d0140d92-e663-4c95-abe9-73054d7e21af · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2S-105-259/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21145-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo A. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-26935-944/2015 (e2-2103-944/2016) pagal ieÅ¡kovo A.

T. ieÅ¡kinį atsakovei J. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, kreditoriai UAB „ARN group“, UAB „Mano kreditas“, UAB „Lateko lizingas“, „Swedbank“, AB, UAB „General Financing“, BIGBANK AS, veikiantis per BIGBANK AS filialÄ , UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“, UAB „Soh group“, UAB „Omnitel“, G. Č., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo.

Pateikė įrodymus, patvirtinančius 41 Eur žyminio mokesčio dalies už ieÅ¡kinį sumokėjimÄ , o nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieÅ¡kovas prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, vienas moka mokesčius už bÅ«stÄ , darbinės pajamos nedidelės, jokių papildomų pajamų negauna, turimas nekilnojamasis turtas areÅ¡tuotas dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl negali dalies turto parduoti ir gauti iÅ¡ to pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė ir nustatė ieÅ¡kovui deÅ¡imties dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 385 Eur žyminį mokestį arba pateikti praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Teismas, vertindamas, ar ieÅ¡kovas nėra finansiÅ¡kai pajėgus sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatytÄ Å¾yminį mokestį, nustatė, kad ieÅ¡kovas dirba, jo mėnesio pajamos sudaro vidutiniÅ¡kai 328 Eur.

IeÅ¡kovui ir atsakovei priklauso nekilnojamasis turtas – butas, kuris yra areÅ¡tuotas. IeÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – garažas. Transporto priemonių ieÅ¡kovas neturi. IeÅ¡kovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Teismo vertinimu, Å¡ie ieÅ¡kovo pateikti duomenys nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties, kad teismas galėtų jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, todėl pateiktÄ praÅ¡ymÄ atmetė kaip neįrodytÄ (CPK 178 str.).

                                       III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Apeliantas nurodo, kad įstatyme numatyto žyminio mokesčio jis nėra pajėgus sumokėti dėl sunkios turtinės padėties. Å iÄ dienÄ jis turi kreditorinių įsipareigojimų G. Č. pagal Kauno apylinkės teismo 2015-10-13 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 13 322,52 Eur skolos ir 5 proc. palÅ«kanų pagal paskolos raÅ¡telius, UAB „General Financig“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kuriÄ kas mėnesį yra įsipareigojęs mokėti po 53,16 Eur dydžio įmokas.

Sutuoktinė J. T., apeliantui nežinant, yra prisiėmusi daug kreditorinių įsipareigojimų, prie Å¡eimos gerbÅ«vio ir nekilnojamojo turto neprisideda, todėl pareiga iÅ¡laikyti tenka apeliantui. Per mėnesį ne Å¡ildymo sezono metu apeliantas vidutiniÅ¡kai iÅ¡leidžia 220 Eur sumÄ mokesčiams, o žiemos periodu mokesčių suma dar didesnė, todėl nelieka lėšų net esminių poreikių tenkinimui. Taip pat apeliantas nurodo, kad jo darbinės pajamos yra nedidelės, per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro 328 Eur, jokių papildomų pajamų neturi, iÅ¡ gaunamos algos sumokėjus kreditÄ ir mokesčius už bÅ«stÄ , pragyvenimui lieka Å¡iek tiek daugiau kaip 54 Eur.

Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas yra areÅ¡tuotas dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl nėra galimybės dalies turto parduoti ir gauti iÅ¡ to pajamų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio padavimÄ sumokėjimo. PrieÅ¡ vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas iÅ¡sprendžia apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimÄ .

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo pastebėjimus apie nepateiktus įrodymus, visapusiškai pagrindžiančius jo finansinę padėtį, pateikė šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismui.

Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus atsisakoma priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo iÅ¡nagrinėjimui teismui bÅ«tina įvertinti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo turtinę padėtį, visumÄ , kas be apelianto teikiamų įrodymų bÅ«tų sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apelianto duomenis, kadangi jie, teismo vertinimu, yra reikÅ¡mingi ir bÅ«tini tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui.Susipažinus su skundo argumentais nustatyta, jog apelianto manymu pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neįvertinus visų įrodymų bei riboja jo teisę į teisminę gynybÄ .

Pasisakydamas dėl pastarojo argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.), kuri nevertinama kaip teisės į teisminę gynybÄ ribojimas, dėl ko apelianto argumentai Å¡iuo klausimu atmestini. Byloje ginčo dėl už ieÅ¡kinio per elektronines ryÅ¡io priemones padavimÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos (426 Eur) nėra. IeÅ¡kovas sumokėjo 41 Eur ir prašė atleisti jį nuo likusios dalies minėto mokesčio sumokėjimo.

Pažymėtina, kad nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimÄ , įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybÄ bÅ«tų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifikÄ , taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismÄ , yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Å ia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas.

Ä®statymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų bÅ«ti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi bÅ«ti toks, kad saugotų kitÄ proceso Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus duomenis apie jo finansinę padėtį (VSDFV pažymÄ apie gaunamas apelianto pajamas, VÄ® Registrų centras, VÄ® „Regitra“ pažymas apie apelianto ir jo sutuoktinės vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , vartojimo kredito sutartis, kreditų grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafikus), sprendė, jog jie nepatvirtina apelianto sunkios turtinės padėties, kad teismas galėtų jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies, todėl praÅ¡ymo netenkino.

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka, teigia, jog jo finansinė padėtis neleidžia sumokėti viso dydžio žyminio mokesčio sumos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių Å¡alies turtinę padėtį visumÄ , t. y. praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, ir tik tuomet sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y. bÅ«tinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas iÅ¡ esmės sutinka su apeliantu, jog pagal Å¡iuo metu byloje esančius įrodymus apie apelianto turtinę padėtį, spręstina, jog apeliantas neturi galimybių sumokėti viso dydžio žyminį mokestį: byloje pateikti duomenys iÅ¡ VÄ® Registrų centras patvirtina, kad apeliantas su sutuoktine turi jų vardu įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ vieno kambario butÄ su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliantui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso nekilnojamasis turtas – garažas su rÅ«siu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtas nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo dalintino turto masę. Be to, apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolės 2015 m. spalio 21 d. sudarytÄ turto apraÅ¡Ä , patvirtinantį, jog minėtas nekilnojamajam turtui – butui su rÅ«siu, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta apsunkinimų prievolė.

Taip pat apeliantas pateikė įvairių tiekėjų iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas bei priskaitymus už suteiktas minėtam butui paslaugas bei jų apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus, duomenis apie jo vardu AB SEB banke atidarytoje sÄ skaitoje esančių lėšų judėjimÄ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-10-09. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, taip pat jau byloje pateiktus duomenimis iÅ¡ VSDFV, kad apelianto gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro 328 Eur, kad apeliantas taip pat turi ir kreditorinių įsipareigojimų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, spręstina, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti, jog apelianto turtinė padėtis nėra gera, tačiau pagrindo atleisti praktiÅ¡kai nuo visos dalies žyminio mokesčio mokėjimo nesudaro.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ turėtų sumokėti 426 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau pateikė įrodymus tik apie 41 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimÄ , o nuo likusios dalies, t. y. 385 Eur žyminio mokesčio, mokėjimo praÅ¡o atleisti.

Ä®vertinus mokėtino ir sumokėto žyminio mokesčio dydžius matyti, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o atleisti jį nuo beveik 90 procentų žyminio mokesčio mokėjimo. Nors kaip minėta įstatymai neįtvirtina dalies, kuriÄ sumokėjus bÅ«tų galima praÅ¡yti atleisti nuo mokesčio mokėjimo, minimumo, teismo vertinimu, sumokėta suma turi atitikti protingumo principÄ , užtikrinti, kad praÅ¡ymo atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ teise nebÅ«tų piktnaudžiaujama. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie apelianto turtinę padėtį, atsižvelgdamas į sumokėto ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, ir siekdamas užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ , kartu apribojant Å¡aliai galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, sprendžia, jog yra pagrindas atleisti apeliantÄ nuo pusės mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis keistina, nustatant, jog apelianto praÅ¡ymas atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkintinas iÅ¡ dalies, atleidžiant apeliantÄ nuo 50 procentų dydžio žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nuo 213 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimo, bei įpareigojant apeliantÄ per deÅ¡imties kalendorinių dienų terminÄ sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie papildomai sumokėtÄ 172 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 83 str. 3 d., 337 str. 1 d. 4 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį pakeisti. Atleisti ieÅ¡kovÄ A. T. nuo dalies (pusės) žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. nuo 213 Eur (dviejų Å¡imtų trylikos eurų) dydžio žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigoti ieÅ¡kovÄ per deÅ¡imties kalendorinių dienų terminÄ sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį, t. y. 172 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt du eurus), ir pateikti Kauno apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties gavimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                        Arvydas Žibas