d011a895-d79e-4b80-9f8e-b8d792ba271f · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedV., jo atstovui advokatui R. K., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Å . (nepilnameÄio A. Å . įstatyminio atstovo) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui J. V. dÄl neturtinÄs žalos priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : IeÅ¡kovas R. Å . patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. 600 Eur dydžio neturtinÄ Å¾alÄ nepilnameÄiui A. Å ., gim. 2011 m. sausio 18 d., nustatant, kad pinigines lÄÅ¡as uzufrukto teise naudos vaiko atstovas pagal įstatymÄ R.
Legislator headnote
AI generatedd011a895-d79e-4b80-9f8e-b8d792ba271f · Kauno apylinkÄs teismas: Jis pats tiksliai negali pasakyti, nes laikÄ vaikÄ , į kurį buvo sutelktas visas dÄmesys. Vaikas į namus grįžo apsiverkÄs ir pasakÄ, kad įkando Å¡uo. Jam atsakovo kaimynai parodÄ, kas yra Å¡uns Å¡eimininkai. Vaikas jam pasakÄ, kad atsakovas po įvykio sÄdo su Å¡uniu į automobilį ir iÅ¡važiavo. Jis su vaiku nuvyko į priimamÄ jį. Po to kreipÄsi į policijÄ . Atsakovas J. V. su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jį visiÅ¡kai atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį jis nurodÄ, kad jame nurodomos faktinÄs aplinkybÄs neatitinka tikrovÄs. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡uns įkandimu A.
Full text
?CivilinÄ byla <a href="paieska.aspx?card_id=ACB25848-6000-4059-AEA9-AB86F9AFB79C">Nr.2-54</a>13\97CivilinÄ byla Nr. 2-11512-559/2018 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00567-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.2.6.10.2.4.2 (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Jonava Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mų teisÄja JÅ«ratÄ RamanauskienÄ, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. Å ., jo atstovei advokato padÄjÄjai Olitai Remeikei, atsakovui J.
V., jo atstovui advokatui R. K., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Å . (nepilnameÄio A. Å . įstatyminio atstovo) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui J. V. dÄl neturtinÄs žalos priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : IeÅ¡kovas R. Å . patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. 600 Eur dydžio neturtinÄ Å¾alÄ nepilnameÄiui A. Å ., gim. 2011 m. sausio 18 d., nustatant, kad pinigines lÄÅ¡as uzufrukto teise naudos vaiko atstovas pagal įstatymÄ R.
Å ., priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teismo posÄdyje ieÅ¡kovas atsisakÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalyje dÄl 300 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, t. y. sumažino praÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos dydį nuo 600 Eur iki 300 Eur (b. l. 75), taip pat atsisakÄ savo pradiniame ieÅ¡kinyje reikÅ¡to reikalavimo priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ieÅ¡kovui R. Å . (b. l. 76). Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodÄ, kad J. V. Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda už tai, kad 2017 m. rugsÄjo 25 d. apie 19.00 val.
Jonavos mieste, prie Chemikų g. 29 namo treÄios laiptinÄs, jam priklausantis ir jo vedamas Å¡uo įkando mažameÄiui A. Å . į kairÄs kojos Å¡launį, . y. padarÄ Å¾alos mažameÄio A. Å . sveikatai. 2018 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minÄtas teismo nutarimas paliktas nepakeistas. DÄl sužalojimų buvo kreiptasi į medikus, nurodant sužalojimų priežastį, A. Å . suteikta pirmoji pagalba, jis paskiepytas nuo pasiutligÄs. Administracinių nusižengimų bylos nagrinÄjimo metu nebuvo nustatyta, kad galimai pats nepilnametis A.
Å . iÅ¡provokavo tokį atsakovo Å¡uns elgesį. Atsakovas pripažino, kad yra Å¡uns savininkas. TodÄl sprÄstina, kad bÅ«tent atsakovas yra atsakingas už jo Å¡uns padarytÄ Å¾alÄ , kadangi jis netinkamai vykdÄ Å¡uns priežiÅ«rÄ , nesilaikÄ GyvÅ«nų laikymo taisyklių reikalavimų, todÄl atsakovas neįvykdÄ Ä¯statymuose nustatytos pareigos užtikrinti, kad gyvÅ«no (Å¡iuo atveju - Å¡uns) laikymas nekeltų grÄsmÄs žmonių sveikatai, gyvybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, ignoravo teisÄs aktų, reglamentuojanÄių gyvÅ«nų laikymÄ , reikalavimus ir leido kilti tokiai situacijai, kurios metu dÄl atsakovui priklausanÄio Å¡uns buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis ir sužalojimai mažameÄiui A.
Å .. Akivaizdu, kad atsakovas, neužtikrindamas tinkamos priežiÅ«ros ir laikymo savo Å¡uniui, elgÄsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai, nenumatÄ neigiamų pasekmių, nors turÄjo ir privalÄjo jas numatyti. Yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų (prieÅ¡ vedant Å¡unį neuždÄjo antsnukio ar tiesiog, įleidžiant Å¡unį per laiptinÄs duris priekyje savÄs, jo neprilaikÄ itin sutrumpintu pavadÄliu dÄl galimų netikÄtumų atidarius laiptinÄs duris, t. y. neužtikrino, kad Å¡uo nesukels grÄsmÄs žmonÄms ir kitiems gyvÅ«nams) ir A.
Å . sukeltos žalos (neturtinÄs). Atsakovo kaltÄ pasireiÅ¡kÄ tuo, kad jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Atsakovas, bÅ«damas mažametį užpuolusio ir apkandžiojusio Å¡uns valdytoju (savininku), nepasirÅ«pino pakankama Å¡io Å¡uns priežiÅ«ra, dÄl to vaikas buvo Å¡uns apkandžiotas, taip padarant jam žalÄ . Atsakovo atsakomybÄ Å¡alinanÄių aplinkybių byloje nebuvo nenustatyta. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad A. Å . buvo sužalota tokia vertybÄ, kaip sveikata.
VšĮ Jonavos ligoninÄ informacija nustatyta, kad 2017 m. rugsÄjo 25 d. 19.37 val. A. Å . atvyko į skubios pagalbos skyrių, diagnozuota Å¡launies žaizda, Dgn. S71.1; suteikus bÅ«tinÄ jÄ med. pagalbÄ , buvo iÅ¡leistas į namus. IeÅ¡kovas sÅ«nų veÅ¾Ä su automobiliu į VšĮ Jonavos pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centro priÄmimo skyrių. Ten gydytojai nepilnameÄiui suteikÄ bÅ«tinÄ jÄ medicininÄ pagalbÄ ir paskiepijo nuo pasiutligÄs. Po to dar keturis kartus ieÅ¡kovui su vaiku teko vykti į ligoninÄ skiepytis nuo pasiutligÄs. Kad žaizda greiÄiau gytų ir vaikui mažiau skaudÄtų, ieÅ¡kovas pirko vaistus: vandenilio peroksidÄ , Bepanthen tepalÄ , raminamos mikstÅ«ros, kad vaikas važiuotų bei jam bÅ«tų lengviau kÄsti skausmÄ , pirko žaislus.
J. V. buvo informuotas dÄl Å¡uns įkandimo ieÅ¡kovo sÅ«nui, taÄiau jo sutuoktinÄ neparodÄ ieÅ¡kovui dokumentų, pagrindžianÄių, kad Å¡uo paskiepytas nuo pasiutligÄs, nors galÄjo tai padaryti. Å uns padaryta žaizda Å¡iuo metu yra sugijus, taÄiau liko randas bei neturtinÄs pasekmÄs visam gyvenimui. A. Å . po Å¡uns įkandimo buvo be galo psichologiÅ¡kai palaužtas. Akcentuotina, kad kaip paaiÅ¡kino berniukas, Å¡uo norÄjo kasti dar kartÄ , laimei, to buvo iÅ¡vengta. Atsirado nuolatinÄ baimÄ Å¡unims, nesaugumo jausmas.
Vaikas po įvykio sunkiai užmigdavo, o užmigÄs sapnavo blogus sapnus. Vaikas ÄmÄ bijoti visų Å¡unų, nors iki tol Å¡unis labai mylÄjo. PraÄjus beveik metams laiko po įvykio, baimÄ niekur nedingo. Ar baimÄ Å¡unims iÅ¡liks visÄ gyvenimÄ , gali paaiÅ¡kÄti tik ateityje, iki Å¡iol vaikas bijo vaikÅ¡Äioti lauke, nors ir eina į kiemÄ , taÄiau nuolat bijo, kad nebÅ«tų užpultas Å¡uns, slepiasi, kartais grįžta namo anksÄiau. A. Å . iki Å¡iol lankosi pas psichologÄ dÄl patirtų iÅ¡gyvenimų.
Berniukui liko nedidelis randas ant Å¡launies, kuris yra aiÅ¡kiai matomas ir nuolat primena vaikui patirtÄ skausmÄ ir iÅ¡gÄ stį. Vaikas buvo priverstas net penkis kartus skiepytis nuo pasiutligÄs. A., kaip ir dauguma vaikų, labai bijo skiepų ir patyrÄ baimÄ ir skausmÄ kiekvienÄ kartÄ skiepijantis. Po Å¡ių skiepų, vaikÄ sunku įkalbÄti skiepytis ir nuo kitų ligų, nors iki tol tiek nebijodavo. Å uns savininkas atsakovas J. V. iki Å¡iol nei ieÅ¡kovo, nei jo nepilnameÄio sÅ«naus A. Å ., nÄra atsipraÅ¡Äs, nÄra siÅ«lÄs bent iÅ¡ dalies atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .
Mano, kad 600 Eur neturtinÄs žalos dydis bent iÅ¡ dalies kompensuos A. Å . patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei patirtÄ fizinį skausmÄ . Teismo posÄdyje ieÅ¡kovas R. Å . papildomai paaiÅ¡kino, kad pas psichologÄ jie kreipÄsi vÄliau, nes tikÄjosi, kad vaikui stresas praeis savaime ir neprireiks psichologo pagalbos. Å iuo metu vaikas ypatingai bijo didelių Å¡unų, mažų Å¡unų jau nevengia. Psichologas patarÄ jiems patiems su vaiku užsiimti namie. Gydytojai, suteikdami vaikui medicininÄ pagalbÄ , iÅ¡valÄ Å¾aizdÄ , stabdÄ kraujavimÄ .
Jis pats tiksliai negali pasakyti, nes laikÄ vaikÄ , į kurį buvo sutelktas visas dÄmesys. Vaikas į namus grįžo apsiverkÄs ir pasakÄ, kad įkando Å¡uo. Jam atsakovo kaimynai parodÄ, kas yra Å¡uns Å¡eimininkai. Vaikas jam pasakÄ, kad atsakovas po įvykio sÄdo su Å¡uniu į automobilį ir iÅ¡važiavo. Jis su vaiku nuvyko į priimamÄ jį. Po to kreipÄsi į policijÄ . Atsakovas J. V. su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jį visiÅ¡kai atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį jis nurodÄ, kad jame nurodomos faktinÄs aplinkybÄs neatitinka tikrovÄs. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡uns įkandimu A.
Å . buvo padaryta žaizda, kuriai sugijus liko randas. Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Žaizda yra apibrÄžiama kaip odos ir gleivinÄs dangos vientisumo pažeidimas, kuris kartais susijÄs ir su gilesnių audinių sužalojimu ar kÅ«no ertmių atvÄrimu. Tuo tarpu iÅ¡ paties ieÅ¡kovo pateikto 2017 m. rugsÄjo 25 d. VÅ Ä® Jonavos ligoninÄs paciento apžiÅ«ros- gydymo lapo matyti, kad A. Å . buvo konstatuota tik 4 cm x 4 cm dydžio hematoma. Randai - tai odos dariniai, atsirandantys gyjant odos pažeidimui, o juos suformuoja jungiamasis audinys bei kraujagyslÄs. Randas susidaro tuomet, kai odoje gyja žaizdos, atsiradusios dÄl traumų, ligos, po operacijos, po vÄjaraupių nuo spuogų ir pan.
Akivaizdu, kad gyjant hematomai (mÄlynei), joks randas objektyviai susidaryti negali. IeÅ¡kinyje teigiama, kad atsakovo žmona (V. V.) atsisakÄ parodyti Å¡uns skiepų dokumentus. Atsakovo žiniomis, tokia informacija neatitinka tikrovÄs. Atsakovui priklausantis Å¡uo yra vakcinuotas privaloma tvarka, ir slÄpti tai patvirtinanÄius dokumentus nebÅ«tų jokio tikslo. Be to, dar į ieÅ¡kinyje minimÄ administracinio nusižengimo bylÄ buvo pateiktas 2017 m. rugsÄjo 28 d. PasiutligÄs epizootinio tyrimo aktas, kuriame pažymÄta, jog atsakovo Å¡uo yra kliniÅ¡kai sveikas ir jo pasiutligÄs vakcinacija yra galiojanti.
IeÅ¡kinio teiginiai apie A. Å . patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir prieÅ¡taringi. Buvo konstatuota tik viena hematoma, duomenų apie rimtus sužalojimus ir liekamuosius reiÅ¡kinius byloje nÄra. Maža to, 2017 m. rugsÄjo 28 d. apklausos metu pats A. Å . nurodÄ, kad po įkandimo jis iÅ¡sigando, bet neverkÄ. Kaip jau buvo minÄta Å¡iame atsiliepime, atsakovo Å¡uo yra nustatyta tvarka vakcinuotas, sveikas, ieÅ¡kovas apie tai žinojo, dÄl ko skiepyti A. Å . nebuvo jokio poreikio.
Elgtis prieÅ¡ingai buvo ieÅ¡kovo pasirinkimas, todÄl tai negali bÅ«ti priežastimi priteisti didesnį žalos atlyginimÄ . Byloje nÄra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. Å . bÅ«tų patyrÄs ilgalaikius iÅ¡gyvenimus ar pan. PrieÅ¡ingai â 2018 m. gegužÄs 16 d. teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas nurodÄ, kad jo sÅ«nus pas psichologus nesilanko. Taigi, neturtinÄs žalos faktas nÄra įrodytas, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. Net jei bÅ«tų nustatytos visos atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos dydis negalÄtų bÅ«ti laikomas protingu, pagrįstu ir turÄtų bÅ«ti mažinamas.
BÅ«tina pastebÄti, kad teismų praktikoje už Å¡uns įkandimu padarytus sužalojimus yra priteisiamos ženkliai mažesnÄs, nei praÅ¡o ieÅ¡kovas, sumos neturtinei žalai atlyginti. Jei bÅ«tų nustatytos atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, atsakovas praÅ¡ytų priteistinÄ Å¾alos dydi sumažinti, atsižvelgiant į teismų praktikÄ . Atsakovas J. V. teismo posÄdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ įvykio vietos niekur nebÄgo, o pats ieÅ¡kojo to vaiko, nes vaikai iÅ¡silakstÄ.
Atsakovo atstovas advokatas R. K. teismo posÄdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pirminiame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kino, jog Å¡uo vaikÄ sukandžiojo, patikslintame ieÅ¡kinyje teigÄ, kad tik įkando, o po to pripažino, kad buvo tik nubrozdinimas. Nubrozdinimas nÄra įkandimas. Jokio sunkaus sužalojimo padaryta nebuvo, nes buvo suleisti tik Å¡aldantys vaistai. Pateikta nuotrauka buvo padaryta 2018 m. sausio 18 d., todÄl nÄra aiÅ¡ku, ar Å¡iuo metu yra iÅ¡likÄ liekamieji reiÅ¡kiniai - randas. Abejoja, ar toks sužeidimas gali sukelti kokius nors iÅ¡gyvenimus.
GyvÅ«nas buvo sveikas ir paskiepytas, sutinka, kad pirminis skiepas galÄjo bÅ«ti reikalingas, bet administracinÄje byloje buvo informacija, kad gyvÅ«nas paskiepytas, todÄl nebuvo bÅ«tinybÄs vaikÄ skiepyti kelis kartus. Pažeidimas administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytas, taÄiau nebuvo nustatyta, koks buvo padarytas sužalojimas. AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad vizitai pas psichologÄ prasidÄjo po teismo posÄdyje užduoto klausimo, ar vaikas lankosi pas psichologus. Liudytoja R. K. teismo posÄdyje parodÄ, kad ji yra medicinos psichologÄ.
Ä® jÄ kreipÄsi ieÅ¡kovas su vaiku 2018 m. gegužÄs 28 d. konsultacijos, nes kaip nurodÄ ieÅ¡kovas daugiau kaip prieÅ¡ pusÄ metų vaikas buvo iÅ¡gÄ sdintas Å¡uns ir Å¡iuo metu baimÄ Å¡unims yra iÅ¡likusi. Konsultacijų buvo penkios, paskutinÄ â liepos 5 d. Toliau tÄvams buvo duotos rekomendacijos kaip toliau elgtis. Konsultacijų metu buvo bandoma sunormalizuoti vaiko reakcijÄ Ä¯ Å¡unis, kad nejaustų įtampos, didelio nerimo ir baimÄs Å¡unims. Kitų nusiskundimų nebuvo. Vaikas patvirtino baimÄ Å¡unims, kad susitikus gatvÄje Å¡unį, jis iÅ¡sigÄ sta ir bijo pro jį praeiti.
Po konsultacijų tÄvai patvirtino, kad situacija pagerÄjo. Jiems buvo pasiÅ«lyta kreiptis pakartotinai, jeigu situacija nesikeis ar pablogÄs. Pradžioje buvo bendraujama su tÄvais, po to - su vaiku. PanaÅ¡iais atvejais pasekmÄs bÅ«na įvairios, nes priklauso nuo to, koks tas sukrÄtimas buvo, bet tai reikia žiÅ«rÄti iÅ¡ karto, o po laiko nustatyti sunku. Liudytoja V. V. teismo posÄdyje parodÄ, kad ieÅ¡kovas atÄjo pas juos su vaiku 2017 m. rugsÄjo 25 d. apie 8 val. vakaro ir pasakÄ, kad jų Å¡uo įkando vaikui.
VaikÄ ji pažinojo, jis pastoviai laikÄ leido jų laiptinÄje. Vaikas nebuvo apsiverkÄs ar apsiaÅ¡arojÄs. ParodÄ jai kojÄ ir ji pamatÄ tik mÄlynÄ. IeÅ¡kovas paklausÄ, ar Å¡uo paskiepytas, ji patvirtino, kad taip ir pasakÄ, kad gali parodyti skiepų pasÄ . IeÅ¡kovas į tai nieko nepasakÄ. Po to ieÅ¡kovas pasakÄ, kad galimai kreipsis į policijÄ . Vaikas pasakÄ, kad jis nelindo prie Å¡uns. Ir po įvykio vaikas kaip ir anksÄiau lakstÄ jų kieme ir bÅ«davo laiptinÄje. Ji matydavo, kaip vaikas kieme lakstÄ Å¡alia kito Å¡uns (kuris bÄgiojo laisvas ir nepririÅ¡tas) ir nevengÄ jo.
Be to jai vedant savo Å¡unį, tas pats vaikas buvo prie jų priÄjÄs ir bendravo. Mano, kad ieÅ¡kovas meluoja. Å uo yra Australų aviganis, vedžioja jį be antsnukio, nes jis niekada nÄra nieko užpuolÄs. Å uo visada vedžiojamas tvarkingai. IeÅ¡kovas dažnai su Å¡uniu bÅ«na kieme, kuriame bÄgioja ir žaidžia A., kuris nerodo jokios baimÄs. Vaiko elgesys po įvykio visiÅ¡kai nepasikeitÄ, po įvykio jis net prieidavo prie jų automobilio, kuriame sÄdÄjo Å¡uo, ir jį rodÄ draugams.
Teismas k o n s t a t u o j a: Å ioje byloje ieÅ¡kovas pradiniu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti jam 50 Eur turtinÄs ir 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti jo nepilnameÄiui sÅ«nui A. Å . 600 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui. Paskutiniame teismo posÄdyje ieÅ¡kovas atsisakÄ savo pradinio ieÅ¡kinio reikalavimų ir patikslinto ieÅ¡kinio dalyje dÄl 300 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, palaiko ieÅ¡kinį dalyje dÄl 300 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.
Civilinio proceso Å¡alių teisÄs ir pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 42 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta ieÅ¡kovo teisÄ pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡io Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovas paskutiniame teismo posÄdyje sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ t. y. sumažino praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Visos pirmiau paminÄtos ieÅ¡kovo procesinÄs teisÄs yra savarankiÅ¡kos viena kitos atžvilgiu ir pasinaudojimas jomis sukelia skirtingus procesinius padarinius.
IeÅ¡kinio reikalavimo sumažinimas nÄra nei ieÅ¡kinio dalyko (ieÅ¡kovo reikalavimo) keitimas, nes iÅ¡lieka praÅ¡ymas priteisti pinigus, nei ieÅ¡kinio (materialiojo teisinio reikalavimo) atsisakymas, nes civilinÄ byla nÄra nutraukiama ir jos nagrinÄjimas tÄsiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-15 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-271-186/2016). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimo sumažinimas reiÅ¡kia, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus privalo sprÄsti, ar bylos medžiagos pakanka priteisti jau ne 600 Eur, o 300 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl patikslinto ieÅ¡kinio atsisakymo dalyje dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priÄmimo klausimas nesprÄstinas.
Atsižvelgiant į tai, kad pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir Å¡io reikalavimo patikslintame ieÅ¡kinyje nebepalaikÄ, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio atsisakymas yra priimtinas ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Byla nagrinÄjama patikslinto ieÅ¡kinio sumažinto reikalavimo priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti atžvilgiu. Å alių paaiÅ¡kinimais, Å¡ioje byloje esanÄiais bei administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsÄjo 25 d. apie 19 val.
Jonavos mieste prie (duomenys neskelbtini), mažameÄiui A. Å . į kairÄ kojÄ Ä¯kando Å¡uo, kurio savininkas atsakovas. Nuvykus į medicinos įstaigÄ priÄmimo skyriuje buvo nustatytas vaikui kairÄs kojos sužalojimas. Administracinio nusižengimo byloje apklaustas A. Å . paaiÅ¡kino, jog pro atsidariusias laiptinÄs duris iÅ¡bÄgÄs Å¡uo iÅ¡karto puolÄ ant jo ir vienÄ kartÄ Ä¯kando vaikui į kairÄ kojÄ virÅ¡ kelio, Å¡uo norÄjo kasti ir antrÄ kartÄ , bet jį vedÄs vyras atitraukÄ jį ir nuÄjo link automobilio, kuriuo iÅ¡važiavo.
NukentÄjusysis atpažino Å¡uniukÄ iÅ¡ J. V. žmonos pateiktos nuotraukos. IÅ¡ VšĮ Jonavos ligoninÄs pateiktos informacijos administracinio nusižengimo byloje (adm. b. l.
12) nustatyta, kad vaikui buvo diagnozuota Å¡launies žaizda (S71.1), jam suteikta bÅ«tinoji medicininÄ pagalba ir jis iÅ¡leistas į namus, o Å¡ioje byloje pateikta informacija iÅ¡ VšĮ Jonavos ligoninÄs nustatyta kad, diagnozÄ buvo patikslinta - nustatytas kairÄs Å¡launies nubrozdinimas (S70.81) (b. l. 70). IÅ¡ VšĮ Jonavos PSPC pateiktos informacijos (b. l.
2) nustatyta, kad vaikui buvo pradÄta vakcinacija nuo pasiutligÄs, skiepytas penkis kartus. Atsakovas savo kaltÄs nepripažino, paaiÅ¡kino, jog Å¡unį vedÄsi pririÅ¡tÄ pavadÄliu be antsnukio, paÄio fakto dÄl Å¡uns įkandimo jis nematÄ, nors vaikai tÄ sakÄ, taÄiau kur įkando jam neparodÄ. Atsakovo atžvilgiu 2017 m. spalio 12 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 61ANP-122776743-17 (adm. b. l. 1), o Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A.13.-340-217/2017 atsakovas buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinÄ nuobauda.
Teismas konstatavo, kad aplinkybÄ, jog atsakovo vedamas Å¡uo sužalojo vaikÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta medikų informacija, nukentÄjusio vaiko bei jo tÄvo parodymais. Å uo buvo vedamas nesilaikant GyvÅ«nų laikymo gyvenamojoje vietovÄje taisyklių, o pro duris iÅ¡leistas neįsitikinus, kad jis nekels grÄsmÄs žmonÄms ar nepadarys žalos. Teismas taip pat atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad nukentÄjo mažametis vaikas, kuriam ne tik konstatuota Å¡launies žaizda, taÄiau vaikas patyrÄ iÅ¡gÄ stį dÄl gyvÅ«no agresijos.
Vertinant tai, kad J. V. Å¡unį vedÄsi iÅ¡ daugiabuÄio namo laiptinÄs be antsnukio, jis turÄjo bÅ«ti pakankamai atsargus, kad jo vedamas Å¡uo nesukeltų pavojaus kitiems asmenims vieÅ¡oje vietoje, prieÅ¡ vedantis uždÄti antsnukį ar tiesiog, leidžiant Å¡unį per laiptinÄs duris priekyje savÄs, jį prilaikyti itin sutrumpintu pavadÄliu dÄl galimų netikÄtumų atidarius laiptinÄs duris. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡unį vedÄsi neužtikrinÄs, kad Å¡uo nesukels grÄsmÄs žmonÄms ir nesutrumpinÄs pavadÄlio, t. y. nebuvo pakankamai atsargus, todÄl jo padarytas administracinis nusižengimas vertintas kaip padarytas dÄl neatsargumo (nerÅ«pestingumo) (ANK 9 str. 3 d.).
Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ apeliacine tvarka, Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Ä®statyme nurodoma, kad sveikatos sužalojimo atveju atsakingas asmuo privalo nukentÄjusiajam atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvÅ«nų (Å¡unys priskiriami naminiams gyvÅ«nams) padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybÄs, t. y., kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusiojo asmens tyÄios arba didelio neatsargumo.
Å iuo atveju tai, kad atsakovo Å¡uo įkando mažameÄiui A. Å . ir kad atsakovas yra atsakingas už jo žinioje buvusio Å¡uns padarytÄ Å¾alÄ , patvirtina aukÅ¡Äiau minÄtas atsakovo nubaudimo administracine tvarka faktas, t. y. atsakovo neteisÄti veiksmai ir kaltÄ konstatuoti įsiteisÄjusiu teismo sprendimu. Atsakovas, bÅ«damas vaikÄ užpuolusio Å¡uns valdytojas (savininkas), nepasirÅ«pino pakankama Å¡io Å¡uns priežiÅ«ra, dÄl to vaikas buvo Å¡uns užpultas, jam padarytas kairÄs Å¡launies nubrozdinimas, taip padarant jam žalÄ .
Nei administracinių nusižengimų byloje, nei Å¡ioje byloje atsakovas nepateikÄ neginÄijamų įrodymų, patvirtinanÄių, kad žala galimai buvo padaryta dÄl nuketÄjusio vaiko tyÄios ar didelio neatsargumo, t. y. kad pats vaikas tyÄia iÅ¡provokavo tokį Å¡uns elgesį. Atsakovo neteisÄtus veiksmus ir padarytÄ Å¾alÄ Å¡iuo atveju sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis). Esant tokioms aplinkybÄms, teismo nuomone, ieÅ¡kovas, kaip įstatyminis nepilnameÄio vaiko atstovas, turi teisÄ reikalauti iÅ¡ atsakovo neturtinÄs žalos atlyginimo, kuri buvo sukelta atsakovo valdomam Å¡uniui užpuolus ir sužalojus vaikui sveikatÄ .
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos ir nenustatytos aplinkybÄs, dÄl kurių atsakovui atsakomybÄ negalÄtų bÅ«ti taikoma ar jis bÅ«tų atleidžiamas nuo atsakomybÄs (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnis, 6.267 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (Å¡iuo atveju atsakovas) privalo nukentÄjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ .
Å io straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kos žalos atlyginimo principÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nukentÄjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padÄtį, kokia ji bÅ«tų jam nesant sužalotam. Be turtinÄs žalos atlyginama ir neturtinÄ Å¾ala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai dÄl sužalojimo, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
DÄl Å¡uns užpuolimo mažameÄiui A. Å . neabejotinai buvo sužalota sveikata ir padaryta neturtinÄ Å¾ala. Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, kitas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertindamas neturtinÄs žalos pasekmes, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nustatyta, kad dÄl Å¡uns užpuolimo mažameÄiui A. Å . buvo padarytas kairÄs Å¡launies nubrozdinimas (4cm x 4cm dydžio hematoma) (b. l. 3), vaikui buvo suteikta vienkartinÄ medicininÄ pagalba: paskiepytas nuo pasiutligÄs ir suleisti Å¡aldantys vaistai nuo skausmo.
VšĮ Jonavos ligoninÄs priÄmimo â skubiosios pagalbos skyriaus paciento apžiÅ«ros â gydymo lape (b. l.
3) nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių, kad vaikui buvo padaryta kÄ stinÄ ar plÄÅ¡tinÄ Å¾aizdos, sukelianÄios kraujavimÄ ir paliekanÄios ilgalaikius randus ar kitas sunkias pasekmes, todÄl ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybÄ, kad nors žaizda yra sugijusi, taÄiau liko randas bei neturtinÄs pasekmÄs visam gyvenimui, yra nepagrįstos. IeÅ¡kovo pateikta fotonuotrauka (b. l.
23) taip pat nepatvirtina likusio rando buvimo fakto. Å iuo atveju teismas sutinka su atsakovo paaiÅ¡kinimu, kad randai yra daugiau žaizdų padariniai ir abejotina, kad po padaryto nubrozdinimo (hematomos) galÄjo susidaryti ženklus randas, kuris gali likti visam gyvenimui ir dÄl kurio tiek Å¡iuo metu, tiek ateityje vaikas gali patirti tam tikrus nepatogumus, bei kuris akivaizdžiai galÄtų priminti vaikui patirtÄ skausmÄ bei iÅ¡gÄ stį. Vertinant sužalojimo pobÅ«dį, atsižvelgiant į tai, kad byloje nÄra konkreÄių medicininių dokumentų, patvirtinanÄių, kad po suteiktos pirmos medicininÄs pagalbos buvo tÄsiamas gydymas medicinos įstaigoje, iÅ¡skyrus vakcinacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad sužalojimas nebuvo sunkus, padarytas sužalojimas buvo apdorotas medikamentais, tvarstyti ir siÅ«ti žaizdų nereikÄjo, nubrozdinimas buvo gydomas namuose gydomaisiais tepalais.
Kaip jau minÄta, aplinkybÄ, kad po įvykio vaiko kairÄje Å¡launyje bÅ«tų likÄs randas, nenustatyta. Taigi nukentÄjusiajam dÄl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pasireiÅ¡kusios fizinio pobÅ«džio neturtinÄs žalos pasekmÄs (skausmas ir nepatogumai) nelaikytinos esminÄmis ir sunkiomis. DÄl Å¡uns įkandimo vaikas buvo vakcinuotas, skiepytas 5 kartus, kas įprastai yra laikoma skausminga procedÅ«ra, todÄl Å¡iuo atžvilgiu teismas pripažįsta, kad vaikas patyrÄ papildomÄ fizinį skausmÄ .
Kita vertus bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo Å¡uo - australų aviganis yra daugiau kaip dviejų metų amžiaus, registruotas, vakcinuotas nuo pasiutligÄs ir kt. susirgimų, reguliariai prižiÅ«rimas veterinarijos gydytojo (adm. b. l. 13-16); po įvykio atliktos apžiÅ«ros metu gyvÅ«no elgesio pakitimai nenustatyti (b. l. 17-18). IeÅ¡kovas administracinio nusižengimo byloje ir Å¡ioje byloje pripažino, kad atsakovo sutuoktinÄ V. V. informavo jį, jog Å¡uo yra vakcinuotas, administracinio nusižengimo byloje tai patvirtinantys duomenys yra pateikti, žalÄ padarÄs Å¡uo yra identifikuotas (žinomas), todÄl Å¡iuo atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui pareikalavus Å¡uns vakcinacijÄ patvirtinanÄių dokumentų iÅ¡ atsakovų, buvo galima iÅ¡vengti papildomo vaikui skausmo sukÄlimo bent dÄl paskutinių keturių skiepų (nes pirmasis skiepas buvo padarytas tÄ paÄiÄ Ä¯vykio dienÄ ).
Liudytoja V. V. teismo posÄdyje taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas teiravosi jos ar Å¡uo yra vakcinuotas, ji šį faktÄ patvirtino, taÄiau ieÅ¡kovas nepraÅ¡Ä ir nereikalavo jos pateikti tai patvirtinanÄių dokumentų, kurie po to buvo pateikti administracinio nusižengimo byloje. Jonavos psichikos sveikatos centro AmbulatorinÄs asmens sveikatos istorijos duomenimis (b. l. 63, 64) nustatyta, kad nukentÄjusio vaiko tÄvai kreipÄsi į psichologÄ, kuri suteikÄ penkias konsultacijas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužÄs 28 d. iki 2018 m. liepos 5 d.
Teismo posÄdyje apklausta liudytoja medicinos psichologÄ R. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ tÄvų ir vaiko papasakotų įvykio aplinkybių bei apibÅ«dintos vaiko psichologinÄs bÅ«klÄs, ji sužinojo, jog daugiau kaip prieÅ¡ pusÄ metų vaikas buvo iÅ¡gÄ sdintas Å¡uns ir Å¡iuo metu baimÄ Å¡unims yra iÅ¡likusi. Penkių konsultacijų pakako, toliau tÄvams buvo duotos rekomendacijos kaip elgtis. Konsultacijų metu buvo bandoma sunormalizuoti vaiko reakcijÄ Ä¯ Å¡unis, kad nejaustų įtampos, didelio nerimo ir baimÄs Å¡unims.
Kitų nusiskundimų nebuvo. Vaikas patvirtino baimÄ Å¡unims, kad susitikus gatvÄje Å¡unį, jis iÅ¡sigÄ sta ir bijo pro jį praeiti. Po konsultacijų tÄvai patvirtino, kad situacija pagerÄjo. TaÄiau byloje nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių, kad vaikui bÅ«tų nustatytas potrauminio streso ar kitoks psichologinis sutrikimas (F43.1), pasireiÅ¡kiantis iÅ¡likusia Å¡unų baime, pastangomis iÅ¡vengti susidÅ«rimo su Å¡unimis, atsiradusiu nesaugumo jausmu, miego sutrikimais ir neramiais sapnais.
TÄstinis psichologinis stebÄjimas Å¡iuo atveju nebuvo paskirtas, psichoterapinis gydymas netaikytas, t. y. pakako penkių psichologo konsultacijų. Liudytojos ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad Å¡iuo metu vaikas psichologo nÄra konsultuojamas ir duomenų apie tai, kad patirto streso pasekmÄs (liekamieji reiÅ¡kiniai) pasireiÅ¡kia Å¡iuo metu, byloje nÄra. Vertinant vaiko patirto streso įtakÄ jo psichologinei bÅ«klei, svarbu pažymÄti, kad į psichologÄ konsultacijai ieÅ¡kovas su vaiku kreipÄsi jau iÅ¡kÄlus ir pradÄjus nagrinÄti Å¡iÄ bylÄ teisme (byla iÅ¡kelta 2018 m. kovo 30 d.), t. y. po įvykio praÄjus aÅ¡tuoniems mÄnesiams, todÄl darytina iÅ¡vada, kad vaiko patirtas stresas, jo iÅ¡gÄ stis ir baimÄ Å¡unims iÅ¡ karto po įvykio galimai nebuvo tokie ryÅ¡kÅ«s, kad rÅ«pestingi tÄvai laikytų bÅ«tina psichologo konsultacijÄ .
Kaip teismo posÄdyje paaiÅ¡kino liudytoja R. K. panaÅ¡iais atvejais pasekmÄs bÅ«na įvairios, priklausomai nuo sukrÄtimo pobÅ«džio, bet tai galima objektyviai vertinti iÅ¡ karto po žalos padarymo, o praÄjus aÅ¡tuoniems mÄnesiams nustatyti, ar sukrÄtimas buvo sunkus, sukeliantis tam tikras pasekmes su liekamaisiais reiÅ¡kiniais vaiko psichikai, yra sunku. IeÅ¡kovas nurodo, kad vaikas po įvykio sunkiai užmigdavo, o užmigÄs sapnavo blogus sapnus. Vaikas ÄmÄ bijoti visų Å¡unų, nors iki tol Å¡unis labai mylÄjo.
Å iuo atveju liudytoja medicinos psichologÄ R. K. patvirtino tik iÅ¡likusiÄ vaiko baimÄ Å¡unims, teismo posÄdyje ji paaiÅ¡kino, kad jokių kitų nusiskundimų nebuvo, t. y. Å¡iuo atveju laikytinos neįrodytomis ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybÄs, jog vaikas sunkiai užmiega, o užmigÄs sapnuoja blogus sapnus ar kitaip pasikeitÄ jo elgesys (iÅ¡skyrus baimÄ Å¡unims). Liudytoja V. V. teismo posÄdyje bandÄ paneigti ir iÅ¡likusiÄ vaiko baimÄ Å¡unims, paaiÅ¡kindama, kad ji pati matÄ A. Å . kieme žaidžiantį su kitais vaikais arti kieme buvusių kitų nepririÅ¡tų Å¡unų, bei kad vaikas po įvykio be baimÄs buvo priÄjÄs ir prie atsakovo Å¡uns, taÄiau Å¡iuo atveju liudytoja yra atsakovo sutuoktinÄ ir galimai Å¡uns bendrasavininkÄ, todÄl nepatvirtinus jos nurodytų aplinkybių kitais leidžiamais įrodymais, Å¡ios liudytojos parodymai yra vertinami kritiÅ¡kai.
Atsižvelgiant į medicinos psichologÄs paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad po įvykio vaikui ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡likusi baimÄ dideliems Å¡unims, taÄiau Å¡iuo metu padÄtis yra pagerÄjusi, baimÄs jausmas galimai yra sumažÄjÄs arba iÅ¡nykÄs, nes pakartotinai psichologo konsultacijos tÄvai nesikreipÄ. Atsižvelgdamas į vaikui padarytÄ sužalojimÄ , jo pobÅ«dį, vaiko amžių (įvykio metu buvo 6 metų ir 9 mÄnesių amžiaus), įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, kad dÄl Å¡uns užpuolimo mažameÄiui vaikui buvo sukeltas dvasinis sukrÄtimas ir patirti iÅ¡gyvenimai sukÄlÄ tam tikras dvasinio pobÅ«džio pasekmÄs (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kurios, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nÄra tiek ypatingai žymios, kad bÅ«tų galima tenkinti ieÅ¡kovo patikslintÄ reikalavimÄ visa apimtimi.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad piniginÄs kompensacijos už neturtinÄ Å¾alÄ paskirtis â sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas â jokie pinigai, joks materialus turtas â negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimas). Ä®statymo nustatyta piniginÄ satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pabrÄžÄs, kad civilinÄs atsakomybÄs taikymo tikslas yra kompensuoti žalÄ , o ne nubausti žalÄ padariusį asmenį: žala turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiÅ¡kai patirta, ir taikant civilinÄ atsakomybÄ turi bÅ«ti siekiama neleisti nukentÄjusiajam nepagrįstai praturtÄti kito â žalÄ padariusio asmens â sÄ skaita (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-53/2010), tai, jog neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (resitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma bei nurodÄs teismo pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.).
Nustatant neturtinÄs žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į atsakingo asmens kaltÄ. Atsakovas nepaneigÄ savo kaltÄs prezumpcijos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo bylÄ nagrinÄjÄs teismas konstatavo, kad vaikas patyrÄ ne tik fizinį sužalojimÄ , bet ir patyrÄ iÅ¡gÄ stį dÄl gyvÅ«no agresijos, taip pat padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡unį vedÄsi neužtikrinÄs, kad Å¡uo nesukels grÄsmÄs žmonÄms ir nesutrumpinÄs pavadÄlio, t. y. nebuvo pakankamai atsargus, todÄl jo padarytas nusižengimas vertintas kaip padarytas dÄl neatsargumo (nerÅ«pestingumo) (CK 6.248 straipsnis).
AukÅ¡Äiau nustatytos aplinkybÄs yra pagrindas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ . NeturtinÄs žalos pasekmių ir jÄ padariusio asmens kaltÄs kriterijai nagrinÄjamu atveju, teismo vertinimu, yra esminiai ir nelaikytini lygiaverÄiais su kitais įstatyme numatytais kriterijais (padarytos turtinÄs žalos dydis, kuris Å¡iuo atveju galimai nÄra didelis nes nereiÅ¡kiamas reikalavimas jį atlyginti, ar žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis ir kt.), nustatant neturtinÄs žalos dydį. Atsakovas savo atsikirtimuose nenurodÄ ir teismui nepateikÄ duomenų, patvirtinanÄių jo sunkiÄ turtinÄ padÄtį ar kitas aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima papildomai mažinti priteistinos neturtinÄs žalos dydį.
Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog sužalotas buvo mažametis vaikas, į įvykio faktines aplinkybes, į tai, kad vaikui padarytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (neaplikÄs didesnių randų, nereikalavÄs specialių gydymo priemonių (iÅ¡skyrus vakcinÄ )) , į tai, kad dÄl įvykio vaikas patyrÄ skausmÄ , stresÄ , dÄl ko atsirado baimÄ Å¡unims, į atsakovo kaltÄ, taip pat į įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Ä®vertinÄs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. Å . dÄl atsakovo Å¡uns užpuolimo buvo padaryta 150 Eur neturtinÄ Å¾ala. Kadangi bylos nagrinÄjimo metu nenustatyta ir neįrodyta aplinkybių, dÄl kurių priteisiamos neturtinÄs žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas papildomai (neįrodyta sunki atsakovo turtinÄ padÄtis, nukentÄjusiojo asmens, aplinkybÄ, jog dÄl nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių - CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), įgyvendinant įstatyme įtvirtintÄ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), bei atsižvelgus į nukentÄjusios asmens amžių (kad tai mažametis vaikas) iÅ¡ atsakovo priteisiama 150 Eur dydžio neturtinÄ Å¾ala.
Å ioje byloje ieÅ¡kovo turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos â 302,50 Eur iÅ¡laidos advokatui už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 77-79), atsakovo turÄtos iÅ¡laidos â 1087,50 iÅ¡laidos advokatui už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 41-44, 52-54, 72, 73), iÅ¡ jų â 300 Eur kelionÄs iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 3 punktas nustato, kad advokato dÄl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovÄ, negu registruota advokato darbo vieta, turÄtos iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dÄl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovÄje nÄra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovÄs dalyvavimas byloje bÅ«tinas.
Å iuo atveju atsakovÄ atstovavusio advokato darbo vieta yra Vilniuje. Atsakovas bei jo atstovas nemotyvavo advokato iÅ¡ kitos vietos dalyvavimo byloje bÅ«tinumo, Å¡iuo atveju atsakovas, sudarydamas teisinių paslaugų sutartį su advokatu iÅ¡ kitos vietovÄs, veikÄ savo rizika, todÄl nÄra jokio teisinio pagrindo sprÄsti, kad advokato iÅ¡ kitos vietovÄs dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas ir vien dÄl Å¡ios priežasties Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas turi tekti prieÅ¡ingai Å¡aliai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo turÄtos 300 Eur dydžio advokato kelionÄs iÅ¡laidos paliekamos nepaskirstytos, o pagrįstomis yra laikytinos 787,50 Eur dydžio atsakovo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, susijusios su advokato teisine pagalba Å¡ioje byloje.
Sprendžiant bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ ir nustatant, kokia dalimi yra patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai, teismas konkreÄiu atveju atsižvelgia į pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dį. NagrinÄjamu atveju buvo pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti 600 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , kuris vÄliau sumažintas iki 300 Eur, o neturtinÄs žalos, atsirandanÄios dÄl neturtinio pobÅ«džio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t. y. ekonominÄs vertÄs neturinÄioms vertybÄms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, ir Å¡ios žalos piniginÄ iÅ¡raiÅ¡ka yra nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje.
Teismas pažymi, kad pagal įstatymÄ nustatyti neturtinÄs žalos dydį, t. y. nustatyti teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už nukentÄjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisÄs normas, reglamentuojanÄias neturtinÄs žalos atlyginimÄ , yra nurodÄs, kad neturtinÄs žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinÄjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o ieÅ¡kovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymui neturi esminÄs reikÅ¡mÄs pareikÅ¡to reikalavimo dydis (600 Eur) ar jo sumažinimas (iki 300 Eur), nes, kaip jau buvo minÄta neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todÄl atsižvelgiant į abiejų Å¡alių nurodytus esminius žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje byloje yra patenkintas 50 proc., atitinkamai atmestų reikalavimų dalis â 50 proc.
Tokiu atveju iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai turÄtų bÅ«ti priteista 151,25 Eur ieÅ¡kovo turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų dalis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai â 393,75 Eur atsakovo turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, Å¡iuo atveju tikslinga taikyti iÅ¡ abiejų Å¡alių priteistinų viena kitai bylinÄjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ (393,75 Eur â 151,25 Eur = 242,50 Eur), todÄl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai yra priteistina 242,50 Eur atsakovo turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis).
Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 20 Eur mokÄtino žyminio mokesÄio Å¡ioje byloje, ir 50 proc. valstybÄs turÄtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu â 2,26 Eur, iÅ¡ viso 22,26 Eur (CPK 96 straipsnis). ValstybÄs turÄtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, tenkanti ieÅ¡kovui nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio, todÄl iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 140, 259, 260, 263-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Priimti ieÅ¡kovo R. Å . pradinio ieÅ¡kinio (priimto 2018 m. kovo 30 d.) atsakovui J. V. atsisakymÄ dalyje dÄl 50 Eur turtinÄs žalos atlyginimo ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnameÄiui A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminio atstovo R.
Å . a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimui, priteistomis piniginÄmis lÄÅ¡omis uzufrukto teise pavedant disponuoti nepilnameÄio vaiko įstatyminiam atstovui R. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 242,50 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 50 euro centų) po įskaitymo paskaiÄiuotų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,26 Eur (dvideÅ¡imt du eurus 26 euro centus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų (ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mus apeliaciniu skundu. TeisÄja JÅ«ratÄ RamanauskienÄ