2020-04-09 Nr. AB-7081-3-61-3-00885-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-920-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00885-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 26 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo aprūpintas higienos reikmenimis (tualetiniu popieriumi, muilu, dezodorantu, dantų pasta ir šepetėliu). Kamerose buvo prasta ventiliacija, jautėsi drėgmė, dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.

3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu jam tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K teigimu, asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, be to, tam tikrose patalpose sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis.

5. Lukiškių TI-K nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintą Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, kadangi ginčo laikotarpiu jis buvo mokus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 84 paras buvo laikomas kamerose neužtikrinant jo privatumo, kitus pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K nepažeidė higienos normų reikalavimų dėl santykinės oro drėgmės ar ventiliacijos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus, todėl jam pagrįstai nebuvo išduotos būtinosios higienos priemonės.

8. Įvertinęs nustatytą pažeidimą, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 9. Pareiškėjas D. D. apeliaciniame skunde, kurį patikslino, prašo visiškai tenkinti jo skundą ir priteisti jam 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Pareiškėjas nurodo, kad nesitinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes mano, kad 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija jo patirtai skriaudai atlyginti.

11. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

12. Atsakovas detalizuoja civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir cituoja su tuo susijusią teismų praktiką, nurodo, tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei nepagrindė, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 26 d. neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, trukusį 84 paras, priteisė jam 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka vieninteliu aspektu – nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

17. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas, pirmiausiai pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Atitinkamai teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų (pareiškėjas 84 paras buvo laikomas kamerose neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydžio.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė