2017-11-02 Nr. AB-19760-3-61-3-00788-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5018-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00788-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–9) į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 1P-17 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas); 2) pripažinti pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus pareigas; 3) pripažinti, kad pareiškėjas neteisėtai nebuvo grąžintas nušalinimo laikotarpiu iš Kauno TI direktoriaus pareigų į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus pavaduotojo pareigas; 4) priteisti pareiškėjui iš Kauno TI vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos; 5) priteisti pareiškėjui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad Įsakyme abstrakčiai nurodytos teisės normos; Įsakyme įtvirtinta, jog pareiškėjas nušalinimas nuo pareigų atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas; pareiškėjas nebuvo supažindintas su konkrečiomis nušalinimo priežastimis, nebuvo pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas nušalinimas ir (arba) patikrinimas. Priimant Įsakymą pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kokiais neva padarytais tarnybiniais nusižengimais jis įtariamas, o 2017 m. vasario 13 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo įteiktas tik 2017 m. vasario 20 d. Tokiu būdu buvo apribotos pareiškėjo galimybės realizuoti teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, pažeista sprendimo dėl valstybės tarnautojo nušalinimo priėmimo tvarka.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jo nušalinimui nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo, nes eidamas Kauno TI direktoriaus pareigas, nebūdamas informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, iki jo 2017 m. vasario 9 d. nušalinimo objektyviai negalėjo trukdyti tarnybiniam patikrinimui ar siekti paveikti jo rezultatus. Šiuo atveju ne tik nenustatyta, kad pareiškėjas toliau eidamas pareigas atliko tokius veiksmus, tačiau tokios aplinkybės apskritai nebuvo nustatinėjamos priimant Įsakymą. Nei Įsakyme, nei 2017 m. vasario 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą nėra nurodyta, kad pareiškėjas, iki 2017 m. vasario 9 d. eidamas pareigas, būtų trukdęs ar siekęs paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Pareiškėjas neatliko, neatlieka ir neturėjo jokių intencijų atlikti veiksmus, kurie galėtų daryti prielaidą, kad jis trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. vasario 20 d. jam buvo įteiktas 2017 m. vasario 13 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog jis įtariamas padaręs šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Tačiau, priimant Įsakymą, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą nebuvo parengtas, jis nebuvo įteiktas, nebuvo nustatyti pažeidimai, kurių padarymu pareiškėjas įtariamas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (tolia – ir VTĮ, Įstatymas) 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas tik esant objektyviems ir pagrįstiems įtarimams bei oficialiems duomenims dėl tarnybinio nusižengimo, o ne paremtiems samprotavimais, subjektyvia nuomone ar nuogirdomis. Tokie duomenys pareiškėjui nebuvo pateikti. Nors 2017 m. vasario 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą ir deklaruojama, kad pareiškėjas įtariamas padaręs šiurkščius tarnybinius nusižengimus, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog už 2017 m. vasario 13 d. pranešime nurodytus pažeidimus pareiškėjas gali būti atleistas iš pareigų. Nei Įsakyme, nei 2017 m. vasario 13 d. pranešime, nei kituose pareiškėjui įteiktuose dokumentuose nėra įvardinta ir identifikuota, kokį VTĮ įtvirtintą šiurkštų nusižengimą jis yra įtariamas padaręs. Pareiškėjas nepadarė nė vieno iš 2017 m. vasario 13 d. pranešime nurodytų pažeidimų.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo nušalintas neteisėtai, todėl turi būti grąžintas į eitas pareigas ir jam turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo nušalinimo, t. y. 2017 m. vasario 9 d., iki grąžinimo į pareigas dienos. Pareiškėjas į Kauno TI direktoriaus pareigas iš Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigų buvo perkeltas laikinai, esant tarnybiniam būtinumui, nuo 2015 m. vasario 12 d. Nušalinus pareiškėją nuo Kauno TI direktoriaus pareigų, jis privalėjo būti grąžintas į savo nuolatines Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas, nes nebeliko pagrindo konstatuoti tarnybinio būtinumo faktą. Nušalinus pareiškėją nuo Kauno TI direktoriaus pareigų, nesilaikant tvarkos ir nesant tam teisėto pagrindo, pareiškėjas nepagrįstai prarado darbą, socialines ir ekonomines garantijas. Taigi nušalinimas šiuo atveju yra neadekvatus ir neproporcingas.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–7), kuriame nurodė, jog nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad dokumentas, kuriame išsamiai išdėstytos visos su galimu nusižengimu susijusios faktinės aplinkybės, nagrinėjamu atveju yra ne Įsakymas, o 2017 m. vasario 13 d. pranešimas, kuriuo pareiškėjas buvo teisės aktų nustatytu terminu ir apimtimi informuotas, jog jis yra įtariamas iš viso 19 skirtingų tarnybinių nusižengimų (atskirų epizodų) padarymu: neteisėto poveikio darymu, viešųjų pirkimų pažeidimais, neracionaliu biudžeto lėšų skirstymu ir panaudojimu bei kt. Asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali paveikti tarnybinį patikrinimą ar gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas iki nušalinimo ėjo Kauno TI direktoriaus, t. y. šios įstaigos vadovo, pareigas. Apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus pranešusi R. K. eina Kauno TI Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės pareigas, taigi pataisos pareigūnų hierarchinėje struktūroje ji buvo tiesiogiai pavaldi pareiškėjui. R. K. 2016 m. gruodžio 5 d. rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT), nurodė, kad ji nuolatos patiria psichologinį spaudimą iš Kauno TI direktoriaus – pareiškėjo.

Teisingumo ministerijos nuomone, nenušalinus pareiškėjo nuo pareigų, nebūtų užtikrintas tarnybinio patikrinimo eigos ir rezultatų objektyvumas, nes, vadovaudamas Kauno TI, pareiškėjas galėjo daryti neteisėtą poveikį R. K. ir kitiems pataisos pareigūnams, susijusiems su galimų tarnybinių nusižengimų padarymu; slėpti ar naikinti tarnybiniam patikrinimui reikšmės turinčius dokumentus; duoti kitokio pobūdžio neteisėtus nurodymus pavaldiems pareigūnams ir pan. Nušalinimas nuo pareigų pareiškėjui buvo taikomas ir pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y., dėl galimai padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas buvo informuotas, kad jis, be kita ko, galimai piktnaudžiaudamas tarnyba paskyrė Kauno TI Ūkio skyriaus vedėją P. V. vadovauti Viešųjų pirkimų komisijai ir vykdyti kvalifikacinę atranką, kurioje dalyvavo UAB „Vipita“, kurios akcijų taip pat galimai turėjo ir P. V.; piktnaudžiaudamas tarnyba sumažino buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio darbuotojų darbo užmokestį ir tokiais veiksmais taip pat galimai siekė daryti neteisėtą poveikį Kauno TI darbuotojams. Konstatavus bent vieno iš išvardintų tarnybinių nusižengimų padarymą, jie kvalifikuotini kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai.

Taigi Įsakymas yra pagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis, įrodančiais, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus ir (ar) jo galimai padarytos neteisėtos veikos gali būti vertinamos kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai. Atsakovo nuomone, faktas, kad STT, nutraukusi ikiteisminį tyrimą, nusprendė perduoti gautą informaciją ne tik Teisingumo ministerijai, bet ir kitoms kompetentingoms institucijoms, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, patvirtina, jog surinkti duomenys objektyviam stebėtojui leidžia susidaryti pagrįstą nuomonę apie galimą tarnybinių nusižengimų padarymą.

8. Nors pareiškėjas teigia, kad jam nėra suprantamos skundžiamo Įsakymo priėmimo aplinkybės ir pagrindai, tačiau skundas (pagal jame nurodytą datą) teismui buvo pateiktas 2017 m. kovo 9 d., t. y. jau po to, kai pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo įteiktas pareiškėjui, ir jis 2017 m. vasario 23 d. pateikė savo pasiaiškinimą.

9. Nustačius, jog pareiškėjas padarė tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas grąžinti jį į Kauno TI direktoriaus pareigas negali būti tenkinamas. Be to, teisės aktuose nėra numatyta, kad pareigūną nušalinus nuo pareigų tuo pačiu individualiu teisės aktu turi būti išsprendžiamas ir jo grąžinimo į anksčiau eitas pareigas klausimas. Laikiną perkėlimą į kitas pareigas reglamentuojantys teisės aktai nenustato termino, per kurį turėtų būti išnagrinėtas pataisos pareigūno prašymas grąžinti jį į ankstesnes pareigas, todėl turi būti taikomas bendrasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnyje nustatytas 20 darbo dienų terminas. Pareiškėjo prašymas grąžinti jį į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2017 m. vasario 24 d., todėl 20 darbo dienų terminas išspręsti šį prašymą būtų suėjęs 2017 m. kovo 24 d. Taigi su šiuo reikalavimu pareiškėjas kreipėsi į teismą net nesulaukęs galutinio termino, per kurį Teisingumo ministerija privalo išnagrinėti jo prašymą, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta, o jei ne – ir šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas. Teisingumo ministerija 2017 m. kovo 21 d. atsakė į minėtą pareiškėjo prašymą. Nušalinimas nuo pareigų (nors tarnybos teisiniai santykiai su atitinkamu darbdaviu savaime nenutrūksta) yra pareigūno teisinio statuso sustabdymas. Laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų, negali būti taikomos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) normos, reglamentuojančios statutinių valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas, nes nėra šių normų taikymo sąlygų. Pareiškėjo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti nušalinimą nuo pareigų neteisėtu, todėl taip pat turi būti atmestas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TI atsiliepime (II t., b. l. 162–163) paaiškino, kad sprendimą nušalinti pareiškėją nuo pareigų priėmė Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Kauno TI yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi valstybės įstaiga ir neturi jurisdikcijos spręsti įstaigos direktoriaus skyrimo, atleidimo ir nušalinimo nuo darbo teisėtumo klausimų. Todėl Kauno TI nepasisakė dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo. Kalėjimų departamento įstaigų vadovų perkėlimą tarp departamentui pavaldžių įstaigų atlieka teisingumo ministras. Kauno TI nuostatuose nenumatyta galimybė perkelti įstaigų direktorius, juos grąžinti į buvusią darbovietę ar kitu būdu daryti įtaką teisingumo ministro įsakymams dėl perkėlimų ir grąžinimų, todėl Kauno TI dėl pareiškėjo grąžinimo į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas taip pat nepasisakė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu (II t., b. l. 187‑194) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad ginčijamame įsakyme aiškiai išdėstyta, jog jis buvo priimtas vadovaujantis Statuto 32 straipsniu, VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 341 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Kauno tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 16 punktu, atsižvelgiant į tai, kad dėl Kauno TI direktoriaus galimų tarnybinių nusižengimų padarymo yra pradėtas tarnybinis patikrinimas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1P-14 sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl Kalėjimų departamento direktorės Ž. M. ir Kauno TI direktoriaus E. K. galimų tarnybinių nusižengimų padarymo; toliau – ir Komisija).

13. Teismas pažymėjo, kad nušalinimas nuo pareigų yra taikomas tarnybinio patikrinimo atlikimo metu (tarnybinio patikrinimo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl šios priemonės taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali paveikti tarnybinį patikrinimą ar gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

14. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas dviem pagrindais, t. y. dėl galimo poveikio pavaldiniams ir dėl galimų šiurkščių tarnybinių pažeidimų padarymo. Dėl pirmojo nušalinimo pagrindo teismas akcentavo, kad pareiškėjas iki nušalinimo ėjo Kauno TI direktoriaus pareigas. Apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus pranešusi R. K. eina Kauno TI Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės pareigas, taigi pataisos pareigūnų hierarchinėje struktūroje ji buvo tiesiogiai pavaldi pareiškėjui. R. K. nuosekliai (nurodyti konkretūs faktai ir būdai) tvirtino, kad pareiškėjas ilgą laiką darė jai psichologinį spaudimą ir poveikį. Taigi, nenušalinus pareiškėjo nuo pareigų, nebūtų užtikrintas tarnybinio patikrinimo eigos ir rezultatų objektyvumas, nes, vadovaudamas Kauno TI, pareiškėjas galėjo daryti neteisėtą poveikį R. K. ir kitiems pataisos pareigūnams, susijusiems su galimų tarnybinių nusižengimų padarymu, slėpti ar naikinti tarnybiniam patikrinimui reikšmės turinčius dokumentus, duoti kitokio pobūdžio neteisėtus nurodymus pavaldiems pareigūnams ir pan. Vadovo nušalinimas nuo pareigų, kai tarnybinis patikrinimas pradedamas pataisos įstaigos vadovui, kuris galimai darė neteisėtą poveikį tos pačios sistemos darbuotojui, yra racionali, proporcinga ir pateisinama priemonė, užtikrinanti tyrimo eigos ir rezultatų objektyvumą, ir kuri buvo pritaikyta nepažeidžiant administracinės diskrecijos ribų.

15. Teismas nurodė, kad nušalinimas nuo pareigų pareiškėjui buvo taikytas ir pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. dėl galimai padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, todėl toks nušalinimo pagrindas yra teisėtas, racionalus bei proporcingas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui buvo pranešta, kokiais pažeidimais jis yra įtariamas. Be to, Komisija pateikė 2017 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. 40P-304, kurioje pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, bei skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas atleidimą iš tarnybos ginčija teismine tvarka, t. y. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Nr. eI-3651-968/2017), taip pat pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (identiškoje savo aplinkybėmis) 2017 m. kovo 31 d. nutartyje taip pat vertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo nušalinti asmenį nuo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (administracinėje byloje Nr. eA-3045-520/2017).

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, padarė išvadą, kad naikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 1P-17 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. nušalinimo nuo pareigų“ nėra jokio teisinio pagrindo.

17. Pareiškėjas skunde prašė grąžinti jį į eitas Kauno TI direktoriaus pareigas, taip pat perkelti jį iš Kauno TI direktoriaus pareigų į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pasisakydamas dėl šio reikalavimo, teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas įsakymas paliktas nepakeistas, be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nagrinėjamų pareiškėjo reikalavimų. Remdamasis tais pačiais motyvais, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti jam darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį, kai jis buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 1–12) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą, jo skundą tenkinti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų. Iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad jis buvo nušalintas vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, todėl nušalinimo pagrindas turi būti siejamas su įtariamu tarnybiniu nusižengimu bei jo tyrimu, o nušalinimo trukmė ribojama tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laiku. Be to, VTĮ 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Aiškinant šias teisės normas (o kartu ir VAĮ 8 str. 1 d.) sistemiškai, priimant sprendimą dėl nušalinimo ne tik turi būti nustatyti konkretaus valstybės tarnautojo galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai, tačiau jie šiame sprendime privalo būti įvardinti kaip nušalinimo priežastis (pagrindas), sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, o pats nušalinimas, kaip poveikio priemonė, turi būti motyvuotas. Su tokiomis konkrečiomis nušalinimo priežastimis, pagrindais bei jo motyvais valstybės tarnautojas privalo būti supažindintas. Tuo tarpu iš ginčijamo įsakymo matyti, jog jame tėra abstrakčiai nurodomos teisės normos bei nurodyta, kad pareiškėjas nušalinimas atsižvelgiant į tai, jog jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau nėra nurodoma, dėl kokių konkrečių priežasčių yra laikoma, jog pareiškėjas pažeidė būtent šias normas. Taip pat pareiškėjui nebuvo pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas nušalinimas ir (arba) patikrinimas. Dėl šių aplinkybių, be kita ko, buvo apribotos pareiškėjo galimybės realizuoti teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą.

20. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, jog jis buvo nuo pareigų nušalintas pagrįstai, nes toliau eidamas pareigas trukdė ar siekė paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus (VTĮ 34 str. 2 d. 1 p.). Teigia, kad jis objektyviai negalėjo sutrukdyti tarnybiniam patikrinimui ar siekti paveikti jo rezultatus iki jo nušalinimo 2017 m. vasario 9 d., nes jis nebuvo apie tai informuotas ir net nebuvo gavęs pranešimo apie tarnybinį patikrinimą. Be to, ir atsakovo priimtuose aktuose tokių aplinkybių (apie trukdymą ar poveikį) nėra užfiksuota.

21. Pareiškėjo nuomone, VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kaip jo nušalinimo nuo pareigų pagrindas, nurodytas nepagrįstai. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti nušalintas minėtu teisiniu pagrindu, priimant atitinkamą sprendimą privalo būti nustatyti konkretūs pažeidimai bei preliminariai įvertinta, jog jiems pasitvirtinus, tai galėtų būti pagrindas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų. Įsakyme dėl nušalinimo to nurodyta nebuvo, ir tik vėliau – 2017 m. vasario 13 d. pranešime buvo pažymėta, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Tačiau nei 2017 m. vasario 9 d. Įsakyme dėl nušalinimo, nei 2017 m. vasario 13 d. pranešime, nei kituose pareiškėjui įteiktuose dokumentuose nėra įvardinta, kokį VTĮ įtvirtintą šiurkštų nusižengimą pareiškėjas yra įtariamas padaręs, už kurį po tarnybinio patikrinimo jam gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo. Pažymi, kad 2017 m. vasario 13 d. pranešime yra abstrakčiai nurodomos tam tikros aplinkybės, išvardintos neva pažeistos teisės normos, tačiau jų preliminarus kvalifikavimas nepateiktas, taip vėlgi pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį.

22. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neišanalizavo jo skundo reikalavimo dėl grąžinimo į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nereglamentuoja valstybės tarnautojų galimybės perkelti į kitas pareigas, šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 123 straipsnio 3 dalimi, numatančia galimybę ir teisę darbuotojui nušalinimo laikotarpiu užimti kitas pareigas, o darbdaviui pareigą leisti užimti darbuotojui tokias pareigas. Pareiškėjo nuomone, nebuvo jokių kliūčių negrąžinti jo į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas, nes toks perkėlimas neprieštarautų nušalinimo tikslui; pareiškėjas jokiais veiksmais netrukdė patikrinimui; pareiškėjo patikrinimas buvo atliekamas ne dėl jo pareigų vykdymo jam einant Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas; įstaigos yra skirtingos; Kauno TI direktoriaus ir Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo funkcijos nėra tapačios; nėra objektyvių pagrindų teigti, kad pareiškėjas padarė kokius nors nusižengimus. Taigi Pareiškėjo perkėlimas (grąžinimas) į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas nušalinimo laikotarpiu buvo objektyviai galimas, todėl toks atsakovo neveikimas šiuo atveju turėtų būti laikomas neteisėtu.

23. Pareiškėjas pažymi, kad tenkinus jo skundą, jis turėtų būti grąžintinas į eitas pareigas ir jam turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo nušalinimo, t. y. 2017 m. vasario 9 d. iki grąžinimo į pareigas dienos (VTĮ 341 str. 2 d., DK 300 str. 1 d.).

24. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 49–53) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Nurodo, kad išsamūs nesutikimo su pareiškėjo skundu (o kartu ir apeliaciniu skundu) argumentai yra nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, todėl prašo juo vadovautis.

26. Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 58–59) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Nurodo, kad pareiškėjas reikalauja priteisti iš Kauno TI vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų iki grąžinimo į pareigas dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. priimtame sprendime pasakyta, kad reikalavimas priteisti darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų, negali būti tenkinamas, nes ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo Kauno TI direktoriaus pareigų, yra pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kauno TI neturi pagrindo abejoti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytais argumentais ir su sprendimu sutinka. Dėl kitų pareiškėjo reikalavimų Kauno TI nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Administracinį teismą taip pat saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-3045-520/2017, yra konstatavęs, kad veikos, už kurią pareiškėjas gali būti atleistas iš pareigų, neįvardijimas įsakyme dėl nušalinimo laikytinas individualaus administracinio akto trūkumu. Bet taip pat teismas nurodė, kad taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį vadovaujamasi nuostata, jog, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014).

30. Valstybės tarnautojo tarnybinė atsakomybė – tęstinis procesas, o įsakymas dėl nušalinimo yra tarpinis dokumentas, todėl sprendžiant apie nušalinto valstybės tarnautojo teisių pažeidimą vertintina dokumentų visuma.

31. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Nagrinėjamu atveju ginčijamame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. vasario 9 d. įsakyme Nr. 1P-17 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. nušalinimo nuo pareigų“ yra nurodyti nušalinimo pagrindai, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai – dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus, taip pat tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Nors minėtame įsakyme šie pagrindai nėra plačiau aprašyti, tik nurodoma, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas, bet kitame atsakovo dokumente – 2017 m. vasario 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (1.39.)7R-1350, pareiškėjas buvo informuotas apie įtarimus padarius tarnybinius nusižengimus ir jų pobūdį.

32. Vertinant Nutarties 20 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad tokio teisinio reguliavimo tikslas yra sudaryti teisines prielaidas objektyviam ir visapusiškam valstybės tarnautojo veiksmų įvertinimui, o tai suponuoja, jog pakanka pripažinti esant objektyvių prielaidų trukdyti ar siekti paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. 2017 m. vasario 13 d. pranešimo pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą Nr. (1.39.)7R‑1350 1 punkte nurodyta veika – neteisėtas poveikis pavaldžiam pataisos pareigūnui. Pareiškėjas, tarnybinio patikrinimo metu dirbdamas įstaigos vadovu, turėjo galimybę daryti poveikį pavaldžiam pataisos pareigūnui, todėl buvo teisinis pagrindas jo nušalinimui nuo pareigų, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

33. Nutarties 15 punkte nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo yra pagrįsti, o byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl veikų, už kurias valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nušalinti pareiškėją nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo laikui, o tai, kad įsakyme nenurodyti faktiniai nušalinimo pagrindai, vertintina kaip ginčijamo įsakymo turinio trūkumas, bet ne teisinis pagrindas jį panaikinti.

35. Vertindama Nutarties 22 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad jie nepagrįsti. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas šio įstatymo straipsnių, taikytinų statutiniams valstybės tarnautojams. Tarp jų Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nėra, todėl nėra teisinių pagrindų taikyti darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius