d012d5bf-28b0-4c2d-82fa-b2274015b75e · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-611-478/2015;Teisėja Snaigė Juknevičienė                          Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01014-2014-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.;2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7. (S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Danutės Giačaitės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, nuteistajam M.

G., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės Å treimikytės ir nuteistojo M. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuoM. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams.Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ M. G. nukentėjusiajam K. N. priteista 1500 EUR (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio priimtas ir byla Å¡ioje dalyje nutraukta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : M. G. nuteistas už tai, kad 2014-08-30 apie 17.03 val. parduotuvėje „Ž.“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sunkiai sužalojo žmogų, tai yra smogė K.

N. penkis smÅ«gius kumščiais į veidÄ ir sukėlė jam kraujosruvas odoje ir poodyje deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas akies obuolio junginėje, kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ priekinę deÅ¡inės akies kamerÄ , lęšiuko panirimÄ , tinklainės kraujosruvÄ , gyslainės plyÅ¡imÄ , Å¡iais sužalojimais atimdamas nukentėjusiajam regėjimo aÅ¡trumÄ deÅ¡ine akimi iki 0,03 procento, dėl ko nukentėjusysis prarado 30 procentų bendrojo darbingumo.Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė JÅ«ratė Å treimikytė praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti, M.

G. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti dėl to, kad jis 2014-08-30, apie 17.03 val. Alytuje, Naujojoje g. 16, prie įėjimo į parduotuvę „Ž.“ lauko durų iÅ¡ asmeninių paskatų tyčia sudavė K. N. vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , įėjo į parduotuvę „Ž.“ ir parduotuvės patalpose tyčia sudavė K. N. vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį ir ne mažiau kaip tris smÅ«gius rankomis į veido sritį, tokiais veiksmais dėl kraujosruvų odoje ir poodyje deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imo, kraujosruvos akies obuolio junginėje, kraujo iÅ¡siliejimo į priekinę deÅ¡inės akies kamerÄ , lęšiuko panirimo, tinklainės kraujosruvos, gyslainės plyÅ¡imo padarė nukentėjusiajam K.

N. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl padaryto sužalojimo regėjimo aÅ¡trumo deÅ¡ine akimi sumažėjimo iki 0,03 nukentėjusysis K. N. prarado 30 procentų bendrojo darbingumo, ir skirti M. G. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktais, įpareigoti tęsti darbÄ ; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Priteisti iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam K. N. 8689 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Prokurorė skunde nurodo, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, t. y. įvertinti tik atskiri įrodymai, bet neįvertinta įrodymų visuma, neteisingai nustatytos bylos aplinkybės ir padarytos neteisingos iÅ¡vados dėl įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, vertinimo. Teismas tinkamai neįvertino konflikto kilmės, veiksmų, lėmusių konflikto kilmę, jos tęstinumÄ , dėl ko konfliktas peraugo į muÅ¡tynes, todėl padarydamas iÅ¡vadÄ , jog M.

G. peržengė bÅ«tinosios ginties ribas, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neanalizavo ir nevertino nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, jų patikimumo.

Teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino kaltinamojo parodymus ir atmetė nukentėjusiojo, nors juos patvirtino ir liudytojas V. B., jie atitinka filmuotÄ medžiagÄ , todėl jais netikėti nėra pagrindo. Teismas visiÅ¡kai be pagrindo iÅ¡ M. G. kaltinimo paÅ¡alino smÅ«gio nukentėjusiajam sudavimÄ prie parduotuvės ir smÅ«gio sudavimÄ tik įėjus į parduotuvę, nors konfliktas prasidėjo bÅ«tent prie parduotuvės ir abu smÅ«gius tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis nurodo, nors Å¡iais smÅ«giais ir nebuvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jie padaryti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, jie buvo stiprÅ«s, sukeliantys fizinį skausmÄ ir taip pat yra nusikalstami, juos apima sunkesnė nusikalstama veika - sunkus sveikatos sutrikdymas ir pagal kitas nusikalstamas veikas Å¡ie smÅ«giai negali bÅ«ti kvalifikuotini.

VisiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisingai teismas taikė bÅ«tinosios ginties institutÄ , nors bÅ«tinosios ginties sÄ lygų nebuvo, konfliktas, kilęs tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vertintinas ne kaip pavojingas kėsinimasis, o kaip paprastos muÅ¡tynės, muÅ¡tynių metu nei vienam jų dalyvių nekyla teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Teismas sureikÅ¡mino nuteistojo M. G. parodymus, nors jie buvo keičiami ir derinami prie nustatytų bylos aplinkybių. VisiÅ¡kai nepagrįstai, remiantis tik nuteistojo parodymais, teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusysis buvo girtas ir tai lėmė jo aktyvius veiksmus, pasireiÅ¡kusius priekabiavimu tiek žodžiais, tiek veiksmais.

Faktinių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo girtumÄ Ä¯vykio metu, nėra. Girtumas nukentėjusiajam nustatytas nebuvo, kaip pats nurodė, buvo iÅ¡gėręs 4 skardines alaus, pamiegojęs ir girtas nesijautė, o girtumas jo elgesiui jokios įtakos neturėjo. Aplinkybė, kad kitÄ dienÄ po pietų buvo nustatytas girtumas, nepatvirtina fakto, kad ir nusikalstamos veikos metu jis buvo girtas, juo labiau, kad jis paaiÅ¡kino, kad alkoholį vartojo po įvykio, nes labai skaudėjo akį. Teismas, nustatydamas konflikto pradžiÄ ir pirmÄ fizinės jėgos panaudojimo faktÄ , taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi ne nukentėjusiojo, o nuteistojo parodymais, nors aplinkybių, kurioms esant atmetami nukentėjusiojo parodymai, nuosprendyje nenurodė.

Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, jie iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, keičiami nebuvo. Be to, nukentėjusiojo parodymai atitinka filmuotoje medžiagoje užfiksuotÄ vaizdÄ . Tuo tarpu nuteistojo parodymai buvo keičiami, derinti prie nustatytų bylos aplinkybių, yra paneigti kitais įrodymais, todėl jais tikėti nėra pagrindo, parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip gynybinė pozicija. Teismas, analizuodamas filmuotÄ medžiagÄ , užfiksuotÄ Ä¯raÅ¡e CH01 2014AIJG30170002 0, padarė niekuo nepagrįstas iÅ¡vadas, netinkamai įvertino užfiksuotÄ vaizdÄ ir nuteistojo bei nukentėjusiojo atliktus veiksmus.

Prokurorė skunde pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai vyksta abipusės konfliktuojančių pusių muÅ¡tynės, be kitų, svarbios aplinkybės, leidžiančios spręsti apie teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį buvimÄ , yra tai, ar viena iÅ¡ konfliktuojančių pusių muÅ¡tynes nutraukia, kaip elgiasi prieÅ¡inga pusė ir pan. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K- 501/2013) laikomasi nuostatos, kad muÅ¡tynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios.

MuÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį gali kilti, jei, pavyzdžiui, viena iÅ¡ konfliktuojančių pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita toliau puola. Bet kokiu atveju teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį atsiranda, kai yra bÅ«tinosios ginties situacija, kai yra jÄ atitinkančios sÄ lygos. Pavojingas kėsinimasis, nuo kurio gindamas save ar kitÄ , asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ - viena iÅ¡ sÄ lygų teisei į bÅ«tinÄ jÄ gintį atsirasti, nes gintis - tai atkirtis į tokį kėsinimÄ si.

BK 28 straipsnio prasme pavojingas kėsinimasis turi bÅ«ti realus. Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį neatsiranda, jei aiÅ¡kiai nėra reikalo gintis, jei kėsinimasis pasibaigęs, o kaltininkas galėjo ir turėjo tai suvokti. Aplinkybės, atskleidžiančios įvykio pradžiÄ , eigÄ , apibÅ«dinančios jo dalyvių elgesį ir pan., yra reikÅ¡mingos nustatant bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Tam, kad bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadas dėl bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, buvo bÅ«tina iÅ¡tirti, esant kokioms aplinkybėms, dėl ko ir kas pradėjo naudoti fizinį smurtÄ .

MuÅ¡tynės yra vienas iÅ¡ konflikto sprendimo bÅ«dų - situacija, kurioje nėra besiginančių, todėl muÅ¡tynių metu nei vienam jų dalyvių nekyla teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai M. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi (veikos teisingas kvalifikavimas yra ne nuteistojo, bet teismo pareiga), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Skirdamas bausmę M. G., teismas netinkamai taikė BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatÄ , nepagrįstai nusprendė, kad yra visos sÄ lygos paskirti mažesnę bausmę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrė bausmę, kuri yra straipsnio sankcijos ribose.

Teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , netinkamai taikė BK 75 straipsnio 2 dalį, t. y. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 1 metams, tačiau nuteistajam nepaskyrė jokių BK 75 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatytų skirti įpareigojimų nei BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, jį iÅ¡teisinti, nukentėjusiojo K.

N. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Jo neiÅ¡teisinus, nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeisti - pritaikius BK 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , jam paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 28 straipsnio nuostatas ir nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis peržengė bÅ«tinosios ginties ribas, ir jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir BK 135 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo nuomone, byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktÄ prie įėjimo į parduotuvę „Ž.“ pradėjo nukentėjusysis K. N., įžeidžiančiai kibdamas prie jo, užgauliodamas necenzÅ«riniais žodžiais, reikalaudamas nupirkti alaus, jį apkabinęs per kaklÄ lenkė žemyn, o jis, norėdamas iÅ¡trÅ«kti, ranka į nukentėjusiojo veidÄ atstÅ«mė jį nuo savęs. Nei eidamas į parduotuvę, nei bÅ«damas joje, jis neturėjo jokių paskatų konfliktuoti ir smurtauti.

Jo veiksmai - smÅ«gių sudavimas K. N. - buvo tik atsakas į jo smurtinius, neteisėtus, puolamuosius veiksmus. Apeliantas nurodo, kad K. N. kėsinosi į jį, suduodant rankos plaÅ¡taka per pakaušį, suduodant lentgaliu į nugarÄ , bandant spirti į kojÄ ir toliau laikant lentÄ rankoje, kėsinimasis buvo realus. Kėsinimasis egzistavo objektyviai, buvo akivaizdus, nes buvo pradėtas, nesibaigęs ir tiesiogiai grėsė apelianto teisėms. Nuo smÅ«gio lentgaliu jis pajuto nugaroje skausmÄ , todėl turėjo teisę ir bÅ«tinybę gintis.

Norėdamas nutraukti K. N. smurtinius veiksmus, M. G. sudavė jam kelis smÅ«gius į veido sritį, po pirmo smÅ«gio nukentėjusysis nukrito ant grindų. Jo smÅ«giai buvo gynybiniai, o ne puolamieji. Nuo smurtinių K. N. veiksmų jis turėjo teisę gintis, neatsižvelgiant į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi, ar kreiptis pagalbos į kitus asmenis. Jo gynyba nevirÅ¡ijo kėsinimosi pobÅ«džio.Apeliacinės instancijos teismui manant, kad jo veiksmuose yra bÅ«tinosios ginties ribų virÅ¡ijimas, jam bausmė turi bÅ«ti paskirta, taikant BK 28 straipsnio 4 dalį, 62 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 3 dalies 3 punktÄ .

Pirmos instancijos teismas nustatęs, kad jis virÅ¡ijo bÅ«tinosios ginties ribas ir taikydamas BK 28 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , neteisingai paskyrė bausmę. Å is punktas, kuriuo teismas rėmėsi, skirdamas bausmę, numato, kad teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta mažiausia bausmė. Teismas jam paskyrė 1 metus laisvės atėmimo, o BK 135 straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimÄ iki 10 metų. Taigi, jam bausmė paskirta straipsnio sankcijos ribose.

BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrimÄ . Tokiu bÅ«du, jei nebÅ«tų pakeista jo veikos kvalifikacija ir jis nebÅ«tų iÅ¡teisintas, praÅ¡o jam paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje - nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas nusikalstamos veikos kvalifikacijos, baudžiamojo įstatymo dėl bausmės tinkamo taikymo klausimas bei klausimas dėl neturtinės žalos dydžio. Nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde keliamas bÅ«tinosios ginties ribų klausimas. Prokuroro skundas paduotas nuteistojo M. G. padėtį bloginančiais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai kvalifikavo nuteistojo įvykdytÄ nusikalstamÄ kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ , neteisingai paskyrė bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).Kaltinamajame akte M. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-08-30, apie 17.03 val. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į parduotuvę „Ž“ lauko durų iÅ¡ asmeninių paskatų tyčia sudavė K.

N. vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , įėjo į parduotuvę „Žibutė“ ir parduotuvės patalpose tyčia sudavė K. N. vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį ir ne mažiau kaip tris smÅ«gius rankomis į veido sritį, tokiais veiksmais dėl kraujosruvų odoje ir poodyje deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imo, kraujosruvos akies obuolio junginėje, kraujo iÅ¡siliejimo į priekinę deÅ¡inės akies kamerÄ , lęšiuko panirimo, tinklainės kraujosruvos, gyslainės plyÅ¡imo padarė nukentėjusiajam K.

N. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes padaryto sužalojimo pasėkoje dėl regėjimo aÅ¡trumo deÅ¡ine akimi sumažėjimo iki 0,03, nukentėjusysis K. N. prarado 30 procentų bendrojo darbingumo. IÅ¡ pateikto kaltinimo matyti, kad M. G. buvo kaltinamas penkiais smurtiniais poveikiais K. N. atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. G. nuteistas už tai, kad smogė K. N. penkis smÅ«gius kumščiais į veidÄ ir tokiu bÅ«du tyčia sunkiai sužalojo žmogų, tačiau jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino vieno smÅ«gio sudavimÄ parduotuvės prieigose ir vieno smÅ«gio sudavimÄ tik įėjus į parduotuvės vidaus patalpas, argumentuodamas, jog dėl jų padaryti sunkÅ«s sužalojimai neatsirado, kadangi jie buvo nukreipti į pasmakrę, o sužalojimai atsirado deÅ¡inės akies srityje. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė septynis smurtinius poveikius K. N. atžvilgiu, nors, kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, nei prokurorė, nei nukentėjusysis neprašė keisti kaltinimo į sunkesnį, o teismas taip pat neįspėjo kaltinamojo apie kaltinimo sunkinimÄ jo atžvilgiu.

Kadangi nustatomoji nuosprendžio dalis prieÅ¡tarauja tiek motyvuojamajai, tiek rezoliucinei nuosprendžio dalims, toks nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas nei teisėtu, nei pagrįstu.Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. G. iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino vieno smÅ«gio sudavimÄ parduotuvės prieigose ir vieno smÅ«gio sudavimÄ tik įėjus į parduotuvės vidaus patalpas. Teisiamojo posėdžio protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis, apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad jis M. kažkaip įžeidžiančiai pavadino, tačiau tikslių žodžių neatsimena, buvo uždėjęs rankÄ M. ant peties, todėl M.

į tai atsakė taip pat įžeidžiančiais žodžiais ir kumščiu jam sudavė į veidÄ bei nuėjo į parduotuvę, o parduotuvės viduje, kai reikalavo atsipraÅ¡ymo už pirmÄ smÅ«gį, M. stojo į kovinę parengtį ir gavo antrÄ smÅ«gį į žandikaulį kumščiu (b. l. 127-129). AnalogiÅ¡kus parodymus nukentėjusysis davė ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19-20), jie papildomai užfiksuoti nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 27-32). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kaltinamasis, teigdamas, kad jie su K.

N. apsižodžiavo ir tada K. N. čiupo jį už kaklo ir ėmė spausti prie žemės. Atsakydamas į šį veiksmÄ , jis trenkė kumščiu K. N. į pasmakrę, o pats įėjo į parduotuvę. K. N. plÅ«sdamasis atsekė jam iÅ¡ paskos, reikalavo atsipraÅ¡yti, kai K. jam trenkė per galvÄ plaÅ¡taka, jam sudavė smÅ«gį į veidÄ (b. l. 125-127). Å iuos parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo V. B. parodymai, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuris parodė, kad abu su K.

ėjo link parduotuvės, K. susiginčijo su iÅ¡ priekio ateinančiu jaunuoliu, abu vienas kitam sakė keiksmažodžius. Matė, kad jiems bÅ«nant ant parduotuvės laiptelių, K. pastÅ«mė tÄ vaikinÄ , o tas vaikinas jam sudavė kumščiu į veidÄ . Tada jie įėjo į parduotuvę (b. l. 37-38). Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptartų parodymų, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dar neįėjus į parduotuvę ir, kaip teisingai pažymėta prokurorės skunde, nors Å¡iais smÅ«giais ir nebuvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jie padaryti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, jie buvo sukeliantys fizinį skausmÄ , todėl tokie veiksmai laikytini nusikalstamais.

Kadangi juos apima sunkesnė nusikalstama veika – sunkus sveikatos sutrikdymas, pagal kitas nusikalstamas veikas Å¡ie smÅ«giai negali bÅ«ti kvalifikuojami. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kaltinimo nepagrįstai paÅ¡alino aplinkybę, kad K. N. kaltinamasis M. G. sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį parduotuvės prieigose ir vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį tik įėjus į parduotuvę.Tiek nuteistojo, tiek prokurorės apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama bÅ«tinosios ginties institutui.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad M. G. peržengė bÅ«tinosios ginties ribas, tuo tarpu nuteistasis teigia, kad bÅ«tinosios ginties ribų jis neperžengė ir praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Prokurorė – prieÅ¡ingai, nesutinka, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima kalbėti apie bÅ«tinosios ginties institutÄ .Kolegija pažymi, jog įstatymas numato aplinkybes, kurioms esant baudžiamoji atsakomybė nekyla, nors padaryta veika formaliai atitinka nusikalstamos veikos požymius.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Ä®statymas nustato tokias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi (jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas LR BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus), 2) kėsinimasis turi bÅ«ti realus (jis turi egzistuoti objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje), 3) kėsinimasis turi bÅ«ti akivaizdus (jis turi bÅ«ti pradėtas ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams), 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos (gynyba turi bÅ«ti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ ).

BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir bÅ«ti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012).Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog M. G. veiksmuose yra aiÅ¡kÅ«s bÅ«tinosios ginties požymiai, ir nurodė, kad veiksmo pradžia buvo apsižodžiavimas tarpusavyje, po ko nukentėjusysis sugriebė M.

G. per kaklÄ ir lenkė jį prie žemės, kas parodo, jog bÅ«tent nukentėjusysis nuo žodžių perėjo prie fizinių veiksmų. Kai M. G. apsisuko eiti prie prekystalio, nukentėjusysis jam stipriai kepÅ¡telėjo per pakaušį, iÅ¡ ko teismas sprendė, kad K. N. akivaizdžiai provokavo kaltinamÄ jį. Konflikto nepavyko užbaigti, nes M. G. toliau einant link prekystalio, nukentėjusysis nusigręžusiam kaltinamajam kirto į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Pirmosios instancijos teismo teigimu, Å¡ios aplinkybės leido pripažinti, kad fizinį smurtÄ M.

G. patyrė iki smÅ«giuodamas kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko buvo sutrikdytas nukentėjusiojo regėjimas. Nukentėjusiojo veiksmai, o ypač smÅ«gis lentgaliu į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, puolimo intensyvumas, teismo manymu, atitiko pavojingo kėsinimosi sÄ vokÄ , tas kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus, dėl ko M. G. turėjo neginčytinÄ teisę į gynybÄ . GynybÄ jis realizavo savo pasirinktu bÅ«du, t. y. smÅ«giuodamas kumščiais į nukentėjusiojo veido sritį.Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį ar kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pirmasis smurtinius veiksmus K. N. atžvilgiu atliko bÅ«tent M. G. dar prie parduotuvės sudavęs jam smÅ«gį į veidÄ . Nuteistojo M. G. parodymų, kad prie parduotuvės K. N. sugriebė jam per kaklÄ ir lenkė žemyn, nepatvirtina jokie bylos duomenys, nes nukentėjusysis K. N. nurodė, kad prie parduotuvės apsižodžiavo su kaltinamuoju, po to uždėjo rankÄ M. G. ant peties, o pastarasis jam sudavė smÅ«gį kumščiu į veido sritį, o liudytojas V. B. nurodė, kad matė, kaip K. pastÅ«mė tÄ jaunuolį, o jis jam sudavė kumščiu į veidÄ .

Vėliau veiksmas vyko parduotuvės viduje, kur iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad M. G. eina link prekystalio, o K. N. kepÅ¡teli jam ranka per galvÄ , M. G. atsisuka, atstumia nukentėjusįjį ir suduoda jam antrÄ smÅ«gį ranka į apatinę galvos dalį, tada K. N. nuo Å¡aldytuvo paima laminuotÄ grindų lentelę, kalba su M. G. ir stovi nuleidęs lentelę žemyn, kai tuo tarpu M. G. atstatęs rankas muÅ¡tynių poza atsistoja arčiau K. N. ir bÅ«tent iÅ¡ jo pusės jaučiasi agresyvumas, vėliau M.

G. apsisuka ir eina link prekystalio, K. N. suduoda M. G. per nugarÄ lentele, M. G. atsisukus, K. N. bando jam spirti kaire koja, tačiau tuo pat metu M. G. suduoda smÅ«gį į galvÄ , nuo kurio K. N. galva loÅ¡teli, ir jis pradeda kristi, o M. G. tuo momentu suduoda dar smÅ«gius abiem rankomis K. N. į galvÄ , kol K. N. visiÅ¡kai nukrenta ant grindų. Tai, kad K. N. reikalavo M. G. atsipraÅ¡ymo, taip pat patvirtina vaizdo įraÅ¡as bei pats nuteistasis M. G..Tai, kad nukentėjusysis buvo įkyrus ir keikė nuteistÄ jį necenzÅ«riniais žodžiais, kibo prie jo, negali bÅ«ti vertinama kaip reali grėsmė.

Vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad pavojingo, akivaizdaus ir realaus K. N. kėsinimosi į M. G. sveikatÄ , nuo kurio bÅ«tų reikėję gintis, nebuvo, tai patvirtina ir pats nuteistasis, nurodęs, kad jokie sužalojimai jam nebuvo padaryti ir jis niekur į medikus nesikreipė. Pagal teismų praktikÄ gynyba iÅ¡ baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo nelaikoma ne tik bÅ«tinÄ ja gintimi, bet ir tariamÄ ja gintimi, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad menka abstraktaus pobÅ«džio tikimybė, kad asmuo galėtų bÅ«ti užpultas, negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktui peraugus į muÅ¡tynes, smÅ«gius į veidÄ nukentėjusiajam K. N. nuteistasis M. G. sudavė nesant bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, jog teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K- 501/2013) laikomasi nuostatos, kad muÅ¡tynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios.

MuÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį gali kilti, jei, pavyzdžiui, viena iÅ¡ konfliktuojančių pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita toliau puola. Pažymėtina, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį neatsiranda, jei aiÅ¡kiai nėra reikalo gintis, jei kėsinimasis pasibaigęs, o kaltininkas galėjo ir turėjo tai suvokti. Aplinkybės, atskleidžiančios įvykio pradžiÄ , eigÄ , apibÅ«dinančios jo dalyvių elgesį ir pan., yra reikÅ¡mingos nustatant bÅ«tinosios ginties situacijÄ .

Tam, kad bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadas dėl bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, bÅ«tina iÅ¡tirti, esant kokioms aplinkybėms, dėl ko ir kas pradėjo naudoti fizinį smurtÄ . MuÅ¡tynės yra vienas iÅ¡ konflikto sprendimo bÅ«dų - situacija, kurioje nėra besiginančių, todėl muÅ¡tynių metu nei vienam jų dalyvių nekyla teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Pats pirmosios instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusysis buvo daugiau įkyrus nei agresyvus, teisėjų kolegija pritaria Å¡iai teismo iÅ¡vadai ir pažymi, kad nukentėjusiojo įkyrus elgesys negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas ir realus kėsinimasis, o kaip minėta, pirmasis fizinį smurtÄ pradėjo vartoti bÅ«tent nuteistasis M.

G.. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad provokuojantis nukentėjusiojo elgesys pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintas kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ä®vertinęs byloje surinkus įrodymus, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ kaltinamojo veiksmus vertinant esant bÅ«tinosios ginties požymiams, tuo tarpu nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl bÅ«tinosios ginties požymių jo nusikalstamoje veikoje, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, atmetami kaip nepagrįsti. Kolegija taip pat pažymi, kad vertindamas vaizdo įraÅ¡Ä CH01 2014AUG30170002_0 pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad K.

N. nuteistajam iÅ¡ nugaros delnu stipriai kepÅ¡teli per pakaušį. Kolegija pažymi, kad darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas pats sau prieÅ¡tarauja. KepÅ¡telėjimas – tai nesmarkus, lengvas sudavimas, todėl kolegijai nėra suprantama, kaip galima stipriai kepÅ¡telėti. Jokiais įrodymais nepatvirtintos ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog K. N. kvietė M. G. pasikalbėti į laukÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodo, kad nukentėjusysis buvo neblaivus ir tai lėmė jo aktyvius veiksmus, pasireiÅ¡kusius priekabiavimu tiek žodžiais, tiek veiksmais.

Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti ir su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Pažymėtina, jog byloje nėra nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Nors kaltinamasis teigia, kad įvykio metu K. N. akivaizdžiai buvo neblaivus, tačiau M. G. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti objektyvÅ«s įrodymai. Girtumas nukentėjusiajam nustatytas nebuvo, jis pats parodė, kad girtas nesijautė. Aplinkybė, kad kitÄ dienÄ po įvykio K. N. buvo nustatytas girtumas, niekaip negali patvirtinti aplinkybės, kad ir įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad vartojo alkoholį po įvykio, nes jam skaudėjo akį. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s ir nekito tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek nagrinėjant bylÄ teisme. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė M.

G. veikoje jokių bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo požymių bei konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo dviejų smÅ«gių sudavimÄ , konstatuotina, kad M. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, nustatant tokias veikos padarymo aplinkybes, t. y., kad jis 2014-08-30, apie 17.03 val. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į parduotuvę „Ž.“ lauko durų iÅ¡ asmeninių paskatų tyčia sudavė K. N. vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , įėjo į parduotuvę „Žibutė“ ir parduotuvės patalpose tyčia sudavė K.

N. vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį ir ne mažiau kaip tris smÅ«gius rankomis į veido sritį, tokiais veiksmais dėl kraujosruvų odoje ir poodyje deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imo, kraujosruvos akies obuolio junginėje, kraujo iÅ¡siliejimo į priekinę deÅ¡inės akies kamerÄ , lęšiuko panirimo, tinklainės kraujosruvos, gyslainės plyÅ¡imo padarė nukentėjusiajam K. N. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl padaryto sužalojimo regėjimo aÅ¡trumo deÅ¡ine akimi sumažėjimo iki 0,03 nukentėjusysis K.

N. prarado 30 procentų bendrojo darbingumo.Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino tik vieno smÅ«gio sudavimÄ nukentėjusiajam, tačiau nuo pat teisminio bylos nagrinėjimo pradžios pripažino konfliktavęs su nukentėjusiuoju ir sudavęs jam penkis smÅ«gius į veidÄ . Tai, kad nuteistasis savo veiksmus vertina kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, nepaneigia fakto, kad kvalifikacijai svarbias objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes jis pripažino. Dėl bausmės.Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyrė M.

G. bausmę. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai taikė BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas ir nors motyvuose pasisakė, jog yra visos sÄ lygos paskirti mažesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, tačiau bausmę paskyrė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Taip pat pažymėtina, jog teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmė vykdymÄ , netinkamai taikė BK 75 straipsnio 2 dalį ir nuteistajam nepaskyrė nei minėtame straipsnyje imperatyviai numatytų įpareigojimų, nei BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje taip pat keistinas.

Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).Skirdama bausmę M.

G. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų baigtÄ nusikaltimÄ , tačiau jis teisiamas pirmÄ kartÄ , yra jaunas, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, savo noru atlygino padarytÄ turtinę žalÄ , kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, taip pat į tai, kad M. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys bei nuteistasis prisipažįsta kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo padarytas nusikaltimas nebuvo jo ankstesnio gyvenimo bÅ«do ar elgesio pasekmė, todėl M.

G. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Teisėjų kolegija mano, kad tokia bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis K.

N. 2015 m. gegužės 15 d. mirė (b. l. 179), t. y. pradinis ieškovas K. N. pasitraukė iš proceso (fizinio asmens mirtis). Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja procesinių teisių perėmimo klausimų, todėl šiems procesiniams teisiniams santykiams taikytinos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnis). Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai:

a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos;

b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Taigi, procesinių teisių perėjimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis. Jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, nebus galima perimti ir atitinkamų procesinių teisių bei pareigų. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Vadinasi, iÅ¡ proceso pasitraukus civiliniam ieÅ¡kovui, turinčiam turtinio pobÅ«džio reikalavimo teisę, kuri neatsiejamai susijusi su jo asmeniu, procesinių teisių perėmimas kitam asmeniui CPK 48 straipsnio prasme negalimas, jeigu kitaip nebus numatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-134/2010).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ M. G. nukentėjusiajam K. N. priteisė 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-134/2010 pažymėjo, jog teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobÅ«dį ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių.

Kadangi Å¡i reikalavimo teisė neatskiriamai susijusi su neturtinę žalÄ patyrusio nukentėjusiojo asmeniu, vadovaujantis anksčiau aptartomis civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normomis, procesinių teisių perėmimas negalimas, todėl teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas, nutraukiant procesÄ dėl tokios žalos atlyginimo, o apeliacinių skundų argumentai dėl civilinio ieÅ¡kinio paliekami nenagrinėti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : nuteistojo M.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendį pakeisti:M. G. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti dėl to, kad jis 2014-08-30, apie 17.03 val. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į parduotuvę „Ž.“ lauko durų iÅ¡ asmeninių paskatų, tyčia sudavė K. N. vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , įėjo į parduotuvę „Ž.“ ir parduotuvės patalpose, tyčia sudavė K.

N. vienÄ smÅ«gį ranka į apatinį žandikaulį ir ne mažiau kaip tris smÅ«gius rankomis į veido sritį, tokiais veiksmais dėl kraujosruvų odoje ir poodyje deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imo, kraujosruvos akies obuolio junginėje, kraujo iÅ¡siliejimo į priekinę deÅ¡inės akies kamerÄ , lęšiuko panirimo, tinklainės kraujosruvos, gyslainės plyÅ¡imo padarė nukentėjusiajam K. N. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl padaryto sužalojimo regėjimo aÅ¡trumo deÅ¡ine akimi sumažėjimo iki 0,03, nukentėjusysis K.

N. prarado 30 procentų bendrojo darbingumo, ir skirti M. G. laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant M. G. tęsti darbÄ , dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Nutraukti procesÄ dėl neturtinės žalos K. N. atlyginimo.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo. Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             Danutė Giačaitė                           Kęstutis Dargužis