2020-07-15 Nr. AB-13668-3-64-3-02723-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1252-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02723-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kuriose ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, todėl tekdavo laiką praleisti gulint lovoje, dėl to pasireiškė dažni nugaros skausmai. Kamerose nebuvo jokios ventiliacijos sistemos, tik skylė sienoje. Kamerai tvarkyti, tualetui išsiplauti duodavo tik valgomąją sodą. Kamerose tualetai taip pat neturėjo ventiliacijos sistemos, todėl kamerose tvyrojo nemalonus kvapas. Ne visose kamerų sanitariniuose mazguose buvo unitazai. Kameroje Nr. 56 jį sukandžiojo blakės, dėl to buvo perkelti į kamerą Nr. 27, kurioje blakių buvo dar daugiau. Kameroje Nr. 27 išbuvo apie porą savaičių, kol buvo rasta tuščia kamera ir į ją iškelti. Kreipėsi dėl blakių sukandžiojimo į medikus, tačiau jokio tepalo, išskyrus tablečių kelioms dienoms, neišdavė. Kaip jam buvo paaiškinta, nuo tablečių jam turėjo praeiti sukandimai ir niežulys. Dėl tokių kalinimo sąlygų jam kilo didelis dvasinis ir emocinis šokas bei išgyvenimai.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad gyveno vienoje patalpoje su 5 asmenims. Teigė, kad į patalpos plotą neturi būti įskaičiuojamas baldų užimamas plotas, nes tokioje kameroje pavaikščioti galimybių nėra, turi visą laiką gulėti. Per mažas kamerų plotas buvo kamerose Nr. 27, 56, 28. Kamerų valymui duoda valgomąją sodą, tačiau soda netinka kameroms valyti. Šepečiai, semtuvėliai išduodami, nors ne visose kamerose jie geros būklės. Tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Sanitariniame mazge nėra klozeto, yra tik skylės. Kamerose nėra sumontuotos ventiliacinės sistemos, kameros vėdinamos per langus. Kai lauke šalta, langų neįmanoma atidaryti, nes kamerose būna šalta. Kameroje Nr. 27 buvo sukandžiotas blakių, dėl to kreipėsi į gydytoją, kuris išrašė tablečių, kurios nepadėjo. Gydytojas nurodė, kad jis yra alergiškas. Jis seniai serga bronchine astma, dėl to būdamas laisvėje periodiškai eidavo tikrintis pas gydytojus. Be to, kamerose yra tarakonų, jiems gaudyti atnešdavo namelius, kurie yra skirti gaudyti pelėms. Du kartus kreipėsi į gydytoją dėl nemigos. Be to, apie 7 metus serga hepatitu C. Prašė išrašyti spec. maitinimą, jį siuntė į ligoninę, nes žinojo, kad atsisakys ten važiuoti, kadangi yra rūkantis, o ten rūkyti draudžiama. Tvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į gydytoją dėl valgiaraščio sudarymo, t. y. dėl dietinio maitinimo skyrimo, kadangi serga hepatitu C. Kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su skundais, tačiau skundai dingsta. Neturtinė žala pasireiškė, nes jautėsi pažemintas, ypač dėl tualetų blogo kvapo.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Šiaulių TI nurodė, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. ir pareiškėjui teko nuo 3,76 kv. m iki 15,9 kv. m gyvenamojo kameros ploto, todėl visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Teigė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,78 m (kameroje Nr. 28) iki 2,37 m (kameroje Nr. 6). Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o ventiliacija užtikrinama per langą. Jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą pareiškėjas ir kiti šioje kameroje kalinami asmenys nesikreipė. Taigi preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

6. Šiaulių TI teigė, kad įstaigoje kameros periodiškai remontuojamos, tačiau remontas dažniausiai būna trumpalaikis dėl pačių kamerose kalinčių asmenų, kurie nepalaiko ne tik švaros kameroje, bet ir gadina jos inventorių. Patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei naikinimą pagal 2016 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, profilaktiniai darbai atliekami periodiškai. Pažymėjo, kad jokių skundų ar prašymų dėl minimo fakto pareiškėjas įstaigai nebuvo pateikęs. Iš pareiškėjo M. D. Asmens sveikatos istorijos Nr. 1646 matyti, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. jis kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą dėl bėrimų. Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas nustatė pareiškėjui alerginį dermatitą (ne blakių sukandimą), jam paskirti vaistai ir stebima kontrolė. Daugiau dėl minėtų nusiskundimų M. D. pas gydytojus nebesilankė. Pažymėjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tik vieną kartą atliko patikrinimą dėl kameroje esančių blakių (pagal vieno iš kalinčių asmenų skundą). Tačiau patikrinimas buvo atliktas kameroje Nr. 82, kurioje pareiškėjas nekalėjo. Iš 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akto Nr. PA.-7156 matyti, kad atlikta neplaninė dezinfekcija. Sveikatos priežiūros tarnyba apžiūros metu sukandžiojimų nenustatė. Pareiškėjo teiginiai dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos neatlikimo yra nepagrįsti. Pabrėžė, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo M. D. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl kamerų plotų, nustatė, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. (107 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 107 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 107 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 78 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 5,84 kv. m) teko 5,84 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 75 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,06 kv. m) teko 8,06 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 56 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,86 kv. m) teko nuo 3,57 kv. m (kameroje 5 asmenys, tik 4 dienos) iki 4,47 kv. m (kameroje 4 asmenys), 5,95 kv. m (kameroje 3 asmenys), Nr. 27 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,30 kv. m) teko nuo 3,58 kv. m (kameroje 4 asmenys) iki 4,77 kv. m (kameroje 3 asmenys), 14,30 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 28 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,81 kv. m) teko nuo 4,20 kv. m (kameroje 4 asmenys) iki 5,60 kv. m (kameroje 3 asmenys), Nr. 21 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,84 kv. m) teko nuo 4,46 kv. m (kameroje 4 asmenys) iki 5,95 kv. m (kameroje 3 asmenys), Nr. 6 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,08 kv. m) teko nuo 3,35 kv. m (kameroje 6 asmenys, 1 diena) iki 4,01 kv. m (kameroje 5 asmenys), 6,69 kv. m (kameroje 3 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,71 kv. m) teko nuo 4,43 kv. m (kameroje 4 asmenys) iki 5,90 kv. m (kameroje 3 asmenys). Teismas nurodė, kad iš byloje esančios. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. rugsėjo 6 d pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

9. Teismas, atmesdamas pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langus, atsižvelgė į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Centras) patikrinimo aktus, ir konstatavo, jog pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., reikalavimus.

Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas skundėsi Šiaulių TI administracijai dėl netinkamų sąlygų gyvenamosiose kamerose. Teismas konstatavo, kad švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį. Šiaulių TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.

Išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose. Šiaulių TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. Šiaulių TI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartą profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytą grafiką atlikti 2018 m. vasario 13 d.

Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka Šiaulių TI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. registruota nebuvo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos aptariamu metu pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl privatumo kamerose naudojantis tualetu neužtikrinimo, nemalonių kvapų kameroje ir tupimojo klozeto, konstatavo, kad klozetas gali būti ir tupiamas pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, jog šiuo atveju sanitariniai mazgai iš visų keturių pusių atitverti, o įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Tačiau teismas sprendė, sanitarinis mazgas kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, todėl pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

11. Teismas, atmesdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad soda netinka kameroms valyti, konstatavo, jog Šiaulių TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinti. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 27 esantys santechniniai įrenginiai švarūs, tvarkingi. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka Šiaulių TI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1859 patvirtintą Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planą 2018–2019 m. ir Šiaulių TI 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planą 2018–2019 m. Iš Centro patikrinimo aktų matyti, kad kamerų valymui esant poreikiui išduodama soda, ką pripažino pareiškėjas tiek savo skunde, tiek posėdžio metu, todėl jo nurodytą argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai nepatvirtina pareiškėjo argumento, jog jis nurodytu laiku buvo sukandžiotas blakių, be to, esant pareiškėjo prieštaringiems parodymams, jo argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Centro prie 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-7156 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 18 d.) konstatuota, kad asmuo kreipėsi į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą dėl blakių sukandžiojimo. Teismas taip pat nustatė, kad buvo atlikta dezinsekcija neplanine tvarka. Tačiau paminėtas įvykis nesietinas su pareiškėjo teigimu dėl blakių sukandžiojimo, nes kreipęsis asmuo buvo laikomas kameroje Nr. 82, kurioje pareiškėjo M. D. nebuvo. Teismas nustatė, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Centro patikrinimų metu Šiaulių TI kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, sprendė, jog negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas tik posėdžio metu abstrakčiai nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su skundais, tačiau skundai dingsta. Pareiškėjas negalėjo konkrečiau nurodyti, nei kada ir dėl ko kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, todėl teismas vertino kritiškai minėtus pareiškėjo argumentus.

14. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu neatliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

15. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo būdo, pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjui visas 107 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta, Šiaulių TI kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Vertindamas nemalonių kvapų iš sanitarinio mazgo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymėjo, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo ir šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

III. 16. Pareiškėjas M. D. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimu, prašo priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeisti higienos normų reikalavimai Šiaulių TI kamerose nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., tačiau buvo atmestas jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Todėl prašo apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti jo bylą ir patenkinti pareiškėjo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais už netinkamas kalinimo sąlygas.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d.) sanitarinis mazgas kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose. Nenustatęs kitų pažeidimų, teismas sprendė, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti pareiškėjui žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisių pažeidimo pripažinimu, prašydamas priteisti jam 5 000 Eur neturtinę žalą pinigais.

22. Dėl nurodytų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

23. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo visiškai jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su nekonstatuotais pažeidimais, kuriuos pareiškėjas nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, itin detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis apie pareiškėjo sveikatą, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų nenuginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentų nekartoja.

26. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

27. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu nepriteisdamas žalos atlyginimo pinigais ir pažeidė CK nuostatas bei teismų praktiką analogiškose bylose, pabrėžia, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nusiskundimų dėl blogo kvapo kamerose pareiškėjui kilo neturtinė žala. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-525/2020).

28. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

29. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (t. y. 4 mėnesiai), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šie pažeidimai nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė