d011a32c-3155-4e9c-be4b-3e862c75bce4 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                     Civilinė byla Nr. 2A - 34- 252 - 2016Malvyra Bučienė                                             Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00124-2015-0                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                     78.2.1; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, uždarame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-245-126-2015 dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovei S. K. bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo atsakovui P. M., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R.

B. prašė nustatyti, kad jis nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis su atsakove susitikinėjo. Kai ji pradėjo lauktis, nutarė apsigyventi kartu. Po dukters gimimo jam kilo įtarimų, kad vaikas yra ne jo, nes atsakovė susiraÅ¡inėjo su kitu vaikinu, jam nebÅ«nant namuose nebeatsiliepdavo. Supratęs, kad atsakovė jam yra neiÅ¡tikima, santykius nutraukė. Atsakovė su ieÅ¡kiniu sutiko ir pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas P. M. yra jos dukters tėvu, prašė priteisti iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Nuo reikalavimo pakeisti vaiko pavardę atsisakė. IeÅ¡kinyje nurodė, kad iÅ¡siskyrusi su R. B. pradėjo gyventi su P. M., kuris dukrÄ pripažino. Su atsakovu gyveno iki 2015-03-01. Nuo 2015-03-04 atsakovas vaiku visiÅ¡kai nesirÅ«pina, neteikia iÅ¡laikymo. Todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ po 150 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 900 € už laikotarpį nuo 2015-03-04 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos.RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino pilnai, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Nustatė, kad ieÅ¡kovas R. B. nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir priteisė iÅ¡ atsakovės S. K. 78,53 € turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų R. B.. Nustatė, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas P. M. ir priteisė iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 110 € nuo 2015-03-04 iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Vaikui iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė S. K..

Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo 660 € iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2014-05-05 iki 2014-11-01 bei 22,06 € bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. BylÄ dalyje dėl pavardės vaiko pakeitimo nutraukė. Teismas nustatė, kad gera valia atsakovas iÅ¡laikymo vaikui neteikia. Ä®vertinęs vaiko amžių, kad A. B. yra vienerių metų ir keturių mėnesių amžiaus, įvertinęs tai, kad vaiko bÅ«tiniausi poreikiai turi bÅ«ti pilnai patenkinti, teismas sprendė, kad vaikui kas mėnesį bÅ«tina 200 € suma.

Ä®vertinęs vaiko tėvų turtinę padėtį, sprendė, jog ieÅ¡kovė galėtų skirti mažesnę iÅ¡laikymo dalį, o atsakovas didesnę. Todėl priteisė iÅ¡ atsakovo po 110 €. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo iÅ¡laikymo neteikė iki 2014-11-01, t.y. iki kada Å¡alys pradėjo gyventi kartu ir atsakovas dukrÄ iÅ¡laikė. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu. Jis nurodo, kad teismo sprendime nėra motyvų pagal teismas sprendė, kad vaikui reikalingas 200 € iÅ¡laikymas kas mėnesį, nes ieÅ¡kovė nurodė, jog reikia 300 €. Teismas nesprendė kuo pagrįstos ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos už butÄ 70 €, 15 € poilsiui, 20 € vaiko lavinimui bei 15 € medikamentams.

Tai tik ieÅ¡kovės nurodytos sumos, kurios niekuo nepagrįstos. Jo manymu vaikui pakanka kas mėnesį 160 € sumos, kuri turėtų bÅ«ti paskirstyta tarp Å¡alių lygiomis dalimis. Jis dirba tik sezoninį darbÄ , todėl faktiÅ¡kai dirba tik septynis mėnesius, todėl likusius mėnesius jis neiÅ¡galės mokėti po 110 € iÅ¡laikymÄ . Taip pat mano, kad jo ir atsakovės materialinė padėtis yra vienoda. Taip pat apeliantas nurodo, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra priteistas nepagrįstai. Teismas nesiaiÅ¡kino faktinių bylos aplinkybių , neatkreipė dėmesio, kad ieÅ¡kovės suklaidintas tėvystę pripažino R.

B., kuris nuo dukters gimimo gyveno su ieÅ¡kove ir iÅ¡laikė vaikÄ , todėl vaiko interesai nebuvo pažeisti ir tik ieÅ¡kovė kalta, kad iÅ¡laikymÄ vaikui nuo gimimo teikė kitas asmuo. Be to, jis yra nupirkęs bÅ«tiniausius vaiko daiktus po jo gimimo, t.y. lovytės čiužinukÄ , patalynę, rÅ«belius, sauskelnes. Mano, kad jokio įsiskolinimo nėra. Todėl praÅ¡o priimtÄ sprendimÄ pakeisti ir priteisti iÅ¡laikymo dydį po 80 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, o ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo atmesti.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.

įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu. Tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pažymėtina, kad tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. IÅ¡laikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, turi bÅ«ti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams. Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.).

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Spręsdamas iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimÄ , teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant iÅ¡laikymo vaikams dydžio nustatymo klausimÄ , iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai buvo 300 €. Tėvų teikiamas iÅ¡laikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiÅ«rai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams.

Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , toks pakankamas vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino Å¡alių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas P. M. dirba sezoninį darbÄ ir jo pajamos yra didesnės nei ieÅ¡kovės gaunamos pajamos, kuriai dar tenka visas krÅ«vis mažametį vaikÄ prižiÅ«rėti visÄ laikÄ , juo rÅ«pintis, domėtis jo pomėgiais ir visapusiÅ¡ku vystymuisi.

Pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡samiai aptarė ir įvertino visus nepilnametės dukters poreikius, įvertino ieÅ¡kovės galimybes teikti iÅ¡laikymÄ ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi didesnes galimybes teikti didesnį iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukrai. Apelianto argumentai dėl jo negalėjimo skirti didesnio iÅ¡laikymo savo dukrai ir dėl jo manymu reikalingo mažesnio iÅ¡laikymo dydžio mėnesiui yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, o yra tik paties apelianto pamÄ stymai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu sutiko mokėti 100 € iÅ¡laikymÄ , todėl neaiÅ¡ku kas pasikeitė teikiant apeliacinį skundÄ ir nebepripažįstant savo iÅ¡dėstytų motyvų teismo posėdžio metu. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus ir turi visas galimybes dirbti tokį darbÄ , kuris suteiktų jam galimybes teikti nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ ir tinkamai pasirÅ«pinti visapusiÅ¡ku dukters ugdymu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kas visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai(maistas, apranga, higiena ir pan), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos, pomėgiams, lavinami gabumai. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, pagrįstai nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 200 €. Teisėjų kolegijos nuomone tai atitinka protingumo reikalavimus ir kasacinio teismo praktikÄ . Todėl priteistas iÅ¡laikymo dydis yra pagrįstas ir mažinti jo apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.Apeliantas nesutinka su iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimu bei nurodo, kad jis, dukrai gimus, yra prisidėjęs prie jos iÅ¡laikymo nupirkdamas bÅ«tinus reikmenis, be to, ieÅ¡kovė gyveno su kitu vyru.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos. Vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įraÅ¡ytas asmuo materialiai nesirÅ«pino vaiku, t.y. vaikui iÅ¡laikymÄ teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įraÅ¡yti asmenys, tai vaiko teisė gauti iÅ¡laikymÄ iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista.

Tokiu bÅ«du nuginčijus tėvystę ir nustačius jÄ kitam asmeniui, Å¡iam pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei, tėvu buvęs įraÅ¡ytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirÅ«pino vaiku. PrieÅ¡ingu atveju priteisti vaikui įsiskolinimÄ už iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito asmens, kuris nuginčijo iÅ¡laikymÄ teikusio asmens tėvystę, nustatomo vaiko tėvu, nėra pagrindo. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad R. B. materialiai nesirÅ«pino vaiku, taigi vaiko teisė gauti iÅ¡laikymÄ buvo užtikrinta tinkamai. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieÅ¡kovei esant nėščiai ji pradėjo gyventi su R. B., su juo kÅ«rė ateities planus ir gyveno kaip Å¡eima iki 2014-11-01. IeÅ¡kovas R. B. taip pat ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis pripažino tėvystę, gimus dukrai jÄ Ä¯teisino ir gyveno su S. K. kaip Å¡eima. Tokiu bÅ«du, kolegija preziumuoja, kad dukra nuo jos gimimo buvo pilnai iÅ¡laikoma abiejų tėvų, kurie buvo nurodyti jos gimimo liudijime.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 str. ir iš apelianto nepriteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo naikintinas ir toje dalyje priešieškinys atmestinas. Dėl išlaikymo dydžio priteisimo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas toje dalyje atmestinas.Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pirmos instancijos teismo ieškovo R.

B. ir atsakovės S. K. atžvilgiu paliktinos nepakeistos.Bylinėjimosi iÅ¡laidos apelianto atžvilgiu paskirstytinos CPK 93 IR 96 str. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui yra suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba 50 procentų dydžio, todėl priklausantis mokėti žyminis mokestis už iÅ¡laikymo priteisimÄ mažintinas 50 procentų ir valstybei priteistina 19,80 € žyminio mokesčio, o iÅ¡ ieÅ¡kovės S. K. priteistina apeliantui 15 € turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paduodant apeliacinį skundÄ .

Taip pat paliktinos priteistos iÅ¡ apelianto procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ P. M. priteista 660 € iÅ¡laikymo įsiskolinimas nuo 2014-05-05 iki 2014-11-01 ir toje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir iÅ¡dėstyti taip:Priteisti ir S. K. 78,53 € (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 53 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų R.

B. ir 15 € (penkiolika eurų) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo padavimÄ P. M..Priteisti iÅ¡ P. M. valstybei 24,70 € (dvideÅ¡imt keturis eurus 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Eigirdas Činka                                                                                              Birutė Jonaitienė                                                                               Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                               Â