2019-12-04 Nr. AB-23027-3-61-3-03170-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-699-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03170-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. (R. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. (R. N.) skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl termino atnaujinimo ir nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 (toliau – ginčijamas privalomas nurodymas). Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas arba STR 1.05.01:2017), nuostatomis, atsakovo pateiktais įrodymais, nustatė, kad Inspekcija ginčijamą privalomąjį nurodymą pareiškėjui išsiuntė registruota pašto siunta. Jos neįteikus, informacija apie privalomąjį nurodymą buvo paskelbta 2018 m. rugpjūčio 22 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“, Nr. 160 (14 878), ir interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčijamo privalomojo nurodymo įteikimo pareiškėjui diena laikytina 2018 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2019 m. rugsėjo 9 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo privalomojo nurodymo įteikimo, ir praleido kreipimosi į teismą terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių kreipimosi į teismą terminas buvo praleistas. Teismas sutiko su Inspekcijos rašte nurodytu aplinkybių vertinimu, kad pareiškėjui apie ginčijamo Privalomojo nurodymo priėmimo datą, numerį ir jame suformuluotus įpareigojimus buvo žinoma 2019 m. gegužės 28 d., kuomet jis susipažino su antstolės 2019 m. gegužės 23 d. patvarkymu. Tačiau, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, kreipėsi į apylinkės teismą dėl antstolės nušalinimo, o ne dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Aplinkybė, kad jis negalėjo gauti privalomojo nurodymo kopijos iš antstolės, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga. Iš paties pareiškėjo paaiškinimų skunde matyti, kad būdamas informuotas, kad vykdomoji byla buvo persiųsta į apylinkės teismą, veiksmų dėl Privalomojo nurodymo kopijos gavimo jis ėmėsi tik šiam teismui grąžinus vykdomąją bylą į antstolės kontorą. Taigi, iš pateiktos bylos medžiagos teismas sprendė, kad pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių su skundu kreiptis į teismą, t. y. veikti operatyviai, laikantis rūpestingumo ir atidumo imperatyvų.

III. Pareiškėjas R. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo; 2) prašyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sudaryti komisiją dėl visų aplinkybių išaiškinimo; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atsakymas dėl taikytų, nagrinėjant R. N. skundus, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 4) bylą persiųsti nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui; 5) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolės laišką gavo ne gegužės mėn., o birželio 28 d. ir tuomet iš karto pradėjo aktyviai ieškoti galimybės gauti privalomojo nurodymo kopiją. Pareiškėjui nepavyko susitikti su administruojančiu inspektoriumi, todėl 2019 m. liepos 3 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą su prašymu įpareigoti atsakovą pateikti teismui privalomąjį nurodymą, bet teismas atsisakė priimti skundą, nes nebuvo pridėta skundžiamo dokumento kopija. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties neskundė, nes neturėjo pinigų advokatui.

Inspekcijos laiškas per Lietuvos paštą pareiškėjui neįteiktas siekiant, kad pareiškėjas apie ginčijamą privalomąjį nurodymą neperskaitytų (paskelbiant apie ginčijamą privalomąjį nurodymą spaudoje ir internete). Pareiškėjas tvirtina, kad visada gauna visą pašto korespondenciją ir negautas tik Inspekcijos laiškas. Inspekcija, atlikdama patikrinimą ir surašydama privalomąjį nurodymą, padarė viską, kad pareiškėjas negautų privalomojo nurodymo laiku ir atėmė teisę apskųsti privalomąjį nurodymą.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo netinkamai informuojamas apie teismo posėdžio vietą bei laiką. Pareiškėjas skunde prašė siųsti teismo korespondenciją Lietuvos paštu, tačiau jokių pranešimų dėl teismo posėdžio vietos ir laiko gauta nebuvo. Atsakovas pateikė teismui savo atsiliepimą, bet pareiškėjui atsiliepimas įteiktas nebuvo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, siųsdamas laišką dėl nutarties susipažinti teigia, kad teisėjos pavedimu pakartotinai siunčiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Laiškas išsiųstas 2019 m. rugsėjo 18 d., o gautas 2019 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas teigia, jog informacija apie tai, kad laiškas siunčiamas pakartotinai neatitinka tikrovės ir tai yra bandymas padėti atsakovui įrodyti, jog pareiškėjas negauna pašto korespondencijos. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

Pareiškėjo tvirtinimu, pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2019 m. liepos 11 d. nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą, nurodė, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos Vilniaus apylinkės teisme, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo persiųsti nagrinėti bylą Vilniaus apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Ginčijamame privalome nurodyme nurodyta, kad privalomas nurodymas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Reglamento 123.1 papunktyje nustatyta, jog Privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų nuorašas įteikiamas statybos dalyviui registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą tokia tvarka, jei statytojo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar buveinė yra žinoma. Kai Reglamento 123 punkte nustatyta tvarka privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų įteikti nepavyksta (siuntėjui grįžta registruotas laiškas) ar duomenų apie statytojo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą ar buveinę (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių) Reglamento 123.2.1 papunktyje nustatyta tvarka gauti nepavyksta, vietinėje ar respublikinėje spaudoje ir interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt paskelbiamas pranešimas apie privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą, nurodant šio patikrinimo datą, laiką, atsižvelgiant į galimą pranešimo paskelbimo spaudoje datą, ir apie tai, kad šiame statybos patikrinime kviečiamas dalyvauti statytojas ar jo įgaliotas atstovas, taip pat nurodant pareigūno, kuris atliks statybos patikrinimą, kontaktinius duomenis. Pagal Reglamento 125 papunktį Reglamento 122 ar 123 punkte nustatyta tvarka įteiktas privalomasis nurodytas nevykdyti statybos darbų ir kvietimas laikomi įteiktais tinkamai. Šie dokumentai taip pat laikomi įteiktais tinkamai, jei praėjo 5 darbo dienos po to, kai Reglamento 124 punkte nustatyta tvarka vietinėje ar respublikinėje spaudoje ir interneto tinklalapyje www.planuojustatybas.lt buvo paskelbtas pranešimas apie privalomojo nurodymo surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui ginčijamo privalomojo nurodymo pareiškėjui įteikti Reglamento 123 punkte nustatyta tvarka nepavyko (siuntėjui grįžo registruotas laiškas) (b. l. 31), atsakovas apie ginčijamą privalomąjį nurodymą paskelbė viešai laikraštyje „Lietuvos žinios“ (b. l. 33–34) ir www.planuojustatyti.lt tinklalapyje (b. l. 35). Taigi, ginčijamas privalomasis nurodymas buvo paskelbtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o informacija spaudoje bei internetinėje svetainėje yra prieinama kiekvienam asmeniui, todėl nagrinėjamu atveju vertintina, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, kad galėtų laiku ir tinkamai imtis aktyvių veiksmų realizuoti savo teises. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Reglamento 123, 123.1, 125 punktais pagrįstai nustatė, kad ginčijamo privalomojo nurodymo įteikimo pareiškėjui diena laikytina 2018 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2019 m. rugsėjo 9 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo privalomojo nurodymo įteikimo, ir praleido kreipimosi į teismą terminą, nustatytą toliau – ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia – antstolės laišką gavo birželio 28 d. ir iš karto pradėjo aktyviai ieškoti galimybės gauti ginčijamo privalomojo nurodymo kopiją; 2019 m. liepos 3 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą su prašymu įpareigoti atsakovą pateikti teismui privalomąjį nurodymą, bet teismas atsisakė priimti skundą, nes nebuvo pridėtos skundžiamų nutarčių kopijos; Inspekcijos laiškas su ginčijamu privalomuoju nurodymu neįteiktas per Lietuvos paštą siekiant paskelbti spaudoje ir internete, kur tikrai nebus perskaityta; inspektorius G. Č. atstovauja pareiškėjo įtakingų kaimynų interesus, kurie stato prabangius namus pardavimui. Kaimynai keletą metų nori priversti pareiškėją parduoti namą.

Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus argumentus, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas savo skunde prašė siųsti teismo korespondenciją paštu, tačiau jokių pranešimų dėl teismo posėdžio vietos ir laiko gauta nebuvo, todėl yra pagrindas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas teismui pateikė savo atsiliepimą, bet pareiškėjui atsiliepimas pateiktas nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 33 straipsnis), apie šio procesinio veiksmo atlikimą pareiškėjas neturi būti informuojamas, taip pat ir atsiliepimas į skundą nėra siunčiamas kol nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas. Teismas skundžiama nutartimi atsisakė pareiškėjo skundą priimti, todėl šie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, pareiškėjo minėti procesiniai veiksmai turi būti atliekami po skundo priėmimo (ABTĮ 67 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina (b. l. 40), kad teisėjos pavedimu pakartotinai išsiųsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties kopija susipažinti, ir šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad „laiškas siunčiamas pakartotinai neatitinka tikrovės“. Tai, kad teisėjos pavedimu buvo pakartotinai išsiųsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties kopija pareiškėjui, niekaip nepagrindžia pareiškėjo argumento dėl neteisėtos sudėties teismo. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas pateiktas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d.nutarties, todėl dėl argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, nėra reikšmingi.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo skundas teismui 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl pačio pareiškėjo veiksmų (neveikimo), pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo pareiškėjo R. N. (R. N.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė