d024fb38-5a50-4451-946c-22c9ceecaaa3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-165/2017Proceso Nr. 1-26-1-00935-2014-4             (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S                                        2017 m. vasario 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Kažio, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,Sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam A.

K., jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui,                          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. gynėjo Romualdo Lincevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu:              - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme;             - pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su subendrinta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2015-06-11 nuosprendžiu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

             A. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 196 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).              Iš A. K. priteista: 179,48 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai; nukentėjusiajai M. R. 438,78 eurų turtinei ir 12 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 700 eurų jos turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: A. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ bei 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 3.30 val. prie (duomenys neskelbtini) Kaune, turėdamas tikslÄ neteisėtai atimti laisvę M. R. bei atlikti prieÅ¡ jÄ smurtinius veiksmus, griebė iÅ¡ J. A. automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡lipusiÄ M.R., jėga stÅ«mė jÄ Ä¯ savo naudojamo automobilio „BMW 5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstÅ«mė jÄ Ä¯ automobilio salono galinę sėdynę, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieÅ¡ M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvÄ bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė kojomis į nugarÄ , krÅ«tinę, pilvÄ . Važiuojant greitkeliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda Vilniaus kryptimi toliau nenustatytÄ skaičių kartų rankomis ir kojomis smÅ«giavo M.

R. į įvairias kÅ«no vietas, tÄ sė už plaukų ir juos rovė, grasino užmuÅ¡ti, pakasti arba paskandinti. Nuplėšęs važiuojančio užrakinto automobilio galinių deÅ¡inės pusės durelių vidinę apdailÄ , tokiu bÅ«du atidaręs automobilio dureles, ne mažiau kaip 5 kartus stÅ«mė M. R. iÅ¡ važiuojančio automobilio, grasino jÄ iÅ¡mesti iÅ¡ važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvÄ automobilio ratu, po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M.

R. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, Å¡aukė, jog veža į miÅ¡kÄ ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvÄ , jo smaigalį įrėmęs jai į kako deÅ¡inę pusę ne mažiau kaip du kartus juo rėžė per kaklÄ , grasindamas perpjauti gerklę, automobiliui važiuojant (duomenys neskelbtini) Kaune, vėl atidarė važiuojančio automobilio deÅ¡inės pusės galines dureles ir iÅ¡stÅ«mė M. R. iÅ¡ važiuojančio automobilio, o Å¡iai iÅ¡kritus ir atsitrenkus galva į kelio dangÄ , iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, sugriebė jÄ už plaukų, atitempė jÄ prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis deÅ¡inės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V.

S. važiuoti automobiliu ir vilkti M. R. gatvės važiuojamÄ ja dalimi, tačiau V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai iÅ¡sivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stÅ«mė ir grÅ«do M. R. į bagažinę, o nepavykus uždaryti bagažinės – nemažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė M. R. per galvÄ ir kaklÄ , grasindamas nukirsti jai kaklÄ , Å¡aukdamas, kad neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir todėl veža M. R. į miÅ¡kÄ , visais Å¡iais veiksmais, panaudodamas smurtÄ , neteisėtai atėmė M.

R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines ir psichologines kančias ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kauÅ¡eliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo Å¡onus, sprandÄ deÅ¡inėje, deÅ¡iniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinantį į pažandę, kraujosruvÄ po deÅ¡inės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lÅ«pose, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame skruoste, pereinant į žandÄ , deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame delne, juosmens deÅ¡inėje, kryžmenyje, kairiajame petyje, pereinant į žastÄ , deÅ¡iniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, lengvÄ smegenų sukrėtimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡iais veiksmais pasikėsino nužudyti M.

R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai, nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iÅ¡ automobilio pasiÅ¡alinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir policijos pareigÅ«nams sustabdžius automobilį, A. K. buvo sulaikytas. Nuteistasis A. K. 2017-02-03 raÅ¡tu ir teismo posėdyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeisti Å¡velnesne kardomÄ jÄ priemone. Nuteistasis raÅ¡ytiniame praÅ¡yme nurodo, jog yra suimtas jau 2 metus ir 7 mėnesius, suėmimo metu buvo nuolat gydomas dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau gaudavo nepilnavertį gydymÄ .

Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiÅ¡kino, jog yra paėmęs bÅ«sto paskolÄ ir bÅ«damas suimtas negali jos grÄ Å¾inti, be to pablogėjo motinos, kuriÄ jis turi prižiÅ«rėti, sveikata.Nuteistojo gynėjas palaikė praÅ¡ymÄ ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo praÅ¡ymÄ atmesti.Nuteistojo A. K. praÅ¡ymas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 123 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kai byla perduota į teismÄ , paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimÄ arba pakeisti jį kita kardomÄ ja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis Å¡io kodekso 122 straipsnio reikalavimais.

Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo kita kardomÄ ja priemone, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pakankamai duomenų asmenį įtarti ar kaltinti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Apeliacine tvarka pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo apeliacinius skundus perduotoje nagrinėti byloje jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir tokių duomenų pirmosios instancijos teismui pakako. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistajam kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta, o jo terminas tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas manyti, kad A. K., bÅ«damas laisvėje, trukdys procesui, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kauno apygardos teismas, priimdamas A. K. apkaltinamÄ jį nuosprendį, paliko galioti jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o pakeisti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, motyvuodamas tuo, kad jis suimtas jau ilgÄ laikÄ , jam pablogėjo sveikata, yra paėmęs bÅ«sto paskolÄ ir bÅ«damas suimtas negali jos grÄ Å¾inti, be to, pablogėjo ir jo motinos sveikata.

Kardomosios priemonės taikymo pabaigÄ reglamentuoja BPK 139 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas keisti taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nes Å¡velnesnės kardomosios priemonės gali bÅ«ti nepakankamos, užtikrinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro, remdamasi baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A.K. nuteistas už tyčinio apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymÄ , jam paskirta subendrinta griežta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Byla Å¡iuo metu apeliacinės instancijos teisme dar nepradėta nagrinėti apeliacine tvarka ir nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės griežtumas nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. K. anksčiau buvo teistas, aptariamoje byloje bandė daryti poveikį nukentėjusiajai, nors buvo teismo įpareigotas su ja nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių. Å ios aplinkybės apibÅ«dina nuteistÄ jį kaip asmenybę, linkusiÄ nusikalsti ir nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam iÅ¡liko įstatyme numatyti suėmimo pagrindai, todėl kardomoji priemonė – suėmimas negali bÅ«ti pakeista Å¡velnesne kardomÄ ja priemone.

Nuteistojo praÅ¡ymo argumentas, kad jam pablogėjus sveikatai negauna pilnaverčio gydymo yra subjektyvus gydymo vertinimas, nes iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog reikalinga medicininė pagalba nuteistajam yra suteikiama. Kiti argumentai, kad jis suimtas jau ilgÄ laikÄ , jo Å¡eimai dėl bÅ«sto paskolos reikalinga finansinė pagalba, negali bÅ«ti vertinami kaip prioritetiniai, prieÅ¡prieÅ¡inami vieÅ¡ajam interesui ar bÅ«ti pakankami griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra teisinio pagrindo nuteistajam A.

K. pakeisti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnę, nes ja nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyto tikslo – netrukdomo nuosprendžio įvykdymo, jei, iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, jis liktų nepakeistas ar nepanaikintas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 324 straipsnio 2 dalimi,      119 straipsniu,n u t a r i a : nuteistojo A. K. praÅ¡ymÄ pakeisti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Å¡velnesne kardomÄ ja priemone atmesti.Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                        Elena Vainienė Teisėjai                                                                                     Viktoras Kažys                                                                                      Linas Žukauskas