose Pirkimo sÄ lygose yra pateikti detalÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijų apraÅ¡ymai ir balų tiekėjų pasiÅ«lymams skyrimo tvarka, Pirkimo sÄ lygose netgi yra paaiÅ¡kintos naudojamos sÄ vokos.

Negalima reikalauti iÅ¡ perkančiųjų organizacijų, kad viešųjų pirkimų sÄ lygose visi vertinimo kriterijai, juose paraÅ¡ytos sÄ vokos ir žodžių junginiai bÅ«tų detalizuoti iki smulkmenų, kadangi viešųjų pirkimų dokumentuose detaliai ir smulkmeniÅ¡kai apraÅ¡ius visus galimus situacijų sprendinius ar formas, jie nebeturėtų prasmės kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, nes turėtų bÅ«ti įraÅ¡yti viešųjų pirkimų techninėje specifikacijoje.

Kiekvienas tiekėjas, besispecializuojantis perkamų darbų srityje, negali nežinoti ir negali nesuprasti tokių detalių ir konkrečių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijų aprašymų bei negali nesuprasti kokio turinio dokumentus privaloma pateikti, siekiant maksimalaus įvertinimo. Be to, visi tiekėjai turėjo visiškai vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kokie konkrečiai kriterijų parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbios rengiant dokumentus, skirtus ekonominio naudingumo kriterijų įvertinimui.

Dėl laiku neįgyvendinto projekto gali bÅ«ti nutraukta Finansavimo sutartis, gali bÅ«ti inicijuotas pažeidimo tyrimas, atsakovas gali bÅ«ti įpareigotas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas finansavimo lėšas (Finansavimo sutarties 6.2 p.). Sumažinus finansavimo dydį arba nutraukus finansavimÄ , Å¡is projektas iÅ¡ viso nebebÅ«tų įgyvendinamas, kadangi atsakovas objektyviai neturi galimybių didinti projekto finansavimÄ savo lėšomis. Pirkimo sÄ lygose yra nurodyti sutarties skyrimo kriterijai ir kiekvieno Å¡ių kriterijų santykinis lyginamasis svoris, pirkimo sutarties projekte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai yra nurodyta, kad tiekėjai privalės laikytis savo pateiktų dokumentų, o iÅ¡ paskelbtų pirkimo dokumentų visumos yra aiÅ¡ku kokie yra reikalavimai pirkimo objektui ir tiekėjų teikiamiems dokumentams, kas svarbu perkančiajai organizacijai ir pan.

Pirkimo sÄ lygose nustatyti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijai nepažeidžia jokių imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų ar normų, o jų panaikinimas reikÅ¡tų iÅ¡ perkančiosios organizacijos atėmimÄ galimybes pasirinkti kriterijus, kurie geriausiai tiktų siekiant užtikrinti geriausio pasiÅ«lymo pasirinkimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo suformuoti precedentai (pagal kuriuos analogiÅ¡ki ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų apraÅ¡ymai ir jo taikymo tvarka pripažįstama aiÅ¡kia ir teisėta) nėra pavienis atvejis, o sistemingai taikoma praktika.

Pirkimo sÄ lygų 58 p. nustatyti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijai yra pakankamai aiÅ¡kiai, konkrečiai ir detaliai apraÅ¡yti, pagal paskelbtus pirkimo dokumentus apraÅ¡ymus yra aiÅ¡ku, kaip bus vertinami pasiÅ«lymai, kokia balų skyrimo tvarka, kokie reikalavimai pirkimo objektui ir tiekėjų rengiamiems pasiÅ«lymams, kas svarbu perkančiajai organizacijai ir į kÄ bus atsižvelgiama vertinant pasiÅ«lymus, todėl nustatyti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijai visiÅ¡kai atitinka teismų suformuotÄ praktikÄ , nepažeidžia jokių imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų ar teisės aktų reikalavimų.

BÅ«tina, kad statybos darbus už pasiÅ«lytÄ kainÄ atliktų tiekėjas, kuris ir parengs techninį projektÄ , prieÅ¡ingu atveju kyla didelė rizika, kad projekto įgyvendinimas taptų per brangus, techniÅ¡kai sudėtingai įgyvendinamas ar netgi visai neįgyvendinamas. Å io pirkimo objektas yra itin sudėtingas ir specifinis. Zoologijos sode laikoma 232 gyvÅ«nų rÅ«Å¡ys, daugiau kaip 2000 individų. Pagrindinis įstaigos tikslas yra biologinės įvairovės iÅ¡saugojimas bei gamtosaugos žinių populiarinimas.

Tačiau laikomiems gyvÅ«nams nėra galimybės sudaryti tinkamas laikymo sÄ lygas, nes jų ekspozicijų pagrindÄ sudaro dar sovietmečiu statyti voljerai, kurie neužtikrina gyvÅ«nų gerovės ir neatitinka ES bei Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų. Ypač svarbu, kad visų statinių architektÅ«ra ir koncepcija derėtų tarpusavyje, statinių architektÅ«ra bÅ«tų pritaikyta prie gamtinės aplinkos, aiÅ¡kios idėjinės ir estetinės iÅ¡raiÅ¡kos, atitinkanti pastatų paskirtį, atitiktų darnios plėtros principus, komponuojant pastatų tÅ«rį, bÅ«tų įvertinti teritorijos gamtiniai ypatumai, visų pastatų fasadai derėtų prie aplinkos, bÅ«tų Å¡iuolaikiÅ¡ki, spalviniai sprendimai ir medžiagiÅ¡kumas vietomis turėtų skirtis, remiantis supančios bioklimato zonos ar veiklos pobÅ«džiu, nauji pastatai turėtų įsilieti į kraÅ¡tovaizdį ir kt.

Esami statiniai ir patalpos, inžinerinės sistemos, prieÅ¡gaisrinė sistema turi bÅ«ti iÅ¡ esmės perplanuojamos ir rekonstruojamos, perstatomos arba pastatomos naujai, kaip numatyta užsakovo reikalavimuose. Todėl pirkimo objekto negalima iÅ¡skaidyti pagal atskirus pastatus, visi statiniai ir pastatų patalpos turi bÅ«ti perplanuojamos bendrai, atsižvelgiant į bendrÄ planinį ir erdvinį viso statinių komplekso funkcionalumÄ . Atskirai perkant projektavimo paslaugas ir statybos darbus, kyla didelė rizika, jog rangovui vykdant statybos darbus pagal kito tiekėjo parengtÄ projektÄ , siekiant įgyvendinti projektuotojo numatytus sprendinius, perkančiajai organizacijai gali tekti įsigyti papildomų darbų, keisti parengtus projektinius sprendinius, kas ilgina statybos darbų terminus ir brangina pačiÄ statybÄ .

Pirkimo objektÄ iÅ¡skaidžius kyla didelė rizika neįgyvendinti Å¡io pirkimo tikslo, kadangi yra rizika, jog rengiant techninius ir/ar darbo projektus atskiriems statiniams, jie atitiks teisės aktų reikalavimus ir projektavimo užduotį, tačiau tarpusavyje nederės kaip viena sistema, gali bÅ«ti projektuose besikartojančių ir netgi prieÅ¡taraujančių sprendinių. Projektavimo ir statybos darbų pirkimas yra teisėtas ir nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Tiekėjas savo ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodo, jog atskirai turėtų bÅ«ti perkami edukacijos centro ir info/media centro statybos darbai nuo kitų statybos darbų.

IeÅ¡kovas yra tinkamai nesusipažinęs su paskelbtais pirkimo dokumentais arba yra nekompetentingas perkamų darbų srityje, arba tyčia klaidina teismÄ . Atskirti edukacijos centro ir info/media centro statybos darbų pirkimÄ nuo kitų statinių statybos darbų pirkimo yra techniÅ¡kai itin sudėtinga, galbÅ«t net neįmanoma. TechniÅ¡kai ir finansiÅ¡kai bÅ«tų žalinga skaidyti projektavimÄ ir statybos darbus pagal atskirus statinius. Atsakovo sprendimas vykdyti pirkimÄ visa apimtimi atitinka įstatymo reikalavimus, o ieÅ¡kovas remiasi teismų praktika, kuri nebeatitinka pasikeitusio įstatyminio reglamentavimo.

Pirkime yra bÅ«tina, kad už kokybiÅ¡kÄ ir laiku techninio projekto parengimÄ , jo sprendinių įgyvendinimÄ (statybos darbų atlikimÄ ) už pasiÅ«lytÄ kainÄ bÅ«tų atsakingas tas tiekėjas, kuris parengs techninį projektÄ pagal perkančiosios organizacijos parengtÄ projektavimo užduotį. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja nustatyti įprastÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose terminÄ praÅ¡ymų ir klausimų teikimui, kuris bÅ«tų skaičiuojamas ne nuo Pirkimo sÄ lygų paskelbimo, o iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos.

Klausimų teikimo termino nustatymas nepažeidžia jokių viešųjų pirkimų principų, nepagrįstai nesuvaržo tiekėjų teisių, neriboja konkurencijos, o užtikrina viešųjų pirkimų procedÅ«rų operatyvumÄ ir užkerta kelia tiekėjų piktnaudžiavimams. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog dėl ginčijamos nuostatos pirkimo dokumentai yra neva neaiÅ¡kÅ«s ir netikslÅ«s. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja iÅ¡ esmės pakoreguoti kriterijų „Specialistų numatomas atlygis (T4)“ ir jo vertinimo tvarkÄ , motyvuojant tuo, kad „Pirkimo sÄ lygų 58 p. nustatytas penktas kriterijus „Specialistų numatomas atlygis (T4)“ neatitinka VPÄ® 55 str. 1 d. a p. reikalavimų ir pažeidžia VPÄ® 17 str. 1 d.

įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus“. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatytos balų skyrimo tvarkos, tai palikta nustatyti pačioms perkančiosioms organizacijoms savo nuožiÅ«ra. Pirkimo sÄ lygose nustatyta balų tvarka nepažeidžia jokių imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų ar normų. Kaip numatyta direktyvos 2014/24/ES preambulės 90 p., ginčijama Pirkimo sÄ lyga nepažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principo, kadangi visi tiekėjai yra tinkamai informuoti apie kriterijus ir priemones, kurie bus taikomi priimant sprendimÄ dėl sutarties sudarymo.

8. Triplike į UAB ,,Gensera“ dublikÄ pažymėjo, kad Pirkimo sÄ lygų 58 p. yra nurodyti konkretÅ«s kriterijų T1-T3 parametrai, kokie dokumentai kriterijų įvertinimui turi bÅ«ti pateikti bei vertinamos parametrų savybės, aiÅ¡kiai nurodyta kokio turinio tiekėjai turi pateikti dokumentus, siekiantys gauti maksimalius įvertinimus, todėl visi tiekėjai turi vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kokie konkrečiai kriterijų parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbios, kokia jų reikÅ¡mė balų skyrimui.

Dėl laiku neįgyvendinto projekto, gali bÅ«ti nutraukta Finansavimo sutartis. Sumažinus finansavimo dydį arba nutraukus finansavimÄ , Å¡is projektas iÅ¡ viso nebebÅ«tų įgyvendinamas. Reikalavimų medžiagoms nustatymas absoliučiai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikio, Å¡io projekto tikslų ir siekių, bei visiÅ¡kai neužtikrina kokybiÅ¡kų darbų, darančių kuo mažiau neigiamÄ poveikį žmonėms, gyvÅ«nams ir augalams, įsigijimo. Kaip perkančioji organizacija įgyvendina pirkimo sutartį – kontroliuos netgi dvi institucijos (Viešųjų pirkimų tarnyba bei Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra), už netinkamÄ pareigų vykdymÄ pačiai perkančiajai organizacijai gali grėsti sankcijos.

Å iuo pirkimu įgyvendinamÄ projektÄ administruoja ne Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra. Be to, Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2018 m. kovo 6 d. paskelbta skaičiuoklė yra visiÅ¡kai neaktuali 2018 m. vasario 14 d. paskelbtam pirkimui, visiÅ¡kai neatitinka Å¡io pirkimo objekto specifikos. Net ir per klaidÄ perkančiajai organizacijai įkėlus ne tas sÄ lygas, tiekėjai negalėjo bÅ«ti iÅ¡ esmės suklaidinti, nei tuo labiau, tai negalėjo bÅ«ti priežastis nedalyvauti pirkime, kadangi visi perkami darbai, apraÅ¡yti ne kvalifikacijos reikalavimuose, bet Pirkimo sÄ lygų III skyriuje „Užsakovo reikalavimai“, o reikalavimai pirkimo objektui bei ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijų apraÅ¡ymai nesikeitė nuo pat pirkimo paskelbimo.

Perkančioji organizacija 2018 m. balandžio 23 d. įkėlusi (vieÅ¡ai CVP IS paskelbus) 2018 m. vasario 14 d. paskelbtas Pirkimo sÄ lygas (I ir II skyrius) su 2018 m. kovo 15 d. atliktu patikslinimu, pratęsė pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ net iki 2018 m. birželio 1 d., todėl perkančiosios organizacijos veiksmai nepažeidė nei įstatymo reikalavimų, nei suformuotos teismų praktikos. Nei 2018 m. kovo 15 d. per klaidÄ paskelbus ne tas sÄ lygas, nei 2018 m. balandžio 23 d. grÄ Å¾inus 2018 m. vasario 14 d. paskelbtas Pirkimo sÄ lygas negalėjo pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei minėtos klaidos nebÅ«tų buvę padaryta, nebÅ«tų galėję pateikti pasiÅ«lymo, taip pat negalėjo ir atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo pirkime, kadangi reikalavimai pirkimo objektui bei ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijai buvo apibrėžti ir nesikeitė nuo pat pirkimo pradžios.

9. Triplike į UAB ,,Verslo“ dublikÄ pažymėjo, kad Pirkimo sÄ lygų 58 p. nustatyti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkti kriterijai T1-T3 ir jų apraÅ¡ymai perkančiajai organizacijai nesuteikia neribotos pasirinkimo laisvės ir užtikrina veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ . Pirkimo sÄ lygos, pagal kurias kiekvienas kriterijaus aspektas vertinamas ne atskirai, bet bendrai ir balai skiriami apibendrintai, atsižvelgiant į pasiÅ«lymo atitikimo nustatytiems kriterijams atitikimo laipsnį, nepažeidžia jokių viešųjų pirkimų principų ar reikalavimų, bei atitinka teismų formuojamÄ praktikÄ .

Pasiūlyme, kuriame nebus identifikuotos galimos projekto rizikos, nebus pagrindo ir vertinti, jog pasiūlyme yra išsamiai aprašyta projekto specifikacija bei pateiktas aiškus jos pagrindimas. Neidentifikavus galimų projekto rizikų, nebus pagrindo vertinti, jog pasiūlyme numatytos efektyvios ir pagrįstos, praktiškai reikšmingos, lengvai įgyvendinamos rizikos valdymo priemonės, būdai, kadangi pateiktos rizikos valdymo priemonės ir būdai netenkintų reikalavimo visiškai atlikti rangos sutarties (darbų) specifikos techniniais, teisiniais ir aplinkosauginiais aspektais.

IeÅ¡kovas dėl objekto skaidymo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad jos siÅ«lomomis ,,alternatyvomis“ bÅ«tų užtikrintas sėkmingas Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijos įgyvendinimas. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nustatytas terminas klausimų teikimui bÅ«tų apribojęs ieÅ¡kovo galimybes tinkamai parengti pasiÅ«lymÄ . Pirkimuo dokumentai, kuriuose apraÅ¡yti perkami darbai, yra vieÅ¡ai paskelbti, o tiekėjai privalo užpildyti tik tuščias žiniaraščio eilutes.

IeÅ¡kovo absurdiÅ¡ki teiginiai apie tariamÄ užslėptos informacijos nepateikimÄ atmestini kaip neįrodyti. Pirkimo sÄ lygų IV dalies 1.1 p. nuostata neįpareigoja tiekėjų privalomai žiniaraščiuose pripaÅ¡yti papildomų darbų ar jau nurodytas darbų grupes susmulkinti į mažesnes, tačiau leidžia tai padaryti, t. y. leidžia tiekėjams pateikti detalesnius žniraščius, kai tiekėjas mano, jog tai yra reikalinga. Jeigu perkančioji organizacija socialinį kriterijų vertina kaip pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, tai reiÅ¡kia, kad ji nesiekia visiÅ¡kos garantijos, kad vykdant sutartį, bus laikomasi to kriterijaus.

Tokiu atveju pirkimo laimėtojÄ gali nulemti kitų kriterijų (kainos, kokybės, sutartį vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos) įvertinimas, o laimėtojo pasiÅ«lymui paskirtas socialinio kriterijaus balas gali bÅ«ti labai žemas arba nulinis. Užsienio valstybės tiekėjas privalėtų savo komandiruojamiems darbuotojams mokėti darbo užmokestį, atitinkantį Lietuvos Respublikoje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį. III. Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada 10. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad nesant techninio projekto ir parengto techninio darbo projekto, tiekėjas neturi galimybės apraÅ¡yti darbų eigÄ ar pateikti realų darbo grafikÄ .

Kriterijai ,,Rizikos valdymaas (T2)“ ir ,,Aplinkosaugos priemonės ir vadybų sistemų taikymas (T3)“ neparemti faktiniais duomenimis, yra tik apraÅ¡omojo pobÅ«džio. Å ių kriterijų vertinimas yra subjektyvus ir niekaip nepatikrinamas rangos sutarties vykdymo ir kontrolės metu. Kriterijų T2 ir T3 parametrų formuluočių galimas dviprasmiÅ¡kumas bei vertinamųjų sÄ vojų panaÅ¡umas suteikia pernelyg daug erdvės vertintojui. Ekonominio naudingumo vertinimas pernelyg subjektyvus, todėl kylÄ klausimas, ar T1, T2 ar T3 kriterijų skaidymas į kelis parametrus nėra dirbtinis.

Ekonominio naudinumo vertinimo kriterijai turi bÅ«ti siejami kokybiniais, o ne apraÅ¡omaisiais kriterijais. Ekonominio naudingumo kriterijų parametrų nustatymo laipsniÅ¡kumas galimai netinkamas. Pirkimo sÄ lygų 58 p. kriterijus T4 neaiÅ¡kus. Rodiklio reikÅ¡mė nesutampa su tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu. Perkančioji organziacija, nusprendusi neskaidyti pirkimo į dalis, pirkimo dokumentuose turi motyvuotai pagrįsti tokį savo sprendimÄ , t. y. kad sprendimas paremtas konkurencija, optimaliu sutarties valdymu, paties pirkimo objekto ypatingu ir komplesiniu pobÅ«džiu ir kt.

Projektavimo darbai turi būti atlikti atskirai nuo statybos darbų. Jei perkančioji organizacija prie pirkimo dokumentų pateikia darbų žiniaraščius, jie turi būti kiek įmanoma informatyvūs, tikslūs ir detalūs. Perkančiosios organizacijos pateikti žiniaraščiai neaiškūs, netikslūs, netinkamai parengti. 10 dienų terminas klausimams pateikti yra nesuprantas, nes paprastai paklausimai teikiami neribojant laiko. Ieškinys tenkintinas. IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės 11.

Bylos duomenis nustatyta, kad Lietuvos zoologijos sodas vykdo vieÅ¡Ä jį tarptautinį pirkimÄ Nr. 364083 ,,Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbai“. VieÅ¡asis pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. vasario 14 d., kartu paskelbti ir pirkimo dokumentai. IeÅ¡kovė pateikė 2018 m. vasario 23 d. pretezijÄ , praÅ¡ydama atsisakyti Pirkimo sÄ lygų 20.12 p. reikalavimo arba jį nustatyti prie paÅ¡alinių pagrindų; pakoreguoti kriterijų ,,Techniniai sprendimai (T1)“, ,,Rizikos valdymas (T2) ir ,,Aplinkos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (T3)“ pasiÅ«lymų vertinimo tvarkÄ arba apskritai atsisakyti Å¡ių kriterijų; atskirti projektavimo paslaugas ir statybos darbus ir vykdyti atskirtus pirkimus; atskirti statybos darbus pagal pretenzijoje nurodytus pasiÅ«lymus, t. y. pagal skirtingÄ pastatų paskirtį ir specifikÄ ; atsisakyti Pirkimo sÄ lygų II dalies 1.10 p. reikalavimo kartu su pasiÅ«lymu pateikti žirafų pastato rekonstrukcijos vykdymo apraÅ¡ymÄ atsižvelgiant į gyvÅ«no gerovę; visus pirkimo dokumentuose nurodytus darbus įtraukti į žiniaraščius ir panaikinti Pirkimo sÄ lygų IV dalies 1.1 p. nuostatÄ dėl pareigos tiekėjui įtraukti žiniaraščiuose nenurodytus darbus; nustatyti įprastÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose terminÄ praÅ¡ymų ir klausimų teikimui, kuris bÅ«tų skaičiuojamas ne nuo Pirkimo sÄ lygų paskelbimo, o iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos; iÅ¡ esmės pakoreguoti kriterijų ,,Specialistų numatomas atlygis (T4)“ ir jo vertinimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovė gavo atsakovės atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , kuriuo atsakovė informavo, jog pretenzijos netenkina. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovė pakoreguoti ieÅ¡kinyje nurodytas Pirkimo sÄ lygas. V. Teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl Pirkimo sÄ lygų 58 punkte nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo T1, T 2 ir T3 12. IeÅ¡kovė UAB ,,Verslo“ teigia, kad nustatyta pasiÅ«lymo vertinimo tvarka pernelyg subjektyvi, sudaranti galimybes perkančiajai organizacijai palankiai vertinti priimtinesnį pasiÅ«lymÄ , vertinimo tvarka neaiÅ¡ki, netiksli ir dviprasmiÅ¡ka.

Pagal kiekvieno kriterijaus apraÅ¡ymÄ yra vertinami skirtingi pasiÅ«lymų aspektai (dalys) ir dėl to atskiros pasiÅ«lymo dalys pateks į skirtingas to paties kriterijaus skales. IeÅ¡kovė UAB ,,Gensera“ nurodė, kad pateiktas balų skyrimo apraÅ¡ymas yra neaiÅ¡kus, dviprasmiÅ¡kas, pasiÅ«lymas bus vertinamas subjektyviai, kadangi vertinami tokie aspektai, kaip logiÅ¡kumas, optimalumas, detalumas ir iÅ¡samumas. Jau pasiÅ«lymų stadijoje atsakovas reikalauja nurodyti tikslius grafikus, darbų sekÄ ir pagal teikti balus, tačiau tik parengus techninį projektÄ bus žinomi visi su projekto įgyvenimu susiję sprendiniai, todėl kol nėra aiÅ¡ki darbų pradžios data vertinti ar dalyvių pateikti darbų eiliÅ¡kumai yra optimalÅ«s objektyviai negali.

Atsakovo reikalavimas pateikti technologinio projekto detalumo dokumentÄ kartu su pasiÅ«lymu yra perteklinis. Pirkimo dokumentuose nenurodyta, kokios rizikos valdymo priemonės užsakovo požiÅ«riu yra lengvos, kurios sunkios, o kurios praktiÅ¡kai nereikÅ¡mingos. Atsakovas yra identifikavęs visas rizikas, tačiau nepateikia rizikų apraÅ¡ymo, todėl neaiÅ¡ku, kaip atsakovas vertins tiekėjų identifikuojamas rizikas.

13. Atsakovė nurodė, kad Pirkimo sÄ lygų 58 p. nurodyti konkretÅ«s kriterijų T1-T3 parametrai, kokie dokumentai kriterijų įvertinimui turi bÅ«ti pateikti bei vertinamos parametrų savybės, todėl visi tiekėjai turi visiÅ¡kai vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kokie konkrečiai kriterijų parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbios, kokia jų reikÅ¡mė balų skyrimui. Perkančioji organizacija laisva pasirinkti tokius sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijus bei pateikti tokius apraÅ¡ymus, kurie leistų apibendrintai vertinti nustatytus kriterijus.

AiÅ¡kiai apraÅ¡yta, už kÄ ir kaip skiriama 1-25, 26-50, 51-75 ir 76-100 balų. Pirkimo sÄ lygų 58 p. nesuteikia perkančiajai organizacijai nepribotos pasirinkimo laisvės ir užtikrina veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ . Negalima reikalauti iÅ¡ perkančiosios organizacijos, kad viešųjų pirkimų sÄ lygose visi vertinimo kriterijai, juose apraÅ¡ytos sÄ vokos ir žodžių junginiai bÅ«tų detalizuoti. EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo kriterijai turi bÅ«ti susiję su vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi bei jos vykdymu.

Perkančioji organizacija turi teisę pamatyti ir vertinti kiekvieno iÅ¡ potencialių teikėjų vizijÄ , strategijÄ planuojant ir organizuojant darbus, jų atlikto darbo ekonomiÅ¡kumÄ ir sugebėjimÄ Ä¯Å¾velgti galimas grėsmes.

14. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiÅ«lymus, pripažintus atitinkančiais pasiÅ«lymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vienÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ arba mažiausiÄ kainÄ , t. y. kriterijų, kurio pagrindu iÅ¡renkamas laimėtojas. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi bÅ«ti iÅ¡ anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiÅ«lymus vertina pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti Å¡io kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d.

Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas B. prieÅ¡ Nyderlandų valstybę, C-31/87; Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1S-53 Dėl viešųjų pirkimų pasiÅ«lymų vertinimo ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų IV skyrius). Taikydamos ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamÄ jį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d.

Sprendimas EVN ir W., C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527; Rekomendacijų IV skyrius). EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi bÅ«ti susiję su vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 p.). SÄ saja su pirkimo dalyku turi bÅ«ti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiÄ ja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieÅ¡ Nyderlandus, C-368/10). EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių.

Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.

15. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiÅ¡kiančio pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ , tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sÄ lygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rÅ«pestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai Å¡ias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iÅ¡ naujausių nutarčių taip pat akcentavo, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sÄ lygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau praÅ¡oma pateikti nurodyto kriterijaus apraÅ¡ymÄ , perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau apraÅ¡yti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretÅ«s pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

17. Teisingumo Teismas Å¡iuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiÅ«rio principas, tiek iÅ¡ jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog vieÅ¡ojo pirkimo objektas ir vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai bÅ«tų aiÅ¡kiai apibrėžti nuo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros pradžios. EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rÅ«pestingiems konkurso dalyviams žinoti tiksliÄ jų apimtį, taigi juos aiÅ¡kinti vienodai.

Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiÅ¡kia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi bÅ«ti objektyvÅ«s, o tai užtikrina, jog pasiÅ«lymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sÄ lygomis. Taip nebÅ«tų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besÄ lyginio pasirinkimo laisvė, atvejų. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos, nes jie yra lemiami iÅ¡sirenkant pasiÅ«lymÄ iÅ¡ tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai).

18. Pirkimo sÄ lygų 57 punkte numatyta, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas parenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo sÄ lygų 58 punkte numatyta, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas bus iÅ¡renkamas pagal lentelėje nurodytus kiekybinius/kokybinius vertinimo kriterijus. Pirmasis kriterijus – Kaina (C); Antrasis kriterijus – Techniniai sprendimai (T1); Trečias kriterijus: Rizikos valdymas (T2) ir Ketvirtas kriterijus: Aplinkos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (T3).

19. T1 kriterijaus pirmas parametras P11 nustato, kad vertinami projektuojamo objekto projektiniai sprendiniai, vizualizacijos, jų aiÅ¡kumas, detalumas ir iÅ¡samumas, ar pateikta aiÅ¡ki planavimo idėja, vizija bei principai, nuosekli ir optimali projektavimo vykdymo strategija, programa, kaip apibÅ«dinti projekto dokumentų rengimo etapai, stadijos, kaip pagrįstai iÅ¡dėstytas projektavimo paslaugos suteikimo ir darbų atlikimo grafikas, jų eiliÅ¡kumas, iÅ¡samiai apraÅ¡ytos darbų technologijos, priemonės kokybės užtikrinimui bei darbų atlikimo objekte koncepcija (gyvÅ«nų voljerų, aptvarų, ekspozicijų ypatumų įgyvendinimas, kaip statybų metu bus laikomasi gyvÅ«nų gerovės normų pagal Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos patvirtintus teisės aktus). Vadovaudamasis pirkimo technine užduotimi tiekėjas turi paaiÅ¡kinti, kaip supranta Pirkimo objektÄ , siektinus tikslus, uždavinius bei laukiamus rezultatus. Å is parametras vertinamas 1-25, 26-50, 51-75 ir 75-100 balų intervalais.

20. Pažymėtina, kad Pirkimų sÄ lygų 15 punkte nurodyta, kad tiekėjas, laimėjęs pirkimÄ , privalės ne tik parengti techninį projektÄ , pagal Pirkimo dokumentuose pateiktÄ projektavimo užduotį ir savo pasiÅ«lymÄ , bet ir tinkamai jį įgyvendinti. BÅ«tina, kad statybos darbus už pasiÅ«lytÄ kainÄ atliktų tiekėjas, kuris ir parengs techninį projektÄ <...>. IÅ¡ nurodytos Pirkimo sÄ lygos aiÅ¡ku, kad pasiÅ«lymo pateikimo stadijoje techninis projektas nerengiamas ir tokia pareiga tenka vieÅ¡uosius pirkimus laimėjusiam tiekėjui (po laimėtojo pripažinimo). Å iuo atveju, vieÅ¡ieji pirkimai bÅ«tent ir yra dar tik pasiÅ«lymų pateikimo stadijoje, todėl teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos nustatyti Techninio sprendimo kriterijai (T1), kurie susiję su darbų eiga, t. y. kai nėra aiÅ¡ki darbų pradžia, eiga ir pabaiga, darbų grafikas ir eiliÅ¡kumas, – yra nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys kitoms pirkimo sÄ lygoms.

21. T2 kriterijaus ,,Rizikos valdymas“ pirmas parametras P21 nustato – vertinamas Projekto „Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimas ir statybos darbai“ (toliau - Projektas) specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimas, Projekto vykdymo rizikų, susijusių tik su Å¡ios rangos sutarties vykdymu, identifikavimas. Vertinamas tik su Å¡ios rangos sutarties vykdymu susijusių rizikų (įskaitant rizikų, susijusių su gyvÅ«nų voljerų, aptvarų, ekspozicijų, gyvÅ«nų gerovės užtikrinimo ypatumais, atsižvelgiant į gyvÅ«nų gerovės normų pagal Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos patvirtintus teisės aktų reikalavimus) identifikavimas, jų veiksnių analizės iÅ¡samumas.

Vertinamas rizikų identifikavimas ir rizikų valdymas susijęs su zoologijos sodo lankytojais, darbuotojais. Vertinamas numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Šis parametras vertinamas 1-25, 26-50, 51-75 ir 75-100 balų intervalais.

22. T3 kriterijaus ,,Aplinkos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ pirmas parametras P31 nustato – atsižvelgiant į Objekto iÅ¡skirtinumÄ , sudėtingumÄ ir unikalumÄ , į zoologijos sode identifikuotus 35 Å¡eimų, 71 genties, 165 rÅ«Å¡ių ir formų sumedėjusius augalus, zoologijos sode gyvenančius gyvÅ«nus, vertinamos taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiÅ¡kumas, efektyvumas, susietumas su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu. Vertinamas visų projektavimo ir statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir bÅ«simų tarÅ¡os, triukÅ¡mo, atliekų Å¡altinių atskleidimas ir pagrindimas; Vertinamas rangovo įdiegtų vadybos sistemų taikymo vykdant sutartį pagrindimas, taikymo nauda. Å is parametras vertinamas 1-25, 26-50, 51-75 ir 75-100 balų intervalais.

23. Teismas sprendžia, kad Å¡ių kriterijų T2 ir T3 parametrų vertinimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti perkančiosios organizacijos atliekamas subjektyviai. Kaip teisingai pažymėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, Å¡ie kriterijai yra apraÅ¡omojo pobÅ«džio, todėl priklausomai nuo to, kiek ir kaip iÅ¡samiai, nuosekliai ir aiÅ¡kiai kiekvienas tiekėjas apraÅ¡ys numatomas sutarties vykdymo rizikas bei darbų organizavimÄ , priklausys vertinimų balų lygis, nors realiai nei perkančioji organizacija, nei tiekėjas gali faktiÅ¡kai nesusidurti su apraÅ¡yme iÅ¡vardytomis rizikomis, vienokių ar kitokių darbų bÅ«tinybe ir jų organizavimo poreikiu. Teismas pastebi, kad tiek T2, tiek T3 parametrų vertinamosios sÄ vokos yra dviprasmiÅ¡kos arba abstrakčios (iÅ¡samumas, trÅ«ksta pagrįstumo, efektyvumas ir/ar vykdymas nėra aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai apraÅ¡ytas; logiÅ¡kai apraÅ¡ytos ir kt.), kas galimai sudarys perkančiajai organizacijai subjektyviÄ tiekėjų vertinimo galimybę.

24. Pažymėtina, kad vien dėl to, jog perkančiosios organizacijos nustatytais reikalavimais siekiama patikrinti ir palyginti, kaip konkretÅ«s tiekėjai organizuotų statybų procesÄ ir atliktų pirkimų sÄ lygų reikalavimus atitinkančius darbus, jų negalima laikyti nesusijusiais su vieÅ¡ojo pirkimo objektu, nes Å¡is objektas yra sukuriamas bÅ«tent atliekant tam tikrus darbus, t. y. siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip tiekėjai organizuotų statybos procesÄ ir atliktų pirkimo sÄ lygų reikalavimus atitinkančius darbus (tokiu bÅ«du siekiama atrinkti geriausiÄ galimÄ rezultatÄ galinti sukurti tiekėjÄ ).

Å iuo atveju, teismas pažymi, kad nurodyti kriterijai tam tikra apimtimi susiję su pirkimo sutarties vykdymu, tačiau jie yra tokio pobÅ«džio, kuriais nesiekiama įsitikinti tiekėjo kvalifikacija, gebėjimu įgyvendinti pirkimo sÄ lygas ir įvertinti ekonominio naudingumo aspektu, o orientuoti į konkrečius pirkimo sutarties vykdymo aspektus, kurie iÅ¡ esmės paaiÅ¡kės tik laimėjusiam tiekėjui sudarius pirkimo sutartį. Teismas sutinka su UAB ,,Gensera“ argumentais, kad reikalavimas pateikti technologinio projekto detalumo dokumentÄ kartu su pasiÅ«lymu yra perteklinis, nes tik rengiant technologinį projektÄ bus nurodomi visi sprendiniai.

Taip pat neaiÅ¡ku, kaip ekspertai vertins darbų technologijos apraÅ¡ymus ir ar juose yra neesminių atitikimų keliamiems reikalavimams. Be to, tiekėjai nėra įpareigoti laikytis savo pasiÅ«lymo, kadangi, kaip jau minėta, tik darbo projekte ir techniniame projekte bus numatyti konkretÅ«s sprendiniai, medžiagos ir kt., kas reiÅ¡kia, kad pasiÅ«lymo pateikimo metu nurodyti kriterijai gali kisti teikiant galutinį projektÄ . Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad kriterijaus T1 tol, kol nėra parengtas techninis projektas ir techninio darbo projektas, tiekėjai objektyviai negalės įgyvendinti.

25. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės UAB ,,Verslo“ pozicija, kad kiekvieno T1, T2 ir T3 kriterijaus skalės apraÅ¡ymas yra neaiÅ¡kus, perkrautas įvairių sÄ vokų visuma, Taigi, pagal tokį gausų ir neaiÅ¡kų apraÅ¡omojo pobÅ«džio sÄ vokų turinį konkrečiai nėra aiÅ¡ku, kokie esminiai kriterijai ir atitikimas jiems (arba neatitikimas) leistų tiekėjÄ (-us) vertinti ir priskirti aukÅ¡tesnei (ar žemesnei) skalei. Teismo vertinimu, bÅ«tent toks neaiÅ¡kus kriterijų apraÅ¡ymas, naudojant dviprasmiÅ¡kas sÄ vokas, tačiau nesant aiÅ¡kių atribojimo kriterijų, perkančiajai organizacijai galimai suteiks subjektyvias teikėjų pasiÅ«lymų vertinimo galimybes.

Kadangi nėra aiÅ¡kÅ«s kiekvieno kriterijaus laipsniavimo aspektai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl nurodytų kriterijų skaidymo į 4 lygmenis (1-25, 25-50, 50-75 ir 75-100) (kyla abejonių, ar toks ekonominio naudingumo kriterijų skaidymas nėra dirbtinis). Be to, akcentuotina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui esminę reikÅ¡mę turi kokybiniai, o ne apraÅ¡omojo pobÅ«džio rodikliai (kaip yra Å¡iuo atveju), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal nustatytas Pirkimo sÄ lygas sudėtinga nustatyti potencialiÄ ekonominę naudÄ , ar konkretus tiekėjas padidins perkamo objekto naudojimo efektyvumÄ , ar bus pasiekti konkretÅ«s pirkimo rezultatai.

26. Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Pirkimo sÄ lygų 58 p. T1, T2 ir T3 kriterijai yra neteisėti. Dėl sudėtinio Pirkimo objekto apjungimo 27. IeÅ¡kovė UAB ,,Verslo“ nurodė, kad nepagrįstai apjungti vieÅ¡ieji pirkimai, perkant projektavimo paslaugas ir statybos paslaugas kartu. Skirtingos paskirties pastatai pasižymi atskira specifika, todėl pirkimas turi bÅ«ti skaidomas pagal skirtingų pastatų paskirtį ir (ar) statinio specifiÅ¡kumÄ . Apjungus paslaugas ir statybos darbus konkurencija ribojama. IÅ¡skaičius pirkimo objektÄ Å¾ymiai padidėtų pirkime galinčių dalyvauti tiekėjų ratas, kas tikėtina, lemtų geresnės kainos pasiÅ«lymų gavimÄ . IeÅ¡kovas siÅ«lė pirkimÄ skaidyti į atskiras dalis pagal skirtingÄ pastatų paskirtį ir statinio specifiÅ¡kumÄ , t. y. Edukacinio centro ir info/media centro statybos darbai, II – kitos paskirties pastatų ir statinių statybos darbai.

28. Atsakovė nurodė, kad pirkimo objekto skaidymas bÅ«tų per brangus ir sudėtingas. BÅ«tina, kad statybos darbus atliktų tas tiekėjas, kuris parengs techninį projektÄ , nes prieÅ¡ingu atveju kyla rizika, kad projekto įgyvendinimas taptų per brangus, techniÅ¡kai sudėtingai įgyvendinimas ar neįgyvendinamas. Negalima pirkimo objekto iÅ¡skaidyti pagal atskirus pastatus, nes visi statiniai ir pastatų patalpos turi bÅ«ti perplanuojamos bendrai, atsižvelgiant į bendrÄ planinį ir erdvinį viso statinių komplekso funkcionalumÄ . Nėra uždrausta pirkti ir projektavimo, ir statybos darbus.

29. Teisės aktai įsakmiai nenustato pareigos perkančiajai organizacijai iÅ¡skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, net jei pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir atvirkščiai, draudžia skaidyti pirkimÄ , jeigu taip galėtų bÅ«ti iÅ¡vengta Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos pirkimų tvarkos (VPÄ® 9 str. 2 d.). Skaidyti ar ne pirkimÄ Ä¯ dalis yra perkančiosios organizacijos apsisprendimo reikalas, tačiau tokiu apsisprendimu negali bÅ«ti paneigiami ar iÅ¡kreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurencijÄ (nediskriminavimÄ ), tiek iÅ¡ Å¡io tikslo iÅ¡vestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPÄ® 3 str. 2 d.).

Reikalavimai nediskriminuoti tiekėjų, tuo pačiu ir užtikrinti jų konkurencijÄ yra aktualÅ«s ne tik pirkimo skaidymo atveju (VPÄ® 34 str. 6 d.), bet ir tais atvejais, kai pirkimas nėra skaidomas. Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iÅ¡ Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiÅ¡kai iÅ¡plaukiantis reikalavimas ir jo neįtvirtinimas įstatyme tiesiogiai nepaneigia Å¡io perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedÅ«rų reglamentavimo siekių yra siekis užtikrinti tiekėjų konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

30. Pirkimų sÄ lygų 10 punkte nurodyta, kad ,,Perkami Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimas ir statybos darbai (FIDIC „Geltonoji“ knyga (Darbai). BYPŽ kodai - 45000000-7 ir 71222000-0“. Pirkimų sÄ lygų 13 punkte nurodyta, kad – Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Tiekėjai privalo siÅ«lyti visÄ darbų apimtį.

31. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

32. VPÄ® 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarptautinis pirkimas privalo bÅ«ti, o supaprastintas ar Å¡io įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali bÅ«ti atliekamas skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį, ir apibrėžiant Å¡ių dalių apimtį ir dalykÄ . Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarptautinio pirkimo atveju Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiÅ«riu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas bÅ«tų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų bÅ«tinybė koordinuoti Å¡ių dalių tiekėjus ir tai keltų rizikÄ netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektÄ skaidyti į dalis.

Taigi tam, kad tarptautinis pirkimas nebÅ«tų skaidomas į dalis, perkančioji organizacija tokios bÅ«tinybės egzistavimÄ turi pagrįsti.

33. Viešųjų pirkimų tarnybos ,,Projektavimo paslaugų pirkimo gairės“ 4 skyriuje nurodoma, kad projektavimo paslaugos turėtų bÅ«ti perkamos atskirai nuo statybos rangos darbų (toliau – darbai). Darbų pirkimas kartu su projektavimo paslaugomis galėtų bÅ«ti vykdomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai kitaip racionaliai naudodamas lėšas pirkimo vykdytojas nepasiektų reikiamo rezultato, kai pirkimo vykdytojas net neturėdamas statinio projekto gali aiÅ¡kiai, tiksliai, nedviprasmiÅ¡kai apibrėžti pirkimo objektÄ : kiekius, naudojamas medžiagas ir pan., bei kai darbus atliekantis tiekėjas prisiima visÄ atsakomybę už statinio projektÄ ir atliekamus darbus <...>.

34. Å iuo atveju perkančioji organizacija nurodė, kad pirkimų objekto skaidymo atveju vieÅ¡ieji pirkimai pabrangtų (vykdant statybos darbus pagal tiekėjo projektÄ gali tekti įsigyti papildomų darbų), techniniame projekte suplanuotų sprendinių atsakovė gali neįgyvendinti už suplanuotas ir skirtas lėšas, neįgyvendinus projekto per ribotÄ laikÄ Finansavimo sutartis bus nutraukta, perkančioji organizacija susidurtų su tokiomis problemomis kaip Techninio projekto taisymas koregavimas ir kt. ir kt., tačiau, teismo vertinimu, tai tik deklaratyvÅ«s ir hipotetinio pobÅ«džio perkančiosios organizacijos teiginiai, niekaip nepagrįsti objektyviais duomenimis ir/ar įrodymais.

Proceso Å¡alys pripažino, jog Å¡io pirkimo terminas yra nustatytas Finansavimo sutartyje, kuris yra 2020 m. rugpjūčio 31 d., tačiau pažymėtina, kad 2014–2020 metų Europos sÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto „Aplinkosauga, gamtos iÅ¡teklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.4.1-apva-v-017 priemonės „Visuomenės informavimas apie aplinkÄ ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymas“ projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o Nr. 1 22 punkte numatyta, kad projekto veiksmų įgyvendinimo laikotarpis gali bÅ«ti pratęstas <...> ne ilgiau nei iki 2023 m. sausio 1 d., tai reiÅ¡kia, kad numatyta reali projekto veiklos įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo galimybė.

35. Perkančioji organizacija nurodo, kad iÅ¡skaičius objektÄ kyla rizika neįgyvendinti pirkimo tikslo, o rengiant techninius projektus atskiriems statiniams, jie nederės tarpusavyje kaip vientisa sistema ir kt. Teismas Å¡iuos argumentus vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog netikslinga atriboti projektavimo darbus nuo statybos darbų. Projektavimo darbų pirkimas skirtingiems statiniams nėra skaidomas, kas reiÅ¡kia, kad tas pats projektuotojas projektuos statinius visam zoologijos sodo kompleksui, atitinkamai turėdamas pareigÄ iÅ¡laikyti statinių vientisumÄ , kompleksiÅ¡kumÄ , sÄ sajumÄ , o skirtingi rangovai (skirtingos paskirties ir specifiÅ¡kumo statiniams statyti) tik atliks statybos darbus parengto projekto pagrindu.

Teismo vertinimu, toks pirkimo objektas, kai tas pats tiekėjas atliks tiek projektavimo darbus, tiek vėliau rangos darbus bei su tuo susijusiÄ priežiÅ«rÄ savo paties atlikto projekto pagrindu, iÅ¡ esmės gali kelti pagrįstų abejonių dėl tiekėjų veiksmų skaidrumo, taip pat dėl paties (-ių) statinio (-ų) kokybės: gali bÅ«ti naudojamos pigesnės medžiagos, parenkami sprendiniai, pasižymintys mažesniu ilgaamžiÅ¡kumu, didinantys bÅ«simas eksploatacines sÄ naudas ir pan. Taigi, nesant jokių pagrįstų atsakovės argumentų dėl bÅ«tinybės Lietuvos zoologijos sodo projektavimo ir rangos darbus pirkti bendrai, teismas sprendžia, kad objektas turėtų bÅ«ti skaidomas į dalis, projektavimo darbus (techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros) atribojant nuo pačių statybos darbų, kas leistų užtikrinti pirkimų skaidrumÄ , racionalų lėšų panaudojimÄ .

Taigi teismas sprendžia, kad viešųjų pirkimų objekto pirkimas, apjungiant Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbus (jo neskaidant), laikytinas nepagrįstu.

36. Teismo vertinimu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos zoologijos sodo statinių visumÄ sudaro skirtingos paskirties statiniai, kurie skirstomi pagal jų specifiÅ¡kumÄ , t. y. tam tikra dalis statinių yra susijusi su mokslu ir/ar kultÅ«ra, tam tikra dalis konkrečiai su įvairių gyvÅ«nų laikymo patalpomis ir sÄ lygomis. Atsižvelgiant į Å¡ių dviejų kategorijų statinių skirtingÄ paskirtį, teismas mano, kad Å¡ių statinių statybos darbus taip pat bÅ«tų pagrindas skaidyti.

37. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadÄ (nuomonę) ginčo klausimu, Viešųjų pirkimų tarnybos Projektavimo paslaugų pirkimo gaires sprendžia, kad pirkimo objekto neskaidymas nėra pagrįstas. Atsižvelgiant į perkamo objekto apimtį, rÅ«Å¡is (-į), kokybinius, kiekybinius aspektus, statinių specifiÅ¡kumÄ , skirtingÄ paskirtį ir kitus kriterijus, turi bÅ«ti vertinama pirkimo objekto skaidymo galimybė į daugiau pirkimo dalių (atribojant projektavimo ir rangos darbus, taip pat galimai rangos darbus skaidant pagal statinių rūšį), tokiu bÅ«du suteikiant skirtingo dydžio ir specializacijos verslo subjektams laisvai konkuruoti rinkoje, užtikrinant kiek įmanoma lygesnes ir nediskriminacines teises skirtingo dydžio Å«kio subjektams.

38. NeiÅ¡skaidžius vieÅ¡ojo pirkimo į dalis (atsižvelgiant į darbų apimtis) gali kilti situacija, kad dėl viso pirkimo objekto konkuruos tik vienas tiekėjas, o tai pažeis Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų.

39. Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Pirkimo sÄ lygos, numatančios, kad vieÅ¡ieji pirkimai yra neskaidomi į sudėtines dalis, nepagrindus tokios bÅ«tinybės, yra neteisėtos. Dėl pareigos papildyti žiniaraščius 40. IeÅ¡kovė UAB ,,Verslo“ nurodė, kad nepagrįstas reikalavimas, jog privaloma užpildyti visas žiniaraščių eilutes, o esant reikalavimui papildant žiniaraÅ¡tyje nenurodytais, bet užsakovo reikalavimuose reikalaujamais, darbais. Perkančioji organizacija privalo parengti tikslius ir aiÅ¡kius pirkimo dokumentus, visi darbai privalo bÅ«ti nurodyti žiniaraščiuose. Pirkimo sÄ lygose gali bÅ«ti tyčia ,,užslėptų“ darbų, siekiant tokiu bÅ«du atmesti ,,nepriimtinus“ tiekėjus.

41. Atsakovė nurodė, kad Pirkimo sÄ lygose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog tiekėjai privalo užpildyti visas žiniaraščių eilutes, tačiau turi teisę patys papildyti žiniaraščius užsakovo reikalavimuose nurodytais darbais, t. y. perkančioji organizacija leidžia tiekėjams pateikti detalesnius žiniaraščius.

42. VPÄ® 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi Å¡io įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Taigi, akcentuotina perkančiosios organizacijos pareiga tiksliai laikytis paskelbtų pirkimo dokumentų – plečiamas jų sÄ lygų aiÅ¡kinimas pažeistų ne tik ieÅ¡kovės, bet ir kitų tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principÄ , suteiktų galimybę pirkimo sÄ lygas interpretuoti perkančiajai organizacijai naudinga (palankia) linkme.

43. Pirkimo sÄ lygų IV SKYRIUS – DARBŲ KAINŲ ŽINIARAŠČIAI 1.1. Žiniaraščių pildymas nurodyta, kad darbų kainų žiniaraščiuose konkurso dalyviai turi atskirai nurodyti kiekvieno Darbo kainÄ (nelygu kaip nurodyta žiniaraščiuose) apimančiÄ visus pirkimo dokumentuose nurodytus darbus. Privaloma užpildyti visas žiniaraščių eilutes, o esant reikalui papildant žiniaraÅ¡tyje nenurodytais, bet užsakovo reikalavimuose reikalaujamais, darbais.

44. Teismo vertinimu nurodyta sÄ lyga nėra pakankamai aiÅ¡ki, tiksli, iÅ¡ esmės suteikianti tam tikro dviprasmiÅ¡kumo. Perkančioji organizacija nurodo, kad privaloma užpildyti visas žiniaraščių eilutes, kas imperatyviai reiÅ¡kia, kad žiniaraÅ¡tis turi bÅ«ti užpildytas visas. Tačiau toliau nurodoma, kad ,,esant reikalui papildant žiniaraÅ¡tyje nenurodytais, bet užsakovo reikalavimuose reikalaujamais, darbais“. Å ioje sÄ lygoje nurodoma, kad žiniaraÅ¡tis pildomas esant reikalui, tačiau neaiÅ¡ku, kada tokia bÅ«tinybė yra (iÅ¡kyla).

Tokia pirkimo sÄ lyga, kuri suformuota neaiÅ¡kiai, iÅ¡ esmės tiekėjams suteikia galimybę skirtingai įgyvendinti pasiÅ«lymo sÄ lygas, o perkančiajai organizacijai atitinkamai skirtingai vertinti tiekėjų atitikimÄ pirkimo sÄ lygoms. Tokiu bÅ«du perkančiajai organizacijai sudaromos galimos prielaidos atmesti tiekėjo pasiÅ«lymÄ , jei jis į žiniaraÅ¡tį neįtrauks tam tikrų darbų (kurie nėra nurodyti kaip bÅ«tini). Toks perkančiosios organizacijos nurodytos sÄ lygos dviprasmiÅ¡kas ir dispozityvaus pobÅ«džio reikalavimas – esant reikalui tiekėjams į žiniaraščius papildomai įtraukti nenurodytus, bet galimai reikalaujamus darbus, netinkamai parengtų pirkimo dokumentų rizikÄ perkelia tiekėjams (kai dar nėra parengtas techninis projektas ir techninio darbo projektas).

45. Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirkimo sÄ lyga, nurodyta IV SKYRIUS – DARBŲ KAINŲ ŽINIARAŠČIAI 1.1. Žiniaraščių pildymas, yra neteisėta. Dėl specialistų numatomo atlyginimo 46. VPÄ® 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį. Tokiu atveju, vertinant pasiÅ«lymÄ atsižvelgiama į kainÄ arba sÄ naudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui:

a) techninius pranaÅ¡umus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumÄ , tinkamumÄ visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sÄ Å¾iningos prekybos sÄ lygas. Darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siÅ«lomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams virÅ¡ija jo arba Å«kio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės Å¡alyje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį.

47. Pirkimo sÄ lygų 58 punkto 5 kriterijaus: ,,Specialistų numatomas atlygis (T4)“. Pirmame parametre: P41 nurodyta: Tiekėjo pasiÅ«lyme nurodytiems specialistams (pirkimo dokumentų 2 lentelė. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai, 3 punkto, 1 ir 4 papunktis) numatomas mokėti atlyginimas neatskaičius mokesčių visos sutarties vykdymo metu. Tiekėjas turi pateikti kiekvieno siÅ«lomo specialisto, kuris vykdys sutartį, numatomÄ mokėti mėnesio atlyginimÄ , neatskaičius mokesčių. Vertinamas siÅ«lomų specialistų atlyginimų vidurkis. Ä®sipareigojimas mokėti minimalų atlyginimÄ 400 Eur - 0 balų; Ä®sipareigojimas mokėti nuo 401 iki 600 Eur - 2 balai; Ä®sipareigojimas mokėti nuo 601 iki 800 Eur - 4 balai; Ä®sipareigojimas mokėti nuo 801 iki 1100 Eur - 7 balai; Ä®sipareigojimas mokėti nuo 1101 iki 1400 eurų - 10 balų; Ä®sipareigojimas mokėti nuo 1401 iki 1800 Eur - 15 balų; Ä®sipareigojimas mokėti daugiau kaip 1801 Eur - 20 balų.

48. Pagal šį ekonominio naudingumo kriterijų vertinama tiekėjo siÅ«lomo kiekvieno specialisto, kuris vykdys sutartį, numatomÄ mokėti mėnesinio atlyginimÄ , neatskaičius mokesčių; vertinamas siÅ«lomų specialistų atlyginimų vidurkis. Daugiausiai balų gaus tiekėjas, kuris įsipareigos mokėti didesnį minimalų atlyginimÄ siÅ«lomiems specialistams visÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo laikÄ . Kaip minėta, tiekėjų pajėgumai turi bÅ«ti vertinami pagal kilmės Å¡alyje nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, kas reiÅ¡kia, kad didesnis balų skaičius priklauso nuo tiekėjo įsipareigojimo mokėti didesnį minimalų atlyginimÄ , kuris Lietuvos tiekėjams turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos minimalų atlyginimo dydį, o užsienio teikėjų atitinkamai pagal jų kilmės Å¡alyje nustatytÄ minimalų darbo užmokesčio lygį.

Å iuo atveju nustačius, kad darbuotojų atlyginimas bus vertinimas tik pagal Lietuvos Respublikoje nustatytÄ minimalų atlyginimÄ , susidaro situacija, kai tiekėjai dėl skirtingo Å¡alių ekonominio lygio ir kitų objektyvių priežasčių gaus skirtingÄ balų skaičių. Teismo vertinimu tokiu bÅ«du sudaromos nelygiavertės sÄ lygos pirkime dalyvauti Lietuvos ir kitose valstybėse įsisteigusiems Å«kio subjektams. Akivaizdu, kad ekonomiÅ¡kai labiau iÅ¡sivysčiusių Å¡alių atstovai (tiekėjai) turės galimybę savo specialistams mokėti didesnį minimalų atlyginimÄ , atitinkamai Å¡is tiekėjas ir gaus daugiau balų.

Be to, tai neatitinka VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio reikalavimo.

49. Kaip minėta, Pirkimo sÄ lygų 58 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad tiekėjo pasiÅ«lyme nurodytiems specialistams numatomas mokėti atlyginimas neatskaičius mokesčių visos sutarties vykdymo metu. Pirkimo sÄ lygų 2 lentelės Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai 3 punkto 1 ir 4 papunkčiuose iÅ¡skiriami statinio statybos darbų vadovai ir projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas. Tuo pačiu PasiÅ«lymo raÅ¡to A formos skirtyje ,,Rodiklių reikÅ¡mės: prie parametro P41 nurodomas kiekvieno siÅ«lomo specialisto, kuris vykdys sutartį, numatomas mokėti mėnesio atlyginimas, neatskaičius mokesčių.

Tai reiÅ¡kia, kad nurodytos sÄ lygos yra prieÅ¡taringo pobÅ«džio ir lieka neaiÅ¡ku, ar visų specialistų, ar tik nurodytų specialistų atlyginimo dydis bus vertinamas, siekiant nustatyti šį ekonominio naudingumo kriterijų. Å is ekonominio naudingumo kriterijus, jį susiejant iÅ¡ esmės su kilmės Å¡alies minimaliu darbo užmokesčiu ir konkrečiai neapibrėžiant ir neaiÅ¡kiai nurodant, kokių darbuotojų atlyginimo atžvilgiu bus atliekamas Å¡io kriterijaus vertinimas, leidžia pagrįstai abejoti Å¡io kriterijaus teisėtumu.

Be to, kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovė, Å¡ios pirkimo sÄ lygos vertinimas turėtų bÅ«ti atliekamas visų vykdysiančių darbuotojų atžvilgiu, kadangi, prieÅ¡ingu atveju, jeigu Å¡io kriterijaus vertinimas bÅ«tų atliekamas tik tam tikrų specialistų (pvz:. vadovų) mokėtino atlyginimo atžvilgiu, tai iÅ¡ esmės gali iÅ¡kreipti Å¡io ekonominio kriterijaus turinį, kadangi, tiekėjai, siekdami atitikti nurodytÄ sÄ lygÄ gali mokėti didesnius atlyginimus nurodytiems specialistams (vadovams), o kitiems darbuotojams mokėti žymiai mažesnius atlyginimus.

50. Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Pirkimo sÄ lygų Penktas kriterijus: ,,Specialistų numatomas atlygis (T4)“ yra neteisėtas. Dėl termino praÅ¡ymams pateikti 51. VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

52. Kaip minėta, vykdomi vieÅ¡ieji pirkimai ,,Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbai“. Apie tarptautinį pirkimÄ paskelbta 2018 m. vasario 14 d., numatant, kad pasiÅ«lymų ar praÅ¡ymų dalyvauti priėmimo terminas yra iki 2018 m. balandžio 6 d., 10.00 val. (vėliau perkančioji organizacija 2018 m. kovo 15 d. patikslino sÄ lygas ir pratęsė pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ iki 2018 m. birželio 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad tiekėjai, pageidaujantys dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose turėjo (turi) daugiau nei 2 mėnesių terminÄ pasiÅ«lymams pateikti.

53. Pirkimo sÄ lygų 41 punkte numatyta, kad pirkimo dokumentai gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami, papildomi ir patikslinami tiekėjų iniciatyva, tiekėjams CVP IS susiraÅ¡inėjimo priemonėmis kreipiantis į perkančiÄ jÄ organizacijÄ . Tiekėjų praÅ¡ymai paaiÅ¡kinti, papildyti ir patikslinti pirkimo dokumentus gali bÅ«ti pateikiami perkančiajai organizacijai CVP IS susiraÅ¡inėjimo priemonėmis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo dokumentų paskelbimo. Tiekėjai turėtų bÅ«ti aktyvÅ«s ir pateikti klausimus ar papraÅ¡yti paaiÅ¡kinti pirkimo dokumentų iÅ¡ karto jas iÅ¡analizavę, atsižvelgdami į tai, kad, pasibaigus pasiÅ«lymų pateikimo terminui, pasiÅ«lymo turinio keisti nebus galima.

Pirkimo sÄ lygų 43 punkte numatyta, kad <...> perkančioji organizacija turi paaiÅ¡kinimus, papildymus, patikslinimus paskelbti CVP IS bei teikti tik CVP IS priemonėmis prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos. <...>. Tai reiÅ¡kia, kad tiekėjai, susipažinę su pirkimo dokumentais, per 10 dienų nuo pirkimo paskelbimo dienos turi teisę kreiptis į PerkančiÄ jÄ organizacijÄ dėl pirkimo dokumentuose tiekėjams neaiÅ¡kių reikalavimų paaiÅ¡kinimo ir kt.

54. Å iuo atveju, teismas sutinka su ieÅ¡kovės UAB ,,Verslo“ argumentais, kad toks tik 10 dienų terminas kreiptis į perkančiÄ jÄ organizacijÄ dėl Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimų yra neprotingai trumpas. Pirmiausiai pažymėtina, kad vykdomas vieÅ¡asis pirkimas yra tarptautinio pobÅ«džio. Pirkimo objektas yra nacionalinės reikÅ¡mės ir vykdomas didele apimtimi, t. y. perkami ne tik Zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo, bet ir statybos darbai, kas leidžia spręsti, kad tiekėjams iÅ¡samiai susipažinti su pirkimo sÄ lygų visuma ir kreiptis dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo per 10 dienų terminÄ , yra per trumpas laikotarpis.

Be to, pažymėtina, kad Å¡is terminas iÅ¡ esmės nėra proporcingas pakankamai ilgam pasiÅ«lymų pateikimo terminui (kas dar kartÄ patvirtina, kad jis yra per trumpas). Viešųjų pirkimų tarnyba teikdama nuomonę pažymėjo, kad toks reikalavimas iÅ¡ esmės nesuprantamas, kadangi paprastai paklausimai teikiami neribotÄ laikÄ (nuo paskelbimo apie pirkimÄ iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos likus numatytam dienų skaičiui).

55. Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Pirkimo sÄ lygų 43 punkto sÄ lyga, nustatanti tiekėjams 10 dienų terminÄ teikti perkančiajai organizacijai praÅ¡ymus dėl pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimo, yra neteisėta. Dėl procesinės bylos baigties 56. IeÅ¡kovė UAB ,,Verslo“ prašė įpareigoti AtsakovÄ iÅ¡ esmės pakoreguoti kriterijų „Techniniai sprendiniai (T1)“, „Rizikos valdymas (T2)“ ir „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (T3)“ pasiÅ«lymų vertinimo tvarkÄ arba apskritai atsisakyti Å¡ių kriterijų;

Ä®pareigoti atsakovÄ atskirti projektavimo paslaugas ir statybos darbus į atskiras dalis arba vykdyti atskirus pirkimus; Ä®pareigoti atsakovÄ atskirti statybos darbus pagal pretenzijoje nurodytus siÅ«lymus (pagal skirtingÄ pastatų paskirtį ir specifikÄ ) ir atitinkamai vykdyti atskirus pirkimus arba statybos darbų pirkimÄ skaidyti į nurodytas dalis; Ä®pareigoti atsakovÄ nustatyti įprastÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose terminÄ praÅ¡ymų (klausimų) pateikimui, kuris bÅ«tų skaičiuojamas ne nuo Pirkimo sÄ lygų paskelbimo, o iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos (pavyzdžiui, ne vėliau kaip 9 dienos iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos);

Ä®pareigoti atsakovÄ visus Pirkimo dokumentuose nurodytus darbus įtraukti į žiniaraščius ir panaikinti Pirkimo sÄ lygų IV dalies 1.1 punkto nuostatÄ dėl pareigos tiekėjui įtraukti žiniaraščiuose nenurodytus darbus; Ä®pareigoti atsakovÄ pagal pateiktas pastabas iÅ¡ esmės pakoreguoti kriterijų „Specialistų numatomas atlygis (T4)“ ir jo vertinimo tvarkÄ . IeÅ¡kovė UAB ,,Gensera“ prašė panaikinti Pirkimo sÄ lygų 58 p. nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus T1, T2 ir T3.

57. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas civ. byloje Nr. e2A-731-302/2018 yra nurodęs, kad pirkimo sÄ lygų nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, kadangi teismas negali įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ atlikti tam tikrus veiksmų ar nustatyti tam tikras pirkimo sÄ lygas.

58. Å ioje byloje nustačius, kad ieÅ¡kovės (-ių) nurodytos sÄ lygos yra neaiÅ¡kios, neskaidrios, suteikiančios tiekėjams neaiÅ¡kumo ir perkančiajai organizacijai subjektyvų vertinimÄ , ribojančios sÄ Å¾iningÄ Å«kio subjektų konkurencijÄ , sprendžia, jog yra pagrindas jas pripažinti neteisėtomis.

59. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad, kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo (ar ex officio) atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieÅ¡kinio patenkinimas nėra pakankamas, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-574-381/2016).

60. Nustatyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis nėra sudaryta, todėl teismas sprendžia, kad, konstatavus Pirkimo sÄ lygų neteisėtumÄ , yra pagrindas nutraukti atsakovės vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo (Nr. 364083) procedÅ«ras. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

62. IeÅ¡kovė UAB ,,Verslo“ už ieÅ¡kinio, tripliko ir kt. procesinių dokumentų parengimÄ patyrė 2 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės UAB ,,Verslo“ ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato suteiktas paslaugas priteistinos iÅ¡ atsakovės.

63. Ieškovė UAB ,,Verslo“ už ieškinį sumokėjo 2 250 Eur žyminio mokesčio, UAB ,,Gensera“ už ieškinį taip pat sumokėjo 2 250 Eur žyminio mokesčio. Ieškovių ieškinius tenkinus, nurodytos sumos taip pat priteistinos iš atsakovės.

64. IeÅ¡kovės UAB ,,Verslo“ ir UAB ,,Gensera“ už praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo po 38 Eur žyminio mokesčio. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. sustabdė BÄ® ,,Lietuvos zoologijos sodas“ vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 364083 ,,Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbai“ procedÅ«ras iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, tačiau 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi teismas aukščiau nurodytÄ nutartį pasinaikino ir ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovių patirtos iÅ¡laidos už praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriteistinos.

65. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei UAB ,,Verslo“ iÅ¡ atsakovės priteistina 5 150 Eur suma (2 900 Eur + 2 250 Eur) ir ieÅ¡kovei UAB ,,Gensera“ iÅ¡ atsakovės priteistina 2 250 Eur suma (CPK 93 str.). Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu, 4238 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovių UAB ,,Verslo“ ir UAB ,,Gensera“ ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti neteisėtu BÄ® Lietuvos zoologijos sodo 2018 m. vasario 14 d. paskelbto vieÅ¡ojo konkurso ,,Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbai“ Nr. 364083 Pirkimo sÄ lygų 58 punkto AntrÄ kriterijų:

„Techniniai sprendiniai (T1)“, TrečiÄ kriterijų: „Rizikos valdymas (T2)“ ir KetvirtÄ kriterijų: „Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas (T3)“. Pripažinti neteisėtomis BÄ® Lietuvos zoologijos sodo 2018 m. vasario 14 d. paskelbto vieÅ¡ojo konkurso ,,Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbai“ Nr. 364083 Pirkimo sÄ lygas, nustatančias pirkimo objekto neskaidymÄ . Pripažinti neteisėta BÄ® Lietuvos zoologijos sodo 2018 m. vasario 14 d. paskelbto vieÅ¡ojo konkurso ,,Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbai“ Nr. 364083 Pirkimo sÄ lygÄ 43 punkte numatytÄ sÄ lygÄ ta apimtimi, kiek joje numatytas tiekėjams terminas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo dokumentų paskelbimo teikti perkančiajai organizacijai praÅ¡ymus paaiÅ¡kinti, papildyti ir patikslinti pirkimo dokumentus.

Pripažinti neteisėtu BÄ® Lietuvos zoologijos sodo 2018 m. vasario 14 d. paskelbto vieÅ¡ojo konkurso ,,Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbai“ Nr. 364083 Pirkimo sÄ lygų IV dalies 1.1. p. ta apimtimi, kiek jame numatytas reikalavimas užpildyti visas žiniaraščių eilutes, o esant reikalui papildant žiniaraÅ¡tyje nenurodytais, bet užsakovo reikalavimuose reikalaujamais, darbais. Pripažinti neteisėtu BÄ® Lietuvos zoologijos sodo 2018 m. vasario 14 d. paskelbto vieÅ¡ojo konkurso ,,Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbai“ Nr. 364083 Pirkimo sÄ lygų 58 punkto PenktÄ kriterijų: ,,Specialistų numatomas atlygis (T4)“.

Nutraukti atsakovės BÄ® ,,Lietuvos zoologijos sodas“ vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo (2018 m. vasario 14 d. paskelbto vieÅ¡ojo konkurso ,,Lietuvos zoologijos sodo pastatų ir voljerų projektavimo ir statybos darbai“ Nr. 364083) procedÅ«ras. Priteisti iÅ¡ atsakovės BÄ® ,,Lietuvos zoologijos sodas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei UAB ,,Verslo“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 5 150 Eur (penkis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės BÄ® ,,Lietuvos zoologijos sodas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei UAB ,,Gensera“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2 250 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Evaldas Burzdikas