2020-11-25 Nr. AB-22404-3-61-3-00605-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2104-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02221-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) vado 2019 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. 47TE-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) A. J.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 1-ojo būrio (duomenys neskelbtini). Jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. vykdydamas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo apaugą, pastebėjęs, jog į saugomą aerodromo teritoriją įvažiavo transporto priemonė, nustatė, kad vairuotojas įvažiavo į aerodromo teritoriją pažeisdamas Vilniaus aerodromo eismo taisyklių nuostatas, todėl iš vairuotojo paėmė nuolatinį leidimą, surašė laikino leidimo sustabdymo formą bei apie tai surašė tarnybinius pranešimus savo tiesioginiam vadovui, pamainos vyresniajam T. A., Aerodromo saugos vadovui V. S., Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento direktoriui V. K..

3. Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 13 d. buvo informuotas, jog vadovui neleidus surašydamas minėtus tarnybinius pranešimus, jis viršijo savo kompetencijos ribas, pateikė savo subjektyvią nuomonę, t. y. padarė galimą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas teigė, kad paaiškinime jis nurodė, jog jo tiesioginis vadovas T. A. tarnybą vykdė kitame pastate, jokių įsakymų ar nurodymų davęs nebuvo, todėl atlikęs procesinius veiksmus, surašė tarnybinius pranešimus dėl nustatyto pažeidimo. Kadangi pranešus Aviacijos saugumo departamento pamainos viršininkui, kuris atsiuntė patrulį, pastarasis atsisakė tvarkyti pažeidimo procedūrą, ją atlikti privalėjo pareiškėjas. Pareiškėjo nuomone, surašydamas tarnybinius pranešimus dėl Vilniaus aerodromo eismo taisyklių nuostatų pažeidimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad analogiški pažeidimai buvo ne vienkartinio pobūdžio ir tie patys asmenys pakartotinai darė tuos pačius pažeidimus, elgėsi pagrįstai, motyvuotai nurodydamas pasikartojančius pažeidimus, prašydamas imtis priemonių, juos rašė savo vardu. Tačiau į nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir pareiškėjui skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda – pastaba.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, nurodė, kad pats įvykis, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, įvyko 2018 m. rugsėjo 18 d., VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 3-iojo būrio (duomenys neskelbtini) A. G. tarnybinis pranešimas dėl tarnybos eigos surašytas tik 2018 m. rugsėjo 26 d., o tarnybinis patikrinimas pradėtas dar vėliau – tik 2018 m. spalio 4 d. Pareiškėjas nesupranta, kodėl informacija, kuri buvo žinoma dar 2018 m. rugsėjo 18 d., net pusę mėnesio buvo nevertinama ir tik po to pradėta analizuoti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nustatytus terminus.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo veika buvo kvalifikuojama skirtingai tarnybinio patikrinimo pradžioje ir surašius išvadą. Pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo buvo inkriminuoti Etikos kodekso ir pareigybės aprašymo pažeidimai, o išvadoje nurodoma, kad tarnybinė nuobauda paskiriama už tiesioginio vadovo T. A. nurodymo nevykdymą. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas, o pareiškėjo galimybė dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje ir tinkamai gintis nuo konkrečių kaltinimų buvo apribota. Be to, buvo išplėstos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos ir iš sąlyginai nedidelio kaltinimo galbūt pažeidus etikos normas, kaltinimas perkvalifikuotas į gana rimtą tarnybinį nusižengimą – tiesioginio vadovo nurodymo nevykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiriamo pareigūno nežinojimas apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus laikytinas jo teisės į gynybą pažeidimu.

6. Pareiškėjo teigimu, išvadoje neteisingai kvalifikuojamos faktinės aplinkybės konstatuojant, kad jis nevykdė tiesioginio vadovo nurodymo. Minėtą dieną pareiškėjas nebuvo gavęs jokio tiesioginio vadovo T. A. nurodymo, tai patvirtina aplinkybė, kad vadovo tarnybinis pranešimas surašytas tik 2018 m. rugsėjo 26 d. Išvadoje vadovo nurodymo nevykdymas nagrinėjamas paviršutiniškai, susidaro įspūdis, kad faktinės aplinkybės sąmoningai iškraipomos ir pateikiamos kaip nurodymo nevykdymas, siekiant vienintelio tikslo – paskirti pareiškėjui nuobaudą.

7. Be to, atkreipė dėmesį, kad išvadoje nurodyta, jog tiesioginis vadovas T. A. tik padarė pastabą, o ne davė nurodymą, kad pareiškėjas rašytų ne aviacijos saugumo vadovui V. K., o aviacijos saugumo skyriaus vadovui J. K..

8. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis viešojo administravimo subjektas privalo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius kiekvieną tarnybinio nusižengimo sudėties elementą, kitu atveju, tarnybinio pažeidimo konstravimas nebūtą pagrįstas, o tuo pačiu ir neteisėtas. Šiuo atveju išvadoje nurodoma, kad inkriminuoto tarnybinio nusižengimo objektas yra Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto VST vado 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-104, (toliau – ir Etikos kodeksas) 4, 5.7, 5.9, 5.22, 5.12 punktų reikalavimų pažeidimas, tačiau visi minėti punktai yra bendro pobūdžio, apibrėžiantys visų bendrai VST pareigūnų veiklos principus, bet nenustatantys konkrečios pareigos pareiškėjui. Išvadoje taip pat konstatuojamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto pažeidimas, kuris pranešime nebuvo nurodytas. Išvadoje inkriminuojami teisės aktų pažeidimai yra bendro pobūdžio normos, kurios yra taikomos sistemiškai, kartu su kitomis pareiškėjo funkcijas nustatančiomis normomis, taigi išvadoje nebuvo tinkamai nustatytas vienas iš tarnybinio nusižengimo elementų – objektas. Išvada iš esmės grindžiama pareiškėjo ir T. A. tarnybinių pranešimų citavimu bei prielaidomis apie tai, kad VĮ Lietuvos oro uostai darbuotojai galbūt galėjo suprasti pareiškėjo išdėstytą nuomonę kaip VST oficialią nuomonę ir tai galėjo pakenkti reputacijai, tačiau tokios prielaidos ir teiginiai nėra įrodyti ar patvirtinti. Taip pat prielaidomis grindžiama ir neįrodyta aplinkybė, kad pareiškėjas tarnybinį pranešimą VĮ Lietuvos oro uostai vadovams surašė VST vardu, nors kreipėsi savo vardu, ne vien kaip VST pareigūnas, bet ir kaip pareigūnas, turintis specialiųjų aviacijos saugumo žinių. Akcentavo, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija apie pažeidimą atitiko tikrovę, neleistinas įvažiavimas į aerodromo teritoriją neginčytinas.

9. Atsakovas VST atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog VST skirtingai kvalifikavo jo veiką tarnybinio patikrinimo pradžioje ir surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Tiek pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjui buvo inkriminuojamas Etikos kodekse numatytų pareigų nevykdymas.

11. VST saugomų objektų apsaugos organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas VST vado 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 47-47ĮV-2(RN) (toliau – ir Aprašas) nustato apsaugos pamainos (duomenys neskelbtini) (t. y. T. A.) pareigą reikalauti iš apsaugos pamainos pareigūno (t. y. pareiškėjo A. J.) tiksliai vykdyti savo pareigas, o pareiškėjui – pareigą vykdyti objektų apsaugą vadovaujantis VST vado įsakymais (tarp jų ir Etikos kodeksu). Iš apsaugos pamainos (duomenys neskelbtini) T. A. rašytinių paaiškinimų matyti, kad šis pareigūnas, susipažinęs su jam adresuotu pareiškėjo tarnybiniu pranešimu, 2018 m. rugsėjo 18 d. davė pareiškėjui žodinį nurodymą surašyti tarnybinį pranešimą VĮ Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus, atsakingo už leidimų ir patekimo kontrolę oro uoste, vadovui J. K.. Pareiškėjas neneigia šios faktinės aplinkybės apie pastabos iš T. A. gavimą, tačiau pareiškėjas nevykdė T. A. nurodymo raštu informuoti apie incidentą J. K. ir tokiu būdu pažeidė Etikos kodekso 5.12 punktą, nustatantį jam pareigą laiku ir tiksliai vykdyti aukštesnio vadovo pavedimus ir nurodymus.

12. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, jog jis nesuderino tarnybinių pranešimų teikimo su savo tiesioginiu vadovu T. A., nevykdė T. A. nurodymų – nepateikė tarnybinio pranešimo aviacijos saugumo skyriaus vadovui J. K., pateikė tarnybinį pranešimą Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktoriui V. K..

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija atitinka tikrovę, t. y. kad 2018 m. rugsėjo 18 d. į saugomą aerodromo teritoriją įvažiavo transporto priemonė pažeidžiant Vilniaus aerodromo eismo taisyklių nuostatas, todėl iš vairuotojo buvo paimtas nuolatinis leidimas, surašyta laikino leidimo sustabdymo forma. Apie šį įvykį pareiškėjas tą pačią dieną informavo apsaugos pamainos (duomenys neskelbtini) T. A., VĮ Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorių V. K. ir VĮ Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento Saugos ir kokybės atitikties skyriaus vadovą V. S..

15. Pareiškėjui 2018 m. gruodžio 13 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame jis buvo informuotas, kad jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi savo veiksmais jis galbūt pažeidė Etikos kodekso ir pareigybės aprašymo nuostatas. Pranešime pažymėta, kad pamainos (duomenys neskelbtini) T. A. pareiškėjui nurodė, jog tarnybinį pranešimą jis turėjo surašyti ne V. K., o jo pavaldiniui J. K., kadangi, priešingu atveju, tai būtų subordinacijos pažeidimas. Pareiškėjo buvo prašoma pateikti nuomonę dėl nurodytų pažeidimų.

16. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. surašė paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. jokių nurodymų ar įsakymų dėl tarnybinių pranešimų rašymo ir adresavimo iš T. A. nebuvo gavęs. 2018 m. rugsėjo 18 d. sulaikyto piliečio veiksmus vertino kaip VĮ Lietuvos oro uosto Vilniaus filialo tvarkos taisyklių pažeidimą, visus paimtus iš jo dokumentus ir leidimus, kartu su parašytais tarnybiniais pranešimais, perdavė paskirtų ir atsakingų asmenų žinion tolimesniems procesiniams veiksmas atlikti. Paaiškinime nurodė, kad savo veiksmais teisės aktų nuostatų nepažeidė, įgaliojimų neviršijo.

17. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-1574 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus Dalinio 5-osios kuopos 1-ojo būrio (duomenys neskelbtini) V. T. (duomenys neskelbtini). A. J. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog VST yra nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga ir VST veikla grindžiama tarnybinio pavaldumo principu, pagal kurį pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus.

Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo tiesiogiai pavaldus pamainos vyresniajam T. A. ir privalėjo vykdyti jo teisėtus nurodymus. Pareiškėjas minėtą dieną nustatė pažeidimą ir surašė tarnybinius pranešimus, pasirašydamas kaip oficialus VST atstovas, nurodydamas savo pareigas, pamainos vyresniajam (tiesioginiam savo vadovui) T. A., V. S. ir V. K.. Pareiškėjo tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose VST vardu, jis pasirašė kaip oficialus VST atstovas, nurodė savo pareigas, kurie buvo adresuoti V. K. ir V. S., akivaizdžiai išreiškė asmeninę subjektyvią nuomonę (suformuluotą kaip oficialaus VST atstovo).

Išvadoje teigiama, kad pareiškėjo pranešimuose reiškiama asmeninė nuomonė, aprašytų veiksmų subjektyvus vertinimas, teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti, neetiški, neturintys tam pagrindo. Pareiškėjo reiškiama nuomonė vertinta kaip kritika, neigiamas kitos įstaigos veiklos, jos pareigūnų vertinimas ir šią nuomonę reikšdamas VST vardu, kaip oficialus VST atstovas, tam neturėjo teisės, t. y. nebuvo įgaliotas. Pareiškėjas vykdydamas tarnybą privalėjo elgtis ypatingai dalykiškai ir mandagiai, kad nekiltų abejonių dėl VST pareigūnų, saugančių šį objektą, profesionalumo, tačiau pareiškėjas taip nesielgė ir reiškė asmeninę neigiamą nuomonę apie darbuotojus, dirbančius šiame saugomame objekte.

Pareiškėjo prašymas V. K. įvertinti susidariusią situaciją akivaizdžiai viršija jo kompetencijos ribas ir šie jo veiksmai nėra jo pareigybės aprašymo funkcijų ribose ir neturi jokio pagrindo. Pareiškėjas, teikdamas informaciją apie pareigūnų galimus pažeidimus, ją pateikęs kaip kritiką, neigiamai vertino kitos įstaigos veiklą, jos darbuotojus. Pagal informacijos teikimo stilių darbuotojai galėjo ją suprasti kaip VST pateiktą oficialią nuomonę. Taip pat išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas tarnybinius pranešimus, juose nurodydamas tik informaciją apie pažeidimą, turėjo surašyti V.

S. ir J. K., o ne V. K., tačiau jis nevykdė pamainos vyresniojo (tiesioginio vadovo) T. A. nurodymo ir tarnybinį pranešimą pateikė V. K.. Be to, pateiktame tarnybiniame pranešime V. K. pareiškėjas nurodė ne tik informaciją apie pažeidimą, bet ir jame išdėstė asmeninę, neigiamą, neetišką nuomonę apie VĮ Lietuvos oro uostą ir jos darbuotojų veiklą. Išvadoje konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4 punkto, 5.7, 5.9, 5.12, 5.22 papunkčių reikalavimus, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau – ir VSTĮ) 4 straipsnio nuostatas.

Išvadoje pareiškėjui buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

18. Atsakovas, atsižvelgdamas į Statuto nuostatas ir vadovaudamasis Išvada, 2019 m. sausio 22 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo skirta pastaba.

19. Teismas, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, nustatančia tarnybinio nusižengimo sąvoką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tarnybinių ginčų bylose, nurodė, kad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Įsakymas yra individualus administracinis aktas, nes tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi jis turi atitikti minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už Etikos kodekso 4 punkto, 5.7, 5.9, 5.12, 5.22 papunkčių nuostatų pažeidimą, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir VSTĮ 4 straipsnio nuostatų pažeidimą.

22. Etikos kodekso 4 punkte nustatyti tarnybos pareigūno profesinės etikos principai. Nurodyta, kad pareigūnų tarnyba grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir pavyzdingumo. Šio kodekso 5.7 papunktyje numatyta, kad pareigūnas tarnybinėje veikloje privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų tarnybos reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų; privalo besąlygiškai gerbti visus asmenis, neatsižvelgiant į jų tautybę, rasę, kilmę, lytį, socialinę padėtį, politinius, religinius filosofinius įsitikinimus. Etikos kodekso 5.9 papunktyje, kurį pažeidė pareiškėjas, nustatyta, kad pareigūnas privalo būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų. Pareigūnas privalo laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo, aukštesnio vadovo pavedimus ir nurodymus, apie neteisėtus pavedimus ir nurodymus, kurie prieštarauja teisės aktams, būtina nedelsiant pranešinti tiesioginiam arba aukštesniam vadovui (5.12 punktas). Etikos kodekso 5.22 punktas įtvirtina pareigą pareigūnui, viešai reiškiant savo asmeninę nuomonę, įsitikinimus ar kritikuojant valstybės įstaigų, vadovybės ar kolegų sprendimus ir veiksmus, nepažeisti tarnybos pareigūno profesinės etikos principų. Įsakymu taip pat pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame įtvirtintas vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – tarnybinio pavaldumo principas, reiškiantis, jog pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. VSTĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad tarnybos veikla grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymams, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo, tarnybinio pavaldumo, proporcingumo naudojant prievartą principais.

23. Teismas nurodė, kad iš Išvados matyti, jog minėti pažeidimai pareiškėjui yra itin abstrakčiai inkriminuojami, nesiejant jų su pareiškėjo padaryta veikla. Teismas pažymėjo, kad asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas, o vėliau baigiamas tarnybinis patikrinimas, turi būti aišku, kuo jis kaltinamas, t. y. inkriminuojamos veikos turi būti aiškios, susietos su jo galbūt padaryta veika bei pagrįstos teisės normomis, priešingu atveju būtų pažeidžiama teisė į gynybą. Nagrinėjamu atveju nėra tiksliai nurodyta, už kokius konkrečiai veiksmus pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nėra aišku kokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4 punkte įtvirtintus principus, nepaaiškinta, kaip buvo pažeista Etikos kodekso 5.9 papunktyje įtvirtinta pareiga būti teisingu ir nešališku bei užtikrinti, kad sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų. Teismas akcentavo, kad iš Išvados turi būti aišku, už ką pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Šiuo atveju nei iš Išvados, nei iš atsakovo atsiliepimo bei paaiškinimų teismo posėdyje nėra aišku, ar pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad jis nesuderino tarnybinių pranešimų teikimo su savo tiesioginiu vadovu T. A., ar už tai, jog pateikė tarnybinį pranešimą VĮ Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktoriui V. K., ar už tai, kad galbūt esant vadovo nurodymui, nepateikė tarnybinio pranešimo aviacijos saugumo skyriaus vadovui J. K..

24. Teismas dėl Išvadoje nurodyto pažeidimo, susijusio su pareiškėjo tiesioginio viršininko T. A. nurodymu, pažymėjo, kad byloje pateikiamas T. A. tarnybinis pranešimas, kuriame jis teigia, jog pareiškėjui pateikė pastabą dėl galimo subordinacijos pažeidimo, t. y. pats T. A. savo teiginius įvardija ne kaip nurodymą ar įsakymą savo pavaldiniui, tačiau kaip pastabą. Neneigiant, kad vadovo nurodymai gali būti teikiami tiek žodžiu, tiek raštu visoje vadovo įgaliojimų teritorijoje, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje žodinės pastabos formuluotė (pareiškėjui buvo pasakyta žodinė pastaba, o ne aiškus ir tiesioginis vadovo nurodymas), neformali aplinka, kurioje buvo pasakyta pastaba (rūkant), T. A. elgesys po pastabos davimo (nedelsiant nesiėmė veiksmų dėl to, kad neįvykdė nurodymo) įrodo, kad T. A. pareiškėjui nedavė privalomai vykdytino nurodymo, o išsakė savo nuomonę, pastabas, komentarus. Be to, pokalbio su T. A. metu pareiškėjas jau buvo surašęs ir pateikęs savo tarnybinius pranešimus, todėl jo tiesioginis vadovas negalėjo jam duoti nurodymo neteikti jau surašytų tarnybinių pranešimų.

25. Vertindamas atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad pareiškėjas pateikdamas tarnybinį pranešimą VĮ Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktoriui V. K. nesilaikė nustatytos tvarkos, teismas pažymėjo, jog tokia tvarka nebuvo pateikta teismui, atsakovo atstovė nurodė sąrašą, kuris yra darbovietėje, tačiau teismui jo nepateikė. Teismas atsakovo atstovės teiginius apie pažeistą darbovietėje nustatytą procedūrą atmetė, nes atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad tokia tvarka buvo nustatyta ir pareiškėjas su ja buvo supažindintas.

26. Teismas dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas nederino savo veiksmų su tiesioginiu vadovu T. A., pareiškėjas galėjo pranešti savo viršininkui nedelsiat, nurodė, jog pareiškėjas teigė, kad radijo ryšiu informavo T. A. apie savo veiksmus (į saugomą aerodromo teritoriją įvažiavusios transporto priemonės patikrinimą, nuolatinio leidimo iš vairuotojo paėmimą, laikino leidimo sustabdymo formos surašymą). Kadangi Išvadoje šios aplinkybės neanalizuotos, be to, atsakovas neginčija pareiškėjo veiksmų teisėtumo su transporto priemonės valdytoju, teismas nurodytus atsakovo argumentus atmetė.

27. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda, numatyta Statuto 33 straipsnio 2 dalyje, – pastaba. Atsižvelgdamas į visas nustatytas pareiškėjo atsakomybei reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti naikinamas, jeigu jis priimtas pažeidžiant materialiosios teisės nuostatas arba esant esminiams proceso (procedūriniams) pažeidimams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdūs procedūriniai pažeidimai – pareiškėjo tarnybinis nusižengimas nebuvo tinkamai kvalifikuotas, jo padarytos veikos nebuvo susietos su teisės aktų nuostatomis, o Išvada, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, neišsami, neobjektyvi ir nepagrįsta neginčytinais įrodymais. Išvadoje pažeidimas nėra individualizuojamas, iš jos nėra aišku, už kokius būtent pažeidimus pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, kokie būtent įstatymai ar teisės aktai įtvirtina pareiškėjui inkriminuotus pažeidimus. Teismas vertino, kad tokiu būdu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į gynybą bei objektyvus visų aplinkybių ištyrimas. Pareiškėjo nežinojimas apie jam pareikštus kaltinimus, tokiu būdu negalėjimas rinkti ir pateikti įrodymus, paneigiančius jo atsakomybę, laikytinas itin šiurkščiu proceso pažeidimu. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas tinkamai atliko savo pareigas 2018 m. rugsėjo 18 d. įvykio metu, t. y., savo tarnybinių pareigų ir jam suteiktų įgaliojimų nepažeidė.

28. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundą tenkino ir Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, panaikino.

III. 29. Atsakovas VST apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus įrodymų vertinimo pareigos vykdymui keliamus reikalavimus, kartu ir teisinio aiškumo principą, nes neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti, darydamas akivaizdžiai nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė visą bylos faktinę situaciją.

31. Konstatuodamas, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisės į gynybą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos dėl teisės normų, reguliuojančių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros klausimus, aiškinimo. LVAT teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus. Sprendžiant, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis, esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, ar pareigūnas, dėl kurio veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas, savo paaiškinime ir vėliau dėl skirtos tarnybinės nuobaudos teikiamame skunde teismui nurodo kokias nors naujas neišsakytas aplinkybes, kurių jis negalėjo išsakyti dėl jam nesuteiktos teisės į visapusišką gynybą, ir kurios turėtų įtakos tarnybinės nuobaudos pagrįstumui ir teisėtumui.

32. Atsakovas teigia, kad skundžiamo sprendimo išvada, jog pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai itin abstraktūs ir nesiejami su jo padaryta veika, prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Iš 2018 m. gruodžio 13 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjo 2018 m. gruodžio 18 d. paaiškinimo, 2018 m. gruodžio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 47D-1574 turinio matyti, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta pasisakyti dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. gauto tiesioginio vadovo (t. y. pamainos vyresniojo T. A.) nurodymo surašyti tarnybinį pranešimą aviacijos saugumo skyriaus vadovui J. K. nevykdymo aplinkybių, pareiškėjas turėjo galimybę pasisakyti dėl jam inkriminuojamo pažeidimo ir atitinkamai apsiginti nuo kaltinimų bei pateikti savo versiją. Iš pareiškėjo 2018 m. gruodžio 18 d. paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas neneigė, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. gavo atitinkamą pastabą iš tiesioginio vadovo. Vėliau dėl skirtos tarnybinės nuobaudos teikiamame skunde teismui pareiškėjas nenurodė jokių naujų, neišsakytų aplinkybių, todėl ginčo atveju pagrindo konstatuoti teisės į gynybą pažeidimą nėra.

33. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas T. A. davė nurodymą (pastabą) rūkant, ir po pastabos davimo tiesioginis vadovas nedelsiant nesiėmė veiksmų dėl to, kad pareiškėjas neįvykdė nurodymo, prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra niekur nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. tiesioginis vadovas T. A. formulavo pareiškėjui nurodymą (pastabą) rūkydamas (t. y. neformalioje aplinkoje), todėl teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nevisiškai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Iš Išvados turinio matyti, kad rūkymo aplinkybė minima kitame kontekste, nurodant visai kitos dienos (2019 m. rugsėjo 14 d.) įvykius.

34. Atsakovas pažymi, kad iš tiesioginio vadovo T. A. 2018 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog davęs nurodymą, apie incidentą telefonu informavo kuopos vadą ir dalinio budėtoją, tokiu būdu tinkamai laikėsi griežtų tarnyboje esančių subordinacijos santykių, todėl teismo išvada, kad po pastabos davimo tiesioginis vadovas nedelsiant nesiėmė veiksmų dėl to, jog pareiškėjas neįvykdė nurodymo, taip pat prieštarauja rašytinei bylos medžiagai.

35. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendime išvados, jog Išvada nebuvo objektyvi ir grindžiama ginčytinais įrodymais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas tinkamai atliko savo pareigas 2018 m. rugsėjo 18 d. įvykio metu, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tarnybinės nuobaudos procedūra pareiškėjui pradėta ne už pareigos reaguoti į įvykius pažeidimą, o už pareigos vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus pažeidimą.

36. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, jų kontekste netinkamai vertino bylos aplinkybes, todėl priėjo prie nepagrįstų ir neteisėtų išvadų, dėl to sprendimas naikintinas.

37. Pareiškėjas A. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

38. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, dokumentus ir faktus byloje, priėmė pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog jis buvo nubaustas abstrakčiai inkriminuojant teisės aktų pažeidimus, t. y. už principų bei pareigų nesukeliančių teisės normų nesilaikymą. Tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek atsakovo pateiktame atsiliepime, o taip pat ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo nurodyti teisės akto, aiškiai apibrėžiančio VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus filialo apsaugą vykdančių pareigūnų elgesio modelį nagrinėjamomis aplinkybėmis, dėl to akivaizdu, kad teisės akto (tvarkos, aprašo, instrukcijos ar pan.,), aiškiai reglamentuojančio veiksmų seką pareigūnui, nustačiusiam teisės pažeidimą, sulaikiusiam pažeidėją ir atlikusiam pirminius veiksmus (kaip ir buvo šiuo atveju – sulaikė pažeidėją, surašė procedūrą reglamentuojančius dokumentus), turėjusią sekti po šių procedūrų. Akivaizdu, kad VST nėra tvarkos, numatančios ar draudžiančios teikti tarnybinius pranešimus VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo vadovams, tačiau nepaisant to, jis buvo nubaustas už nesamos tvarkos nesilaikymą.

39. Akcentuoja, kad teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia (be kita ko) pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Pasisakydamas dėl teisės pažeidimo elementų, LVAT yra pažymėjęs, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.

40. Pareiškėjas teigia, kad apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas jam inkriminuoto neva vadovo nurodymo nevykdymo argumentas, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai vertino tiesioginio vadovo T. A. pasisakymą dėl pareiškėjo surašytų tarnybinių pranešimų kaip pastebėjimą ar abejonę, o ne nurodymą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovei buvo užduotas klausimas dėl T. A. pateikto nurodymo laiko, į kurį atsakovo atstovė atsakė, kad T. A. pastebėjimas buvo išreikštas gerokai po to, kai pareiškėjas surašė tarnybinius pranešimus. Akivaizdu, kad nurodymo nesilaikymo inkriminavimas prasilenkia su logika, nes nurodymas rašyti tarnybinius pranešimus negalėjo būti suformuluotas vėliau nei buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, tai reiškia, jog nurodymas negali būti neįvykdytas anksčiau nei jis buvo duotas. Taigi tiesioginis vadovas T. A. jokio tiesioginio nurodymo nedavė, o tik padarė pastabą, kad pareiškėjas rašytų ne aviacijos saugumo vadovui V. K., o aviacijos saugumo skyriaus vadovui J. K. (T. A. 2018 m. rugsėjo 26 d. tarnybinis pranešimas, Tarnybinio patikrinimo išvados 3 lapas).

41. Pareiškėjas, remdamasis LVAT praktika aiškinant tarnybinės atsakomybės taikymo už neveikimą (nagrinėjamu atveju – tiesioginio vadovo nurodymo nevykdymas), pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas niekaip neįrodė aplinkybės, kad jis neįvykdė tiesioginio vadovo nurodymo, priešingai – visos aplinkybės liudija apie tai, kad tokio nurodymo jis nebuvo gavęs, neturėjo pareigos veikti atitinkamu reikalaujamu būdu, nes tokio reikalavimo nebuvo gavęs. Teismo posėdžio metu buvo akcentuota, kad tiesioginio vadovo nurodymas turi būti suformuluotas aiškiai, žodžiu ar raštu, šiuo atveju to nebuvo, nes pats T. A. sakydamas pastabą, nebuvo tikras, kam gi turėjo būti rašomas tarnybinis pranešimas. Be to, jei, būdamas statutiniu pareigūnu, pareiškėjas išdrįstų nevykdyti vadovo nurodymo, toks jo veiksmas būtų įvertintas gerokai griežčiau nei pastaba. Akivaizdu, kad atsakovas paprastą darbinę situaciją pavertė tarnybiniu nusižengimu, tačiau nesugebėjo to pagrįsti teismo posėdžio metu.

42. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog inkriminuoto tarnybinio nusižengimo objektas yra Etikos kodekso 4, 5.7, 5.9, 5.22, 5.12 punktų reikalavimų pažeidimas, kai tuo tarpu visi minėti punktai yra bendro pobūdžio, apibrėžiantys visų bendrai VST pareigūnų veiklos principus, tačiau nenustatantys konkrečios pareigos pareiškėjui, kaip atitinkamas pareigas vykdančiam pareigūnui. Teigia, kad jam buvo inkriminuotas Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas pažeidimas, tačiau įteiktame pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo šis pažeidimas nebuvo nurodytas ir konstatuojamas tik Išvados rezoliucinėje dalyje, kuris nustato tarnybinio pavaldumo principus, bei VSTĮ 4 straipsnio pažeidimas, nustatantis įstatymų viršenybės, profesionalumo, pavaldumo principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad inkriminuojami teisės aktų pažeidimai yra bendro pobūdžio normos, kurios yra taikomos sistemiškai, kartu su kitomis tarnybines funkcijas nustatančiomis normomis, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatytas vienas iš tarnybinio nusižengimo elementų - objektas. Nenustačius objekto, atitinkamai nėra įrodyta kokius teisės aktus jis pažeidė surašydamas tarnybinius pranešimus ne tik savo tiesioginiam vadovui, bet ir už aviacijos saugumą atsakingiems vadovams, kokiame teisės akte nurodyta kaip jis turėjo elgtis nagrinėjamoje situacijoje ir ką padarė ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

43. Pareiškėjas teigia, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo pagrįsti ir išanalizuoti jam inkriminuotų tarnybinių nusižengimų sudėties, patvirtino, jog tarnybinė nuobauda paskirta remiantis prielaidomis apie tai, kad VĮ Lietuvos oro uostai darbuotojai galbūt galėjo suprasti jo išdėstytą nuomonę kaip VST oficialią nuomonę ir tai galėjo pakenkti reputacijai, tačiau tokios prielaidos ir teiginiai nebuvo įrodyti ar patvirtinti. Taip pat prielaidomis grindžiama ir neįrodyta aplinkybė, jog jis savo tarnybinį pranešimą VĮ Lietuvos oro uostai vadovams surašė VST vardu.

44. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs objektyvius byloje pateiktus duomenis, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VST vado 2019 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 47TE-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) A. J.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad priimant skundžiamą Įsakymą buvo padaryti akivaizdūs procedūriniai pažeidimai – pareiškėjo tarnybinis nusižengimas nebuvo tinkamai kvalifikuotas, jo padarytos veikos nebuvo susietos su teisės aktų nuostatomis, o Išvada, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, nebuvo išsami, objektyvi bei pagrįsta neginčytinais įrodymais, joje pažeidimas nėra individualizuotas, nėra aišku, už kokius būtent pažeidimus pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, kokie įstatymai ar teisės aktai įtvirtina pareiškėjui inkriminuotus pažeidimus, taip pat nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į gynybą, objektyvus visų aplinkybių ištyrimas, pareiškėjo nežinojimas apie jam pareikštus kaltinimus ir dėl to negalėjimas rinkti ir pateikti įrodymus, paneigiančius jo atsakomybę, laikytinas itin šiurkščiu procesiniu pažeidimu, skundžiamą Įsakymą panaikino.

47. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, darydamas akivaizdžiai nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė visą bylos faktinę situaciją, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

48. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

50. Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 7 d.). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

51. Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

52. Aprašo 23 punkto 1 dalyje įtvirtinta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios (išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus) surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Tvarkos aprašo 22 punkte yra įtvirtintos pareigūno, traukiamo atsakomybėn, subjektinės teisės, kurias jis turi tarnybinių nuobaudų skyrimo proceso metu, o būtent: teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti jos kopiją ir kt.; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; apskųsti tikrintojo veiksmus. Tvarkos aprašo 23 punkto 2 dalis nustato, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, Tvarkos aprašo 23 punkto nustatyta tvarka surašytame pirmajame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų požymių, tikrintojas nedelsdamas surašo papildomą pranešimą ir su juo pasirašytinai supažindina tikrinamą pareigūną.

53. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi savo veiksmais jis galbūt pažeidė Etikos kodekso ir savo pareigybės aprašymo nuostatas. Pranešime nurodyta, kad pamainos vyresnysis T. A. pareiškėjui nurodė, jog tarnybinį pranešimą jis turėjo surašyti ne V. K., o jo pavaldiniui J. K., kadangi, priešingu atveju, tai būtų subordinacijos pažeidimas. Pareiškėjas nevykdė pamainos vyresniojo nurodymo, nes pamainos vyresnysis neleido rašyti tarnybinio pranešimo V. K.. Taip pat nurodyta, kad tarnybiniame pranešime V. K. ir V. S. pareiškėjas pateikė subjektyvią asmeninę nuomonę ir vertinimą apie nurodytas aplinkybes, nors neturėjo teisės formuluoti prašymo V. K., kadangi tai viršija pareiškėjo kompetencijos ribas. Pranešime prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2018 m. gruodžio 18 d. bei informuoti, ar pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys.

54. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. jokių nurodymų, įsakymų dėl tarnybinių pranešimų rašymo iš sargybos viršininko T. A. negavo. Tą dieną T. A. vykdė tarnybą kitame pastate, todėl apie pareiškėjo surašytus tarnybinius pranešimus sužinojo tik pareiškėjui grįžus iš vaizdo stebėjimo centro. Perskaitęs replikavo, kad visada rašydavo J. K.. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. sulaikyto piliečio veiksmus vertino kaip VĮ Lietuvos oro uosto Vilniaus filialo tvarkos taisyklių pažeidimą, visus paimtus iš jo dokumentus ir leidimus, kartu su pareiškėjo parašytais tarnybiniais pranešimais, perdavė paskirtų ir atsakingų asmenų žinion tolimesniems procesiniams veiksmas atlikti. Paaiškino, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytos atitinkamos frazės yra bendro pobūdžio teksto junginiai. Savo pareigybės aprašymo nuostatų nepažeidė, tarnybinių įgaliojimų neviršijo, Etikos kodekso pažeidimų savo veiksmuose neįžvelgia.

55. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, kad VST yra nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga ir VST veikla grindžiama tarnybinio pavaldumo principu, pagal kurį pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo tiesiogiai pavaldus apsaugos pamainos vyresniajam T. A. ir privalėjo vykdyti jo teisėtus nurodymus. Pareiškėjas minėtą dieną nustatė pažeidimą ir surašė tarnybinius pranešimus, pasirašydamas kaip oficialus VST atstovas, nurodydamas savo pareigas, pamainos vyresniajam (tiesioginiam savo vadovui) T.

A., V. S. ir V. K.. Pareiškėjas tarnybiniuose pranešimuose V. K. ir V. S. pasirašė kaip oficialus VST atstovas, nurodė savo pareigas, juose akivaizdžiai išreiškė asmeninę subjektyvią nuomonę (suformuluotą kaip nuo oficialaus VST atstovo). Pareiškėjo pranešimuose reiškiama asmeninė nuomonė, aprašytų veiksmų subjektyvus vertinimas, teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti, neetiški, neturintys tam pagrindo. Pareiškėjo reiškiama nuomonė vertinta kaip kritika, neigiamas kitos įstaigos veiklos, jos pareigūnų vertinimas ir šią nuomonę reikšdamas nuo VST, kaip oficialus VST atstovas, tam neturėjo teisės, t. y. nebuvo įgaliotas.

Pareiškėjas vykdydamas tarnybą privalėjo elgtis ypatingai dalykiškai ir mandagiai, kad nekiltų abejonių dėl VST pareigūnų, saugančių šį objektą, profesionalumo, tačiau taip nesielgė ir reiškė asmeninę neigiamą nuomonę apie darbuotojus, dirbančius šiame saugomame objekte. Pareiškėjo prašymas V. K. įvertinti susidariusią situaciją akivaizdžiai viršija jo kompetencijos ribas ir šie jo veiksmai nėra jo pareigybės aprašymo funkcijų ribose ir neturi jokio pagrindo. Teikdamas informaciją apie pareigūnų galimus pažeidimus, pareiškėjas ją pateikė kaip kritiką, neigiamai vertino kitos įstaigos veiklą, jos darbuotojus.

Pagal informacijos teikimo stilių darbuotojai galėjo ją suprasti kaip VST pateiktą oficialią nuomonę. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas tarnybinius pranešimus, juose nurodydamas tik informaciją apie pažeidimą, turėjo surašyti V. S. ir J. K., o ne V. K., tačiau jis nevykdė pamainos vyresniojo (tiesioginio vadovo) T. A. nurodymo ir tarnybinį pranešimą pateikė V. K.. Be to, pateiktame tarnybiniame pranešime V. K. pareiškėjas nurodė ne tik informaciją apie pažeidimą, bet ir jame išdėstė asmeninę, neigiamą, neetišką nuomonę apie VĮ Lietuvos oro uostą ir jos darbuotojų veiklą.

Išvadoje konstatuota, jog tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 4 punkto, 5.7, 5.9, 5.12, 5.22 papunkčių reikalavimus, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, todėl siūloma pareiškėjui A. J. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

56. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui už Etikos kodekso 4 punkto, 5.7, 5.9, 5.12, 5.22 papunkčių, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnio nuostatų pažeidimus buvo paskirta nuobauda – pastaba.

57. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pranešimo pareiškėjui, jame nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais galbūt pažeidė Etikos kodekso ir savo pareigybės aprašymo nuostatas, nenurodant kokias konkrečiai nuostatas jis pažeidė, tačiau pranešime nėra nurodyta, kad pareiškėjas galbūt pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą bei Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas paaiškinime išdėstė aplinkybes ir detalizavo savo veiksmus, susijusius su 2018 m. rugsėjo 18 d. įvykiu, išreikšdamas poziciją, kad savo pareigybės aprašymo nuostatų nepažeidė, tarnybinių įgaliojimų neviršijo, Etikos kodekso pažeidimų savo veiksmuose neįžvelgia. Pareiškėjas jokių paaiškinimų ir argumentų dėl Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir VSTĮ 4 straipsnio pažeidimų, kurie jam inkriminuoti Išvadoje, bet nenurodyti pranešime dėl įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą, nepateikė.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pažeidimai pareiškėjui inkriminuoti abstrakčiai, nesusiejant jų su pareiškėjo padaryta veikla, nėra tiksliai nurodyta, už kokius konkrečiai veiksmus pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nėra aišku kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėjas pažeidė nurodytus Etikos kodekse įtvirtintus principus, neaišku, už kokius konkrečiai veiksmus jam paskirta tarnybinė nuobauda.

59. Vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apie bet kokį pareigūno atžvilgiu pradėtą tarnybinį tyrimą šiam pareigūnui turi būti pranešta. Tokio pranešimo būtinumas negali būti traktuojamas tik kaip formalus tarnybinio tyrimo procedūros reikalavimas, nes būtent su pranešime apie tarnybinio tyrimo pradžią suformuluotu įtarimu yra siejama pareigūno teisė duoti atitinkamus paaiškinimus ir Tvarkos apraše nustatytais būdais gintis nuo jam pareikšto įtarimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė duoti arba neduoti atitinkamus paaiškinimus, nors ir yra tikrinamo pareigūno apsisprendimo dalykas, tačiau ją suponuoja tokio pareigūno turimos informacijos apie pradėtą tyrimą apimtis ta prasme, kad pareigūno žinojimas apie konkrečius jam pareikštus įtarimus nulemia tokį jo apsisprendimą. Taigi konstatuotina, kad tikrinamo pareigūno nežinojimas apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus laikytinas jo teisės į gynybą pažeidimu. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu, toks teisės į gynybą pažeidimas laikytinas pagrindinės administracinio sprendimo priėmimo procedūros – taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą – pažeidimu ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokį pažeidimą turėjusios procedūros metu priimtą administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1643/2012).

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytomis teisės normomis bei aktualia teismų praktika prieina prie išvados, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą dėl visai kitų įtarimų, nei nurodyta Pranešime, nes jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, nors tokia jo teisė yra įtvirtinta Tvarkos aprašo 22.1 papunktyje, o šis tarnybinio patikrinimo metu padarytas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu, t. y. užkirtusiu kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui.

61. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas T. A. davė nurodymą (pastabą) rūkant, ir po pastabos davimo tiesioginis vadovas nedelsiant nesiėmė veiksmų dėl to, kad pareiškėjas neįvykdė nurodymo, nurodytos klaidingai, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste nėra esminė ir savaime nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

62. Be kita ko, nors jau vien pirmiau išdėstytos nuostatos yra pakankamas pagrindas šio socialinio konflikto išsprendimui pareiškėjo naudai, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, ne tik pažeidė tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, bet ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, atitinkamai nepagrįstai paskyrė jam drausminę nuobaudą.

63. Minėta, kad tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, už kurį jam turėtų būti skirta drausminė nuobauda. Jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, susiję su 2018 m. rugsėjo 18 d. įvykio fiksavimu, vadovo nurodymų nevykdymu, atliekant jam pavestas pareigas, nenustatyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad jokio nurodymo pareiškėjo tiesioginis vadovas T. A. pareiškėjui dėl tarnybinio pranešimo nerašymo V. K. dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. įvykio nedavė, kadangi, kaip matyti iš T. A. tarnybinio pranešimo, jis apie įvykį buvo informuotas, kai grįžo iš savo tarnybos vietos, pareiškėjas tarnybinius pranešimus jau buvo surašęs, o jis pareiškėjui pasakė pastabą, o ne davė nurodymą, kaip apeliaciniame skunde teigia atsakovas, kad tarnybinį pranešimą rašytų ne V. K., o J. K.. Taigi jokio nurodymo, kurį pareiškėjas privalėjo vykdyti, o jo neįvykdžius būtų pagrindas konstatuoti Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimą, T. A., kaip vadovas, A. J. nedavė. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už pareigos vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus pažeidimą, kadangi, kaip minėta, jokio nurodymo, kurį A. J. turėjo vykdyti, jo vadovas T. A. jam nedavė. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti Etikos kodekso ir VSTĮ pažeidimai pareiškėjui taip pat inkriminuoti nepagrįstai, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina pareiškėjo veiksmuose esant minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimų. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pažeidimai pareiškėjui inkriminuojami itin abstrakčiai, nesiejant jų su pareiškėjo padaryta konkrečia veika, nėra tiksliai nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė minėtų aktų nuostatas. Juolab ir atsakovas nenurodė, kad pareiškėjas, fiksuodamas 2018 m. rugsėjo 18 d. įvykį ir surašydamas tarnybinius pranešimus, būtų pažeidęs savo tarnybines pareigas ar kitus, jo tarnybą reguliuojančius, teisės aktus. Nors pirmosios instancijos teismas atsakovo Įsakymą dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikino dėl procedūrinių pažeidimų, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas ir jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė.

65. Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–773/2011; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atsakovas neįrodė, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, kadangi jokio tarnybinio nusižengimo jis nepadarė.

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, o aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su jų vertinimu, nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.

68. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius