2018-02-20 Nr. AB-3377-3-62-3-02281-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-115-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02281-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno teritorinei muitinei (toliau – ir atsakovas) dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 7PM190200 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ (toliau – ir Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimas) ir Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 10000381234 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ (toliau – ir Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimas) panaikinimo.

Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) sprendimo, kuriuo paliktas galioti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimas, laiku neapskundė, nes laukė, kol Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl anksčiau apskųstų Kauno teritorinės muitinės sprendimų (Nr. I-1982-428/2017). Šioje byloje, 2017 m. spalio 12 d. teismo posėdyje, jam buvo išaiškinta, jog, norint išspręsti ginčą iš esmės, būtina apskųsti teismui Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimus. Pareiškėjo nuomone, terminą skųsti ginčijamus Kauno teritorinės muitinės sprendimus jis praleido dėl painaus muitinės sprendimų priėmimo ir jų kaitaliojimo, dėl ko jis buvo suklaidintas, nesusiorientavo, kada ir kuriuos atsakovo sprendimus gali skųsti teismui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Grąžino pareiškėjui 30 Eur žyminį mokestį. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais nurodė grąžinti pareiškėjui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimą, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjas apskundė Muitinės departamentui, kuris 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1A-128 netenkino pareiškėjo skundo ir patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimą. Šis sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. birželio 9 d., todėl skundą pareiškėjas turėjo teisę paduoti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar teismui per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos, t. y. iki 2017 m. birželio 29 d.

Skundą dėl nurodyto Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo pareiškėjas padavė Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. lapkričio 2 d., t. y. praleidęs aukščiau nurodytose teisės normose nustatytą skundo padavimo teismui terminą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad skundžiamame Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendime bei Muitinės departamento 2017 m. gegužės 26 d. sprendime Nr.1A-128 yra aiškiai ir suprantamai išaiškinti jų apskundimo tvarka, pareiškėjas iš dalies ja pasinaudojo, apskųsdamas Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Muitinės departamentui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys – laukimas, kol bus išnagrinėta kita administracinė byla, nesiorientavimas atsakovo priimtuose sprendimuose dėl dažno jų priėmimo ir keitimo, teismo nuomone, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis pareiškėjui įstatymų nustatytu terminu realizuoti savo teisę apskųsti teismui Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimą. Gindamas savo pažeistas teises, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, taigi terminą kreiptis į teismą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, tačiau dėl subjektyvių priežasčių, pasirinkęs atitinkamą savo teisių gynimo būdą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkintas ir pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimas yra priimtas vykdant Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimą, t. y. juo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo turto Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimu apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę nepriemoką.

Akivaizdu, kad reikalavimai dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimo ir 2017 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo yra neatsiejamai susiję, nes reikalavimo dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimo panaikinimo tenkinimas yra galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka nuginčijus 2017 m. kovo 16 d. sprendimą.

Teismui nepanaikinus Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimo panaikinimo negali būti patenkintas, todėl, atsisakius priimti skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo, pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimo panaikinimo, kaip išvestinį skundo reikalavimą, taip pat atsisakyta priimti.

Teismas nurodė, kad atsisakius priimti pareiškėjo skundą, jam grąžintinas 2017 m. lapkričio 2 d. sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas A. V. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė per keturis mėnesius priėmė šešis sprendimus, vienus sprendimus keisdama, kitus naikindama, todėl pareiškėjas nežinojo, kada kuriuos būtina apskųsti. Akcentuoja, jog neturi teisinių žinių. Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo laiku neapskundė, nes laukė, kol Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl dviejų ankstesnių sprendimų panaikinimo. Tik 2017 m. spalio 12 d. teismo posėdyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog, norint išspręsti ginčą iš esmės, būtina apskųsti teismui Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimus.

Pažymi, kad teismas formaliai įvertino ginčo aplinkybes, nes yra realus pagrindas manyti, kad teismas, priėmęs skundą ir jį išnagrinėjęs iš esmės, turėtų priimti pareiškėjui palankų sprendimą. Mano, jog buvo būtina gauti trečiojo suinteresuoto asmens nuomonę dėl praleisto termino atnaujinimo (ABTĮ 30 str. 3 d.). Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad atnaujinus terminą ir priėmus pareiškėjo skundą, šią bylą tikslinga sujungti su kita administracine byla Nr. I-1982-428/2017.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 7PM190200 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ ir Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 10000381234 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, kuris į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 2 d., praleido terminą Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimui apskųsti, nes minėtą sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1A-128 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimą. Šis sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. birželio 9 d., todėl skundą jis galėjo paduoti per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos, t. y. iki 2017 m. birželio 29 d.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015, 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-502/2017).

Pareiškėjo teigimu, terminą skundui paduoti jis praleido dėl to, kad neturi teisinių žinių, todėl nežinojo, kada kuriuos sprendimus reikia apskųsti. Be to, laukė, kol Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl dviejų ankstesnių sprendimų panaikinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-513-556/2017).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl teisinių žinių stokos savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, galėjo kreiptis dėl teisinių paslaugų suteikimo. Be to, pareiškėjui sprendimų apskundimo tvarka ir terminai buvo aiškiai nurodyti kiekviename priimtame sprendime, todėl net neturėdamas teisinių žinių pareiškėjas galėjo juos suprasti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis laukė, kol teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl dviejų ankstesnių sprendimų panaikinimo, apibūdina pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį, todėl vertintina kaip subjektyvi. Šiuo atveju dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo ginčijimo pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir ilgą laiką delsė jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė, jog Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 10000381234 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ginčas, kilęs tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, nepriskirtinas prie mokestinių ginčų, kuriems taikoma privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra, ir toks ginčas nagrinėtinas ABTĮ numatyta tvarka (pvz., 2007 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-22/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-281/2008, 2017 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-477-575/2017). Todėl skundas dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimo paduotinas tiesiogiai teismui per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimo Kauno apygardos administraciniam teismui padavė 2017 m. lapkričio 2 d., t. y. praleidęs nustatytą skundo padavimo teismui terminą. Jokių priežasčių, kodėl skundas teismui dėl minėto sprendimo paduotas praleidus nustatytą terminą, pareiškėjas nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą turėjo atsisakyti priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, tačiau nurodė neteisingą skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 10000381234 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ atsisakymo priimti pagrindą, kuris keistinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad pareiškėjo A. V. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 10000381234 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius