d01b85c2-c514-4d5a-baa1-cb7690beca4f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-880-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19316-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.2.; 45.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. birželio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,sekretoriaujant A. L., dalyvaujant R. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį bei palÅ«kanų priteisimo, tretieji asmenys M.

K., G. K., J. K., SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ 2009-10-29 su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 9524,81 Lt skolÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas, 316,14 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad ieÅ¡kovas tiekė Å¡ilumos energijÄ butui adresu (duomenys neskelbtini) . Å is butas nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, o jame gyveno nuomininkai, tretieji asmenys M.

K.. G. K. ir J. K.. Buto Å¡ilumos tiekimo - vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str., 1.71 str. ieÅ¡kovas su atsakovu konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotÄ energijos pirkimo sutartį. Nesant raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, susidariusiÄ už ieÅ¡kovo paslaugas laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2009-09-30 skolÄ turi apmokėti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkas, t.y. atsakovas, kuris pagal galiojančius teisės aktus ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra laikomas Å¡ilumos vartotoju.

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 45-56) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ginčo bute pagal 2001-04-25 nuomos sutartį, sudarytÄ tarp UAB ,,PaÅ¡ilaita“ ir S. K., gyveno 7 asmenų Å¡eima. 2005-01-31 pagrindinė buto nuomininkė S. K. mirė, nuomos sutartis nebuvo perraÅ¡yta. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-16 sprendimu nutraukė 2001-04-25 nuomos sutartį ir nuomininkus G. K., J. K., A. K., T. K. ir K. K. iÅ¡keldino iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.584 str. l d. mokestis už Å¡ilumos energijÄ , kai nuomojamos savivaldybių ar valstybės patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių.

Mokestis mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka (Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr. 876). Tvarkoje nustatyta speciali nuomininkų atsiskaitymo tvarka. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutarties su ieÅ¡kovu šalimi laikytinas nuomininkas, nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų veiksmai patvirtina, kad tarp jų susiklostė teisiniai prievoliniai santykiai.IeÅ¡kovas dubliku (b.l. 86-88) nesutiko su atsakovo argumentais, papildė, kad 2001-07-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Å¡alių tarpusavio teisinius santykius.

Å ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos, todėl minėtas nutarimas nėra lex specialis Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai savivaldybė neaptaria su nuomininku atsiskaitymo už Å¡ilumos energijÄ tvarkos, tai neatitinka rÅ«pestingo ir atidaus Å¡eimininko elgesio reikalavimų. Buto nuomotojas privalo kontroliuoti, kaip yra vykdomos prievolės tretiesiems asmenims. Nei buto savininkas, nei nuomininkas sutarčių su tiekėju nepasirašė, atsakovas, nuomodamas socialinį bÅ«stÄ , negali perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems nuomoja socialinį bÅ«stÄ , veiksmų Å«kio subjektams, tiekiantiems Å¡ilumÄ savivaldybės patalpoms.

Atsakovas tripliku (b.l. 99-101) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 6.584 str. 1 d. bei minėtas Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr. 876. Tuo tarpu ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260, Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289. Pažymėjo, jog galutinis Å¡ilumos energijos vartotojas yra bÅ«tent nuomininkas. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-08-11 sprendimu (b.l. 150-153) ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 9524,81 Lt skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos 9524,81 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009-11-03 iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, ir 316,14 L bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ naudai, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetÄ 52,30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas galiojančių teisės aktų analizės pagrindu sprendė, jog pagal bendrÄ taisyklę Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties santykių Å¡alys yra tiekėjas ir savininkas - Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis vartotojas. Todėl nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiama Å¡ilumos energija, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Atsakovas yra buto, kuriam ieÅ¡kovas tiekė Å¡ilumÄ , savininkas, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimu nuomos sutartis buvo nutraukta ir buvę nuomininkai M.

K., G. K., J. K., A. K., T. K., K. K. buvo iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais Å¡alių veiksmais, atsakovo elgesys neatitinka rÅ«pestingo ir atidaus Å¡eimininko elgesio reikalavimų, atsakovas nuomos sutarties neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka vieÅ¡ame registre, todėl negali jos panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieÅ¡ Å¡ilumos tiekėjÄ .

CK 6.584 str. l d. pagrindu Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės nuomininkų tarpusavio santykių. Teismas nurodė, kad minėtas nutarimas nėra lex specialis šilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme, jis nekeičia šilumos pirkimo-pardavimo reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties, todėl nėra pagrindo vadovautis vien šiuo nutarimu, laikyti nuomininko ieškovo teikiamų paslaugų vartotoju.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b.l. 158-164) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra įsteigusi savarankiÅ¡kÄ juridinį asmenį - SÄ® „Vilniaus bÅ«stas“, kurio veiklos pagrindinė paskirtis yra Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų pastatų administravimas ir priežiÅ«ra. Savivaldybės įmonė yra savarankiÅ¡kas juridinis asmuo, kuris gali turėti civilines teises ir pareigas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė Vilniaus m. savivaldybę tinkamu atsakovu byloje.

CK 6.584 str. 1 d. numato, jog už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ liftÄ , bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymÄ ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 str. 2 d,. nustatyto termino.

Atsižvelgiant į Å¡ios teisės normos dispozicijÄ darytina iÅ¡vada, jog į jos reguliavo apimtį patenka ir mokesčių už Å¡ilumos energijÄ klausimai, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos. Nagrinėjama teisės norma yra blanketinė - nukreipia į minimus teisės aktus, nurodydama, jog mokestis už Å¡ilumos energijÄ mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi minėta teisės norma nurodo, jog Å¡io teisinio santykio dalyviai (Å¡ilumos energijos tiekėjas, Vilniaus miesto savivaldybė kaip nuomojamų patalpų savininkas bei nuomininkas kaip faktinis Å¡ilumos energijos vartotojas) privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios yra įtvirtintos kituose teisės aktuose.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kas yra galutinis Å¡ilumos energijos vartotojas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismu praktikos: 2008-02-02 nutartis c b. Nr. 3K-3-211/2007; 2005-04-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-269/2005, 2004-06-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-392/2004. Å iuo atveju buvo ydingai konstatuota, kad faktinis energijos vartotojas nėra įpareigotas apmokėti už faktiÅ¡kai suvartotÄ energijÄ , nors tokia jo pareiga kyla tiek iÅ¡ teisės aktų nuostatų analizės, tiek iÅ¡ teismų praktikos.

Tarp buto nuomininko ir UAB „Vilniaus energija“ susiklostė teisiniai santykiai, nes ieÅ¡kovas tiekė butui Å¡ilumos energijÄ kuriame gyveno buto nuomininkai, todėl Å¡alių valia tiekti ir gauti Å¡ilumos energijÄ buvo patvirtinta konkliudentiniais veiksmais, tokiais veiksmais buvo sudarytas susitarimas, jog Å¡ilumos energijos - pirkimo pardavimo sutarties Å¡alis yra buto nuomininkai – faktiniai Å¡ilumos energijos vartotojai. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino CK 6.579 str. 4 d., kuri numato, kad gyvenamosios nuomos sutartis gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis tik įregistravus jÄ Ä¯statymų arka vieÅ¡ame registre.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-19 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-414/2006 iÅ¡aiÅ¡kino, kokia yra teisinės registracijos reikÅ¡mė tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiga mokėti už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ tenka savininkui. Kadangi tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai santykiai, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.210 str. nuostatų.IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu (b.l. 172-173) nesutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovas pripažįsta, kad yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau nepagrįstai tvirtina, kad atsakovu byloje dėl mokesčių už Å¡ilumos energijÄ priteisimo turėtų bÅ«ti traukiama SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Ä®monei nebuvo suteikti įgaliojimai savo vardu sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus, susijusius su energijos pirkimu butams, prievolių vykdymu kreditoriams, taigi ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju pasirinko tinkamÄ atsakovÄ . Nesant individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, įsiskolinimÄ turi apmokėti patalpų savininkas, vadovaujantis 2003-07-10 Å«kio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinėmis sÄ lygomis (8 p.), kas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (2008-01-30 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-3/2008). IÅ¡ nuomos santykių kylančios pareigos negali bÅ«ti primetamos trečiajam, Å¡iuose santykiuose nedalyvaujančiam asmeniui, o nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos negali bÅ«ti taikomos Å¡ilumos pirkimo- pardavimo teisiniams santykiams reglamentuoti, nes tai yra skirtingi teisės institutai savo paskirtimi ir reglamentuojamų santykių pobÅ«džiu. Pirmosios isntancijos teismas įvertino ir tinkamai iÅ¡tyrė visus byloje pateiktus įrodymus, teisingai pritaikė CK, Å ilumos Å«kio įstatymo, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartines sÄ lygas bei atsižvelgė į teismų formuojamÄ praktikÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacijos dalykÄ Å¡ioje byloje sudaro apelianto keliami teisės aktų, reglamentuojančių centralizuotos Å¡ilumos tiekimÄ (pirkimÄ - pardavimÄ ) bei pareigos už jÄ atsiskaityti su tiekėju, aiÅ¡kinimo bei taikymo, faktinių bylos aplinkybių traktavimo ir susiklosčiusios teismų praktikos (precedentų) taikymo klausimai.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl to, kuris subjektas - buto savininkas (apeliantas) ar buvę nuomininkės S. K. (b.l. 15-17) Å¡eimos nariai (tretieji asmenys) turi prievolę atsiskaityti už ieÅ¡kovo UAB ,,Vilniaus energija“ centralizuotai laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2009-09-30 tiektÄ Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam apeliantui Vilniaus miesto savivaldybei (b.l.58). IÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sutinka ir su bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokia pareiga atlyginti Å¡ilumos energijos tiekimo į nurodytÄ butÄ iÅ¡laidas tenka pačiam apeliantui kaip minėtos gyvenamosios patalpos savininkui (CK 6.2 str.).

Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atitinka įtvirtintÄ teisinį Å¡ių santykių reglamentavimÄ ir jau susiklosčiusiÄ analogiÅ¡kuose ginčuose teismų praktikÄ . Apelianto teiginiai, kad kasacinio teismo praktika minėtais klausimais yra nevienareikÅ¡mė, nėra pagrįsti. Teismų praktikÄ apeliantas interpretuoja netinkamai, be to, kaip teisimo precedentu remiasi ir aukÅ¡tesnės instancijos tesimo panaikintais procesiniais dokumentais, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartyje c.b. Nr. 2A-587-492/2009 konstatuotomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-549/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas ir aiÅ¡kindamas Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt.), Å ilumos Å«kio įstatymÄ , Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sÄ lygas, kitas specialiÄ sias teisės normas, ne kartÄ yra konstatavęs, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alimis yra tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis Å¡ilumos vartotojas;

įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nekliudomai gali susitarti dėl to, jog būtent nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi.

Tačiau nesant tokio susitarimo, Å¡ilumos energijos sutarties Å¡alimi (pirkėju) iÅ¡lieka patalpų, į kurias tiekiama Å¡iluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-549/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.). Aptarti kasacinio teismo teisės normų iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini ir nagrinėjamojoje byloje (CPK 4 str.), kurioje, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, faktinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios – raÅ¡ytinės nuomininko su Å¡ilumos tiekėju sudarytos sutarties, kuria bÅ«tų susitarta dėl Å¡ilumos energijos tiekimo ir apmokėjimo už jÄ sÄ lygÄ , nėra, dar daugiau, nėra ir pačios nuomos sutarties tuo laikotarpiu, kuomet susidarė įsiskolinimas - buvusi nuomininkė S. K. 2005-01-31 mirė, o nauja nuomos sutartis su bute gyvenusiais ir jame gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusiais asmenimis nebuvo sudaryta (b.l. 15-17, 65, 68-69, 70, 73-75).

Laikantis kasacinio teismo nuoseklaus iÅ¡aiÅ¡kinimo pirmiau nurodytose bylose, Å¡ilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi bÅ«ti konkretus ir apibrėžtas; jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, kad bÅ«tent nuomininkas taps Å¡ilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi (pirkėju). Kaip minėta, į Å¡iÄ bylÄ toks susitarimas nebuvo pateiktas, todėl apelianto skundo argumentai, esÄ buto nuomininkai (tretieji asmenys) naudojosi ieÅ¡kovo paslaugomis, tokiu bÅ«du savo veiksmais ir be raÅ¡ytinės sutarties pripažino sandorį bei turi susimokėti už ieÅ¡kovo paslaugas, teisinės reikÅ¡mės neturi.

Pažymėtina ir tai, kad gyvenamosios patalpos daugiabučiame name savininkui prievolė mokėti už jam nuosavybės teise priklausančių patalpų apÅ¡ildymÄ tiesiogiai kyla iÅ¡ įstatymo nuostatų (CK 4.76 str., 4.82 str.3 d., 4.86 str.), todėl jam pačiam, o ne paslaugos tiekėjui (ieÅ¡kovui) ir tenka pareiga pasirÅ«pinti Å¡io teisinio santykio pakeitimu bei inicijuoti atitinkamų raÅ¡ytinių susitarimų dėl nuomininkų apmokėjimo už konkrečiÄ paslaugÄ sudarymÄ . Todėl ir tokie apelianto skundo teiginiai, jog ieÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmas sudarė energijos tiekimo–vartojimo sutartį su Å¡io buto nuomininkais, kurie jo teikiamas paslaugas priėmė (naudojosi Å¡iluma) ir turi jas apmokėti, jog ieÅ¡kovas, o ne apeliantas turėjęs pareigÄ siekti raÅ¡ytinės sutarties su nuomininkais sudarymo, taip pat nepagrįsti nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai.

Kaip nutartyje nurodyta, 2005-01-31 mirus buto nuomininkei (b.l. 65), joks kitas asmuo juo netapo, nuomos sutartis nebuvo sudaryta ir nuomos santykiai neišviešinti. Šioje situacijoje pažodžiui remtis vien 2002-05-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 658 patvirtinta Tvarka, neatsižvelgiant į įstatymo nurodymus, taip pat negalima, juo labiau, kad šios Tvarkos 2 p., kurį savo skunde cituoja apeliantas, šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties galimas sudarymas taip pat siejamas su nuomos sutarties nuostatomis (nuomotojo ir nuomininko susitarimu), o tokia sutartis šiuo atveju net nebuvo sudaryta.

      Nagrinėjamojoje byloje nustatytomis faktinėms aplinkybėms už butui Medeinos g. 13-52, Vilniuje tiektÄ Å¡ilumÄ privalo mokėti jo savininkas (apeliantas), ir pirmosios instancijos teismas šį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ nustatė teisingai (CPK 185 str.). Tai konstatavus, kiti skundo argumentai, susiję su nuomos sutarties neįregistravimu vieÅ¡ame registre, su palÅ«kanų priteisimu, tampa teisiÅ¡kai neaktualÅ«s ir kolegija dėl jų plačiau nepasisako, pažymėdama, kad nustačius apelianto piniginės prievolės ieÅ¡kovui egzistavimo faktÄ ir patenkinus reikalavimÄ priteisti skolÄ , iÅ¡ jo taip pat pagrįstai priteistos ir įstatymo nustatyto dydžio procesinės palÅ«kanos (CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.).

Å ios palÅ«kanos teisės doktrinoje yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti, ir priteisiamos iÅ¡ skolininko visais piniginių prievolių neįvykdymo atvejais. Nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai dėl atsakovo Å¡ioje byloje netinkamumo. Nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. I-1518 buvo patvirtinti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ įstatai ir Å¡i įmonė įgaliota atstovauti apelianto (Vilniaus miesto savivaldybės) interesus teismuose bylose dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo už paslaugų teikimÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, tame tarpe ir pagal energijos tiekėjų ieÅ¡kinius (įstatų 10.3 p.), Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas apeliantui reikalavimus pareiÅ¡kė 2009-10-29, t.y. dar iki tokių atstovavimo funkcijų minėtai savivaldybės įmonei priskyrimo.

Be to, skola susiformavo tuo metu, kai apeliantas jo kompetencijai priskirtų funkcijų (savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto administravimas bei jo iÅ¡laikymo pareiga, nuomos sutarčių su nuomininkais sudarymas ir pan.) dar nebuvo delegavęs trečiajam asmeniui SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Kita vertus, kolegijos pozicijÄ , kad pirmosios instancijos teismas neturėjo prielaidų taikyti netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama institutÄ (CPK 45 str.), kad atsakovas Å¡ioje byloje buvo tinkamas, pagrindžia ir tokia aplinkybė, jog pats apeliantas, dar neįsiteisėjus jo skundžiamam pirmosios instancijos sprendimui, 201-10-13 pasirašė su ieÅ¡kovu UAB „Vilniaus energija“ susitarimÄ dėl besÄ lyginio ir neatÅ¡aukiamo skolos pripažinimo ir jos mokėjimo iÅ¡dėstymo.

Toks susitarimas ir jo priedas, kuriame Nr. 1030 įvardintas ir butui (duomenys neskelbtini) teiktos Å¡ilumos energijos įsiskolinimas, buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui (CK 6.388 str. 2 d.). Kolegija šį susitarimÄ vertina kaip apelianto prievolės ieÅ¡kovui pripažinimÄ Â Â Skundo netenkinus, iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 14,50 Lt (b.l. 178) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės 14 (keturiolika) litų 50 centų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė                                       Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                    Andrutė Kalinauskienė                                                                  Virginijus Kairevičius