Legislator Case Law & Legislation
d011a895-d79e-4b80-9f8e-b8d792ba271f AI generated

d011a895-d79e-4b80-9f8e-b8d792ba271f · Kauno apylinkės teismas

Case Number d011a895-d79e-4b80-9f8e-b8d792ba271f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V., jo atstovui advokatui R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Å . (nepilnamečio A. Å . įstatyminio atstovo) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui J. V. dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas R. Å . patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. 600 Eur dydžio neturtinę žalÄ nepilnamečiui A. Å ., gim. 2011 m. sausio 18 d., nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teise naudos vaiko atstovas pagal įstatymÄ R.

Legislator headnote

AI generated

d011a895-d79e-4b80-9f8e-b8d792ba271f · Kauno apylinkės teismas: Jis pats tiksliai negali pasakyti, nes laikė vaikÄ , į kurį buvo sutelktas visas dėmesys. Vaikas į namus grįžo apsiverkęs ir pasakė, kad įkando Å¡uo. Jam atsakovo kaimynai parodė, kas yra Å¡uns Å¡eimininkai. Vaikas jam pasakė, kad atsakovas po įvykio sėdo su Å¡uniu į automobilį ir iÅ¡važiavo. Jis su vaiku nuvyko į priimamÄ jį. Po to kreipėsi į policijÄ . Atsakovas J. V. su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jį visiÅ¡kai atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį jis nurodė, kad jame nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡uns įkandimu A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=ACB25848-6000-4059-AEA9-AB86F9AFB79C">Nr.2-54</a>13\97Civilinė byla Nr. 2-11512-559/2018 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00567-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.2.6.10.2.4.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieškovui R. Š., jo atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, atsakovui J.

V., jo atstovui advokatui R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Å . (nepilnamečio A. Å . įstatyminio atstovo) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui J. V. dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas R. Å . patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. 600 Eur dydžio neturtinę žalÄ nepilnamečiui A. Å ., gim. 2011 m. sausio 18 d., nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teise naudos vaiko atstovas pagal įstatymÄ R.

Š., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovas atsisakė patikslinto ieškinio dalyje dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 600 Eur iki 300 Eur (b. l. 75), taip pat atsisakė savo pradiniame ieškinyje reikšto reikalavimo priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ieškovui R. Š. (b. l. 76). Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad J. V. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda už tai, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 19.00 val.

Jonavos mieste, prie Chemikų g. 29 namo trečios laiptinės, jam priklausantis ir jo vedamas šuo įkando mažamečiui A. Š. į kairės kojos šlaunį, . y. padarė žalos mažamečio A. Š. sveikatai. 2018 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėtas teismo nutarimas paliktas nepakeistas. Dėl sužalojimų buvo kreiptasi į medikus, nurodant sužalojimų priežastį, A. Š. suteikta pirmoji pagalba, jis paskiepytas nuo pasiutligės. Administracinių nusižengimų bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad galimai pats nepilnametis A.

Å . iÅ¡provokavo tokį atsakovo Å¡uns elgesį. Atsakovas pripažino, kad yra Å¡uns savininkas. Todėl spręstina, kad bÅ«tent atsakovas yra atsakingas už jo Å¡uns padarytÄ Å¾alÄ , kadangi jis netinkamai vykdė Å¡uns priežiÅ«rÄ , nesilaikė GyvÅ«nų laikymo taisyklių reikalavimų, todėl atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti, kad gyvÅ«no (Å¡iuo atveju - Å¡uns) laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, ignoravo teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų laikymÄ , reikalavimus ir leido kilti tokiai situacijai, kurios metu dėl atsakovui priklausančio Å¡uns buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis ir sužalojimai mažamečiui A.

Š.. Akivaizdu, kad atsakovas, neužtikrindamas tinkamos priežiūros ir laikymo savo šuniui, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nenumatė neigiamų pasekmių, nors turėjo ir privalėjo jas numatyti. Yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (prieš vedant šunį neuždėjo antsnukio ar tiesiog, įleidžiant šunį per laiptinės duris priekyje savęs, jo neprilaikė itin sutrumpintu pavadėliu dėl galimų netikėtumų atidarius laiptinės duris, t. y. neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams) ir A.

Å . sukeltos žalos (neturtinės). Atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Atsakovas, bÅ«damas mažametį užpuolusio ir apkandžiojusio Å¡uns valdytoju (savininku), nepasirÅ«pino pakankama Å¡io Å¡uns priežiÅ«ra, dėl to vaikas buvo Å¡uns apkandžiotas, taip padarant jam žalÄ . Atsakovo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių byloje nebuvo nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Å . buvo sužalota tokia vertybė, kaip sveikata.

VšĮ Jonavos ligoninė informacija nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. 19.37 val. A. Å . atvyko į skubios pagalbos skyrių, diagnozuota Å¡launies žaizda, Dgn. S71.1; suteikus bÅ«tinÄ jÄ med. pagalbÄ , buvo iÅ¡leistas į namus. IeÅ¡kovas sÅ«nų vežė su automobiliu į VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro priėmimo skyrių. Ten gydytojai nepilnamečiui suteikė bÅ«tinÄ jÄ medicininę pagalbÄ ir paskiepijo nuo pasiutligės. Po to dar keturis kartus ieÅ¡kovui su vaiku teko vykti į ligoninę skiepytis nuo pasiutligės. Kad žaizda greičiau gytų ir vaikui mažiau skaudėtų, ieÅ¡kovas pirko vaistus: vandenilio peroksidÄ , Bepanthen tepalÄ , raminamos mikstÅ«ros, kad vaikas važiuotų bei jam bÅ«tų lengviau kęsti skausmÄ , pirko žaislus.

J. V. buvo informuotas dėl Å¡uns įkandimo ieÅ¡kovo sÅ«nui, tačiau jo sutuoktinė neparodė ieÅ¡kovui dokumentų, pagrindžiančių, kad Å¡uo paskiepytas nuo pasiutligės, nors galėjo tai padaryti. Å uns padaryta žaizda Å¡iuo metu yra sugijus, tačiau liko randas bei neturtinės pasekmės visam gyvenimui. A. Å . po Å¡uns įkandimo buvo be galo psichologiÅ¡kai palaužtas. Akcentuotina, kad kaip paaiÅ¡kino berniukas, Å¡uo norėjo kasti dar kartÄ , laimei, to buvo iÅ¡vengta. Atsirado nuolatinė baimė Å¡unims, nesaugumo jausmas.

Vaikas po įvykio sunkiai užmigdavo, o užmigęs sapnavo blogus sapnus. Vaikas ėmė bijoti visų Å¡unų, nors iki tol Å¡unis labai mylėjo. Praėjus beveik metams laiko po įvykio, baimė niekur nedingo. Ar baimė Å¡unims iÅ¡liks visÄ gyvenimÄ , gali paaiÅ¡kėti tik ateityje, iki Å¡iol vaikas bijo vaikščioti lauke, nors ir eina į kiemÄ , tačiau nuolat bijo, kad nebÅ«tų užpultas Å¡uns, slepiasi, kartais grįžta namo anksčiau. A. Å . iki Å¡iol lankosi pas psichologÄ dėl patirtų iÅ¡gyvenimų.

Berniukui liko nedidelis randas ant Å¡launies, kuris yra aiÅ¡kiai matomas ir nuolat primena vaikui patirtÄ skausmÄ ir iÅ¡gÄ stį. Vaikas buvo priverstas net penkis kartus skiepytis nuo pasiutligės. A., kaip ir dauguma vaikų, labai bijo skiepų ir patyrė baimę ir skausmÄ kiekvienÄ kartÄ skiepijantis. Po Å¡ių skiepų, vaikÄ sunku įkalbėti skiepytis ir nuo kitų ligų, nors iki tol tiek nebijodavo. Å uns savininkas atsakovas J. V. iki Å¡iol nei ieÅ¡kovo, nei jo nepilnamečio sÅ«naus A. Å ., nėra atsiprašęs, nėra siÅ«lęs bent iÅ¡ dalies atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Mano, kad 600 Eur neturtinės žalos dydis bent iÅ¡ dalies kompensuos A. Å . patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei patirtÄ fizinį skausmÄ . Teismo posėdyje ieÅ¡kovas R. Å . papildomai paaiÅ¡kino, kad pas psichologÄ jie kreipėsi vėliau, nes tikėjosi, kad vaikui stresas praeis savaime ir neprireiks psichologo pagalbos. Å iuo metu vaikas ypatingai bijo didelių Å¡unų, mažų Å¡unų jau nevengia. Psichologas patarė jiems patiems su vaiku užsiimti namie. Gydytojai, suteikdami vaikui medicininę pagalbÄ , iÅ¡valė žaizdÄ , stabdė kraujavimÄ .

Jis pats tiksliai negali pasakyti, nes laikė vaikÄ , į kurį buvo sutelktas visas dėmesys. Vaikas į namus grįžo apsiverkęs ir pasakė, kad įkando Å¡uo. Jam atsakovo kaimynai parodė, kas yra Å¡uns Å¡eimininkai. Vaikas jam pasakė, kad atsakovas po įvykio sėdo su Å¡uniu į automobilį ir iÅ¡važiavo. Jis su vaiku nuvyko į priimamÄ jį. Po to kreipėsi į policijÄ . Atsakovas J. V. su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jį visiÅ¡kai atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį jis nurodė, kad jame nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡uns įkandimu A.

Š. buvo padaryta žaizda, kuriai sugijus liko randas. Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Žaizda yra apibrėžiama kaip odos ir gleivinės dangos vientisumo pažeidimas, kuris kartais susijęs ir su gilesnių audinių sužalojimu ar kūno ertmių atvėrimu. Tuo tarpu iš paties ieškovo pateikto 2017 m. rugsėjo 25 d. VŠĮ Jonavos ligoninės paciento apžiūros- gydymo lapo matyti, kad A. Š. buvo konstatuota tik 4 cm x 4 cm dydžio hematoma. Randai - tai odos dariniai, atsirandantys gyjant odos pažeidimui, o juos suformuoja jungiamasis audinys bei kraujagyslės. Randas susidaro tuomet, kai odoje gyja žaizdos, atsiradusios dėl traumų, ligos, po operacijos, po vėjaraupių nuo spuogų ir pan.

Akivaizdu, kad gyjant hematomai (mėlynei), joks randas objektyviai susidaryti negali. IeÅ¡kinyje teigiama, kad atsakovo žmona (V. V.) atsisakė parodyti Å¡uns skiepų dokumentus. Atsakovo žiniomis, tokia informacija neatitinka tikrovės. Atsakovui priklausantis Å¡uo yra vakcinuotas privaloma tvarka, ir slėpti tai patvirtinančius dokumentus nebÅ«tų jokio tikslo. Be to, dar į ieÅ¡kinyje minimÄ administracinio nusižengimo bylÄ buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 28 d. Pasiutligės epizootinio tyrimo aktas, kuriame pažymėta, jog atsakovo Å¡uo yra kliniÅ¡kai sveikas ir jo pasiutligės vakcinacija yra galiojanti.

IeÅ¡kinio teiginiai apie A. Å . patirtÄ neturtinę žalÄ yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir prieÅ¡taringi. Buvo konstatuota tik viena hematoma, duomenų apie rimtus sužalojimus ir liekamuosius reiÅ¡kinius byloje nėra. Maža to, 2017 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu pats A. Å . nurodė, kad po įkandimo jis iÅ¡sigando, bet neverkė. Kaip jau buvo minėta Å¡iame atsiliepime, atsakovo Å¡uo yra nustatyta tvarka vakcinuotas, sveikas, ieÅ¡kovas apie tai žinojo, dėl ko skiepyti A. Å . nebuvo jokio poreikio.

Elgtis prieÅ¡ingai buvo ieÅ¡kovo pasirinkimas, todėl tai negali bÅ«ti priežastimi priteisti didesnį žalos atlyginimÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. Å . bÅ«tų patyręs ilgalaikius iÅ¡gyvenimus ar pan. PrieÅ¡ingai – 2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jo sÅ«nus pas psichologus nesilanko. Taigi, neturtinės žalos faktas nėra įrodytas, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. Net jei bÅ«tų nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis negalėtų bÅ«ti laikomas protingu, pagrįstu ir turėtų bÅ«ti mažinamas.

BÅ«tina pastebėti, kad teismų praktikoje už Å¡uns įkandimu padarytus sužalojimus yra priteisiamos ženkliai mažesnės, nei praÅ¡o ieÅ¡kovas, sumos neturtinei žalai atlyginti. Jei bÅ«tų nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, atsakovas praÅ¡ytų priteistinÄ Å¾alos dydi sumažinti, atsižvelgiant į teismų praktikÄ . Atsakovas J. V. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ įvykio vietos niekur nebėgo, o pats ieÅ¡kojo to vaiko, nes vaikai iÅ¡silakstė.

Atsakovo atstovas advokatas R. K. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pirminiame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kino, jog Å¡uo vaikÄ sukandžiojo, patikslintame ieÅ¡kinyje teigė, kad tik įkando, o po to pripažino, kad buvo tik nubrozdinimas. Nubrozdinimas nėra įkandimas. Jokio sunkaus sužalojimo padaryta nebuvo, nes buvo suleisti tik Å¡aldantys vaistai. Pateikta nuotrauka buvo padaryta 2018 m. sausio 18 d., todėl nėra aiÅ¡ku, ar Å¡iuo metu yra iÅ¡likę liekamieji reiÅ¡kiniai - randas. Abejoja, ar toks sužeidimas gali sukelti kokius nors iÅ¡gyvenimus.

GyvÅ«nas buvo sveikas ir paskiepytas, sutinka, kad pirminis skiepas galėjo bÅ«ti reikalingas, bet administracinėje byloje buvo informacija, kad gyvÅ«nas paskiepytas, todėl nebuvo bÅ«tinybės vaikÄ skiepyti kelis kartus. Pažeidimas administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytas, tačiau nebuvo nustatyta, koks buvo padarytas sužalojimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad vizitai pas psichologÄ prasidėjo po teismo posėdyje užduoto klausimo, ar vaikas lankosi pas psichologus. Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad ji yra medicinos psichologė.

Ä® jÄ kreipėsi ieÅ¡kovas su vaiku 2018 m. gegužės 28 d. konsultacijos, nes kaip nurodė ieÅ¡kovas daugiau kaip prieÅ¡ pusę metų vaikas buvo iÅ¡gÄ sdintas Å¡uns ir Å¡iuo metu baimė Å¡unims yra iÅ¡likusi. Konsultacijų buvo penkios, paskutinė – liepos 5 d. Toliau tėvams buvo duotos rekomendacijos kaip toliau elgtis. Konsultacijų metu buvo bandoma sunormalizuoti vaiko reakcijÄ Ä¯ Å¡unis, kad nejaustų įtampos, didelio nerimo ir baimės Å¡unims. Kitų nusiskundimų nebuvo. Vaikas patvirtino baimę Å¡unims, kad susitikus gatvėje Å¡unį, jis iÅ¡sigÄ sta ir bijo pro jį praeiti.

Po konsultacijų tėvai patvirtino, kad situacija pagerėjo. Jiems buvo pasiūlyta kreiptis pakartotinai, jeigu situacija nesikeis ar pablogės. Pradžioje buvo bendraujama su tėvais, po to - su vaiku. Panašiais atvejais pasekmės būna įvairios, nes priklauso nuo to, koks tas sukrėtimas buvo, bet tai reikia žiūrėti iš karto, o po laiko nustatyti sunku. Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas atėjo pas juos su vaiku 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 8 val. vakaro ir pasakė, kad jų šuo įkando vaikui.

VaikÄ ji pažinojo, jis pastoviai laikÄ leido jų laiptinėje. Vaikas nebuvo apsiverkęs ar apsiaÅ¡arojęs. Parodė jai kojÄ ir ji pamatė tik mėlynę. IeÅ¡kovas paklausė, ar Å¡uo paskiepytas, ji patvirtino, kad taip ir pasakė, kad gali parodyti skiepų pasÄ . IeÅ¡kovas į tai nieko nepasakė. Po to ieÅ¡kovas pasakė, kad galimai kreipsis į policijÄ . Vaikas pasakė, kad jis nelindo prie Å¡uns. Ir po įvykio vaikas kaip ir anksčiau lakstė jų kieme ir bÅ«davo laiptinėje. Ji matydavo, kaip vaikas kieme lakstė Å¡alia kito Å¡uns (kuris bėgiojo laisvas ir nepririÅ¡tas) ir nevengė jo.

Be to jai vedant savo šunį, tas pats vaikas buvo prie jų priėjęs ir bendravo. Mano, kad ieškovas meluoja. Šuo yra Australų aviganis, vedžioja jį be antsnukio, nes jis niekada nėra nieko užpuolęs. Šuo visada vedžiojamas tvarkingai. Ieškovas dažnai su šuniu būna kieme, kuriame bėgioja ir žaidžia A., kuris nerodo jokios baimės. Vaiko elgesys po įvykio visiškai nepasikeitė, po įvykio jis net prieidavo prie jų automobilio, kuriame sėdėjo šuo, ir jį rodė draugams.

Teismas k o n s t a t u o j a: Šioje byloje ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti jam 50 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jo nepilnamečiui sūnui A. Š. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Paskutiniame teismo posėdyje ieškovas atsisakė savo pradinio ieškinio reikalavimų ir patikslinto ieškinio dalyje dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, palaiko ieškinį dalyje dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio proceso Å¡alių teisės ir pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta ieÅ¡kovo teisė pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡io Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovas paskutiniame teismo posėdyje sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ t. y. sumažino praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Visos pirmiau paminėtos ieÅ¡kovo procesinės teisės yra savarankiÅ¡kos viena kitos atžvilgiu ir pasinaudojimas jomis sukelia skirtingus procesinius padarinius.

IeÅ¡kinio reikalavimo sumažinimas nėra nei ieÅ¡kinio dalyko (ieÅ¡kovo reikalavimo) keitimas, nes iÅ¡lieka praÅ¡ymas priteisti pinigus, nei ieÅ¡kinio (materialiojo teisinio reikalavimo) atsisakymas, nes civilinė byla nėra nutraukiama ir jos nagrinėjimas tęsiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-271-186/2016). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimo sumažinimas reiÅ¡kia, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus privalo spręsti, ar bylos medžiagos pakanka priteisti jau ne 600 Eur, o 300 Eur neturtinę žalÄ , todėl patikslinto ieÅ¡kinio atsisakymo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas nespręstinas.

Atsižvelgiant į tai, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir šio reikalavimo patikslintame ieškinyje nebepalaikė, šioje dalyje ieškinio atsisakymas yra priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Byla nagrinėjama patikslinto ieškinio sumažinto reikalavimo priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti atžvilgiu. Šalių paaiškinimais, šioje byloje esančiais bei administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val.

Jonavos mieste prie (duomenys neskelbtini), mažamečiui A. Å . į kairę kojÄ Ä¯kando Å¡uo, kurio savininkas atsakovas. Nuvykus į medicinos įstaigÄ priėmimo skyriuje buvo nustatytas vaikui kairės kojos sužalojimas. Administracinio nusižengimo byloje apklaustas A. Å . paaiÅ¡kino, jog pro atsidariusias laiptinės duris iÅ¡bėgęs Å¡uo iÅ¡karto puolė ant jo ir vienÄ kartÄ Ä¯kando vaikui į kairę kojÄ virÅ¡ kelio, Å¡uo norėjo kasti ir antrÄ kartÄ , bet jį vedęs vyras atitraukė jį ir nuėjo link automobilio, kuriuo iÅ¡važiavo.

Nukentėjusysis atpažino Å¡uniukÄ iÅ¡ J. V. žmonos pateiktos nuotraukos. IÅ¡ VšĮ Jonavos ligoninės pateiktos informacijos administracinio nusižengimo byloje (adm. b. l.

12) nustatyta, kad vaikui buvo diagnozuota šlaunies žaizda (S71.1), jam suteikta būtinoji medicininė pagalba ir jis išleistas į namus, o šioje byloje pateikta informacija iš VšĮ Jonavos ligoninės nustatyta kad, diagnozė buvo patikslinta - nustatytas kairės šlaunies nubrozdinimas (S70.81) (b. l. 70). Iš VšĮ Jonavos PSPC pateiktos informacijos (b. l.

2) nustatyta, kad vaikui buvo pradėta vakcinacija nuo pasiutligės, skiepytas penkis kartus. Atsakovas savo kaltės nepripažino, paaiÅ¡kino, jog Å¡unį vedėsi pririÅ¡tÄ pavadėliu be antsnukio, pačio fakto dėl Å¡uns įkandimo jis nematė, nors vaikai tÄ sakė, tačiau kur įkando jam neparodė. Atsakovo atžvilgiu 2017 m. spalio 12 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 61ANP-122776743-17 (adm. b. l. 1), o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A.13.-340-217/2017 atsakovas buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda.

Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovo vedamas Å¡uo sužalojo vaikÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta medikų informacija, nukentėjusio vaiko bei jo tėvo parodymais. Å uo buvo vedamas nesilaikant GyvÅ«nų laikymo gyvenamojoje vietovėje taisyklių, o pro duris iÅ¡leistas neįsitikinus, kad jis nekels grėsmės žmonėms ar nepadarys žalos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjo mažametis vaikas, kuriam ne tik konstatuota Å¡launies žaizda, tačiau vaikas patyrė iÅ¡gÄ stį dėl gyvÅ«no agresijos.

Vertinant tai, kad J. V. Å¡unį vedėsi iÅ¡ daugiabučio namo laiptinės be antsnukio, jis turėjo bÅ«ti pakankamai atsargus, kad jo vedamas Å¡uo nesukeltų pavojaus kitiems asmenims vieÅ¡oje vietoje, prieÅ¡ vedantis uždėti antsnukį ar tiesiog, leidžiant Å¡unį per laiptinės duris priekyje savęs, jį prilaikyti itin sutrumpintu pavadėliu dėl galimų netikėtumų atidarius laiptinės duris. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡unį vedėsi neužtikrinęs, kad Å¡uo nesukels grėsmės žmonėms ir nesutrumpinęs pavadėlio, t. y. nebuvo pakankamai atsargus, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas vertintas kaip padarytas dėl neatsargumo (nerÅ«pestingumo) (ANK 9 str. 3 d.).

Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Ä®statyme nurodoma, kad sveikatos sužalojimo atveju atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvÅ«nų (Å¡unys priskiriami naminiams gyvÅ«nams) padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo.

Å iuo atveju tai, kad atsakovo Å¡uo įkando mažamečiui A. Å . ir kad atsakovas yra atsakingas už jo žinioje buvusio Å¡uns padarytÄ Å¾alÄ , patvirtina aukščiau minėtas atsakovo nubaudimo administracine tvarka faktas, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovas, bÅ«damas vaikÄ užpuolusio Å¡uns valdytojas (savininkas), nepasirÅ«pino pakankama Å¡io Å¡uns priežiÅ«ra, dėl to vaikas buvo Å¡uns užpultas, jam padarytas kairės Å¡launies nubrozdinimas, taip padarant jam žalÄ .

Nei administracinių nusižengimų byloje, nei Å¡ioje byloje atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad žala galimai buvo padaryta dėl nuketėjusio vaiko tyčios ar didelio neatsargumo, t. y. kad pats vaikas tyčia iÅ¡provokavo tokį Å¡uns elgesį. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir padarytÄ Å¾alÄ Å¡iuo atveju sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, ieÅ¡kovas, kaip įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas, turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo sukelta atsakovo valdomam Å¡uniui užpuolus ir sužalojus vaikui sveikatÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos ir nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovui atsakomybė negalėtų bÅ«ti taikoma ar jis bÅ«tų atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnis, 6.267 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (Å¡iuo atveju atsakovas) privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Å io straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kos žalos atlyginimo principÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia ji bÅ«tų jam nesant sužalotam. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl Å¡uns užpuolimo mažamečiui A. Å . neabejotinai buvo sužalota sveikata ir padaryta neturtinė žala. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertindamas neturtinės žalos pasekmes, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nustatyta, kad dėl Å¡uns užpuolimo mažamečiui A. Å . buvo padarytas kairės Å¡launies nubrozdinimas (4cm x 4cm dydžio hematoma) (b. l. 3), vaikui buvo suteikta vienkartinė medicininė pagalba: paskiepytas nuo pasiutligės ir suleisti Å¡aldantys vaistai nuo skausmo.

VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus paciento apžiūros – gydymo lape (b. l.

3) nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaikui buvo padaryta kÄ stinė ar plėštinė žaizdos, sukeliančios kraujavimÄ ir paliekančios ilgalaikius randus ar kitas sunkias pasekmes, todėl ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad nors žaizda yra sugijusi, tačiau liko randas bei neturtinės pasekmės visam gyvenimui, yra nepagrįstos. IeÅ¡kovo pateikta fotonuotrauka (b. l.

23) taip pat nepatvirtina likusio rando buvimo fakto. Å iuo atveju teismas sutinka su atsakovo paaiÅ¡kinimu, kad randai yra daugiau žaizdų padariniai ir abejotina, kad po padaryto nubrozdinimo (hematomos) galėjo susidaryti ženklus randas, kuris gali likti visam gyvenimui ir dėl kurio tiek Å¡iuo metu, tiek ateityje vaikas gali patirti tam tikrus nepatogumus, bei kuris akivaizdžiai galėtų priminti vaikui patirtÄ skausmÄ bei iÅ¡gÄ stį. Vertinant sužalojimo pobÅ«dį, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra konkrečių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad po suteiktos pirmos medicininės pagalbos buvo tęsiamas gydymas medicinos įstaigoje, iÅ¡skyrus vakcinacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad sužalojimas nebuvo sunkus, padarytas sužalojimas buvo apdorotas medikamentais, tvarstyti ir siÅ«ti žaizdų nereikėjo, nubrozdinimas buvo gydomas namuose gydomaisiais tepalais.

Kaip jau minėta, aplinkybė, kad po įvykio vaiko kairėje Å¡launyje bÅ«tų likęs randas, nenustatyta. Taigi nukentėjusiajam dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pasireiÅ¡kusios fizinio pobÅ«džio neturtinės žalos pasekmės (skausmas ir nepatogumai) nelaikytinos esminėmis ir sunkiomis. Dėl Å¡uns įkandimo vaikas buvo vakcinuotas, skiepytas 5 kartus, kas įprastai yra laikoma skausminga procedÅ«ra, todėl Å¡iuo atžvilgiu teismas pripažįsta, kad vaikas patyrė papildomÄ fizinį skausmÄ .

Kita vertus bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo Å¡uo - australų aviganis yra daugiau kaip dviejų metų amžiaus, registruotas, vakcinuotas nuo pasiutligės ir kt. susirgimų, reguliariai prižiÅ«rimas veterinarijos gydytojo (adm. b. l. 13-16); po įvykio atliktos apžiÅ«ros metu gyvÅ«no elgesio pakitimai nenustatyti (b. l. 17-18). IeÅ¡kovas administracinio nusižengimo byloje ir Å¡ioje byloje pripažino, kad atsakovo sutuoktinė V. V. informavo jį, jog Å¡uo yra vakcinuotas, administracinio nusižengimo byloje tai patvirtinantys duomenys yra pateikti, žalÄ padaręs Å¡uo yra identifikuotas (žinomas), todėl Å¡iuo atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui pareikalavus Å¡uns vakcinacijÄ patvirtinančių dokumentų iÅ¡ atsakovų, buvo galima iÅ¡vengti papildomo vaikui skausmo sukėlimo bent dėl paskutinių keturių skiepų (nes pirmasis skiepas buvo padarytas tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ ).

Liudytoja V. V. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas teiravosi jos ar Å¡uo yra vakcinuotas, ji šį faktÄ patvirtino, tačiau ieÅ¡kovas neprašė ir nereikalavo jos pateikti tai patvirtinančių dokumentų, kurie po to buvo pateikti administracinio nusižengimo byloje. Jonavos psichikos sveikatos centro Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenimis (b. l. 63, 64) nustatyta, kad nukentėjusio vaiko tėvai kreipėsi į psichologę, kuri suteikė penkias konsultacijas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja medicinos psichologė R. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ tėvų ir vaiko papasakotų įvykio aplinkybių bei apibÅ«dintos vaiko psichologinės bÅ«klės, ji sužinojo, jog daugiau kaip prieÅ¡ pusę metų vaikas buvo iÅ¡gÄ sdintas Å¡uns ir Å¡iuo metu baimė Å¡unims yra iÅ¡likusi. Penkių konsultacijų pakako, toliau tėvams buvo duotos rekomendacijos kaip elgtis. Konsultacijų metu buvo bandoma sunormalizuoti vaiko reakcijÄ Ä¯ Å¡unis, kad nejaustų įtampos, didelio nerimo ir baimės Å¡unims.

Kitų nusiskundimų nebuvo. Vaikas patvirtino baimę Å¡unims, kad susitikus gatvėje Å¡unį, jis iÅ¡sigÄ sta ir bijo pro jį praeiti. Po konsultacijų tėvai patvirtino, kad situacija pagerėjo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaikui bÅ«tų nustatytas potrauminio streso ar kitoks psichologinis sutrikimas (F43.1), pasireiÅ¡kiantis iÅ¡likusia Å¡unų baime, pastangomis iÅ¡vengti susidÅ«rimo su Å¡unimis, atsiradusiu nesaugumo jausmu, miego sutrikimais ir neramiais sapnais.

Tęstinis psichologinis stebėjimas Å¡iuo atveju nebuvo paskirtas, psichoterapinis gydymas netaikytas, t. y. pakako penkių psichologo konsultacijų. Liudytojos ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad Å¡iuo metu vaikas psichologo nėra konsultuojamas ir duomenų apie tai, kad patirto streso pasekmės (liekamieji reiÅ¡kiniai) pasireiÅ¡kia Å¡iuo metu, byloje nėra. Vertinant vaiko patirto streso įtakÄ jo psichologinei bÅ«klei, svarbu pažymėti, kad į psichologÄ konsultacijai ieÅ¡kovas su vaiku kreipėsi jau iÅ¡kėlus ir pradėjus nagrinėti Å¡iÄ bylÄ teisme (byla iÅ¡kelta 2018 m. kovo 30 d.), t. y. po įvykio praėjus aÅ¡tuoniems mėnesiams, todėl darytina iÅ¡vada, kad vaiko patirtas stresas, jo iÅ¡gÄ stis ir baimė Å¡unims iÅ¡ karto po įvykio galimai nebuvo tokie ryÅ¡kÅ«s, kad rÅ«pestingi tėvai laikytų bÅ«tina psichologo konsultacijÄ .

Kaip teismo posėdyje paaiškino liudytoja R. K. panašiais atvejais pasekmės būna įvairios, priklausomai nuo sukrėtimo pobūdžio, bet tai galima objektyviai vertinti iš karto po žalos padarymo, o praėjus aštuoniems mėnesiams nustatyti, ar sukrėtimas buvo sunkus, sukeliantis tam tikras pasekmes su liekamaisiais reiškiniais vaiko psichikai, yra sunku. Ieškovas nurodo, kad vaikas po įvykio sunkiai užmigdavo, o užmigęs sapnavo blogus sapnus. Vaikas ėmė bijoti visų šunų, nors iki tol šunis labai mylėjo.

Å iuo atveju liudytoja medicinos psichologė R. K. patvirtino tik iÅ¡likusiÄ vaiko baimę Å¡unims, teismo posėdyje ji paaiÅ¡kino, kad jokių kitų nusiskundimų nebuvo, t. y. Å¡iuo atveju laikytinos neįrodytomis ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog vaikas sunkiai užmiega, o užmigęs sapnuoja blogus sapnus ar kitaip pasikeitė jo elgesys (iÅ¡skyrus baimę Å¡unims). Liudytoja V. V. teismo posėdyje bandė paneigti ir iÅ¡likusiÄ vaiko baimę Å¡unims, paaiÅ¡kindama, kad ji pati matė A. Å . kieme žaidžiantį su kitais vaikais arti kieme buvusių kitų nepririÅ¡tų Å¡unų, bei kad vaikas po įvykio be baimės buvo priėjęs ir prie atsakovo Å¡uns, tačiau Å¡iuo atveju liudytoja yra atsakovo sutuoktinė ir galimai Å¡uns bendrasavininkė, todėl nepatvirtinus jos nurodytų aplinkybių kitais leidžiamais įrodymais, Å¡ios liudytojos parodymai yra vertinami kritiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į medicinos psichologės paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad po įvykio vaikui ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡likusi baimė dideliems Å¡unims, tačiau Å¡iuo metu padėtis yra pagerėjusi, baimės jausmas galimai yra sumažėjęs arba iÅ¡nykęs, nes pakartotinai psichologo konsultacijos tėvai nesikreipė. Atsižvelgdamas į vaikui padarytÄ sužalojimÄ , jo pobÅ«dį, vaiko amžių (įvykio metu buvo 6 metų ir 9 mėnesių amžiaus), įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, kad dėl Å¡uns užpuolimo mažamečiui vaikui buvo sukeltas dvasinis sukrėtimas ir patirti iÅ¡gyvenimai sukėlė tam tikras dvasinio pobÅ«džio pasekmės (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kurios, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra tiek ypatingai žymios, kad bÅ«tų galima tenkinti ieÅ¡kovo patikslintÄ reikalavimÄ visa apimtimi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Ä®statymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalÄ , o ne nubausti žalÄ padariusį asmenį: žala turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiÅ¡kai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi bÅ«ti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalÄ padariusio asmens – sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010), tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (resitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma bei nurodęs teismo pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į atsakingo asmens kaltę. Atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjęs teismas konstatavo, kad vaikas patyrė ne tik fizinį sužalojimÄ , bet ir patyrė iÅ¡gÄ stį dėl gyvÅ«no agresijos, taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡unį vedėsi neužtikrinęs, kad Å¡uo nesukels grėsmės žmonėms ir nesutrumpinęs pavadėlio, t. y. nebuvo pakankamai atsargus, todėl jo padarytas nusižengimas vertintas kaip padarytas dėl neatsargumo (nerÅ«pestingumo) (CK 6.248 straipsnis).

Aukščiau nustatytos aplinkybės yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinės žalos pasekmių ir jÄ padariusio asmens kaltės kriterijai nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais įstatyme numatytais kriterijais (padarytos turtinės žalos dydis, kuris Å¡iuo atveju galimai nėra didelis nes nereiÅ¡kiamas reikalavimas jį atlyginti, ar žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ir kt.), nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakovas savo atsikirtimuose nenurodė ir teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sunkiÄ turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima papildomai mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog sužalotas buvo mažametis vaikas, į įvykio faktines aplinkybes, į tai, kad vaikui padarytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (neaplikęs didesnių randų, nereikalavęs specialių gydymo priemonių (iÅ¡skyrus vakcinÄ )) , į tai, kad dėl įvykio vaikas patyrė skausmÄ , stresÄ , dėl ko atsirado baimė Å¡unims, į atsakovo kaltę, taip pat į įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. Å . dėl atsakovo Å¡uns užpuolimo buvo padaryta 150 Eur neturtinė žala. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir neįrodyta aplinkybių, dėl kurių priteisiamos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas papildomai (neįrodyta sunki atsakovo turtinė padėtis, nukentėjusiojo asmens, aplinkybė, jog dėl nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių - CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), įgyvendinant įstatyme įtvirtintÄ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), bei atsižvelgus į nukentėjusios asmens amžių (kad tai mažametis vaikas) iÅ¡ atsakovo priteisiama 150 Eur dydžio neturtinė žala.

Å ioje byloje ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 302,50 Eur iÅ¡laidos advokatui už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 77-79), atsakovo turėtos iÅ¡laidos – 1087,50 iÅ¡laidos advokatui už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 41-44, 52-54, 72, 73), iÅ¡ jų – 300 Eur kelionės iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 3 punktas nustato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

Å iuo atveju atsakovÄ atstovavusio advokato darbo vieta yra Vilniuje. Atsakovas bei jo atstovas nemotyvavo advokato iÅ¡ kitos vietos dalyvavimo byloje bÅ«tinumo, Å¡iuo atveju atsakovas, sudarydamas teisinių paslaugų sutartį su advokatu iÅ¡ kitos vietovės, veikė savo rizika, todėl nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas ir vien dėl Å¡ios priežasties Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas turi tekti prieÅ¡ingai Å¡aliai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo turėtos 300 Eur dydžio advokato kelionės iÅ¡laidos paliekamos nepaskirstytos, o pagrįstomis yra laikytinos 787,50 Eur dydžio atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisine pagalba Å¡ioje byloje.

Sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ ir nustatant, kokia dalimi yra patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai, teismas konkrečiu atveju atsižvelgia į pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dį. Nagrinėjamu atveju buvo pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti 600 Eur neturtinę žalÄ , kuris vėliau sumažintas iki 300 Eur, o neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobÅ«džio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, ir Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje.

Teismas pažymi, kad pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o ieÅ¡kovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui neturi esminės reikÅ¡mės pareikÅ¡to reikalavimo dydis (600 Eur) ar jo sumažinimas (iki 300 Eur), nes, kaip jau buvo minėta neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl atsižvelgiant į abiejų Å¡alių nurodytus esminius žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje byloje yra patenkintas 50 proc., atitinkamai atmestų reikalavimų dalis – 50 proc.

Tokiu atveju iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai turėtų bÅ«ti priteista 151,25 Eur ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai – 393,75 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, Å¡iuo atveju tikslinga taikyti iÅ¡ abiejų Å¡alių priteistinų viena kitai bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ (393,75 Eur – 151,25 Eur = 242,50 Eur), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai yra priteistina 242,50 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, iš atsakovo valstybei priteistina 20 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, ir 50 proc. valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 2,26 Eur, iš viso 22,26 Eur (CPK 96 straipsnis). Valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, tenkanti ieškovui neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio, todėl iš ieškovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 140, 259, 260, 263-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Priimti ieÅ¡kovo R. Å . pradinio ieÅ¡kinio (priimto 2018 m. kovo 30 d.) atsakovui J. V. atsisakymÄ dalyje dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminio atstovo R.

Å . a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimui, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui R. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 242,50 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 50 euro centų) po įskaitymo paskaičiuotų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,26 Eur (dvideÅ¡imt du eurus 26 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus apeliaciniu skundu. Teisėja JÅ«ratė Ramanauskienė