d013fb4d-a342-4dae-9b16-97ed02ecd073 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-678-236/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02400-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 2.6.10.5.2.16 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

V., L. V. ir D. V. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių R. V., L. V. ir D. V. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Kardiolita“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“, veikiančiai Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , M.

Ž.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2015-11-12 sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiÅ¡kimo“ konstatavo, kad UAB „Kardiolita“ teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientui M. V. buvo padaryta žala ir iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjos R. V. ir jos atstovaujamų dukrų L. V. ir D. V. praÅ¡ymÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ ir įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiÅ¡kėjai R.

V. 7 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai L. V. 39 691,66 Eur dydžio turtinę ir 7 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai D. V. 64 246,67 Eur dydžio turtinę ir 7 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .

2. IeÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Kardiolita“, praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei R. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei L. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 65 586,76 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, sumos; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei D. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 106 161,62 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, sumos; priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei R. V. bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Ieškovės pažymėjo, kad su Komisijos sprendimu nesutinka iš dalies, t. y. nesutinka su ieškovėms (pareiškėjoms) priteistais mažesnėmis nei prašyta pareiškime turtinės (išlaikymo) ir neturtinės žalos dydžiais.

4. IeÅ¡kovės nurodė, kad 2011-11-08 pacientui M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo R. V. sutuoktinis, o L. V. ir D. V. – tėvas, gydytojo urologo konsultacijos ir echoskopijos tyrimo metu buvo patvirtinta ir nustatyta kairės sėklidės varikocelės diagnozė. 2013-04-24 pacientÄ M. V. konsultavo UAB „Kardiolita“ klinikų gydytojas urologas M. Ž. (licencijos Nr. MPL-17182 ), kuris suformulavo diagnozę – kapÅ¡elio veniniai mazgai ir rekomendavo operacinį gydymÄ â€“ laparoskopinę varikocelektomijÄ . Pacientas su rekomenduojamu gydymu sutiko, todėl buvo numatyta UAB „Kardiolita“ klinikose atlikti planinę operacijÄ 2013-05-16, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡sekus paciento gyvybinėms funkcijoms 19.15 val. konstatuota paciento M. V. mirtis. Chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad suminė paciento kraujo netektis apie 4 litrai.

5. IeÅ¡kovės pažymėjo, kad jų reiÅ¡kiami reikalavimai UAB „Kardiolita“ klinikai iÅ¡ esmės kildinami dėl neteisėtų UAB „Kardiolita“ klinikos darbuotojų veiksmų (neveikimo) teikiant asmens sveikatos priežiÅ«rÄ , kai gydytojas urologas M. Ž. pacientui M. V. nekokybiÅ¡kai (netinkamai) atliko planinę laparoskopinę varikocelektomijÄ , nes jos metu buvo perdalinta kairioji iÅ¡orinė klubinė vena, dėl ko iÅ¡sivystė Å«minis vidinis kraujavimas, sukėlęs M. V. mirtį.

6. Ieškovių teigimu, aplinkybes dėl UAB „Kardiolita“ klinikos veiksmų neteisėtumo patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 14-1-01214-13 metu gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VTMT) specialisto išvada Nr. M 680/13 (01) ir specialisto išvada Nr. DM 30(121)/14 (01). Specialisto išvada Nr. M 680/13 (01) patvirtina, kad autopsijos metu rasta skersai perdalinta kairioji klubinė išorinė vena. UAB „Kardiolita“ klinikos neteisėtus veiksmus patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnybos) 2015-02-17 kontrolės Nr. D11-98/2014 ataskaita Nr. D17-20-(1.27) (toliau – ir Ataskaita) ir jos pagrindu priimtas 2015-02-18 įsakymas Nr. T1-278 (toliau – ir Įsakymas).

Ataskaitoje konstatuotas UAB „Kardiolita“ klinikos (jos darbuotojų) teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pažeidimas patvirtina, kad 2013-05-16 gydytojas urologas M. Ž., turėdamas pareigÄ mokėti diagnozuoti ir gydyti varikocelę, chirurginę intervencijÄ atliko netinkamai (perdalino kairiÄ jÄ iÅ¡orinę klubinę venÄ ), tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 140:2007 „Gydytojas urologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 p. reikalavimÄ . Aplinkybes dėl UAB „Kardiolita“ klinikos (jos darbuotojo) veiksmų neteisėtumo patvirtina ir Komisijos gautos LSMUL Kauno klinikų prof. habil. dr. gydytojo A.

A. 2015-10-16 išvados ir prof. gydytojo D. M. 2015-10-03 išvados, nurodytos Komisijos 2015-11-12 sprendime. Priežastinį ryšį patvirtina ir specialisto išvada Nr. DM 30(121)/14 (01), kurioje konstatuojama, kad tarp 2013-05-16 pirmos operacijos metu įvykusio kraujagyslės pažeidimo ir M. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys (10 atsakymas į 2013-10-22 užduoties klausimus).

7. IeÅ¡kovės nurodė, kad pateiktos pažymos patvirtina, kad M. V. per paskutinių dvylikos mėnesių gautų pajamų iÅ¡ darbo teisinių santykių per mėnesį vidurkis buvo 11 010,82 Lt arba 3 188,95 Eur. M. V. mirties dienÄ ieÅ¡kovės – žmona ir dvi nepilnametės dukros – turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ , t. y. proporcingai jo gautoms pajamoms – po 797,24 Eur (3 188,95 Eur/4 asmenų). VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-31 sprendimu Nr. 11-17-11389 ir sprendimu Nr. 11-17-11390 M.

V. nepilnametėms dukroms skirtos našlaičių pensijos po 833,59 Lt arba po 241,42 Eur, t. y. suma, kuria mažinama paskaičiuoto M. V. gautų pajamų per mėnesį vidurkio dalis kiekvienai dukrai. Atitinkamai M. V. nepilnametėms dukroms L. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklauso 65 586,76 Eur (555,82 Eur*118 mėn.) ir D. (gim. (duomenys neskelbtini)) – 106 161,62 Eur (555,82 Eur*191 mėn.) išlaikymo, netekus maitintojo, sumos nuo 2013-05-17 iki jų pilnametystės. M. V., gim. 1980-02-21, senatvės pensijos amžius būtų suėjęs 2045-02-21, todėl nuo 2013-05-17 iki 2045-02-21 R.

V. priklauso 303 748,44 EUR (797,24 EUR*381 mėn.) prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies suma.

8. IeÅ¡kovių teigimu, jų patirta neturtinė žala yra po 100 000 Eur, kuri atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

9. Atsakovė UAB „Kardiolita“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimÄ Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiÅ¡kimo“ ir pareiÅ¡kėjų reikalavimus atmesti, taip pat atmesti ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį.

10. Atsakovės teigimu, sprendžiant atsakomybės klausimus, svarbu yra tai, kad gydytojų veiksmai vertintini ne pagal rezultatÄ , o pagal procesÄ . Gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė tik už nepasiektÄ rezultatÄ .

11. Atsakovė pažymėjo, kad M. V. teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurios pasibaigė jo mirtimi, savaime neįrodo netinkamų, neteisėtų, neatsargių ar tyčinių gydytojų veiksmų. Nors ieÅ¡kovių teigimu, byloje pakanka įrodymų, kurie patvirtina, jog UAB „Kardiolita“ kilo civilinė atsakomybė. Pirmojoje specialisto iÅ¡vadoje specialistas nenustatė aiÅ¡kios kraujavimo priežasties, nenustatė kas konkrečiai lėmė kraujavimÄ , kuris sukėlė paciento mirtį.

Å i specialisto iÅ¡vada buvo atlikta iÅ¡ karto po mirties, ji rėmėsi faktine informacija - patalogoanatominiu tyrimu (lavono skrodimu). Tuo tarpu, antrojoje specialisto iÅ¡vadoje teigiama, kad kraujagyslė buvo pažeista. Tačiau nėra aiÅ¡ku, ar tai yra subjektyvi specialisto nuomonė, kuo remiantis, kokiais duomenimis yra grįstas toks vertinimas, pagal kurį bÅ«tų galima teigti, kad gydytojas tÄ kraujagyslę pažeidė. Nėra analizuojamos tikėtinos alternatyvios medicininės situacijos, kurios taip pat galėtų sukelti tokius padarinius - Å«mų vidinį kraujavimÄ pasibaigusį paciento mirtimi.

12. Atsakovė UAB „Kardiolita“ nurodė, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nustačiusi veiklos trÅ«kumus, priėmė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Å ios rekomendacijos nėra privalomos, kaip tÄ patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-11-04 nutartyje.

13. Atsakovės teigimu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai gali bÅ«ti sprendžiami tik įrodžius, kad įstaiga atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalÄ , įrodžius priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat įvertinus žalÄ padariusio asmens kaltę. Tuo tarpu, Å¡iuo atveju, tokių įrodymų, kurie patvirtintų neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinį ryšį, nėra, be to, Å¡ie klausimai sprendžiami baudžiamojoje byloje.

14. Atsakovė UAB „Kardiolita“ nesutiko su ieškovių pateiktu turtinės žalos apskaičiavimo būdu - kai nepilnamečių dukrų patirta turtinė žala apskaičiuojama pagal mirusiojo tėvo gautas iki mirties vidutines pajamas per mėnesį. VSDF Vilniaus skyriaus 2013-05-31 sprendimais Nr. 11-17-11389 ir Nr. 11-17-11390 atsižvelgiant į mirusiojo pajamas per mėnesį jau buvo paskaičiuotos našlaičių pensijos (po 241,42 Eur/ mėn. kiekvienai dukrai), kurios yra mokamos.

15. Atsakovės teigimu, minėtos sumos visiÅ¡kai padengia nepilnamečių dukrų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (turtinę žalÄ ). Be to, atsakovei baudžiamojoje byloje jau yra pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl Å¡ių iÅ¡mokų, t. y. jei bus pripažinta gydytojo M. Ž. kaltė, bÅ«tų tenkinamas ir VSDF civilinis ieÅ¡kinys atsakovės ir gydytojo atžvilgiu. Be to, papildomos praÅ¡omos sumos nėra pagrįstos dar ir dėl to, kad jose nėra įvertintas ir ieÅ¡kovių paveldėtas turtas. Teismas turi atsižvelgti į R.

V. bei nepilnamečių dukrų paveldėtÄ turtÄ (jo dalį), atsižvelgti į tai, kad įprastai ne visos mirusiojo pajamos bÅ«tų skirtos tik nepilnamečių dukrų iÅ¡laikymui. Jei teismas laikytų, kad turtinės žalos VSDF mokama naÅ¡laičių pensija nepadengia patirtos turtinės žalos, turtinė žala neturėtų bÅ«ti skaičiuojama pagal vidutinį mirusiojo atlyginimÄ . M. V. darbo apmokėjimas nebuvo nuolat apmokamas vienodai, pagal darbo profilį jam buvo mokamos premijos, papildomos iÅ¡mokos, kurios nėra nuolatinio atlyginimo dalis.

Premijos, papildomų iÅ¡mokų mokėjimas neturėtų bÅ«ti įskaičiuojamos, nes jos nėra nuolatinio pobÅ«džio, be to iÅ¡kreiptų teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ turtinės žalos vertinimÄ .

16. Atsakovė UAB „Kardiolita“ pažymėjo, kad ieÅ¡kovės siekia ne neturtinės žalos atlyginimo, bet nubausti atsakovę. IeÅ¡kovių nurodoma teismų praktikÄ , kurioje neturtinės žalos dydžiai neprilygsta ieÅ¡kovių praÅ¡omoms sumoms. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat turėtų įvertinti bei atsižvelgti į kaltės formÄ . Net ir pripažinus gydytojÄ kaltu, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nei gydytojas, nei UAB „Kardiolita“ sÄ moningai nesiekė žalos padarymo.

IeÅ¡kovės nesÄ Å¾iningai klaidina teismÄ sakydamos, kad UAB „Kardiolita“ geranoriÅ¡kai neatlygino visos ar dalies ieÅ¡kovių patirtos žalos. UAB „Kardiolita“ su R. V. 2013-07-12 sudarė susitarimÄ , pagal kurį Å¡alys, suprasdamos, kad baudžiamasis teismo procesas gali užtrukti bei atsižvelgiant į pačios R. V. praÅ¡ymÄ , sutarė, jog UAB „Kardiolita“, kol nebus teisme iÅ¡aiÅ¡kintos visos aplinkybės, nustatyta kaltė, priežastinis ryÅ¡ys, mokės pareiÅ¡kėjai po 579,24 Eur (2 000 Lt) kas mėnesį.

Iš viso UAB „Kardiolita“ jau yra sumokėjusi R. V. – 17 377,20 Eur. Sprendžiant turtinės žalos klausimus, ši atsakovės sumokėta suma turėtų būti įvertinta, o priteisiamos žalos dydis atitinkamai sumažintas.

17. Trečiasis asmuo M. Ž. atsiliepimai prašė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimÄ Nr. 56-110 panaikinti kaip nepagrįstÄ ir neteisingÄ . Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas iÅ¡imtinai remiantis gydytojų, apklaustų kaip specialistų, pateiktais atsakymais į Komisijos suformuluotus klausimus, nors tokie duomenys yra ne tik kad nepakankami, tačiau dar ir prieÅ¡taringi bei netikslÅ«s.

18. Trečiojo asmens teigimu, į Komisijos klausimus atsakymus pateikusių specialistų, medikų išvados prieštaringos. Teikiant visas aukščiau nurodytas išvadas nebuvo motyvuojami tokių išvadų pagrindai ir medicininės jų darymo prielaidos. Nors teiginiai suformuluoti kategoriškai („buvo pažeista“, „nebuvo pastebėta“) objektyvūs tokio vertinimo pagrindai nenurodyti. Atsakymus į klausimus pateikę medikai nebuvo apklausti dėl šių aplinkybių ir jų pateikto vertinimo.

19. Trečiasis asmuo M. Ž. pažymėjo, kad Komisija, spręsdama atsakovių L. V. ir D. V. patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , nepagrįstai turtinę žalÄ siejo su M. V. iki mirties gautomis vidutinėmis mėnesio pajamomis. Realiame gyvenime asmens gaunamos pajamos neretai neatspindi nepilnamečiams vaikams teiktino iÅ¡laikymo dydžio. Nagrinėjamu atveju turtinę žalÄ susiejant iÅ¡imtinai su M. V. gautomis pajamomis, nebuvo aiÅ¡kintasi, kokie yra tikrieji mergaičių poreikiai ir koks iÅ¡laikymo dydis juos objektyviai tenkina.

Nėra duomenų apie tai, kiek M. V. prisidėdavo prie dukterų materialinio iÅ¡laikymo. Praktikoje, sprendžiant nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimus, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ , bÅ«tiniems jo poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (toliau – ir MMA).

Komisijos sprendimo priėmimo metu MMA buvo 325 Eur. Kadangi abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taigi prie nepilnamečių iÅ¡laikymo turi prisidėti ir ieÅ¡kovė R. V., ieÅ¡kovės L. ir D. V. turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalÄ , apskaičiuotÄ nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo pastarÄ jį dalijant lygiomis dalimis mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės.

20. Trečiasis asmuo M. Ž. sutiko, kad UAB „Kardiolita“ ir R. V. 2013-07-12 sudaryto susitarimo pagrindu ieÅ¡kovei geranoriÅ¡kai iÅ¡mokėtas paramos dydis, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , turėtų bÅ«ti įskaitytas į patirtÄ Å¾alÄ .

21. Draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ teismui nurodė, kad iÅ¡ draudimo bendrovės yra priteista visa draudimo suma tenkinant R. V., S. V. ir M. V. ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-1017/2017. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 22. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-14 sprendimu nusprendė ieÅ¡kovių R. V., D. V. ir L. V. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimÄ Nr. 56-110 „Dėl R.

V. pareiÅ¡kimo“ pakeisti padidinant ieÅ¡kovėms D. V. ir L. V. iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ priteistos neturtinės žalos dydį iki 30 000 Eur kiekvienai, kitÄ komisijos sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovėms R. V., D. V. ir L. V. iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendime Nr. 56-110 priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-11-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti ieÅ¡kovei R.

V. iš atsakovės UAB „Kardiolita“ 1 478,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės UAB „Kardiolita“ Lietuvos valstybei 16,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

23. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo sieja su atsakovės UAB „Kardiolita“ gydytojo M. Ž. nekokybiÅ¡kai (netinkamai) atlikta planine operacija, kurios metu pacientui M. V. buvo perdalinta kairioji iÅ¡orinė klubinė vena, dėl ko iÅ¡sivystė Å«minis vidinis kraujavimas, sukėlęs M. V. mirtį.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas savo pareigas atliko neatsargiai, nerÅ«pestingai ir pacientÄ gydė netinkamai, gydytojo nerÅ«pestingumo, neatidumo faktÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. IeÅ¡kovai reikÅ¡dami ieÅ¡kinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ pagalbÄ pažeidimÄ , žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008, 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013 ir kt.).

25. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus dėl pacientui M. V. suteiktų gydymo paslaugų kokybės, nurodė, kad bylos medžiaga, įskaitant paciento bÅ«klės apraÅ¡ymÄ po pirmos operacijos ir antros operacijos protokole fiksuotus duomenis, patvirtina, kad po pirmos operacijos pacientui pasireiÅ¡kė komplikacijos – vidinis kraujavimas, kuris ir buvo mirties priežastis. Dėl to teismas sprendė, kad netinkamas planinės (pirmosios) operacijos atlikimas, vertinant pacientui suteiktos gydymo paslaugos aspektu, yra prima facies įrodytas.

26. Teismas taip pat nurodė, kad netinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimÄ pacientui M. V. įrodo specialistų iÅ¡vados dėl gydymo kokybės ir paciento mirties priežasčių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2014-03-05 specialistų J. P., E. K., V. D. ir J. R. iÅ¡vadoje konstatuota: (6 iÅ¡vada) M. V. pooperacinis kraujavimas į pilvo ertmę įvyko ne dėl ligų, o dėl 2013-05-16 pirmos operacijos metu pažeistos kraujagyslės, tikėtina iÅ¡orinės klubinės venos; komisija remiantis vien medicinine dokumentacija negali atsakyti kodėl metalinė kabutė (klipsas) rasta tik ant vieno perdalintos kairiosios klubinės iÅ¡orinės venos galo (distalinio) ir kada (pirmos ar antros operacijos metu) ji buvo uždėta; (7 iÅ¡vada) M.

V. medicinos pagalba 2013-05-16 privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“ buvo suteikta nekokybiškai, nes pirmos operacijos metu buvo pažeista kraujagyslė, tikėtina išorinė klubinė vena, dėl ko išsivystė ūminis vidinis kraujavimas ir įvyko mirtis; (10 išvada) tarp 2013-05-16 pirmos operacijos metu įvykusio kraujagyslės pažeidimo ir M. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

27. Teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu specialistai J. P. ir V. D. patvirtino iÅ¡vadas, patikslindami, kad tiksliai negali atsakyti, ar nukraujavimo priežastis buvo bÅ«tent perdalinta iÅ¡orinė klubinė vena, tačiau iÅ¡vada dėl to, kad kraujavimÄ sukėlė pirmos operacijos metu pažeista kraujagyslė, yra kategoriÅ¡ka. Specialistai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadÄ teikė pagal dokumentus, o J. P., be to, tiesiogiai dalyvavo ir atliekant autopsijÄ . J. P. paaiÅ¡kino, kad kraujavimo vieta tiksliai nebuvo nustatyta nei antros operacijos metu, nei atliekant autopsijÄ , nes nukritus paciento kraujo spaudimui, to padaryti praktiÅ¡kai neįmanoma.

Pažymėjo, kad medicininiuose dokumentuose – operacijų protokoluose (kuriuos pildė chirurgas M. Ž.) nefiksuota, kada (pirmos ar antros operacijos metu) iÅ¡orinė klubinė vena buvo perdalinta ir kodėl ant Å¡ios venos buvo metalinė kabutė. LSMU Urologijos klinikos prof. D. M. 2015-10-03 paaiÅ¡kinime (iÅ¡vadoje) nurodė, kad pateiktame operacijos apraÅ¡yme nėra duomenų apie pirmosios operacijos metu buvusį ar galimÄ kontaktÄ su iÅ¡orine klubine vena, tačiau per pirmÄ sias pooperacines valandas atsiradęs masyvus kraujavimas ir autopsijos medžiagoje nurodomas iÅ¡orinės klubinės venos perriÅ¡imas, kabutės uždėjimas ir perkirpimas leidžia teigti, jog kontaktas su Å¡ia vena buvo pirmosios operacijos metu, specialistas teikia iÅ¡vadÄ , kad pirmoji operacija (laparoskopinė varikocelektomija) buvo atlikta netinkamai.

Gydytojas kraujagyslių chirurgas prof. habil. dr. A. A. 2015-10-16 paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Å«minis vidinis kraujavimas pacientui iÅ¡sivystė dėl to, kad pirmos operacijos metu mobilizuojant gonadų venÄ , esant sÄ augoms tarp storžarnės ir pilvalpėvės įvyko fatalinė komplikacija: jatrogeninis iÅ¡orinės klubinės venos pažeidimas, kuris nepastebėtas ir net neįtartas. Specialistas darė prielaidÄ , kad pažeidus iÅ¡orinę klubinę venÄ , kraujavimas vyko į retroperitoninį tarpÄ , kadangi antros operacijos metu užspaudus pilvo aortÄ , rasta didžiulė retroperitoninė hematoma.

Prof. habil. dr. A. A. teikė iÅ¡vadÄ , kad teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientui M. V. UAB „Kardiolita“ buvo padaryta gydymo klaida: pirmos operacijos metu pažeista iÅ¡orinė klubinė vena. Lietuvos teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-24 ekspertizės akte, atlikus deontologinę ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-1017/2016 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-27 nutartį, ekspertai konstatavo (25 iÅ¡vada), kad pirmosios operacijos metu buvo pažeista operacijos zonoje esanti kraujagyslė, pažeidimas liko nepastebėtas arba kraujavimas iÅ¡ pažeidimo buvo sustabdytas nepatikimai, dėl to įvyko nukraujavimas į pilvo ertmę; vertinant atliktų operacijų protokolų apraÅ¡ymus, autopsijos duomenis, nustatyti tikslų M.

V. nukraujavimo šaltinį neįmanoma; galima tik prielaida, kad nukraujavimas galėjo įvykti iš pažeistos kairiosios išorinės klubo venos, nes chirurginių manipuliacijų su šia vena įprastinės varikocelektomijos metu atlikti nereikia, o autopsijos metu kairioji išorinė klubo vena rasta perdalinta, perrištais galais ir viena kabute ant distalinio galo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesiremti šiomis specialistų išvadomis, visose specialistų išvadose yra konstatuota gydymo klaida.

28. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginiai, kad iÅ¡orinė klubinė vena buvo perdalinta atliekant antrÄ operacijÄ , imantis visų reikiamų priemonių siekiant iÅ¡gelbėti paciento gyvybę, nebuvo fiksuoti antros operacijos protokole. Teismas sprendė, kad tokie teiginiai grindžiami tik prielaidomis.

29. Teismas nustatė, kad atsiliepime M. Ž. nurodė, kad specialistų išvadose yra prieštaravimų (gydytojas A. A. teigė, jog venos pažeidimas nebuvo pastebėtas, nors ji buvo perrišta ir uždėta kabutė). Teismas nurodė, kad gydytojas M. Ž. paaiškinimų byloje nedavė ir nepatikslino, kodėl operacijų protokoluose neaprašytos manipuliacijos su išorine klubine vena. Teismas pažymėjo, kad tokių duomenų trūkumas, kuriais disponuoja ir turi atskleisti suinteresuota šalis – atsakovė ir trečiasis asmuo, nėra priežastis konstatuoti, jog gydymo paslaugos buvo teikiamos tinkamai.

Pirmos operacijos netinkamas atlikimas yra nustatytas objektyviai dėl pacientui prasidėjusio vidinio kraujavimo po operacijos 30. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė už žalÄ dėl gyvybės atėmimo yra taikoma remiantis atsakovės kaltės perzumpcija, o gydytojo M. Ž. keliamos abejonės Å¡iuo atveju yra nepakankamos Å¡iai prezumpcijai paneigti. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Kardiolita“ ir gydytojas M. Ž. iki galo neatskleidė operacijų aplinkybių, t. y. nebuvo sÄ Å¾iningi vykdant tyrimÄ .

Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abejonės negali bÅ«ti vertinamos jų naudai.

31. Teismas sprendė, kad atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad pacientui komplikacijos galėjo kilti dėl specifinės ir individualios šio paciento sveikatos būklės, nėra pagrįsti byloje nustatytomis individualiomis paciento savybėmis, nors tokios versijos (laimo boreliozė, kraujagyslių ligos, alergijos, kitos ligos) buvo tiriamos ir jos nepasitvirtino, jų ryšys su mirtimi nekonstatuotas.

32. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad pateiktos specialistų ir ekspertų išvados yra pakankamos taikant civilinės bylos įrodinėjimo standartus (didesnės tikimybės) nuspręsti, jog pirmos operacijos metu pacientui M. V. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista išorinė klubinė vena, nors to neturėjo būti pagal teikiamų paslaugų pobūdį.

33. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijama, kad paciento gyvybės iÅ¡gelbėjimui buvo dedamos didelės pastangos, tačiau gydytojo atsakomybei yra keliami itin aukÅ¡ti profesinės atsakomybės standartai. Å iuo atveju gydymo įstaigos civilinė atsakomybė yra siejama ne su tuo kaip ir kokių priemonių ėmėsi gydymo įstaiga Å¡alinant netinkamo gydymo komplikacijas, bet su nepakankamu profesiniu rÅ«pestingumu atliekant planinę operacijÄ , t. y. laparoskopinės varikocelektomijos atlikimu be komplikacijų.

34. Teismas konstatavo, kad gydymo klaida kaip sveikatos priežiūros įstaigos veikos neteisėtumas (CK.6.246 str. 1 d.) yra įrodyta, taip pat yra patvirtintas šios klaidos ryšys su paciento mirtimi (CK 6.247 str.), atsakovės kaltės prezumpcija nepaneigta (CK 6.248 str. 1, 3 d.).

35. Teismas pažymėjo, kad neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-1017/2017, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 str. 1 d., tiesioginės reikÅ¡mės atsakovės UAB „Kardiolita“ atsakomybei neturi, tačiau teismas pripažino, kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtino Å¡ioje byloje teismo nustatytas aplinkybes, jog iÅ¡orinė klubinė vena buvo užspausta „klipsu“ (t. y. pažeista) pirmos operacijos metu, o antros operacijos metu endoskopinis prietaisas klipsui uždėti net nebuvo naudojamas.

36. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė R. V. prašė priteisti 303 784,44 Eur prarastų sutuoktinio pajamų dalies sumÄ , t. y. ½ sutuoktinio M. V. gauto darbo užmokesčio, skaičiuojant nuo 2013-05-17 iki 2045-02-21 (mirusiojo senatvės pensijos amžiaus).

37. Teismas sprendė, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas netenkinamas. Teismas nurodė, kad toks negautų pajamų skaičiavimas yra hipotetinis ir kelia didelių teorinių abejonių, įskaitant ir neįvertintÄ tikimybę, kad ieÅ¡kovė gali sudaryti naujÄ santuokÄ . Sutuoktinio teisė į tokiÄ negautų pajamų dalį, kuriÄ nurodo ieÅ¡kovė, nėra tiesiogiai numatyta įstatyme ir nėra pripažįstama teismų praktikoje. Pagal CK 6.284 str. nuostatas, teisę į turtinės žalos atlyginimÄ turi toks sutuoktinis, kuris buvo nedarbingas ir mirusiojo iÅ¡laikomas.

BÅ«tent apie tokiÄ situacijÄ kalbama ieÅ¡kovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015, kurioje teismas pasisakė dėl iÅ¡laikomo sutuoktinio teisės į negautas pajamas – iÅ¡laikymÄ po sutuoktinio mirties (pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama sutuoktinio ir kitų mirusiojo neiÅ¡laikomų asmenų teisė į neturtinę žalÄ , nors tai gramatiÅ¡kai neseka iÅ¡ CK 6.284 str. 1 d. teksto, bet tokių subjektų teisė į turtinės žalos atlyginimÄ nėra ginama).

38. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė R. V. sutuoktinio mirties metu buvo darbinga. Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.284 str. 1 d. nuostatas ieÅ¡kovės pateikiamu bÅ«du, nurodė, kad sutuoktinis turi teisę į didesnę turtinės žalos atlyginimo dalį, nei kiti mirusiojo iÅ¡laikytiniai, o bendra atsakovei tenkanti pareiga atlyginti turtinę žalÄ gali virÅ¡yti mirusiojo gautas pajamas (pavyzdžiui, jeigu iÅ¡laikytinių buvo 3). Teismo vertinimu, tokio tikslo įstatymų leidėjas neturėjo formuluodamas paminėtÄ Å¾alos atlyginimo taisyklę.

Dėl gyvybės atėmimo padarytos žalos atlyginimui nėra taikomas visiÅ¡kos žalos atlyginimo principas, nes visiÅ¡kai kompensuoti tokiÄ Å¾alÄ nėra įmanoma. Atlyginant dėl gyvybės atėmimo padarytÄ Å¾alÄ yra remiamasi teisinėmis prezumpcijomis dėl žalos dydžio ir siekiama ne tik nukentėjusiųjų visiÅ¡kos satisfakcijos, bet ir socialinio kompromiso, t. y. nukentėjusių ir atsakingo už žalÄ asmens interesų derinimo, įvertinant ir tai, kad žalos atlyginimo prievolė atsakingam asmeniui nebÅ«tų neprotinga ir realiai neįvykdoma.

39. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės prašė padidinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos L. V. priteistÄ 39 691,66 Eur dydžio turtinę žalÄ iki 65 586,76 Eur, o D. V. priteistÄ 64 246,67 Eur dydžio turtinę žalÄ iki 106 161,62 Eur. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015-11-12 sprendimu ieÅ¡kovių L. V. ir D. V. teisę į turtinę žalÄ apibrėžė kaip joms tenkančiÄ iÅ¡laikymo dalį iki pilnametystės (2 311,16 Eur mirusiojo darbo užmokestis / 4 x 118 mėn. (191 mėn.) – paskirtoji naÅ¡laičių pensija). Tokio skaičiavimo principo ieÅ¡kovės neginčijo, tačiau teigė, kad mirusiojo M. V. darbo užmokesčio bazė turėjo bÅ«ti nustatoma ne kaip 2 311,16 Eur, bet pagal jo gautÄ darbo užmokesčio vidurkį per paskutinius 12 mėnesių visose darbovietėse (UAB „Telco Consulting Group“, UAB „Gigatelis“, UAB „EURocom“), t. y. 3 188,95 Eur.

40. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo kitaip nei Komisija vertinti ieÅ¡kovių turtinę žalÄ negautų pajamų forma. Teismas pažymėjo, kad civilinės atsakomybės taikymui nėra numatyta specialių taisyklių dėl mirusiojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo už 12 ar 24 praėjusius mėnesius. IeÅ¡kovės įrodinėja realiai negautas pajamas, o įvertinus tai, kad M. V. nedirbo UAB „EURocom“ nuo 2013 m. kovo mėnesio, tokių pajamų, gautų iÅ¡ Å¡ios darbovietės tikėtinumas ir realumas nėra pagrįstas.

41. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad turtinė žala turėtų bÅ«ti mažinama įvertinus ieÅ¡kovių turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad nepilnametės ieÅ¡kovės L. V. ir D. V. turi pakankamai turto (įskaitant paveldėtÄ ) ir joms nėra reikalingas iÅ¡laikymas.

42. Teismas taip pat atmetė atsakovės teiginius, kad turtinė žala gali mažėti, padidinus ieškovėms socialinio draudimo įstaigos paskirtų našlaičių pensijų dydį. Teismas nurodė, kad turtinė žala iš atsakovės yra priteisiama konkrečia suma ir nebus peržiūrima. Dėl to neatsižvelgiama ir į tai, kad M. V. pajamos galėjo didėti.

43. Teismas sprendė, kad nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad dėl gyvybės atėmimo priteisiamos turtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas ne kaip negautos pajamos, o kaip išlaikymo dydis santuokos ir šeimos santykiuose, nes tai prieštarauja CK 6.249 str. nuostatoms.

44. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės prašė padidinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimu ieÅ¡kovei R. V. priteistÄ 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iki 100 000 Eur, ieÅ¡kovei L. V. priteistÄ 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iki 100 000 Eur ir ieÅ¡kovei D. V. priteistÄ 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iki 100 000 Eur. ReikalavimÄ ieÅ¡kovės siejo su nepakankamu jų patirtų ir patiriamų iÅ¡gyvenimų įvertinimu dėl sutuoktinio ir tėvo gyvybės atėmimo. Teismas sprendė, kad iÅ¡ dalies sutiktina su Å¡iais ieÅ¡kovių argumentais.

45. Teismas nustatė, kad R. V. buvo susituokusi 15 metų, Å¡eimoje buvo puoselėjami darnÅ«s santykiai, ieÅ¡kovė turėjo pagrįstų ateities lÅ«kesčių. Sėkminga sutuoktinio M. V. karjera leido Å¡eimai realizuoti ne tik kasdienius, bÅ«tiniausius, bet ir papildomus poreikius. IeÅ¡kovės nepilnametės L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. (gim. (duomenys neskelbtini)) neteko tėvo, kuris neabejotinai prisidėjo prie jų auklėjimo ir pasaulėžiÅ«ros formavimo. Sutuoktinę ir dukras su M. V. siejo glaudÅ«s artimi ryÅ¡iai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovių patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai yra realÅ«s, o patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė kaip netekta galimybė bendrauti, kartu leisti laikÄ .

46. Teismas nurodė, kad sutuoktinio netektis ieÅ¡kovei R. V. ne tik padarė psichologinę traumÄ , bet ir sukėlė psichinę ligÄ (vidutinio sunkumo depresijos epizodas). IeÅ¡kovei skirtas medikamentinis gydymas, ji patiria nuolatinę emocijų kaitÄ , depresijÄ , nerimÄ , kas sÄ lygoja bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimÄ . Dėl psichologinės traumos ir psichiatrinio sutrikimo ieÅ¡kovė R. V. po vaiko priežiÅ«ros atostogų negrįžo į ankstesnį darbÄ , kuris, ieÅ¡kovės teigimu, buvo siejamas su po sutuoktinio mirties jai nepriimtinu maloniu bendravimu aptarnaujant banko klientus.

47. Teismas nurodė, kad pagal Paramos vaikams centro 2015-11-24 iÅ¡vadoje pateikiamas specialistų – psichologų iÅ¡vadas dėl L. V. ir D. V. psichologinės bÅ«senos įvertinimo praėjus dviems metams po tėvo mirties ir Å¡iuo metu D. V. psichologinėje bÅ«senoje vyrauja nerimastingumas, kuris sÄ lygotas tėvo netekties ankstyvajame amžiuje. Tėčio staigi netektis iÅ¡ esmės pakeitė D. gyvenimÄ , turėjo didelės įtakos jos ankstyvajai raidai, sutrikdė pilnavertį adekvatų psichologinį tėvo įvidinimÄ , sutrikdė pilnavertę emocinę ir socialinę raidÄ , sutrikdė bazinį saugumÄ , apsunkino gebėjimÄ pasitikėti aplinka, žmonėmis ir savimi.

IÅ¡vadoje taip pat konstatuota , kad L. V. stengiasi iÅ¡likti stipri ir tvirta, jai sunku atsipalaiduoti ir mėgautis vaikiÅ¡ku gyvenimu. Pasikeitusi Å¡eimos sudėtis ir netikėta tėčio netektis apsunkino L. vaikystę – tiek emocinį, tiek socialinį mergaitės funkcionavimÄ . Žinia apie tėčio mirtį jai buvo labai netikėta – sukėlė didelį sukrėtimÄ , iÅ¡gÄ stį, pasimetimÄ , liÅ«desį. L. neteko jai svarbaus žmogaus, galimybės augti su abiem tėvais, galimybės patirti tėviÅ¡kÄ rÅ«pestį ir padrÄ sinimÄ , kurio labai reikia tokio amžiaus vaikams.

48. Teismas pažymėjo, kad nustatant neturtinės žalos dydį yra reikÅ¡mingi teismo precedentai. IeÅ¡kovės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 dėl 28 962,00 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo nepilnametei ieÅ¡kovei, netekus motinos po planinės operacijos - histeroskopijos. Taip pat ieÅ¡kovės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kurioje nepilnamečiams pacientams dėl sveikatos sužalojimo priteista po 200 000 Lt, o jų tėvams – po 50 000 Lt neturtinės žalos. Teismas pažymėjo, kad Å¡ių bylų aplinkybės nėra tapačios, tačiau į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 nustatytÄ neturtinės žalos dydį gali bÅ«ti orientuojamasi.

49. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio ieÅ¡kovei R. V., įvertina ieÅ¡kovės R. V. santuokos trukmę, tai kad ji yra jauno amžiaus, darbinga. Teismas pripažino reikÅ¡mingomis aplinkybes, jog ieÅ¡kovei R. V. atsakovė UAB „Kardiolita“ yra sumokėjusi 17 377,20 Eur kompensacijÄ , kuri, teismo vertinimu, turi bÅ«ti įskaitoma į neturtinės žalos kompensacijÄ . Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė R. V. yra gavusi iÅ¡ draudimo bendrovės Ampplico Life Paptunzir 16 010 Eur savanoriÅ¡ko gyvybės draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡mokėtÄ po M. V. mirties. Teismas pažymėjo, kad Å¡i iÅ¡moka neįskaitoma į neturtinės žalos atlyginimÄ , bet teismas į Å¡iÄ iÅ¡mokÄ atsižvelgia.

50. Teismas dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų sprendė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nustatytas 7 000 Eur neturtinės žalos dydis ieškovei R. V. yra pagrįstas ir tinkamas.

51. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio ieÅ¡kovėms L. V. ir D. V., teismas įvertino vaiko ir tėvo iÅ¡skirtinį santykį, kuris nepakeičiamas ir nekompensuojamas. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad neturtinės žalos atlyginimo dydis L. V. ir D. V. padidintinas iki 30 000 Eur kiekvienai.

52. Teismas nurodė, kad ieškovės prašė priteisti procesines palūkanas. Teismas nurodė, kad procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis ieškovių reikalavimų buvo patenkinta ikiteisminės institucijos, sprendė, kad procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šios institucijos priteistų sumų, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-30) (CK 6.210 str. 1 d.).

53. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui neturi reikÅ¡mės R. V., S. V. ir M. V. (S.), t. y. M. V. tėvų ir sesers civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-1017/2017, nes jis nėra tapatus.

54. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovių ieÅ¡kinys yra tenkinamas iÅ¡ dalies, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis netenkinamas. Teismas nurodė, kad nepaisant to, kad teismas atsižvelgė ir į prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus, spręsdamas dėl žalos dydžio (įskaitymo), tačiau sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovių naudai ir jos turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str. 1 d.).

55. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė R. V. prašė priteisti 868,86 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ byloje, 600 Eur už VÅ¡Ä® Paramos vaikams centro atliktÄ vaikų psichologinės bÅ«senos įvertinimÄ , ir 9,77 Eur už medicininių dokumentų iÅ¡rašų darymÄ VÅ¡Ä® Antakalnio poliklinikoje. Teismas sprendė, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, susijusios su byla, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas visiÅ¡kai.

56. Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos yra 16,21 Eur, jos priteistinos Lietuvos valstybei iÅ¡ atsakovės (CPK 96 str.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 57. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-14 sprendimÄ dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir patenkinti ieÅ¡kovės R. V. ieÅ¡kinio dalį dėl 100 000 Eur neturtinės žalos ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumos atlyginimo, ieÅ¡kovės L.

V. ieÅ¡kinio dalį dėl 100 000 Eur neturtinės žalos ir 65 586,76 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, sumos atlyginimo, ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinio dalį dėl 100 000 Eur neturtinės žalos ir 106 161,62 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, sumos atlyginimo, priimti į bylÄ VÅ¡Ä® Antakalnio poliklinikos 2018-01-08 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ R. V. medicinos dokumentų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 57.1. Pirmosios instancijos teismas priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, nepakankamas atkurti nepilnamečių apeliančių L. ir D.

V. pažeistų teisių pusiausvyros. Teismo neatidžiai vertinti nepilnametėms padaryti neturtinės žalos kriterijai, nepakankamai atsižvelgta į joms padarytos žalos pobÅ«dį, sunkumÄ , tęstinumÄ , įvertinant, jog tai didinantys neturtinės žalos dydį kriterijai (aplinkybės), sudarantys pagrindÄ neapsiriboti esamu teismų praktikoje nustatytu maksimaliu neturtinės žalos dydžiu (kuris nėra absoliutus kriterijus) tokio pobÅ«džio bylose ir priteisti kiekvienai nepilnametei apeliantei individualiÄ neturtinę žalÄ siekiančiÄ 100 000 Eur, kas atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. 57.2.

Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl naujausios teismų praktikos tokiose bylose, t.y. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-357-186/2017, ir joje įtvirtintų neturtinę žalÄ nustatančių kriterijų, kuria tėvams po sÅ«naus netekties dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų netinkamo ir nekokybiÅ¡ko suteikimo priteista kiekvienam po 50 000 Eur. Nurodytoje byloje tėvui (suaugusiam asmeniu, ne nepilnametei apeliantei) buvo nustatytas tik trumpalaikis centrinės nervų sistemos sutrikimas, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tiek netekties metu, tiek net praėjus dviem metams nepilnamečių dukrų dvasinis ir emocinis iÅ¡gyvenimas akivaizdžiai stiprus, neigiamas, neigiamos pasekmės sukeltos nepilnamečių vidiniam pasauliui, jų pilnaverčiai raidai ir socialiniam funkcionavimui. 57.3.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad „pripažįsta reikÅ¡mingomis tas aplinkybes, jog ieÅ¡kovei R. V. atsakovas UAB „Kardiolita“ yra iÅ¡mokėjęs 17 377,20 Eur kompensacijÄ , kuri, teismo vertinimu, turi bÅ«ti įskaitoma į neturtinės žalos kompensacijÄ â€œ. Teismo atliktas įskaitymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Å alys susitarime susitarė, kad UAB „Kardiolita“ moka R. V. po 2 000 Lt iki kiekvieno mėnesio 15 dienos (1 punktas), nepriklausomai nuo oficialių teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadų, UAB „Kardiolita“ nesieks pagal šį susitarimÄ R.

V. iÅ¡mokėtų lėšų susigrÄ Å¾inimo (2 punktas), abi Å¡alys susitaria laikyti šį susitarimÄ konfidencialiu. 2013-07-12 susitarime Å¡alys sulygo dėl negrÄ Å¾intinos finansinės paramos suteikimo, taigi tai piniginė prievolė, tačiau teismas be jokio įstatyminio ir faktinio pagrindo sprendė, kad finansinę paramÄ galima įskaityti į neturtinės žalos sumÄ , taip neturtinės žalos dydį sumažindamas. 57.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad velionio sutuoktinė R.

V. turi teisę į turtinę žalÄ â€“ negautų sutuoktinio pajamų dalį ir nepagrįstai nepriteisė jos praÅ¡omos 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumos atlyginimo. 57.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sutuoktinio teisės į negautų pajamų kompensavimÄ teisinį reguliavimÄ ir taikymÄ . 57.6. Pirmosios instancijos teismas spendime nurodė, kad ieÅ¡kovė R. V. praÅ¡o priteisti 303 784,44 Eur prarastų sutuoktinio pajamų dalies sumÄ , t. y. iÅ¡ sutuoktinio M.

V. gauto darbo užmokesčio, skaičiuojant nuo 2013-05-17 iki 2045-02-21 (mirusiojo senatvės pensijos amžiaus). Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad velionio M. V. vidutinės gautos pajamos dalinamos 4 asmenims, t. y. (3 188,95 Eur/ 4 asmenų), o ne 2 (sutuoktiniams), todėl ši teismo išvada niekuo nepagrįsta. 57.7. Pirmosios instancijos teismas spendime nenurodė ir neatliko skaičiavimo dėl velionio M. V. negautų pajamų sumos ir vidutinės mėnesinės sumos, nepasisakė dėl negautoms pajamoms apskaičiuotino laikotarpio, nors ieškinyje buvo nurodytas ir siūlomas velionio negautų pajamų apskaičiavimas ir tuo pagrindu prašomos priteisti sumos. 57.8.

Materialinę subjektinę teisę reikalauti žalos netekus maitintojo atlyginimo turi ne tik faktiniai iÅ¡laikytiniai, kurie yra nedarbingi, bet ir asmenys, turėję teisę į gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ žuvusiojo. Taigi teisę į žalos atlyginimÄ pagal CK 6.284 straipsnį sukuria tiek iÅ¡laikymo faktas, tiek teisės gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ žuvusiojo turėjimas.

58. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Kardiolita“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-14 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovių R. V., L. V. ir D. V. ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-14 sprendimo dalį, kuria visiÅ¡kai atmestas atsakovės UAB „Kardiolita“ prieÅ¡ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovių R.

V., L. V. ir D. V. pareiÅ¡kimas, ir pareiÅ¡kimÄ atmesti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 58.1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neteisėtus veiksmus ir kaltę sutapatino ir iÅ¡ esmės reikalavo, kad atsakovė UAB „Kardiolita“ ir trečiasis asmuo M. Ž. įrodytų, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo suteiktos kokybiÅ¡kai. Neteisėti veiksmai ir kaltė yra savarankiÅ¡kos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios negali bÅ«ti tapatinamos (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1 d.).

Abi Å¡ios sÄ lygos privalo bÅ«ti nustatytos sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d.). 58.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad po pirmosios operacijos M. V. pasireiÅ¡kęs vidinis kraujavimas prima facie patvirtina teiktų paslaugų nekokybiÅ¡kumÄ . Pažymėtina, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančio asmens prievolė savo esme yra prievolė užtikrinti tam tikrÄ atidumo, rÅ«pestingumo laipsnį, o ne pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , todėl Å¡ios paslaugos kokybė vertinama proceso, o ne rezultato aspektu. 58.3.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie pirmosios operacijos metu pažeistÄ M. V. iÅ¡orinę klubo venÄ prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Nenustačius tikslaus M. V. kraujavimo Å¡altinio ir kraujavimo priežasties, spręsti, kad jį sukėlė kalti gydytojo M. Ž. veiksmai, ir dėl to taikyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigai netiesioginę civilinę atsakomybę negalima. 58.4. Neįrodžius neteisėtų gydytojo M. Ž. veiksmų (neveikimo), susijusių su M. V. mirtimi priežastiniu ryÅ¡iu, civilinės atsakomybės, įskaitant netiesioginės, prievolė nekyla. 58.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turtinę žalÄ kiekvienai ieÅ¡kovių apskaičiavo tokiu bÅ«du: 1/4 mirusiojo pajamų dalis padauginta iÅ¡ mėnesių, likusių iki pilnametystės, skaičiaus ir iÅ¡ gautos sumos atimta valstybės skirta ir iki pilnametystės apskaičiuota naÅ¡laičių pensijos suma. 58.6. Byloje nepagrįstai nebuvo įrodinėjami L. V. ir D. V. materialiniai (iÅ¡laikymo) poreikiai. Formaliai kiekvienai iÅ¡ dukterų priskyrus 1/4 tėvo gautų pajamų dalį, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimo priėmimo dienÄ kiekvienai dukteriai pripažinta teisė į 577,79 Eur dydžio sumÄ per mėnesį (336,37 Eur moka atsakovė UAB „Kardiolita“, 241,42 Eur – VSDFV), kai tuo tarpu minimali mėnesio alga Å¡iuo metu siekia 400 Eur.

Be to, prie nepilnamečių dukterų iÅ¡laikymo privalo prisidėti ir ieÅ¡kovė, kad skirtos naÅ¡laičių pensijos dėl taikomo indeksavimo auga ir augs ateityje. 58.7. CK 6.284 straipsnio 1 ir 2 dalys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios iÅ¡laikytiniui teisę reikalauti žalos, lygios iki asmens mirties iÅ¡ jo gautam ir dabar reikalingam iÅ¡laikymui, t. y. iÅ¡laikytinio bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, atlyginimo, o ne į kažkokiÄ formaliÄ Å¡io asmens pajamų dalį, į kurį iÅ¡laikytinis apskritai jokių turtinių teisių neturi (CK 1.5 str. 4 d.).

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas fizinio asmens netektį faktiÅ¡kai prilygintų daikto praradimui, su kuriuo siejamos negautos pajamos. CK 6.284 straipsnio norma yra specialioji ir toks apeliaciniame skunde pateikiamas jos traktavimas bendrųjų CK 6.249 straipsnio normų nepažeidžia. 58.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino fakto, kad atsakovė UAB „Kardiolita“ ieÅ¡kovėms L. V. ir D. V. sumokės ne tik teismo sprendimu priteistÄ 103 938,33 Eur dydžio turtinę žalÄ , bet iÅ¡ esmės mokės ir vis didėjančias naÅ¡laičių pensijas:

VSDFV jau yra pareiÅ¡kusi regreso teisę į atsakovę baudžiamojoje byloje ir Å¡is reikalavimas yra patenkintas – už 2013-05-16 – 2017-04-30 laikotarpį iÅ¡ atsakovės priteista 23 457,78 Eur iÅ¡mokėtos naÅ¡laičių pensijos. Atsakovė yra užkrauta neprotinga finansinė naÅ¡ta dėl kitų asmenų veiksmų (CK 6.251 str. 2 d.). 58.9. Net konstatavus visas sÄ lygas civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kovėms priteista turtinė ir neturtinė žala, be kitų jau nurodytų aplinkybių, turėtų bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atsakomybė yra netiesioginė, atsakovė geranoriÅ¡kai sumokėjo ieÅ¡kovėms 17 377,20 Eur kompensacijÄ , gydytojo M.

Ž. veiksmuose nekonstatuota tyčia ar didelis neatsargumas, paciento M. V. būklės pablogėjimas buvo pastebėtas laiku, laiku ir tinkamai imtasi priemonių pablogėjimo priežastims nustatyti, laiku ir tinkamai atlikta antroji operacija, dėtos visos pastangos išgelbėti paciento gyvybę, šiuo metu tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra itin didelis (beveik 300 000 Eur) ir ženkliai viršija visus žinomus teismų precedentus tokio pobūdžio byloje, ši suma yra gerokai didesnė nei visas 2016 m. atsakovės grynasis pelnas.

59. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai: 59.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visumÄ byloje surinktų įrodymų, nustatė atsakovės UAB „Kardiolita“ civilinę atsakomybę. 59.2. Pagrįstas ieÅ¡kovių reikalavimas dėl turtinės žalos visiÅ¡ko atlyginimo principo taikymo ir priteistinų visiÅ¡kai ieÅ¡kinyje jų reiÅ¡kiamų reikalavimų dėl sutuoktinės prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies ir nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, sumų. 59.3. Teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu.

60. Atsiliepime į ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Kardiolita“ praÅ¡o ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai: 60.1. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nepagrindžia ieÅ¡kovių reikalavimo padidinti priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iki 100 000 Eur kiekvienai. 60.2. IeÅ¡kovės nepagrindė aplinkybės, kad 2013-07-12 sutartis tarp ieÅ¡kovės R. V. ir atsakovės negali bÅ«ti traktuojama susitarimu dėl konfidencialumo.

Atsakovė neatliko įskaitymo, susijusio su sutarties pagrindu iÅ¡mokėtomis sumomis. 60.3. Atsakovės atsakomybė yra netiesioginė, t.y. jokie savarankiÅ¡ki neteisėti, kalti ir žalÄ sukėlę atsakovės veiksmai byloje nebuvo įrodinėjami ir nėra nenustatyti. Gydytojo M. Ž. veiksmuose nebuvo konstatuota tyčia ar didelis neatsargumas. Paciento M. V. bÅ«klės pablogėjimas buvo pastebėtas laiku, laiku ir tinkamai imtasi priemonių pablogėjimo priežastims nustatyti, laiku ir tinkamai atlikta antroji operacija, dėtos visos pastangos iÅ¡gelbėti paciento gyvybę.

Å iuo metu tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iÅ¡ atsakovės yra itin didelis (beveik 300 000 Eur) ir ženkliai virÅ¡ija visus žinomus teismų precedentus tokio pobÅ«džio byloje. Å i suma yra gerokai didesnė nei visas 2016 m. atsakovės grynasis pelnas. 60.4. IeÅ¡kovės R. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo teisme negali bÅ«ti nagrinėjamas ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.) arba atitinkama bylos dalis turi bÅ«ti nutraukta (CPK 293 str. 2 p.), kadangi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato privalomÄ ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkÄ (24 str. 2, 3 d.).

Nors ieÅ¡kovės ir kreipėsi į KomisijÄ , tačiau reikalavimas dėl 303 748,44 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo R. V. nebuvo keliamas ir sprendžiamas. 60.5. Mirties dienÄ M. V. UAB „Eurocom“ nedirbo, darbo santykiai su Å¡iuo asmeniu buvo pasibaigę dar 2013 m. kovo mėn. Dėl to nėra teisinio pagrindo anksčiau iÅ¡ UAB „Eurocom“ gautas pajamas vertinti apskaičiuojant nepilnamečių dukterų turtinę žalÄ . 60.6. Nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, kadangi nei CK 6.284 straipsnis, nei kiti straipsniai nereferuoja į įstatymų lydimuosius teisės aktus apskaičiuojant turtinę žalÄ . 60.7.

Nėra pagrindo remtis kasacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-477/2014 ir 3K-3-205-686/2015, nes jose kalbėta apie bendrovės pelnÄ ir senatvės pensijÄ , o ne iki maitintojo mirties jo nebegautÄ darbo užmokestį.

61. Atsiliepime į ieÅ¡kovių ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo M. Ž. praÅ¡o ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-14 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovių R. V., L. V. ir D. V. ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti - panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovių pareiÅ¡kimas, šį pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai: 61.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovėms žalÄ (turtinę ir neturtinę), kadangi atsakomybė be kaltės už nelaimingÄ Ä¯vykį yra negalima. 61.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės UAB „Kardiolita“ kaltė nėra paneigta. 61.3. Nepagrįsti ieÅ¡kovių teiginiai, kad konstatavus civilinės atsakomybės sÄ lygas, apeliančių atžvilgiu buvo priteistas per mažas neturtinės žalos dydis, nekompensuojantis jų patirtų iÅ¡gyvenimų ir praradimų. 61.4.

Visiškai sutiktina su atsakovės UAB „Kardiolita“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

62. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-10-02 gautas ieškovių R. V., L. V. ir D. V. prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo.

63. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-11-06 gauti trečiojo asmens draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , nauji įrodymai.

64. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-11-20 gautas atsakovės UAB „Kardiolita“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. k o n s t a t u o j a :

65. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų 66. IeÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateikė VÅ¡Ä® Antakalnio poliklinikos 2018-01-08 iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , kartu su atsiliepimu į atsakovės ieÅ¡kinį pateikė iÅ¡traukÄ iÅ¡ „Medicinių terminų žodyno“ kopijÄ , taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui 2018-10-02 pateikė praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų pateikimo, kuriuos praÅ¡o priimti į bylÄ (2018-07-03 iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų kopijÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2018-09-18 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-870/2018 kopijÄ ).

67. Atsakovė UAB „Kardiolita“ 2018-11-20 pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (atliktų darbų iÅ¡klotinių kopias, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, mokėjimo nurodymo kopijas).

68. Trečiasis asmuo draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialÄ 2018-11-06 naujus įrodymus (susiraÅ¡inėjimo su advokatu A. S. kopijÄ ir sÄ skaitų iÅ¡rašų kopijas).

69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylÄ ieÅ¡kovių, atsakovės ir trečiojo asmens naujus įrodymus, iÅ¡skyrus Vilniaus apygardos teismo 2018-09-18 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-870/2018 kopijÄ , ir juos vertina.

70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos teismų priimti procesiniai sprendimai yra vieÅ¡ai skelbiami, galimi susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, sprendžia, kad ieÅ¡kovių pateiktÄ Vilniaus apygardos teismo 2018-09-18 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-870/2018 kopijÄ atsisakytina priimti. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų 71. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimÄ . Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6. 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).

Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi, tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

72. Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros santykių, atlyginimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir Å¡ios veiklos metu susiklostančių santykių specifikÄ lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iÅ¡ profesinės atsakomybės rÅ«Å¡ių. Å i atsakomybė yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, aspektais.

Gydytojo profesinės atsakomybės pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros, kaip visuomenės veiklos srities, reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybės garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai.

Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).

73. PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų kaltės, bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Å iuo tikslu turi bÅ«ti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010).

Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikÅ¡tis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rÅ«pestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiÅ¡kintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir/ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rÅ«pestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

74. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009).

75. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pagal VTMT specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 30(121)/14 (01) nustatyta, jog 2013-06-16 antroji operacija buvo bÅ«tina, ji atlikta pagal gynybines indikacijas įtarus vidinį kraujavimÄ (1 atsakymas). M. V. 2013-05-16 pirmoji operacija buvo atlikta netinkamai, kadangi buvo pažeista kraujagyslė (tikėtina kairiojo iÅ¡orinio klubo vena), dėl ko iÅ¡sivystė Å«minis vidinis kraujavimas ir įvyko paciento mirtis (2 atsakymas). M. V. medicinos pagalba 2013-05-16 privačioje ligoninėje poliklinikoje UAB „Kardiolita“ buvo suteikta nekokybiÅ¡kai, nes pirmos operacijos metu buvo pažeista kraujagyslė, tikėtina iÅ¡orinė klubinė vena, dėl ko iÅ¡sivystė Å«minis vidinis kraujavimas ir įvyko mirtis (7 atsakymas).

M. V. 2013-05-16 buvo operuotas antrÄ kartÄ dėl kraujavimo į pilvo ertmę tikėtina iÅ¡ pažeistos iÅ¡orinės klubinės venos pirmos operacijos metu (8 iÅ¡vada). M. V. mirties priežastimi buvo Å«minis vidinis kraujavimas į pilvo ertmę tikėtinai iÅ¡ pažeistos iÅ¡orinės klubinės venos pirmosios operacijos metu (9 atsakymas). Tarp 2013-05-16 pirmos operacijos metu įvykusio kraujagyslės pažeidimo ir M. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

76. Pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės priežiÅ«ros skyriaus kontrolės 2015-02-17 ataskaitÄ Nr. D17-20-11.27 nustatyta, kad 2013-05-16 gydytojas urologas M. Ž., turėdamas pareigÄ mokėti diagnozuoti ir gydyti varikocelę, chirurginę intervencijÄ atliko netinkamai (perdalino kairiÄ jÄ iÅ¡orinę klubinę venÄ ), tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 140:2007 „Gydytojas urologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 p. nuostatÄ .

77. Pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktÄ LSMUL Kauno klinikų prof. habil. dr. kraujagyslių chirurgijos gydytojo A. A. 2015-10-16 iÅ¡vadÄ , 2013-05-16 operacija laparoskopinė varikocelektomija buvo atlikta netinkamai (2 atsakymas). Teikiant paslaugas pacientui UAB „Kardiolita“ buvo padaryta klaida: pirmos operacijos metu pažeista iÅ¡orinė klubinė vena (6 atsakymas) 78. Pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktÄ LSMUL Urologijos klinikos gydytojo urologo prof. D.

M. 2015-10-03 iÅ¡vadÄ nustatyta, kad pirmosios operacijos metų atliktas dalinis iÅ¡orinės klubinės venos pažeidimas, o uždėta kabutė ant pažeidimo vietos laikinai sustabdė kraujavimÄ (esant toliai situacijai magistralinės venos pažeidimas turėjo bÅ«ti patikimai susiÅ«tas). Pakartotinės operacijos metu, esant kritimam kraujavimui iÅ¡ pažeistos iÅ¡orinės klubinės venos, ji buvo perriÅ¡ta ir perkirpta. Bet kuriuo atveju, operacija (laparoskopinė varikocelektomija) buvo atlikta netinkamai (2 atsakymas).

79. Lietuvos teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-24 ekspertizės akte atlikus deontologinę ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-1017/2016 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-27 nutartį), ekspertai konstatavo (25 išvados atsakymas), kad pirmosios operacijos metu buvo pažeista operacijos zonoje esanti kraujagyslė, pažeidimas liko nepastebėtas arba kraujavimas iš pažeidimo buvo sustabdytas nepatikimai, dėl to įvyko nukraujavimas į pilvo ertmę; vertinant atliktų operacijų protokolų aprašymus, autopsijos duomenis, nustatyti tikslų M. V. nukraujavimo šaltinį neįmanoma; galima tik prielaida, kad nukraujavimas galėjo įvykti iš pažeistos kairiosios išorinės klubo venos, nes chirurginių manipuliacijų su šia vena įprastinės varikocelektomijos metu atlikti nereikia, o autopsijos metu kairioji išorinė klubo vena rasta perdalinta, perrištais galais ir viena kabute ant distalinio galo.

80. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teismo posėdžio metu specialistai J. P. ir V. D. patvirtino iÅ¡vadas, patikslindami, kad tiksliai negali atsakyti, ar nukraujavimo priežastis buvo bÅ«tent perdalinta iÅ¡orinė klubinė vena, tačiau iÅ¡vada dėl to, kad kraujavimÄ sukėlė pirmos operacijos metu pažeista kraujagyslė, yra kategoriÅ¡ka. Specialistai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadÄ teikė pagal dokumentus, o J. P., be to, tiesiogiai dalyvavo ir atliekant autopsijÄ .

J. P. paaiÅ¡kino, kad kraujavimo vieta tiksliai nebuvo nustatyta nei antros operacijos metu, nei atliekant autopsijÄ , nes nukritus paciento kraujo spaudimui, to padaryti praktiÅ¡kai neįmanoma. Pažymėjo, kad medicininiuose dokumentuose – operacijų protokoluose (kuriuos pildė chirurgas M. Ž.) nefiksuota, kada (pirmos ar antros operacijos metu) iÅ¡orinė klubinė vena buvo perdalinta ir kodėl ant Å¡ios venos buvo metalinė kabutė. LSMU Urologijos klinikos prof. D. M. 2015-10-03 paaiÅ¡kinime (iÅ¡vadoje) nurodė, kad pateiktame operacijos apraÅ¡yme nėra duomenų apie pirmosios operacijos metu buvusį ar galimÄ kontaktÄ su iÅ¡orine klubine vena, tačiau per pirmÄ sias pooperacines valandas atsiradęs masyvus kraujavimas ir autopsijos medžiagoje nurodomas iÅ¡orinės klubinės venos perriÅ¡imas, kabutės uždėjimas ir perkirpimas leidžia teigti, jog kontaktas su Å¡ia vena buvo pirmosios operacijos metu, specialistas teikia iÅ¡vadÄ , kad pirmoji operacija (laparoskopinė varikocelektomija) buvo atlikta netinkamai.

81. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė UAB „Kardiolita“, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pateiktos specialistų ir ekspertų iÅ¡vados yra pakankamos taikant civilinės bylos įrodinėjimo standartus (didesnės tikimybės) nuspręsti, jog pirmos operacijos metu pacientui M. V. teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas buvo pažeista iÅ¡orinė klubinė vena, nors to neturėjo bÅ«ti pagal teikiamų paslaugų pobÅ«dį.

82. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės UAB „Kardiolita“ teiginiais, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančio asmens prievolė savo esme yra prievolė užtikrinti tam tikrÄ atidumo, rÅ«pestingumo laipsnį, o ne pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , todėl Å¡ios paslaugos kokybė vertinama proceso, o ne rezultato aspektu, kaip neapgrįstais.

83. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog M. V. diagnozė – kapšelio (scrotum) veniniai mazgai, rekomenduotas operacinis gydymas – laparaskopinė varikocelektomija. Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Kardiolita“ savo internetinėje svetainėje nurodo, jog po varikocelės pašalinimo operacijos komplikacijos tikimybė yra daugiau kaip 10 proc. atvejų, tačiau šios komplikacijos nesibaigia mirtimi.

84. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pacientui buvo paskirta atlikti nesudėtinga operacija ir bÅ«tent gydytojo atidumo ir rÅ«pestingumo stoka ir sukėlė neigiamus padarinius, t. y. po pirmos operacijos pacientui pasireiÅ¡kė komplikacijos – vidinis kraujavimas, kuris ir buvo mirties priežastis. Pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepaneigė savo kaltės dėl kilusių pasekmių.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų aiÅ¡kinant žalos atsiradimo aplinkybes 85. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog civilinė atsakomybė už žalÄ dėl gyvybės atėmimo yra taikoma remiantis atsakovės kaltės perzumpcija, o gydytojo M. Ž. keliamos abejonės Å¡iuo atveju yra nepakankamos Å¡iai prezumpcijai paneigti, kad atsakovė UAB „Kardiolita“ ir gydytojas M. Ž. iki galo neatskleidė operacijų aplinkybių, t. y. nebuvo sÄ Å¾iningi vykdant tyrimÄ , dėl to abejonės negali bÅ«ti vertinamos jų naudai.

Bylos duomenys rodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo visapusiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino kilusių pasekmių priežasčių. Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos 86. Atsakovė UAB „Kardiolita“ atsiliepime teigia, kad ieÅ¡kovės R. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo teisme negali bÅ«ti nagrinėjamas ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.) arba atitinkama bylos dalis turi bÅ«ti nutraukta (CPK 293 str. 2 p.), kadangi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato privalomÄ ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkÄ (24 str. 2, 3 d.), nors ieÅ¡kovės ir kreipėsi į KomisijÄ , tačiau reikalavimas dėl 303 748,44 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo R.

V. nebuvo keliamas ir sprendžiamas.

87. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieÅ¡kovės laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kreipėsi pareiÅ¡kimu į KomisijÄ dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. R. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra tiesiogiai susijęs su minėtu pareiÅ¡kimu Komisijai, kadangi pareiÅ¡kimo esmė yra dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų.

88. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė R. V., pareikÅ¡dama ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, laikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimo dėl teismo, aiÅ¡kinant įstatymus ir juos taikant, privalomo vadovavimosi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Dėl turtinės žalos atlyginimo 89. Komisija 2015-11-12 sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R.

V. pareiÅ¡kimo“ įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiÅ¡kėjai L. V. 39 691,66 Eur dydžio turtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai D. V. 64 246,67 Eur dydžio turtinę žalÄ . IeÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Kardiolita“, praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei R. V. 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumÄ , ieÅ¡kovei L. V. 65 586,76 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, sumos, ieÅ¡kovei D. V. 106 161,62 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, sumos.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimo įpareigojimas atlyginti turtinę žalÄ yra pakankamas.

90. Nagrinėjamu atveju apeliantės (ieškovės ir atsakovė) nesutinka su priteista turtinės žalos dydžio suma.

91. Materialinę subjektinę teisę reikalauti žalos netekus maitintojo atlyginimo turi ne tik faktiniai iÅ¡laikytiniai, kurie yra nedarbingi, bet ir asmenys, turėję teisę į gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ žuvusiojo. Taigi teisę į žalos atlyginimÄ pagal CK 6.284 straipsnį sukuria tiek iÅ¡laikymo faktas, tiek teisės gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ žuvusiojo turėjimas.

92. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Å ie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

93. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad mirusiojo M. V. Å¡eimÄ sudarė 4 asmenys, kad teisę į turtinės žalos atlyginimÄ turi M. V. nepilnamečiai vaikai ir sutuoktinė, kaip iÅ¡laikytiniai, kuriems priklauso po ¼ mirusiojo pajamų.

94. Nustatant mirusiojo M. V. mėnesio pajamas ir žalos atlyginimo dydį reikÅ¡mingas M. V. vidutinės mėnesinės pajamos, t. y. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Teisėjų kolegija pagal Komisijos sprendimÄ konstatuoja, kad M. V. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Komisija skaičiavo už 3 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas su nurodytu Komisijos vidutiniu darbo užmokesčio paskaičiavimu sutiko.

95. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimÄ reglamentuoja Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, ir reglamentavo anksčiau galiojęs Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant M. V. vidutinį darbo užmokestį reikia vadovautis nurodytais teisės aktais, M. V. vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotinas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius. Bylos duomenys rodo, kad kitų mėnesinių pajamų M. V. neturėjo.

96. Teisėjų kolegija sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nustatant M. V. vidutinį darbo užmokestį neįtrauktinas darbo užmokestis UAB „Eurocom“, kadangi M. V. darbo santykiai su UAB „Eurocom“ buvo pasibaigę 2013 m. kovo mėn. ir M. V. vidutinis darbo užmokestis nustatomas dėl turtinės žalos, susijusios su išlaikymu, atlyginimo.

97. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovių apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, pritardamas Komisijos paskaičiavimui, sprendime to paskaičiavimo nepatikrino, neatliko skaičiavimų, net jei buvo taikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, tai vien iš UAB „Telco Consulting Group“ ir UAB „Gigatelis“ negautų pajamų mėnesinį suma yra 2 313,53 Eur, o ne 2 311,16 Eur, netikslius skaičiavimus būtina ištaisyti.

98. Teisėjų kolegija nustatė, kad M. V. pajamos UAB „Telco Consulting Group“ buvo 5 705,83 Lt per 3 paskutinius mėnesius, UAB „Gigatelis“ – 2 282,33 Lt per 3 paskutinius mėnesius. M. V. per paskutinių 3 mėnesius gautų pajamų iš darbo teisinių santykių per mėnesį vidurkis buvo 7 988,16 Lt (2 313,53 Eur).

99. IeÅ¡kovės (apeliantės) turi teisę gauti M. V. iÅ¡laikymÄ proporcingai sutuoktinio ir tėvo gautoms pajamoms - po 578,38 Eur (2 313,53 Eur / 4 asmenų). 100. Kaip minėta, M. V. nepilnametėms dukroms skirtos naÅ¡laičių pensijos po 241,42 Eur, t. y. suma, kuriÄ mažintina paskaičiuoto M. V. gautų pajamų per mėnesį vidurkio dalis kiekvienai dukrai. 101. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnamečių dukrų patirta turtinė žala paskaičiuotina, atsižvelgiant į M. V. gautas iki mirties vidutines pajamas per mėnesį, t. y. 578,38 Eur (2 313,53 Eur / 4 asmenų), sumažinus nurodytomis gaunamomis naÅ¡laičių pensijų sumomis (VSDF Vilniaus skyriaus 2013-05-31 sprendimais Nr. 11-17-11389 ir Nr. 11-17-11390 M.

V. nepilnametėms dukroms skirtos našlaičių pensijos po 241,42 Eur/mėn.) ir skaičiuojant M. V. nepilnametėms dukroms priklausančias išlaikymo išmokas nuo M. V. mirties iki joms sukaks pilnametystė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atlygintina M. V. nepilnametėms dukroms L. (gim. (duomenys neskelbtini)) – 39 761,28 Eur (578,38 –241,42) Eur * 118 mėn.) ir D. (gim. (duomenys neskelbtini)) – 64 359,36 Eur (578,38 –241,42) Eur * 191 mėn.) išlaikymo, netekus maitintojo. 102.

Kaip minėta, Komisija 2015-11-12 sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiÅ¡kimo“ įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiÅ¡kėjai L. V. 39 691,66 Eur dydžio turtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai D. V. 64 246,67 Eur dydžio turtinę žalÄ . 103. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į Komisijos sprendimÄ , atsakovė UAB „Kardiolita“ turi atlyginti ieÅ¡kovei L. V. 69,62 Eur (39 761,28 Eur –39 691,66 Eur) turtinę žalÄ , ieÅ¡kovei D.

V. 112,69 Eur (64 359,36 Eur – 64 246,67 Eur) turtinę žalÄ . 104. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagal įstatymo reikalavimus gali panaikinti neteisėtÄ ar nepagrįstÄ Komisijos sprendimÄ , tačiau teismas neturi kompetencijos priimti sprendimÄ už KomisijÄ , t. y. keisti ar kitaip modifikuoti Komisijos sprendimÄ . 105. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir atsižvelgdama į Komisijos sprendimÄ sprendžia, kad priteistina iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ ieÅ¡kovei L. V. 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovei D.

V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . 106. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad paskaičiuojant ieÅ¡kovei R. V. turtinės žalos atlyginimÄ , mažinti jai priklausančiÄ Â¼ M. V. vidutinio darbo užmokesčio dalį, t. y. 578,38 Eur sumÄ , nėra pagrindo. 107. Kaip minėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė R. V. turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei R. V. laikotarpis skaičiuotinas nuo M.

V. mirties iki pensijos, todėl priteistina iš atsakovės UAB „Kardiolita“ ieškovei R. V. t. y. 220 362,78 (578,38 * 381) Eur turtinės žalos atlyginimas. 108. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nepagrįsti atsakovės UAB „Kardiolita“ apeliacinio skundo ir trečiojo asmens M. Ž. atsiliepimo teiginiai dėl ieškovėms turtinės žalos atlyginimo paskaičiavimo. 109. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 110.

Byloje nustatyta, kad Komisija 2015-11-12 sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiÅ¡kimo“ įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiÅ¡kėjai R. V. 7 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai L. V. 7 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai D. V. 7 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovės ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės po 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimÄ Nr. 56-110 „Dėl R.

V. pareiÅ¡kimo“ pakeisti - padidinant ieÅ¡kovėms D. V. ir L. V. iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ priteistos neturtinės žalos dydį iki 30 000 Eur kiekvienai, kitÄ Komisijos sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . 111. IeÅ¡kovių teigimu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, nepakankamas atkurti nepilnamečių apeliančių L. ir D. V. pažeistų teisių pusiausvyros, teismo neatidžiai vertinti nepilnametėms padaryti neturtinės žalos kriterijai, nepakankamai atsižvelgta į joms padarytos žalos pobÅ«dį, sunkumÄ , tęstinumÄ , įvertinant, jog tai didinantys neturtinės žalos dydį kriterijai (aplinkybės), sudarantys pagrindÄ neapsiriboti esamu teismų praktikoje nustatytu maksimaliu neturtinės žalos dydžiu (kuris nėra absoliutus kriterijus) tokio pobÅ«džio bylose ir priteisti kiekvienai nepilnametei apeliantei individualiÄ neturtinę žalÄ siekiančiÄ 100 000 Eur, kas atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. 112.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovėms priteista neturtinė žala turėtų bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atsakomybė yra netiesioginė, atsakovė geranoriÅ¡kai sumokėjo ieÅ¡kovėms 17 377,20 Eur kompensacijÄ , gydytojo M. Ž. veiksmuose nekonstatuota tyčia ar didelis neatsargumas, paciento M. V. bÅ«klės pablogėjimas buvo pastebėtas laiku, laiku ir tinkamai imtasi priemonių pablogėjimo priežastims nustatyti, laiku ir tinkamai atlikta antroji operacija, dėtos visos pastangos iÅ¡gelbėti paciento gyvybę, Å¡iuo metu tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra itin didelis (beveik 300 000 Eur) ir ženkliai virÅ¡ija visus žinomus teismų precedentus tokio pobÅ«džio byloje, Å¡i suma yra gerokai didesnė nei visas 2016 m. atsakovės grynasis pelnas. 113.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įvertinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). 114.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis, todėl kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Taip pat Å¡is teismas yra nurodęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ fizinio asmens mirties atveju turi mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir iÅ¡laikymo arba teisės gauti iÅ¡ mirusiojo iÅ¡laikymÄ faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana glaudÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). 115. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovių patirtÄ neturtinę žalÄ nustatė, įvertinęs ieÅ¡kovių ryšį su sutuoktiniu/ dukromis.

R. V. buvo susituokusi 15 metų, šeimoje buvo puoselėjami darnūs santykiai, ieškovė turėjo pagrįstų ateities lūkesčių. Sėkminga sutuoktinio M. V. karjera leido šeimai realizuoti ne tik kasdienius, būtiniausius, bet ir papildomus poreikius. Ieškovės nepilnametės L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. (gim. (duomenys neskelbtini)) neteko tėvo, kuris neabejotinai prisidėjo prie jų auklėjimo ir pasaulėžiūros formavimo. Sutuoktinę ir dukras su M. V. siejo glaudūs artimi ryšiai. 116.

Be to, pagal Paramos vaikams centro 2015-11-24 iÅ¡vadoje pateikiamos specialistų – psichologų iÅ¡vadÄ dėl L. V. ir D. V. psichologinės bÅ«senos įvertinimo praėjus dviems metams po tėvo mirties, ir Å¡iuo metu D. V. psichologinėje bÅ«senoje vyrauja nerimastingumas, kuris sÄ lygotas tėvo netekties ankstyvajame amžiuje. Tėčio staigi netektis iÅ¡ esmės pakeitė D. gyvenimÄ , turėjo didelės įtakos jos ankstyvajai raidai, sutrikdė pilnavertį adekvatų psichologinį tėvo įvidinimÄ , sutrikdė pilnavertę emocinę ir socialinę raidÄ , sutrikdė bazinį saugumÄ , apsunkino gebėjimÄ pasitikėti aplinka, žmonėmis ir savimi.

IÅ¡vadoje taip pat konstatuota , kad L. V. stengiasi iÅ¡likti stipri ir tvirta, jai sunku atsipalaiduoti ir mėgautis vaikiÅ¡ku gyvenimu. Pasikeitusi Å¡eimos sudėtis ir netikėta tėčio netektis apsunkino L. vaikystę – tiek emocinį, tiek socialinį mergaitės funkcionavimÄ . Žinia apie tėčio mirtį jai buvo labai netikėta – sukėlė didelį sukrėtimÄ , iÅ¡gÄ stį, pasimetimÄ , liÅ«desį. L. neteko jai svarbaus žmogaus, galimybės augti su abiem tėvais, galimybės patirti tėviÅ¡kÄ rÅ«pestį ir padrÄ sinimÄ , kurio labai reikia tokio amžiaus vaikams. 117.

Dėl to laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovių patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai yra realÅ«s, o patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė kaip netekta galimybė bendrauti, kartu leisti laikÄ . 118. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovėms L. V. ir D.

V. atlygintinos neturtinės žalos dydžio (po 30 000 Eur) yra pagrįstos ir teisingos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai individualizavo neturtinės žalos dydį pagal kiekvienos iÅ¡ ieÅ¡kovių L. V. ir D. V. ryšį su mirusiuoju M. V. ir dėl tokio ryÅ¡io praradimo patiriamus padarinius. 119. Kaip minėta, teismas pagal įstatymo reikalavimus gali panaikinti neteisėtÄ ar nepagrįstÄ Komisijos sprendimÄ , tačiau teismas neturi kompetencijos priimti sprendimÄ už KomisijÄ , t. y. keisti ar kitaip modifikuoti Komisijos sprendimÄ . 120.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Komisijos sprendimÄ , pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir priteistina iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovėms L. V. ir D. V. po 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 121. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl UAB „Kardiolita“ ieÅ¡kovei R. V. sumokėtos 17 377,20 Eur kompensacijos pagal Å¡alių 2013-07-12 susitarimÄ Ä¯skaitymo į ieÅ¡kovei R.

V. atlygintinos neturtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįstos. Minėto susitarimo sÄ lygos patvirtina, kad susitarimo pagrindu sumokėta R. V. negali bÅ«ti įskaityta į R. V. priklausantį neturtinės žalos atlyginimÄ . 122. Teisėjų kolegija dėl individualizavo neturtinės žalos dydžio pagal bylos duomenis sprendžia, kad visų ieÅ¡kovių individualus ryÅ¡ys su mirusiuoju M. V. ir dėl tokio ryÅ¡io praradimo patiriami padariniai iÅ¡ esmės vienodi. 123. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į Komisijos sprendimÄ iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ ieÅ¡kovei R.

V. priteistina 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. 124. Bylos duomenys paneigia apeliantės UAB „Kardiolita“ apeliacinio ir trečiojo asmens M. Ž. atsilipimo teiginius dėl neturtinės žalos atgynimo. Dėl įrodymų vertinimo 125. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės UAB „Kardiolita“ teiginius, kad neįrodžius neteisėtų gydytojo M. Ž. veiksmų (neveikimo), susijusių su M. V. mirtimi priežastiniu ryšiu, civilinės atsakomybės, įskaitant netiesioginės, prievolė nekyla. 126.

Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Å ioje normoje įtvirtinta įrodymų sÄ sajumo taisyklė, reiÅ¡kianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi bÅ«ti nukreiptas į faktų, kuriuos bÅ«tina nustatyti, iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Ä®rodymai gali bÅ«ti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai.

Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikÅ¡mės iÅ¡vados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014; 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikÅ¡mingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). 127.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). 128. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas gydymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė UAB „Kardiolita“, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad gydymo klaida kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos veikos neteisėtumas yra įrodyta, taip pat yra patvirtintas Å¡ios klaidos ryÅ¡ys su paciento mirtimi, atsakovės kaltės prezumpcija nepaneigta.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų 129. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų 130. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato, kad procesinės palūkanos priteisiamos nuo Komisijos priteistos sumos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Dėl procesinės bylos baigties 131. Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų sprendžia, kad ieškovių R. V., L. V. ir D. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės UAB „Kardiolita“ apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-12-14 sprendimas pakeistinas kitaip išdėstant rezoliucinę dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 132. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 133. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). 134. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau procesinis sprendimas iš esmės priimamas ieškovių naudai. 135.

IeÅ¡kovės R. V., D. V. ir L. V. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė. 136. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad atsakovei UAB „Kardiolita“ bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. 137. Trečiasis asmuo M. Ž. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti sekančiai: „IeÅ¡kovių R. V., D. V. ir L. V. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“, j. a. k. 126118245, ieÅ¡kovei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) du Å¡imtus dvideÅ¡imt tÅ«kstančių tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus ir septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro centus (220 362,78 Eur) turtinės žalos atlyginimÄ ir dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius eurų (23 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 243 362,78 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-11-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ , j. a. k. 126118245, ieÅ¡kovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vienÄ Å¡imtÄ dvylika eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis euro centus (112,69 Eur) turtinės žalos atlyginimÄ ir dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius eurų (23 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 23 112,69 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-11-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ , j. a. k. 126118245, ieÅ¡kovei L.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du euro centus (69,62 Eur) turtinės žalos atlyginimÄ ir dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius eurų (23 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 23 069,62 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-11-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ sprendimo dalį atmesti. Atsakovės UAB „Kardiolita“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ , j. a. k. 126118245, ieÅ¡kovei R.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris euro centus (1 478,63 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ , j. a. k. 126118245, valstybei Å¡eÅ¡iolika litų ir dvideÅ¡imt vienÄ euro centÄ (16,21 Eur) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų“. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas