2022-11-23 Nr. AB-29382-3-61-3-04836-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3923-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04836-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės ir trečiojo suinteresuoto asmens R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminei grupei (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. M.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) Profesinės sąjungos komiteto posėdžio metu priimtą 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą nesutikti atleisti R. M. iš (duomenys neskelbtini) pareigų (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad su Sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, Administracija, norėdama atleisti Profesinės sąjungos komiteto narius bei pirmininką, turi gauti minėto atstovaujamojo organo sutikimą. Administracijos žiniomis, būtent R. M. Įsakymo Nr. 3BE-741 priėmimo dieną (t. y. 2021 m. lapkričio 11 d.) buvo Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas. Administracija, padarydama tokią išvadą, rėmėsi 2020 m. sausio 1 d. R. M. el. laišku, adresuotu Administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiajai specialistei J. A., kuriame R. M. pateikė informaciją apie Profesinės sąjungos komiteto narius bei el. laišką pasirašė kaip minėto komiteto pirmininkas, R. M. Administracijos direktoriui teiktais prašymais dėl Profesinės sąjungos organizacinės veiklos, kuriuos R. M. pasirašė kaip Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas. Atsižvelgdama į tai, Administracija, įgyvendindama jai Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, kreipėsi į Profesinės sąjungos komitetą dėl sutikimo atleisti R. M. Profesinės sąjungos komitetas nesutiko atleisti R. M. iš pareigų. Susipažinus su Profesinės sąjungos komiteto protokolo (toliau – ir protokolas) turiniu, kilo abejonių ne tik dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jo priėmimo procedūrų, bet ir dėl paties R. M., kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nario, statuso.

3. Administracija atkreipė dėmesį, kad protokole R. M. nebuvo nurodytas nei kaip Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas, nei kaip jos narys. Pirmininko pareigas ėjo Administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyresnysis inspektorius A. R., be jo komiteto nariais buvo nurodyti dar trys Administracijos Priežiūros departamento darbuotojai, t. y. Vilniaus skyriaus vyresnysis inspektorius A. B., Panevėžio skyriaus vyriausiasis inspektorius A. D., Panevėžio skyriaus vyresnysis inspektorius S. T. Be to, protokolo įžanginėje, aprašomojoje ar rezoliucinėje dalyse nebuvo nurodyta, kad R.

M. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, nurodomos R. M. pareigos Administracijoje bei tai, kad minėtas pareigūnas aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje. Narių susirinkimas renka Profesinės sąjungos komiteto pirmininką ir jo narius dvejiems metams. Pažymėjo, kad pirmininkas turėjo pareigą per 10 darbo dienų nuo išrinkimo dienos pateikti darbdaviui Profesinės sąjungos valdymo organo narių, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnyje nustatytos garantijos, sąrašus. Tokio pobūdžio informaciją Administracija buvo gavusi tik vieną kartą, t. y. 2018 m. balandžio 16 d.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos raštu, kuriuo Administracija buvo informuota, kad 2018 m. kovo 22 d. vykusiame Profesinės sąjungos komiteto susirinkime buvo renkamas pirmininkas ir komiteto nariai. Pirmininku išrinktas R. M. Komiteto nariais tapo J. G., V. B., A. R., A. B. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. pirmininku buvo išrinktas 2018 m. kovo 22 d., o, pagal Reglamento nuostatas, tiek pirmininkas, tiek komiteto nariai yra renkami dvejiems metams, neabejotina, kad 2020 m. turėjo vykti nauji Profesinės sąjungos komiteto pirmininko ir narių rinkimai.

Administracija nebuvo gavusi oficialaus pranešimo apie Profesinės sąjungos komiteto sudėtį. Kaip buvo matyti iš el. laiško turinio, komiteto nariais nurodyti šie asmenys – A. R., A. B., R. M., J. G. Palyginus aukščiau minėtame el. laiške nurodytą narių sąrašą su 2021 m. lapkričio 17 d. Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokole nurodytu sąrašu, nustatyta, kad ne visi asmenys sutapo. Nei Reglamente, nei Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos įstatuose, 2016 m. rugsėjo 16 d. patvirtintuose Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos VI suvažiavime, (toliau – ir Įstatai) nebuvo įtvirtinta aiški tvarka, kaip, kokiu būdu dviejų metų kadencijos laikotarpiu yra išrenkami nauji komiteto nariai bei jo pirmininkas, t. y. nebuvo įtvirtinta komiteto narių keitimosi procedūra jau po pirminės sudėties išrinkimo.

Be to, protokole nurodyti tik 4 (keturi) Profesinės sąjungos komiteto nariai, nors, vadovaujantis Reglamentu, komitetą turi sudaryti 5 nariai. Iki Administracijai susipažįstant su protokolu, Administracijai nekilo abejonių dėl R. M., kaip Profesinės sąjungos komiteto pirmininko, statuso būtent dėl jo atliekamų konkliudentinių veiksmų – teikiamų raštų, rašomų el. laiškų. Pareiškėjas teigė, jog kilo pagrįsta abejonė tiek dėl paties R. M., kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nario, statuso, tiek apskritai dėl Profesinės sąjungos komiteto posėdžio teisėtumo ir jo metu priimto nesutikimo, kadangi nebuvo aišku, kaip ir kokiu pagrindu pasikeitė Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas bei jo sudėtis.

Negana to, buvo aiškiai įtvirtinta, kad į komiteto kompetenciją patenka tik sutikimo arba nesutikimo dėl komiteto pirmininko atleidimo davimas, tačiau iš 2021 m. lapkričio 17 d. Profesinės sąjungos komiteto protokolo turinio matyti, kad pirmininkas yra Artūras Rimša.

4. Administracija nurodė, kad protokole nebuvo nurodytas nei Profesinės grupės pirminio komiteto posėdžio tikslus laikas, nei jo trukmė. Administracija pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 17 d. nėra gavusi nei vieno protokole nurodyto Administracijos darbuotojo prašymo tą dieną leisti dalyvauti profesinės sąjungos veikloje. Atsižvelgiant į tai, Administracijai nebuvo žinoma, kada konkrečiai vyko posėdis, nors tai neabejotinai aktualu nagrinėjant šią administracinę bylą.

5. Pareiškėjas teigė, kad vertinant Profesinės sąjungos komiteto nesutikimo atleisti konkretų profesinės sąjungos renkamojo organo teisėtumą ir pagrįstumą, teisminė tokio sprendimo patikra turi būti atlikta vertinant, ar Profesinės sąjungos komitetas atsisakyme pateikė faktus, kurie leistų prieiti prie išvadų, kad R. M. neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas ir po jo priimtas siūlymas buvo atliekamas siekiant atleisti R. M. dėl jo veiklos Profesinės sąjungos pirminėje grupėje ginant Administracijos darbuotojų teises. Tam, kad būtų galima padaryti tokio pobūdžio motyvuotą išvadą, neabejotina, kad turėjo būti pateikiami konkretūs faktai apie konkrečią R. M. veiklą, jo teiktus pasiūlymus, kurie buvo nukreipti ginti Administracijos darbuotojų interesus ir kuriems Administracija priešinosi ir (ar) su jais nesutiko. Tik nustačius šias aplinkybes būtų galima išvadą, kad po neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo pateiktas siūlymas atleisti R. M. yra neteisėtas ir yra priimtas būtent dėl jo veiklos Profesinės sąjungos komiteto veikloje. Administracijos manymu, Sprendimo argumentacija nebuvo pakankama, siekiant tokį sprendimą pripažinti teisėtu, o patys teiginiai yra deklaratyvūs.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio skundo pateikimo dienos R. M. nebuvo pateikęs nei vieno kreipimosi / siūlymo, kuris būtų skirtas Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui ar pan., nors, Administracijos žiniomis, R. M. per minėta laikotarpį yra pateikęs Administracijai 29 prašymus leisti jam dalyvauti profesinės sąjungos veikloje, Administracija tenkino visus jo prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad jokie Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui skirti pasiūlymai taip ir nebuvo inicijuoti, Administracijai nežinoma, ką veikė R.

M. prašymuose nurodytomis dienomis, t. y., ar realiai dalyvavo profesinės sąjungos veikloje. Taigi, Administracijos manymu, R. M. jam suteiktą laiką dalyvavimui profesinės sąjungos veikloje naudodavo savo asmeniniais tikslais. Be to, R. M. aktyviai naudojosi ir kitais, su naryste profesinės sąjungos veikloje susijusiais privalumais, pvz., papildomomis dienomis sveikatos gerinimui, per kurias yra mokamas vidutinis asmens darbo užmokestis, papildomomis kasmetinių atostogų dienomis. Taip pat Administracija norėjo atkreipti dėmesį į 2021 m. rugsėjo 22 d.

R. M. visiems Administracijos darbuotojams siųstą el. laišką, kuriuo buvo kviečiama prisijungti prie profesinės sąjungos. Susipažinus su jo turiniu, buvo matyti, kad R. M. skatina darbuotojus prisijungti, akcentuodamas ne konkrečius pokyčius, kuriuos bus planuojama įgyvendinti, siekiant pagerinti darbuotojų darbo / profesines sąlygas, bet akcentuodamas tokius privalumus, kaip papildomos kasmetinių atostogų dienos, papildomos dienos sveikatos gerinimui ir pan. Administracija pažymėjo ir tai, kad 2021 m. Administracijoje vyko naujos darbo tarybos rinkimai.

Nei vienas Profesinės sąjungos komiteto narys (įskaitant ir patį R. M.) juose nedalyvavo, nors Administracija tai skatino. Administracijos manymu, ši aplinkybė taip pat paneigė argumentus, kad R. M. yra aktyviai įsitraukęs į Administracijos darbuotojų teisių gynimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Administracija nesuprato, apie kokį aktyvų dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje bei persekiojimą už veiklą joje yra nurodoma Profesinės sąjungos komiteto protokole, jeigu R. M. nevykdė joje jokios realios veiklos. R. M. aktyviai naudojosi tik narystės profesinėje sąjungoje teikiamais privalumais, o ne tam, kam ta narystė yra skirta, t. y.

Administracijos darbuotojų atstovavimui, jų darbo / profesinių sąlygų gerinimui.

7. Dėl nurodomo prieš R. M. vykdomo mobingo Administracija atkreipė dėmesį, kad Profesinės sąjungos protokole R. M. atžvilgiu vykdomas mobingas siejamas su jo veikla profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad R. M. nevykdė jokios realios veiklos kaip Profesinės sąjungos pirmininkas ir (ar) narys – vien ši aplinkybė paneigė mobingo faktą. Net jeigu R. M. atžvilgiu Administracijoje ir būtų vykdomas mobingas, tai to nebūtų galima sieti su R. M. veikla Profesinės sąjungos komiteto veikloje, o tai kartu reikštų ir tai, kad aplinkybė dėl tariamo mobingo yra teisiškai nereikšminga sprendžiant šį teisinį ginčą. Taip pat pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė dėl R. M. Administracijoje patiriamo mobingo jau buvo vertinta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I3-3754-1066/2021, kurioje tokia R. M. pozicija pripažinta deklaratyviais teiginiais.

8. Dėl R. M. diskriminacijos kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu skiriant priemokas atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. jo atžvilgiu buvo atliekami du tarnybinių nusižengimų tyrimai, juos atlikus pripažinta, kad jie padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat papildomai pažymėjo, kad R. M. iki 2020 m. sausio 23 d. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Dėl skatinimo priemonių už 2021 m. nurodė, kad jos iš esmės skiriamos vadovaujantis Atlygio politikos nuostatomis – tokių skatinimo priemonių paskyrimas yra Administracijos diskrecijos teisė, kuria Administracija turi teisę pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu yra išpildomos atitinkamos sąlygos. Taigi, visas procesas dėl skatinimo priemonių skyrimo Administracijos darbuotojams yra aiškiai reglamentuotas. Atlygio politika susipažinimui buvo pateikta visiems Administracijos darbuotojams (įskaitant ir R. M., kuris su ja susipažino dar 2021 m. balandžio 1 d.).

9. Pareiškėjas nurodė, kad Profesinės sąjungos komiteto nesutikimo atleisti R. M. nepagrįstumą pagrindė ir tai, kad dar 2019 m. tarp Administracijos ir R. M. buvo kilęs administracinis ginčas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, t. y. R. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3BE-31 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. M. skyrimo“ jam paskirtos tarnybinės nuobaudos. R. M. manymu, tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, kadangi Administracija neatsižvelgė į Profesinės sąjungos komiteto išreikštą nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos R. M. paskyrimo. Susipažinus su aukščiau minėto nesutikimo turiniu, matyti, kad jame pažodžiui nurodoma Profesinės sąjungos komiteto protokole išdėstyta nesutikimo atleisti R. M. argumentacija. Įvertinus aplinkybę, kad argumentacija buvo vienoda, tačiau Profesinės sąjungos komiteto posėdyje sprendžiant sutikimo atleisti davimo klausimą dalyvavo kiti nariai, taip pat kitas pirmininkas, Administracijai kilo pagrįstų abejonių, ar toks klausimas buvo sprendžiamas iš esmės, taip pat, ar protokolą faktiškai surašė posėdžio sekretorius, o ne pats R. M., kaip ankstesniu atveju. Šiuo aspektu Administracija atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. eI-2562-331/2019 teismas vertino nesutikimo skirti R. M. tarnybinę nuobaudą turinį ir nurodė, kad, kadangi nesutikime išdėstyti argumentai tik deklaratyvūs, teismas negali jų vertinti kaip pagrįstus. Atsižvelgiant į tai, manė, kad šiame administraciniame ginče minėtas teismo sprendimas turėtų būti taikomas kaip precedentas ir Profesinės sąjungos komiteto protokole išdėstyta argumentacija dėl nesutikimo atleisti R. M. pripažįstama nepakankama / nepagrįsta tokio pobūdžio sprendimui (t. y. atsisakymui duoti sutikimą atleisti). Aiškinant priešingai, susiformuotų pamatiniams teisės principams prieštaraujanti praktika, kuri leistų profesinių sąjungų renkamiems organams viršyti jiems suteiktus įgaliojimus, o taip pat apribotų galimybę darbdaviams reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos, jų kompetencijos bei gebėjimų trūkumus, taip pat sukurtų tokią situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteiktų jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

10. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad Administracija savo skunde interpretuoja aplinkybes taip, kad jos būtų palankios būtent Administracijai, o ne R. M. Pažymėjo, kad R. M. iki šiol yra Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės pirmininkas. Nors Administracija savo skunde Profesinės sąjungos pirmininku laikė A. R., tačiau, kaip buvo matyti iš 2021 m. lapkričio 17 d. Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokolo, Arturas Rimša buvo tik minėto posėdžio pirmininkas. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos metinio veiklos vertinimo komisija 2021 m. gegužės 4 d. vertino R.

M. kaip valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir priėmė valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 11B-1619, kuria tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir į pareigas priimančiam asmeniui pateikė pasiūlymą nustatyti jam mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.

Atsižvelgdamas į minėtą išvadą, Administracijos direktorius G. L. 2021 m. gegužės 12 d. pasirašė įsakymą Nr. 3BE-272 „Dėl pareiginės algos valstybės tarnautojui R. M. nustatymo“, kuriuo nustatė jam 6,3 pareiginės algos koeficientą (ne mažesnį, negu pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas). Be to, R. M. tiesioginis vadovas Administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas R. V. 2021 m. gegužės 17 d. sudarė Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. M. tarnybinės veiklos gerinimo planą.

Nesutikdamas su minėta išvada ir jos pagrindu vėliau priimtais dokumentais, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Vilniaus apygardos administraciniam teismui R. M. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą išvadą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-3754-1066/2021 R. M. skundas buvo tenkintas iš dalies. Minėtu sprendimu buvo panaikinta Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. M. 2021 m. gegužės 17 d. tarnybinės veiklos gerinimo plano Nr. 11B-1744 (II, III, V, VI, VII, X eilutės) dalis, nutraukta administracinės bylos dalis dėl skundo reikalavimo panaikinti Išvadą, kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

Atsakovas pažymėjo, kad minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jau vien dėl šios aplinkybės Administracijos skundas turėjo būti netenkintas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu gali būti pakeista valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 11B-1619, o, pakeitus šią išvadą, būtų pagrindas keisti ir 2021 m. spalio 26 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Administracija melagingai nurodė, jog nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio skundo pateikimo dienos R. M. nebuvo pateikęs nei vieno kreipimosi / siūlymo, kuris būtų skirtas Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui ar pan., nes R. M. yra kreipęsis į Administraciją ne vienu klausimu dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, kaip pvz. 2021 m. liepos 16 d. kreipimasis dėl aukštos temperatūros darbo kabinetuose.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą tenkino ir panaikino Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės Profesinės sąjungos komiteto posėdžio metu priimtą 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą nesutikti atleisti R. M. iš Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus pareigų.

14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

14.1. R. M. yra valstybės tarnautojas, Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriuje einantis vyresniojo inspektoriaus pareigas.

14.2. Administracijos direktorius 2021 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 3BE-685 „Dėl tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo inicijavimo“, kuriuo buvo nurodyta atlikti neeilinį R. M. tarnybinės veiklos vertinimą. Motyvuotu siūlymu 2021 m. spalio 26 d. viršininkas bendrą R. M. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinimai ir pasiūlė R. M. atleisti iš pareigų. R. M. su minėtu motyvuotu siūlymu nesutiko.

14.3. Administracijos direktorius 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė įsakymą Nr. 3BE-741 „Dėl R. M. atleidimo iš pareigų procedūrų organizavimo“, kuriuo pritarė siūlymui atleisti R. M. iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano gerinimo laikotarpiui, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinimai.

14.4. Profesinės sąjungos 2020 m. gegužės 15 d. vykusio posėdžio metu R. M. išrinktas Profesinės sąjungos pirmininku, tai patvirtino pateiktas 2020 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolas.

14.5. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. yra Administracijos Profesinės sąjungos pirminės grupės narys, Administracija 2021 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 11B-4337 „Dėl sutikimo atleisti iš pareigų suteikimo“ kreipėsi į Administracijos Profesinės sąjungos pirminę grupę su prašymu, kad ji iki 2021 m. lapkričio 19 d. pateiktų sutikimą arba nesutikimą dėl R. M. atleidimo iš pareigų.

14.6. Administracijai 2021 m. lapkričio 17 d. buvo pateiktas Administracijos Profesinės sąjungos pirminės grupės posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad Administracijos Profesinės sąjungos pirminės grupės posėdžio metu buvo nutarta nesutikti atleisti R. M. iš pareigų, nurodant nesutikimo pagrindą – neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas tendencingai, siekiant atleisti darbuotoją, neįvertinus ankstesnio darbuotojo elgesio ir darbo rezultatų ir kitų reikšmingų aplinkybių; atsižvelgiant į inspektoriaus darbo rezultatus, į Kauno skyriaus viršininkų nusistatymo aplinkybes, sprendimas atleisti iš pareigų neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

15. Teismas, apžvelgęs Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas (10 str. 4 d., 21 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime pateiktus išaiškinimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pateiktą bylose dėl profesinės sąjungos sutikimo / nesutikimo pagrįstumo dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/ nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

16. Teismas pažymėjo, kad R. M. yra Profesinės sąjungos pirmininkas, todėl remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas, atlikęs neeilinį jo vertinimą ir tarnybinę veiklą įvertinęs nepatenkinama ir nutaręs atleisti valstybės tarnautoją iš užimamų pareigų, turėjo įstatymo nustatytą pareigą kreiptis į Profesinę sąjungą ir gauti jos sutikimą atleisti darbuotoją iš pareigų. Atsižvelgęs į tai, teismas nepasisakę ir nevertino pareiškėjo argumentų dėl R. M. buvimo Profesinės sąjungos pirmininku.

17. Teismas akcentavo, kad iš Sprendimo turinio, bei iš byloje esančių aplinkybių ir rašytinių įrodymų, akivaizdu, jog Profesinė sąjunga, Sprendimu nesutikdama atleisti R. M. iš pareigų, nevertino numatomo atleidimo iš pareigų pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje aspektu. Profesinės sąjunga neargumentuotai pasisakė dėl neva atlikto tendencingo vertinimo, siekiant darbuotoją atleisti iš pareigų. Teismas pažymėjo, kad, nors nesutikime ir nurodoma, kad neįvertintas ankstesnis darbuotojo elgesys ir darbo rezultatai, kitos reikšmingos aplinkybės, vertinimas atliktas tendencingai, tačiau šie teiginiai visiškai neargumentuoti, nepagrįsti, t. y. nenurodyta, kodėl daromos tokios išvados, nepateikiamos konkrečios aplinkybės, kurios pagrįstai galėtų patvirtinti, kad valstybės tarnautojui dėl neeilinio vertinimo rezultato siūloma priemonė – atleidimas iš pareigų yra būtent dėl narystės Profesinėje sąjungoje ir susijusi su veikla joje. Teismas padarė išvadą, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą šiuo atveju dėl kitų, su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, be kita ko, susijusių su neeilinio vertinimo procedūra ir jos teisėtumu ar siūlomos taikytinos šiuo atveju priemonės pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai bei negali būti laikomas teisėtu, nes apriboja darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukuria tokią situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-3754-1066/2021 yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. A-916-552/2022) ir vien dėl to pareiškėjo skundas turi būti netenkintas, kadangi gali būti pakeista valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvada, o pakeitus šią išvadą būtų pagrindas keisti ir 2021 m. spalio 26 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu yra visiškai nesusijusi su šios bylos dalyku bei nekeičianti teismo daromos išvados dėl Sprendimo nepagrįstumo.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas 2021 m. lapkričio 17 d. protokoliniu sprendimu nepagrįstai nusprendė atsisakyti duoti sutikimą atleisti R. M. iš pareigų, tokiu būdu viršijo savo kompetencijos ribas ir apribojo pareiškėjo teisę operatyviai taikyti įstatymo dėl neeilinio vertinimo rezultato numatytą poveikio priemonę, todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti R. M. iš pareigų teismo panaikintas.

III. 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti Administracijos skundo.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas atsižvelgiant tik į skunde išdėstytus argumentus, tačiau objektyviai nevertinant Profesinės sąjungos nurodomų aplinkybių.

22. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad Administracija siekė trečiąjį suinteresuotą asmenį iš jo užimamų pareigų atleisti dėl veiklos Profesinėje sąjungoje.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad Sprendime yra pakankamai aiškiai, suprantamai ir pagrįstai nurodyta, kodėl Profesinė sąjunga mano, kad siekis atleisti trečiąjį suinteresuotą asmenį iš pareigų yra poveikio priemonė ir persekiojimas už jo dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad jis kreipėsi į teismą dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo ir tarnybinės veiklos gerinimo plano panaikinimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas R. M. skundą tenkino iš dalies, panaikino dalį tarnybinės veiklos gerinimo plano, bylos dalis dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados panaikinimo nutraukta.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jam iki šiol nurodoma atlikti darbus, kurių kiti darbuotojai neatlieka.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad veikla Profesinėje sąjungoje nėra vien pasiūlymų teikimas darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui, ši veikla apima ir bendravimą su darbuotojais, jų konsultavimą jiems aktualiais klausimais ir kt. R. M. į Administraciją yra kreipęsis ne vienu klausimu dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, kaip pvz. 2021 m. liepos 16 d. kreipimasis dėl aukštos temperatūros darbo kabinetuose.

27. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti Administracijos skundo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo identiškus argumentus tiems, kuriuos apeliaciniame skunde nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo.

28. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. Pareiškėjas atsiliepime dėsto faktines aplinkybes ir iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nuoseklus, tinkamai ir išsamiai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisingai pritaikytos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nenukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, t. y. pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, atsisakymą duoti sutikimą dėl R. M. atleidimo iš pareigų, jį įvertinus nepatenkinamai, vertino tuo aspektu, ar Administracijos profesinės sąjungos pirminė grupė atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktus ir įrodymus, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, kad Administracijos siekiama taikyti priemonė dėl neeilinio vertinimo rezultato yra išimtinai susijusi su R. M. naryste ar jo veikla Profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priėmė sprendimą dėl nesutikimo atleisti R. M. iš pareigų.

30. Pareiškėjo nuomone, apeliaciniuose skunduose skunde iš esmės atkartoti tie patys argumentai, kurie jau buvo teikti pirmosios instancijos teismo procese ir jo metu įvertinti, taip pat pateikė kelis naujus argumentus, kurie neturi jokios įrodomosios reikšmės ir niekaip negali daryti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, o Administracija įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jos interesus, t. y., kad jis nemotyvuotas, neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą atleisti R. M. iš pareigų apriboja jos, kaip darbdavio, teises reaguoti į akivaizdų gebėjimų bei kvalifikacijos trūkumą bei realiai panaudoti teisės aktuose numatytas teisines priemones, kurios gali būti naudojamos valstybės tarnautojų veiklą įvertinus nepatenkinamai. Tik esant realioms sąlygoms šias teisines priemones panaudoti ir jas panaudojus, laikantis visų teisės aktuose numatytų teisinių procedūrų, valstybinė institucija gali užtikrinti, kad valstybei tarnaujantys ir viešojo administravimo funkcijas vykdantys asmenys tai atliks efektyviai, kvalifikuotai bei kompetentingai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo Profesinė sąjunga nedavė sutikimo atleisti R. M. iš Administracijos Priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, – privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; ir kt.).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendimu nutarė nesutikti atleisti R. M. iš pareigų, nes neeilinis jo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tendencingai, siekiant atleisti darbuotoją, neįvertinus ankstesnio darbuotojo elgesio ir darbo rezultatų, kitų reikšmingų aplinkybių. Sprendime pažymėta, kad, Profesinės sąjungos nuomone, atsižvelgus į trečiojo suinteresuoto asmens darbo rezultatus, Kauno skyriaus viršininkų nustatytas aplinkybes, sprendimas atleisti R. M. iš pareigų neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Sprendime nurodoma, kad Profesinė sąjunga siekimą atleisti R. M. vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje, nes R. M. aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, todėl jam vykdomas mobingas, jis yra diskriminuojamas kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu skiriant priemokas.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį, o Sprendimu nesutikdama atleisti R. M. iš pareigų Profesinė sąjunga nevertino numatomo atleidimo iš pareigų pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje aspektu.

37. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, kad bylos aplinkybės pagrindžia, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno veiklos Profesinėje sąjungoje, o atsakovo Sprendime nurodomi atsisakymo argumentai laikytini nesusijusiais su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, atstovavimu profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, kaip minėta, visi atsakovo nurodyti argumentai dėl R. M. persekiojimo dėl jo veiklios profesinėje sąjungoje yra deklaratyvaus pobūdžio.

38. Vertindama apeliacinių skundų teiginius dėl Profesinės sąjungos narių (trečiojo suinteresuoto asmens) persekiojimo ir dvigubų standartų taikymo, kolegija pažymi, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo pagrįsti, nurodydama konkrečias tai patvirtinančias aplinkybes, o vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti Sprendime nurodomą teiginį dėl persekiojimo, vykdomo mobingo ir diskriminacijos R. M. palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos Sprendime išreikštas nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises, suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, asmenų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą atleisti R. M. iš einamų pareigų pažeidžia pareiškėjo interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą pareiškėjo veiklą, užtikrinti viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus juose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė