d00df1df-4f0b-49e2-b4e4-802fc1bbab9e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-1298-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37023-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.14.1.2.4., 1.2.14.12. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 26 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai JasiÅ«nienei,nukentėjusiajam J. B.,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 258 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalÄ ,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, A.

Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu-vairuotoju, nevedęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: V. J., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2015 m. gegužės pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko į aikÅ¡telę, esančiÄ prie požeminių garažų, esančių Žirgo g. 1, Vilniuje, iÅ¡ automobilio durelių paėmė ten paliktÄ užvedimo raktelį, užsivedė automobilį ir iÅ¡važiavo, taip pagrobdamas R.

B. priklausantį automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1200 Eur, su jame buvusiais daiktais, t. y. automobilio registracijos liudijimu, techninės apžiÅ«ros talonu, meÅ¡kere TEXAS, kurios vertė 130 Eur, meÅ¡kere COLOR JAX, kurios vertė 100 Eur, dviem vienetais meÅ¡kerių laikiklių, kurių vertė po 6 Eur, bendra vertė 12 Eur, žvejybos reikmenų dėžute su žvejybiniais reikmenimis, daiktų vertė 17 Eur, akumuliatoriumi, kurio vertė 30 Eur, termo puodeliu, kurio vertė 10 Eur, automagnetola ALPINA, kurios vertė 10 Eur, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ R.

B. priklausantį turtÄ , kurio vertė 1509 Eur.Tokiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.A. Å . buvo kaltinamas tuo, jog jis, žinodamas, kad V. J. nusikalstamu bÅ«du įgijo automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su V. J., 2015 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, realizavo, t. y. pardavė nenustatytiems asmenims, R. B. priklausantį akumuliatorių, buvusį automobilio bagažinėje, Sudervės kelias 1, Vilniuje, už 5 Eur, o automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) BuivydiÅ¡kių g. 14, Vilniuje, už 200 Eur.Tokiais veiksmais A.

Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje.Teisiamojo posėdžio metu V. J. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis paaiÅ¡kino, jog su R. B. buvo susitarę, kad padės Å¡iam sutvarkyti automobilį. Automobilį turėjo sutvarkyti kaltinamojo pažįstamas asmuo, tačiau su Å¡iuo asmeniu nepavyko susiekti, todėl jis pats paėmė ir naudojosi nukentėjusiojo automobiliu. Vienu metu prireikė pinigų, todėl automobilį pardavė.

Visi paminėti įvykiai galėjo vykti 2015 metų gegužės mėnesį. R. B. automobiliu iki jo pardavimo važinėjo kelias dienas (dvi ar tris dienas). Visų pirma automobilį kartu su R. B. nuvežė ir paliko prie Antakalnio žiedo. Raktas nuo automobilio buvo paliktas jo viduje, automobilis nebuvo užrakintas. R. B. nesakė, kam konkrečiai bus vežamas automobilis. KitÄ dienÄ automobilį nuvežė į kitÄ vietÄ . Taip pasielgė asmens, turėjusio tvarkyti automobilį, nurodymu. Asmuo, kuris turėjo sutvarkyti automobilį, pasakė, jog negalės jo sutvarkyti.

V. J. teigė, jog tÄ dienÄ , kai buvo parduotas automobilis, leido kartu su A. Å .. Kaltinamasis tvirtino, jog bÅ«tent jis sugalvojo parduoti automobilį, surado skelbimÄ , kuriame buvo nurodyta, kad yra superkami automobiliai. A. Å . nesakė, kam priklauso automobilis, jis pats taip pat nesidomėjo, kam priklauso automobilis. Automobilis buvo parduotas už 200 Eur. V. J. teigė, jog pinigai už parduotÄ automobilį buvo perduoti jam. Pinigus pasidalino kartu su A. Å .. Vėliau kaltinamasis patikslino, jog pinigus iÅ¡leido kartu su A.

Š., grynųjų pinigų šiam nedavė. Kas pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kaltinamasis neatsiminė, tačiau nurodė, jog greičiausiai sutartį pasirašė A. Š., kadangi pats kaltinamasis neturėjo dokumento. A. Š. neklausė, kodėl buvo sugalvota parduoti automobilį. Sutartį pildė automobilio pirkėjai, o A. Š. sutartį tik pasirašė. Sutartyje buvo nurodyti A. Š. duomenys. Automobilio dokumentai buvo daiktadėžėje. V. J. įsitikinimu, A. Š. automobilio dokumentų net nematė, kadangi juos paėmė ir apžiūrėjo patys automobilio pirkėjai.

Dokumentus automobilio pirkėjai paėmė iÅ¡ daiktadėžės. A. Å . pirkėjams automobilio raktelių neperdavė. PrieÅ¡ tai, kai pardavė automobilį, iÅ¡ automobilio išėmė akumuliatorių ir jį taip pat pardavė. TÄ dienÄ automobilį valdė tiek A. Å ., tiek jis pats. Automobilio pardavimo metu kartu buvo ir J. R.. IÅ¡ automobilio išėmė kitus daiktus, kadangi automobilio pirkėjai nurodė, jog Å¡ie daiktai jiems nereikalingi. A. Å . pasiėmė meÅ¡keres, jas parsinešė namo, kadangi Å¡iam buvo pasakyta, kad meÅ¡kerės kaltinamajam nėra reikalingos.

Kaltinamasis negalėjo pasakyti, ar iÅ¡ nukentėjusiojo gavo pinigų už automobilio detales, tokios aplinkybės neprisiminė. V. J. su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko.Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad 2015 m. kovo mėnesio pradžioje per pažįstamÄ susipažino su R., pavardės nežino. Su R. susipažino naktiniame klube. R. turėjo automobilį Peugeot 406, valstybinio numerio nežino. Birželio mėnesį Romas pasakė, kad jam reikia tvarkyti automobilį. Jis R. pasiÅ«lė meistrÄ vardu A., pas kurį kažkada taisė savo automobilį.

Paskambinus A., Å¡is iÅ¡ pradžių sakė, kad negalės tvarkyti automobilio, o vėliau nurodė, kad automobilį reikia palikti kieme prie požeminių garažų, esančių Nemenčinės pl. Minėta vieta yra prie pat Antakalnio žiedo, prie Nemenčinės stotelės. Jis kartu su R. nuvežė automobilį į nurodytÄ vietÄ . Kur R. paliko automobilio raktelius ir dokumentus, nežino. R. pats telefonu kalbėjo su A. dėl automobilio remonto, gal tada ir pasakė, kur paliko automobilio raktelius.

Palikę automobilį nuvažiavo pas R. namo. Po poros dienų susiskambinus su A., pastarasis nurodė, kad yra negerai su automobilio sankaba ir greičio dėže. V. J. teigė, kad po trijų dienų po automobilio palikimo buvo užsukęs pas A. į garaÅ¾Ä . A. garaže matė R. automobilį. Vėliau po kurio laiko paskambino A. ir nurodė, kad automobilį galima atsiimti. Kadangi buvo savaitgalis, jie Å¡ventė, todėl automobilio neatsiėmė. Automobilis buvo laikomas FabijoniÅ¡kėse, kadangi ten, viename iÅ¡ garažų, dirbo A..

Pirmadienį R. nutarė paimti automobilį, tačiau paskambinus A., jis nekėlė ragelio. KitÄ dienÄ A. skambino R. ir prašė dar pinigų už automobilio taisymÄ . R. nurodė, kad pinigų neturi, atlyginimas bus tik po savaitės. Kuomet R. turėjo pinigų, buvo paskambinta A., bet jis ir vėl nekėlė ragelio. Vėliau V. J. ir Romas patys pradėjo ieÅ¡koti automobilio, buvo nuvykę į garaÅ¾Ä , kur dirba A.. R. taip ir nepavyko surasti automobilio, o jis iÅ¡važiavo gyventi į Kazlų RÅ«dÄ .

V. J. aiÅ¡kino, jog dar ne vienÄ kartÄ bandė skambinti A., bet jis arba nekeldavo, arba jo telefonas bÅ«davo iÅ¡jungtas. Kiek žino, R. į policijÄ dėl automobilio parašė pareiÅ¡kimÄ , tačiau jis automobilio tikrai nevogė, nepardavė, prie automobilio dingimo neprisidėjo. (t. 1, b. l. 125, 151-152) Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. nurodė, jog anksčiau aptarti parodymai yra neteisingi. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas V. J. parodė, kad R. B. pažįsta apie metus, su juo susipažino naktiniame klube, Vilniuje.

Su R. B. palaikė ryÅ¡ius iki tol, kol dingo Å¡io automobilis Peugeot 406. R. B. pasakė, kad jo automobilis sugedo, reikia remontuoti variklį. V. J. teigė, jog jis pasisiÅ«lė padėti suremontuoti automobilį. R. B. jam davė savo automobilį, kad rastų serviso darbuotojÄ . Buvo perduotas automobilis, jo registracijos liudijimas bei raktelis. V. J. aiÅ¡kino, kad R. B. automobiliu važinėjo apie savaitę, vėliau automobilyje pradėjo kažkas labiau bildėti. 2015 vasarÄ , tikslios datos nepamena, važinėjo su A.

Å . po Å eÅ¡kinės mikrorajonÄ R. B. automobiliu. Minėto automobilio bagažinėje rado akumuliatorių. Kartu su A. Å . nusprendė akumuliatorių parduoti, nes trÅ«ko pinigų. Å eÅ¡kinės mikrorajone, netoli policijos komisariato, pridavė akumuliatorių. Akumuliatorių pridavė kažkokioje supirktuvėje. Kiek gavo pinigų už priduotÄ akumuliatorių, nepamena. Gautus pinigus už akumuliatorių pasidalino su A. Å .. Priduodant akumuliatorių buvo pildomi dokumentai, tačiau kokie, nurodyti negali, nes savo duomenis pateikė A.

Å .. Už pinigus, gautus pridavus akumuliatorių, pirko maisto. Pinigus greitai iÅ¡leido, todėl ekspromtu nusprendė parduoti ir patį automobilį. V. J. A. Å . minėjo, kad automobilis yra ne jo, o pažįstamo. Dėl automobilio pardavimo A. Å . neprieÅ¡taravo. A. Å . V. J. nurodė, kad matė skelbimÄ , kuriame nurodoma, jog superkami automobiliai. Jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo prie kažkokios laiptinės, namo numerio nepamena, netoli IKI parduotuvės, BuivydiÅ¡kių stotelės. Ten rado skelbimÄ , kad superkami automobiliai.

Koks numeris buvo nurodytas skelbime, nepamena. Jis paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepė vyriškis ir sutarė su juo susitikti už kokios pusės valandos netoli Vilniaus miesto šešto policijos komisariato, kur buvo paliktas automobilis. Supirkėjui minėjo, jog nori parduoti automobilį Peugeot 406. Paskambinę grįžo prie automobilio ir laukė, kol atvažiuos supirkėjas. Po 20 minučių atvažiavo BMW automobilis. Automobilyje buvo du vyriškiai. Išlipę vyriškiai apžiūrėjo automobilį Peugeot ir pasiūlė už jį 200 Eur.

V. J. ir A. Å . sutiko parduoti automobilį už minėtÄ sumÄ . Supirkėjas davė jiems pirkimo pardavimo sutartį, kuriÄ užpildė A. Å . savo vardu. V. J. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl A. Å . pirkimo-pardavimo sutartį pildė savo vardu. Pirkėjui nekilo jokių klausimų, kodėl automobilio savininkas yra visai kitas asmuo, nei nurodyta dokumentuose. Supirkėjas paėmė sutartį, kuri buvo užpildyta tik vienu egzemplioriumi, grynais padavė 200 Eur, o A. Å . atidavė automobilio raktelius ir automobilio dokumentus.

Tuomet iÅ¡ bagažinės jie iÅ¡siėmė dvi meÅ¡keres, žuvų maitinimo paÅ¡arÄ ir išėjo. Vėliau minėtus daiktus pasiėmė A. Å .. Daugiau iÅ¡ automobilio nieko neėmė. Nuo to laiko automobilio nematė. Kada automobilis buvo paimtas pirkėjo, pasakyti negali. Pinigus už parduotÄ automobilį pasidalino per pus su A. Å ., t. y. po 100 Eur. Apie automobilio pirkėjus žino tik tiek, kad jie yra iÅ¡ Å eÅ¡kinės mikrorajono. (t.1, b. l. 159-161, 171-172)Teisiamojo posėdžio metu V.

J. nurodė, jog aptarti parodymai yra iÅ¡ esmės teisingi, teigė, jog A. Å . automobilio raktelių pirkėjams neperdavė.Teisiamojo posėdžio metu A. Å . nurodė, jog 2015 metais jam paskambino V. J. ir pasiÅ«lė susitikti. Jie susitiko prie Å eÅ¡kinės turgelio. V. J. į susitikimÄ atvyko automobiliu Peugeot. Jis pasakė, kad automobilį gavo iÅ¡ merginos tėvo. A. Å . patvirtino, jog žinojo, kad automobilis nepriklauso V. J., tačiau teigė, jog nežinojo, kad automobilis yra vogtas. Su V. J. nuvažiavo į BuivydiÅ¡kių g., ten paliko automobilį.

V. J. pasiÅ«lė parduoti akumuliatorių, kuris buvo po automobilio kapotu, prie variklio. Akumuliatorių pardavė, gavo iki 5 Eur. Tuomet nuėjo prie gėlių turgelio esančiÄ kebabinę. V. J. ten pavalgė. Tuomet prie jų prisijungė J. R.. V. J. pasiÅ«lė parduoti automobilį. Prie Å¡iukÅ¡liadėžės surado skelbimÄ , kuriame buvo nurodoma, jog yra superkami automobiliai. V. J. paskambino skelbime nurodytu numeriu, susitarė susitikti BuivydiÅ¡kių g. V. J. pasakė, kad neturi savo dokumentų, todėl dokumentus užpildė A.

Å ., t. y. jÄ pasirašė. Vardo ir pavardės nerašė. DokumentÄ davė V. J., kuris ir bendravo su pirkėjais. Pirkėjai už automobilį sumokėjo 200 Eur. V. J. pasiÅ«lė iÅ¡sinuomoti vieno kambario butÄ , kuriame galėtų paÅ¡vęsti, tačiau A. Å . ir J. R. su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko bei su V. J. iÅ¡siskyrė. A. Å . nurodė, jog jis pasiėmė meÅ¡keres, kadangi V. J. pasakė, jog nenori jų troleibusais ir autobusais vežtis į ŽirmÅ«nus. Kodėl V. J. nori parduoti automobilį, neklausė.

V. J. aiškino, jog automobilį gavo iš draugės tėvo, kuris yra Ispanijoje. Kai buvo parduodamas automobilis, matė, kaip buvo parodyti dokumentai. Pirkėjas žiūrėjo, kam priklauso automobilis. Pats A. Š. nematė, kam priklauso automobilis. Buvo keista, kodėl V. J. taip elgiasi su automobiliu, tačiau į tai nesigilino. Pasirašytos sutarties neskaitė, nematė, kas joje buvo parašyta. Su pirkėjais bendravo ir susisiekė V. J.. Automobilio pirkėjo telefono numeris buvo rastas ant šiukšlinių durų.

A. Å . tvirtino, jog V. J. gerai nepažinojo, buvo keletÄ kartų matęs. Jis nežino, kokie dokumentai buvo perduoti automobilio pirkėjams. Parduodant akumuliatorių dokumento niekas neprašė.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Å . parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje jam paskambino jo panelės J. R. pažįstamas ir pasiÅ«lė susitikti. TÄ asmenį žinojo iÅ¡ matymo, jo pavardės, kur gyvena, nežino, telefono numerio neprisimena. Su Vyteniu susitiko prie Å eÅ¡kinės turgelio.

Jis atvažiavo sidabrinės spalvos automobiliu Peugeot 406, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Vytenis sakė, kad automobilis priklauso jo draugės, gyvenančios Ispanijoje, tėvui. V. pasiūlė pasivažinėti, jis sutiko. Nuvažiavo pas draugę J. R. prie Radvilų gimnazijos, esančios Gelvonų g., Vilniuje. Laukė, kol J. R. baigsis pamokos. J. R. pasiūlė kartu pasivažinėti automobiliu, tačiau ji nesutiko ir nuėjo namo. Tuomet jie su V. nuvažiavo į Buivydiškių g., Vilniuje, kur V. pastatė automobilį.

V. pasakė, kad nori valgyti, iÅ¡ automobilio išėmė akumuliatorių, kurį pridavė į metalo supirktuvę, esančiÄ Sudervės kelias 1, Vilniuje. Tuo metu, kai buvo parduodamas akumuliatorius, buvo kartu su V.. V., kiek prisimena, už akumuliatorių gavo 5 Eur su centais. Po to jie nuėjo į kebabinę, esančiÄ prie Å eÅ¡kinės gėlių turgelio. Vėliau prie jų prisijungė J. R.. V. pasakė, kad nori parduoti minėtÄ automobilį ir paklausė, ar A. Å . su savim turi kokį nors asmens dokumentÄ .

Jis pasakė, kad turi asmens tapatybės kortelę. Jiems beeinant link automobilio, V. pasižiūrėjo telefono numerį nuo skelbimo, kuriame buvo nurodyta, jog yra superkami automobiliai. Skelbimas buvo prikabintas prie namo laiptinės, tikslaus adreso nepamena. V. paskambino nurodytu numeriu ir susitarė su pirkėju dėl automobilio Peugeot 406 pardavimo. A. Š. nurodė, jog V. paprašė jo, kad pirkimo-pardavimo sutartį surašytų savo vardu, nes V. neturėjo asmens dokumento. Nieko blogo nepagalvojo, kadangi V. turėjo visus automobilio dokumentus, užvedimo raktelį.

Maždaug po 15 minučių prie jų privažiavo du nepažįstami vaikinai. Vaikinai apžiÅ«rėjo automobilį Peugeot 406, suderino su V. kainÄ . V. automobilį pardavė už 200 Eur. V. su pirkėju surašė automobilio Peugeot 406 pirkimo-pardavimo sutartį. A. Å . teigė, kad jis V. davė savo asmens tapatybės kortelę, todėl buvo įraÅ¡ytas kaip automobilio Peugeot 406 pardavėjas, jis ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Kai buvo parduodamas automobilis, matė, kad jis priklauso vaikinui, kuris pagal amžių tikrai negalėjo bÅ«ti V. uoÅ¡vis.

Kas buvo įraÅ¡ytas kaip automobilio pirkėjas, neprisimena. Pirkimo-pardavimo sutartys buvo dvi, vienÄ pasiėmė V., o kitÄ automobilio pirkėjas. Automobilio pirkėjui V. pasakė, kad su savimi neturi dokumento, todėl sutartį sudaro A. Å . vardu, dėl to pirkėjui jokių įtarimų nekilo. Automobilio pirkėjui V. atidavė visus automobilio dokumentus ir užvedimo raktus. V. iÅ¡ automobilio bagažinės išėmė dvi meÅ¡keres „Texas“ ir „Jaxon Colorado“, du meÅ¡kerių laikiklius, dėžutę su žvejybos reikmenimis.

Daugiau iš automobilio nieko neėmė. Minėtus daiktus V. davė jam ir paprašė pasaugoti. A. Š. teigė, jog R. B. nepažįsta, neužsiima automobilių remontais, jų remontuoti nemoka. V. jo neprašė suremontuoti automobilio Peugeot 406. Automobilis Peugeot 406 buvo parduotas su magnetola, taip pat automobilyje matė termosinį puodelį. (t. 1, b. l. 79-81, 106-108)Teisiamojo posėdžio metu R. B. parodė, jog jo automobilyje atsirado gedimų, o V. J. pasakė, jog gali padėti juos pigiai sutvarkyti.

Kartu su V. J. nuvarė automobilį į Antakalnį, jį paliko netoli Antakalnio žiedo prie garažų masyvo. Automobilio remontas užtruko, buvo informuotas, kad reikia papildomai pinigų remontui. Susitikęs su V. J. draugu, kuris turėjo tvarkyti automobilį, davė šiam 30 Eur. Automobilio neatgavo, su V. J. nepavykdavo susisiekti. Nukentėjusysis nurodė, jog automobilio užrakinimo spynelė buvo sugedusi. Automobilio raktelius paliko jo viduje, dokumentai taip pat buvo palikti automobilyje. V. J. žinojo, kur buvo palikti automobilio rakteliai.

Dokumentus paliko automobilyje, kadangi jam buvo paaiÅ¡kinta, jog pagal juos bus galima surasti reikiamas detales. Automobilyje buvo du akumuliatoriai, žvejybos reikmenys, automagnetola. MeÅ¡keres ir žvejybos įrangÄ atgavo. Automobilio neturėjo kokias tris savaites, po to kreipėsi į policijÄ . Žala jam padaryta dėl neatgauto automobilio ir neatgautų daiktų. A. Å . pasižadėjo atlyginti pusę žalos, pinigus perveda banko pavedimais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. parodė, kad susipažino su V.

J. naktiniame klube, pradėjo palaikyti artimus santykius. R. B. teigė, jog kažkas nutiko jo automobilio Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) sankabai. V. J. jam pasiÅ«lė taisytis automobilį pas jo pažįstamÄ meistrÄ , kuris dirbo požeminiuose garažuose, esančiuose Nemenčinės pl. – Žirgų g., Vilniuje. R. B. paaiÅ¡kino, jog 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje savo automobilį Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) paliko remontuoti nepažįstamam asmeniui, kurį ir rekomendavo V.

J.. Nukentėjusysis meistro telefono numerio nurodyti negalėjo. Savo automobilį paliko prie požeminių garažų įvažiavimo, Nemenčinės pl. pradžioje, kur baigiasi Antakalnio g. Automobilį nuvežė kartu su V. J., automobilio raktelį paslėpė po maÅ¡inos durelių rankenėle. PrieÅ¡ tai raktus į kažkÄ susuko. Savo automobilio niekada nerakindavo, kadangi buvo prasukta vairuotojo pusės durelių spyna. Automobilyje signalizacijos nebuvo. Automobilio registracijos liudijimas buvo laikomas kartu su kitais dokumentais automobilio daiktadėžėje.

Automobilyje taip pat paliko techninės apžiÅ«ros talonÄ , be vertės, dvi meÅ¡keres „Texas“, 5 metrų ilgio, kurių vertė 130 Eur, ir „Color Jax“, 2,70 m ilgio, dviejų dalių, kurios vertė 100 Eur, du meÅ¡kerių laikiklius, kiekvieno vertė po 6 Eur, žvejybos reikmenų dėžutę, kurios vertė 5 Eur, su joje buvusiais žvejybos reikmenimis ir smulkmenomis, kurių vertė 12 Eur, baltos spalvos termosinį puodelį, kurio vertė 10 Eur, ir automagnetolÄ â€žAlpina“, kurios vertė 10 Eur.

Be to, automobilio bagažinėje buvo akumuliatorius, kurio vertė 30 Eur. Su V. J. į miestÄ grįžo pėsčiomis. V. J. jo akivaizdoje skambino meistrui ir jam pasakė, kur paslėptas raktas. Kur buvo remontuojamas automobilis, nežino. Nesitarė ir dėl laiko, kiek bus remontuojamas automobilis. Maždaug po savaitės jam paskambino V. J. ir pasakė, kad automobilyje dar reikia sutaisyti pavarų dėžę. Po kurio laiko V. J. buvo atvykęs pas jį į namus iÅ¡siskalbti rÅ«bų ir pasakė, kad meistrui automobilio detalėms reikia 35 Eur.

R. B. teigė, kad turėjo meistro numerį ir sutarė su juo susitikti ŽirmÅ«nų – Kareivių g. sankryžoje. Meistras buvo apie 20 metų amžiaus, 200 cm Å«gio, tamsesnių, ilgesnių plaukų, pailgo veido. R. B. atrodo, kad meistras save pavadino D., bet V. J. telefone jis buvo užvardintas kaip SaÅ¡a. Po kelių savaičių pradėjo domėtis, ar automobilis suremontuotas. Susiekus su V. J., jis nurodė, kad automobilis yra suremontuotas ir gali jį atsiimti. V. J. žadėjo automobilį 2015 m. birželio 14 d. atvežti į kiemÄ , esantį Krivių g. 34, tačiau automobilio neatvarė.

Po to kelis kartus bendravo su V. J., jis nurodė, kad automobilis yra prie garažų, kur jį ir paliko. 2015 m. birželio 14 d. vakare atvyko prie garažų, bet automobilio ten nerado. V. J. 2015 m. birželio 23 d. parašė, kad automobilis yra autoservise „Autoga“, esančiame S. Stanevičiaus g. Nuvykus į autoservisÄ , R. B. buvo nurodyta, kad tokio automobilio jie nėra matę. Kai V. J. pradėjo vengti su juo bendrauti, jis sutiko V. J. pažįstamÄ , kurio vardo nežino. Minėtam asmeniui nurodė, kad paliko V.

J. taisyti automobilį, bet dabar negali rasti V. J.. Minėtas V. J. pažįstamas davė jam numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad šiuo numeriu gali paskambinti asmeniui, kuris turėjo jo automobilį. Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepė vyras, kuris nurodė, kad taisė automobilį. R. B. nurodė, kad minėtas telefono numeris buvo ne toks, koks priklauso meistrui D., kuris taisė jo automobilį. Taip pat telefonu atsiliepęs asmuo nurodė, kad V. J. automobilį iš serviso pasiėmė. R.

B. byloje reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 1285 Eur sumai dėl turtinės žalos. Turtinę žalÄ sudaro: automobilis, kurio vertė 1200 Eur, 35 Eur, kuriuos jis davė V. J. už automobilio detales, baltos spalvos termosinis puodelis, kurio vertė 10 Eur, ir automagnetola „Alpina“, kurios vertė 10 Eur, akumuliatorius, kurio vertė 30 Eur. Dvi meÅ¡kerės, meÅ¡kerių laikikliai ir žvejybos dėžutė buvo grÄ Å¾inti. (t. 1, b. l. 17, 18-19, 23-25)Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. nurodė, jog galimai 2015 metų gegužės mėnesį ji po pamokų susitiko su A.

Å . ir V. J. prie „Maxima“, jie buvo atvažiavę su automobiliu Peugeot. Ji su A. Å . susipyko, nurodė, jog ji nenori eiti kartu su jais ir išėjo namo. A. Å . su V. J. iÅ¡važiavo. Su A. Å . ir V. J. nesutiko leisti laiko, kadangi buvo bloga nuojauta. Vėliau su A. Å . ir V. J. susitiko prie „Iki“ parduotuvės, leido laikÄ kartu. Tuomet V. J. sugalvojo parduoti automobilį, kadangi norėjo pasilinksminti. V. J. aiÅ¡kino, kad automobilis yra jo panelės tėčio. Fakto, kad automobilis yra vogtas, nei liudytoja, nei A.

Å . nežinojo. V. J. prie vienos laiptinės surado lapelį, kuriame buvo nurodyta, kur superkami automobiliai, V. J. paskambino lapelyje nurodytu telefonu, atvažiavo du jaunuoliai ir nupirko automobilį. Dėl automobilio kainos su jaunuoliais derėjosi V. J.. Liudytoja su A. Å . tuo metu stovėjo Å¡alia. V. J. paprašė A. Å . dokumento, kadangi pats jokio dokumento neturėjo. A. Å . sutiko duoti savo dokumentÄ . Dokumento reikėjo, kadangi reikėjo užpildyti automobilio pardavimo dokumentus. Liudytoja teigė, jog automobilį įvykio dienÄ vairavo V.

J., ji tai sužinojo iÅ¡ A. Å ., kai jie susitiko prie „Maxima“. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas automobilio pirkėjams perdavė automobilio dokumentus. J. R. nurodė, jog ji matė, kaip A. Å . į sutartį įrašė savo vardÄ bei pavardę, pasirašė. Vėliau V. J. pradėjo sakyti, jog bus blogai, kad jis pardavė draugės tėvo automobilį. Už gautus pinigus V. J. pirko atsigerti, sau ir A. Å . cigarečių, pinigų gautų už automobilį jie nesidalino. Vėliau liudytoja ir A.

Š. su V. J. išsiskyrė. Automobilio pirkėjai pinigus perdavė V. J.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodžiusi, jog pinigai buvo perduoti A. Š., ji iš tikrųjų teigė, kad pinigai buvo perduoti V. J.. Kai pirkėjai turėjo perduoti pinigus už automobilį, V. J. nurodė, kad tai jo automobilis, jo pinigai.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. R. parodė, kad 2015 m. pavasario pabaigoje jai paskambino draugas A. Š., kuris pasakė, kad susitiks su V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ir atvažiuos prie jos lankomos mokyklos.

A. Å . taip pat nurodė, kad jie atvyks su automobiliu. Liudytoja buvo susitikusi su A. Å . ir V., tačiau su jais laiko neleido. A. Å . ir V. nuvažiavo į Å eÅ¡kinę prie kavinės „Vėtrungė“. J. R. teigė, kad ji susitarė su A. Å . susitikti prie parduotuvės „Iki“, esančios DzÅ«kų g. A. Å . atėjo su V. ir jie visi kartu nuėjo į kebabinę prie Å eÅ¡kinės turgelio. Beeinant V. sakė, kad jis vairuoja savo merginos tėvo automobilį. V. jiems siÅ«lė iÅ¡sinuomoti butÄ ir paÅ¡vęsti.

Būnant kebabinėje V. pasakė, kad pametė 5 Eur. Paklausė, ar A. Š. ir liudytoja turi pinigų. Jie atsakė, kad neturi, o V. nurodė, kad gali parduoti automobilį. A. Š. su V. nuėjo prie laiptinės, kur buvo pakabintas skelbimas, jog superkami automobiliai. V. paskambino skelbime nurodytu numeriu ir tarėsi dėl automobilio pardavimo. Po kiek laiko prie jų privažiavo automobilio pirkėjai. Automobilio pirkėjai nurodė, kad dokumentų suforminimui reikia asmens dokumento. V. nurodė, kad jokio asmens dokumento neturi, todėl A.

Å . davė savo asmens tapatybės kortelę. Dokumentus su automobilio pirkėjais pasirašė A. Å .. Pirkėjai A. Å . padavė 200 Eur, kuriuos Å¡is perdavė V.. Po automobilio pardavimo ji ir A. Å . kartu su V. dar pabuvo apie valandÄ ir iÅ¡siskirstė. V. nuėjo pas dėdę į ŽirmÅ«nus. (t. 1, b. l. 52-53)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2015 m. birželio 14 d. 16.15 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje pranešėjas R.

B. paliko savo Å¡viesiai mėlynos spalvos automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) su sankabos ir greičio dėžės defektais Nemenčinės pl. pradžioje, prie mÅ«rinių garažų, meistrui, kurio vardo, pavardės nežino. MeistrÄ R. B. rekomendavo V., pavardę galės patikslinti vėliau, kuris gyvena AukÅ¡tuose Paneriuose. Automobilio raktus ir dokumentus paliko automobilyje, jų niekam į rankas nedavė. Automobiliu važinėti neleido, tik leido jį nustumti remonto darbams. R. B. buvo praneÅ¡ta, kad automobilis yra sutvarkytas, tačiau automobilio niekaip neatgauna.

R. B. negali teigti, kad automobilis yra pavogtas, kadangi paskambinus įvairiais numeriais, kuriais kontaktavo, niekas nekelia arba pakelia svetimi asmenys ir įtartinai išsisukinėja. (t. 1, b. l. 9)Iš R. B. skundo matyti, kad jam priklausantį automobilį Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) paliko Nemenčinės pl., važiuojant nuo Antakalnio pusės po dešine puse prie požeminių garažų. Automobilyje paliko raktelius ir automobilio dokumentus. Automobilį paliko, kadangi susitarė su nepažįstamu vyru, kurio detalesnių duomenų negali nurodyti, jog jis taisys jo automobilį.

Su minėtu vyru susipažino per V. J.. Automobilį paliko prie garažų, kadangi nesulaukė asmens, kuris turi automobilį remontuoti, nes jam reikėjo skubiai išvykti. R. B. nurodė, jog tikrai nežinojo, kas ir kur remontuos jo automobilį. Jokių sutarčių dėl automobilio remonto nepasirašinėjo. Po kelių savaičių, kai negavo jokių žinių dėl savo automobilio, pradėjo domėtis pats. Per savo pažįstamus sužinojo, kad automobilis yra suremontuotas. Su V. J. sutarė, kad automobilį atsiims 2015 m. birželio 14 d., tačiau automobilio atsiimti nepavyko.

Jam buvo nuolat raÅ¡oma, kad automobilį gali atsiimti, bet jo atsiimti nepavykdavo. Kur gali bÅ«ti automobilis, nežino. (t. 1, b. l. 10)IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. Å . patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. A. Å . parodė vietÄ , esančiÄ BuivydiÅ¡kių g. 1, Vilniuje, kur susitiko su V. J., kur pastarasis iÅ¡ automobilio Peugeot 406 išėmė akumuliatorių. Vėliau parodė metalo supirktuvę, esančiÄ Sudervės kelias 1, Vilniuje, kur V. J. pridavė automobilio Peugeot 406 akumuliatorių. (t.1, b. l. 82-87)IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V.

J. patvirtino parodymus, duotus papildomos apklausos metu. V. J. parodė laiptinę, esančiÄ DzÅ«kų g. 21, Vilniuje, kur rado skelbimÄ apie superkamus automobilius, vėliau parodė metalo laužo supirktuvę, esančiÄ Sudervės kelias 1, Vilniuje, kur pridavė automobilyje buvusį akumuliatorių kartu su A. Å .. Taip pat V. J. parodė aikÅ¡telę, esančiÄ prie BuivydiÅ¡kių g. 14 namo, kur susitiko su automobiliu supirkėjais ir kartu su A. Å . pardavė automobilį. (t. 1, b. l. 162-168)IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad R.

B. atpažino V. J., kaip asmenį, kuris negrÄ Å¾ino jo automobilio Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) R. B. V. J. atpažino pagal bendrus veido bruožus, lÅ«pas. (t. 1, b. l. 28-31) IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad A. Å . atpažino V. J. kaip V., apie kurį davė parodymus. V. J. atpažino pagal bendrus veido bruožus. (t. 1, b. l. 94-96)IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad V. J. atpažino A. Å . kaip asmenį, kuriam paliko taisyti automobilį Peugeot 406. (t. 1, b. l. 126-129)IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A.

Å . tyrėjai pateikė iÅ¡traukiamÄ meÅ¡kerę „Texas“, sulankstomÄ meÅ¡kerę „Jaxon Colorado“, du meÅ¡kerių laikiklius, dėžutę „Fishing Box“ su žvejybos įrankiais (trys kabliukai, komplektai, trys svarelių komplektai, dvi plÅ«dės, du pavadėliai). (t.1, b. l. 88-89)IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti A. Å . tyrėjai pateikti daiktai: iÅ¡traukiama meÅ¡kerė „Texas“, sulankstoma meÅ¡kerė „Jaxon Colorado“, du meÅ¡kerių laikikliai, dėžutė „Fishing Box“ su žvejybos įrankiais.

Meškerės laikikliai yra pagaminti iš plastmasės ir metalo, 84 cm ilgio. Viršutinėje dalyje prie laikiklių pritvirtintos plastmasinės juodos ir žalios spalvos detalės. Apatinio laikiklio dalis yra metalinė, metalinės dalies galas yra smailas. Meškerė „Jaxon Colorado“ yra juodos ir raudonos spalvos, pavadinimas ant meškerės yra užrašytas auksinės spalvos dažais. Prie meškerės yra pritvirtinta valio ritė, kurios pavadinimas yra World Class 2010, valo ritė yra su valu.

Ant valo galo yra pritvirtintas kabliukas ir svarmenys, o per valo vidurį pritvirtinta plūdė, kuri yra oranžinės spalvos, baltos, juodos ir žalių spalvų. Meškerė yra sudedama iš dviejų dalių. Meškerė „Texas“ yra sidabrinės spalvos. Ant meškerės yra užrašai: „Telescopic 5 sections Milti – Fiber“, „5.00 meters“, „Italy Comic product“. Meškerė yra sulankstoma. Prie meškerės pritvirtinta ritė su valu, ritės pavadinimas yra Gera Ratio 5.1:1.

Žvejybos reikmenų dėžutė „Fishing Box Tackle Case“ yra žalio ir smėlio spalvų, dėžutės pavadinimas yra užrašytas ant priklijuojamo lipduko. Atidarius dėžutę joje matomi žvejybos reikmenys: valas, svermenys, dėžutė su kabliukais, virvutė, plūdė, degtukų dėžutė, buteliukas su koncentruotu aromatu, tualetinis popierius. (t. 1, b. l. 90-92)Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso R.

B.. (t. 1, b. l.

12) IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad nepavyko nustatyti asmenų, kurie nupirko iÅ¡ V. J. ir A. Å . automobilį Peugeot 405, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 58)Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pats V. J. teisme prisipažino pagrobęs nukentėjusiajam R.

B. priklausantį automobilį. Jis nurodė, kad žinojo, kur buvo paliktas R. B. automobilis, žinojo, jog automobilis nėra užrakintas, o jo užvedimo rakteliai buvo palikti automobilio viduje. V. J. patvirtino, jog jis paėmė nukentėjusiojo automobilį bei naudojosi Å¡iuo automobiliu be nukentėjusiojo leidimo ir žinios, vėliau, prireikus pinigų, automobilį pardavė. FaktÄ , jog V. J. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį iÅ¡ dalies patvirtina nukentėjusiojo R. B. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog V.

J. žinojo, kur buvo paliktas nukentėjusiajam priklausantis automobilis, žinojo, jog automobilis buvo neužrakintas, o jo rakteliai ir dokumentai buvo palikti automobilio viduje. Nukentėjusiojo parodymai taip pat leidžia konstatuoti, jog nukentėjusysis automobilį paliko V. J. nurodytoje vietoje, kadangi norėjo, jog jo automobilis būtų sutvarkytas, tačiau jis neturėjo ketinimų automobilį perduoti kaltinamojo naudojimui, jo tikslas buvo, kad automobilis būtų paimtas meistro, kuris sutvarkytų esamus gedimus.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ki duomenys yra užfiksuoti ir nukentėjusiojo skunde bei BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje. FaktÄ , jog nukentėjusiojo automobiliu po to, kai jis buvo paliktas V. J. nurodytoje vietoje, naudojosi kaltinamasis patvirtina A. Å . bei liudytojos J. R. parodymai. Taigi aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma patvirtina, kad V. J. tyčia neteisėtai neatlygintinai užvaldė nukentėjusiojo automobilį su jame buvusiais daiktais turėdamas tikslÄ Å¡Ä¯ turtÄ pasisavinti, t. y. jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nenustatė V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje, ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju V. J. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl faktas, kad jis savo kaltę pripažino teisme, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Teismas, skirdamas V.

J. bausmę atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis), dėl jos padarymo teisme savo kaltę pripažino, į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, padarytos turtinės žalos dydį. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo V. J. nebuvo padaręs nusikalstamų veikų ir teistas, Å¡iuo metu jis yra teistas du kartus, yra baustas administracine tvarka, nesimoko, nedirba, tačiau ruoÅ¡iasi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, V. J. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė, t. y. laisvės apribojimas. Atsižvelgus į V. J. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis yra nustatytinas didesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, V.

J. paskirta bausmė bendrintina su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos taikytinos, kadangi V. J. nusikalstama veika buvo padaryta iki minėtų dviejų teismų procesinių sprendimų priėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bendrintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu (apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę), kadangi šiuo nuosprendžiu V.

J. yra nuteisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymÄ , o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , t. y. V. J. nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ . Apėmimo bÅ«du subendrinta bausmė su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės. Ä® paskirtosios bausmės laikÄ V.

J. įskaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. sausio 26 d. 09.30 val. iki 2016 m. sausio 28 d. 09.20 val.V. J. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje naikintinos pradėjus bausmės vykdymÄ .A. Å . baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtÄ Å¾inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Nagrinėjamu atveju A. Å . buvo kaltinamas tuo, kad jis realizavo nukentėjusiajam priklausantį turtÄ Å¾inodamas, jog šį turtÄ V. J. įgijo nusikalstamu bÅ«du. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinimas A. Å . padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino. Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi asmuo turi suvokti, jog jis realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ ir nori taip veikti.

A. Å . teisme nurodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tuo pačiu teigė, kad jis nesuprato, jog automobilį ir jame buvusius daiktus V. J. įgijo nusikalstamu bÅ«du. Taigi iÅ¡ esmės A. Å . neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje. Teismas konstatuoja, jog A. Å . teiginių, jog jis nesuprato, kad automobilis ir jame buvę daiktai buvo įgyti nusikalstamu bÅ«du, nepaneigia jokie byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai.Byloje yra nustatyta, kad iÅ¡ tikrųjų R.

B. priklausantis automobilis su jame buvusiais daiktais buvo pagrobtas. Taip pat byloje yra įrodyta, jog šį turtÄ pagrobė V. J., o vėliau dalis Å¡io turto, dalyvaujant A. Å ., buvo parduota. Byloje nekilo jokio ginčo, kad į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį buvo įraÅ¡yti A. Å . duomenys. A. Å . duomenys į sutartį buvo įraÅ¡yti pagal jo pateiktÄ asmens dokumentÄ . Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė A. Å .. Be to, nekilo jokio ginčo ir dėl to, kad A. Å . žinojo, jog automobilis nepriklausė V.

J.. Vis tik vien paminėti faktai neįrodo, kad A. Š. iš tikrųjų žinojo, jog V. J. automobilį su jame buvusiais daiktais įgijo nusikalstamu būdu. Pats A. Š. viso proceso metu tvirtino, jog jis nežinojo, kad automobilis ir jame buvę daiktai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Teisme jis teigė, jog V. J. jam nurodė, kad automobilis priklauso jo draugės tėvui, kuris yra Ispanijoje. Automobilio pardavimo metu jis matė, kad pirkėjams buvo rodomi automobilio dokumentai. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. taip pat nurodė, jog V.

J. jam paaiškino, kad automobilis priklauso jo draugės tėvui. Kai buvo parduodamas automobilis, nieko blogo nepagalvojo, kadangi V. J. turėjo automobilio raktelius, šio automobilio dokumentus. Tokius A. Š. teiginius iš esmės patvirtino ir liudytoja J. R., kuri teisme nurodė, jog V. J. sakė, kad automobilis priklauso jo draugės tėvui, ir tik pardavus automobilį jis pradėjo aiškinti, jog gali būti blogai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja taip pat nurodė, jog V. J. aiškino, kad automobilis priklauso jo draugės tėvui.

V. J. teisme apskritai teigė, jog A. Å . nesidomėjo, kam priklauso automobilis, jis nesidomėjo, kodėl norima parduoti automobilį, o ikiteisminio tyrimo metu teigė (Å¡ių parodymų teisingumÄ kaltinamasis patvirtino teisme), kad A. Å . nurodė, jog automobilis priklauso jo pažįstamam. Taigi akivaizdu, jog A. Å . suvokė, kad automobilis nepriklauso V. J., tačiau nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad jis iÅ¡ tikrųjų turėjo suvokti ir suvokė, jog automobilis yra įgytas nusikalstamu bÅ«du.

Ikiteisminio tyrimo metu vykusios A. Š. apklausos protokole yra užfiksuota, jog jis nurodė, kad matė, jog automobilis priklausė vaikinui, kuris pagal savo amžių negalėtų būti V. J. draugės (merginos) tėvas. Teisme A. Š. teigė, jog tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo nurodęs. Teismas įsitikinimu, net ir tvirtinant, kad A. Š. iš tikrųjų matė ir suvokė, jog automobilio registracijos liudijime ar kituos dokumentuose nurodytas automobilio savininkas pagal savo amžių negali būti V.

J. merginos tėvu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jis tikrai suvokė, kad V. J. automobilį įgijo nusikalstamu būdu. Čia pažymėtina, jog kitam asmeniui priklausančiu turtu asmuo gali naudotis įvairiais teisėtais pagrindais, taip pat teigtina, jog realiame gyvenime susiklostančių teisinių santykių įvairovė patvirtina, kad registracijos liudijime nurodytas asmuo ne visuomet yra tikrasis (realus) automobilio savininkas. Įvertinus tai, jog V. J. A. Š. nurodė, kad automobilį gavo teisėtu būdu, V.

J. turėjo automobilio raktelį, jo dokumentus, teismas konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad A. Š. žinojo (suvokė), jog yra realizuojamas turtas, kuris iš tikrųjų buvo įgytas nusikalstamu būdu. Akivaizdu, jog A. Š. veiksmai, t. y. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento davimas tam, kad jo duomenys būtų įrašyti į automobilio, kuris nepriklauso V. J., pirkimo-pardavimo sutartį, vėliau šios sutarties pasirašymas, rodo, jog A. Š. elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, tačiau net ir tokie veiksmai, esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, neleidžia tvirtinti, jog A.

Å . padarė nusikaltimÄ . Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog turto realizavimas yra atlygintinis ar neatlygintinis sandoris, kuriuo metu turtas perduodamas tretiesiems asmenims. IÅ¡ A. Å ., J. R. ir V. J. parodymų matyti, jog automobilis iÅ¡ tikrųjų buvo V. J. žinioje, bÅ«tent jis sugalvojo parduoti šį automobilį, jis skambino pagal skelbimÄ ir siÅ«lė nupirkti automobilį, derėjosi su atvykusiais automobilio pirkėjais, perdavė jiems automobilį, bÅ«tent V. J. buvo perduoti pinigai už automobilį.

Nagrinėjamu atveju A. Å . tik sutiko, kad jo asmens duomenys bÅ«tų įraÅ¡yti į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, į jÄ Ä¯rašė savo vardÄ bei pavardę, pasirašė, t. y. jis V. J. tik padėjo perduoti automobilį tretiesiems asmenims. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu vykusios liudytojos J. R. apklausos protokole yra užfiksuota, kad ji nurodė, jog pinigai už automobilį buvo perduoti A. Å ., o Å¡is pinigus perdavė V. J.. Vis tik J. R. teisme paneigė tokiÄ aplinkybę ir nurodė, jog pinigai iÅ¡ karto buvo sumokėti V.

J.. Kita vertus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iÅ¡sakyti liudytojos teiginiai iÅ¡ esmės patvirtina, jog pinigai, kurie buvo sumokėti už automobilį, buvo perduoti V. J.. Teisme V. J. nurodė, jog automobilio pirkėjai pinigus už automobilį perdavė bÅ«tent jam. Taigi faktas, kad už automobilio pardavimÄ pinigus gavo V. J., abejonių nekelia. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad V. J. teigė, jog už automobilį gautus pinigus panaudojo bendrai su A. Å ., tačiau tokius jo teiginius paneigia A.

Å . ir J. R. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog netrukus po to, kai buvo parduotas automobilis, jie su V. J. iÅ¡siskyrė, o V. J. A. Å . nupirko tik cigarečių. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Å . pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. Å . paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.Nukentėjusysis baudžiamoje byloje pareiÅ¡kė 1285 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį.

Nukentėjusysis nurodė, jog tokiÄ turtinę žalÄ patyrė dėl prarasto automobilio ir kitų daiktų. V. J. sutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu, padarytos žalos dydžio neginčijo. Taigi baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas R. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas. Žala nukentėjusiajam buvo padaryta V. J. nusikalstamais veiksmais, todėl ji priteistina iÅ¡ Å¡io kaltinamojo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsniu, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę bausmių apėmimo bÅ«du subendrinti su KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, o Å¡iÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir V.

J. paskirti laisvės apribojimÄ vieneriems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant V. J. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat per Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nustatytÄ terminÄ atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu įskaitytÄ laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. sausio 21 d. 21.40 val. iki 2016 m. sausio 22 d. 13.45 val., ir pagal šį nuosprendį atliktÄ bausmės dalį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. sausio 26 d. 09.30 val. iki 2016 m. sausio 28 d. 09.20 val. (dvi dienos) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje V.

J. panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti V. J., kad:1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę;3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.Nukentėjusiojo R.

B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. R. B. iÅ¡ V. J. priteisti 1285 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. A. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti A. Å . panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                         Ugnius Trumpulis