d00bb5df-e473-4015-9aa0-28f9f888236e · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla 1 A – 242 – 491 / 2016Proceso Nr. 1-01-1-05821-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.,                              2.4.6.3.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 17 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant :prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam M.

M., gynėjui advokatui ArtÅ«rui Jucevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundÄ dėl 2016 m. liepos 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;- pagal BK 259 str. 2 d. – areÅ¡tu 40 parų. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., Å¡ias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas NUSTATĖ: Pirmosios instancijos nuosprendžio esmėM. M. nuteistas už tai, kad : 1) 2015-01-26 apie 17.15 val. bute (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tyčia peiliu dÅ«rė du kartus nukentėjusiajam M. P. į krÅ«tinės sritį, padarydamas jam durtinę – pjautinę kiauryminę krÅ«tinės deÅ¡inės pusės žaizdÄ su deÅ¡inio plaučio sužalojimu ir oro bei kraujo susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmės deÅ¡inėje pusėje bei durtinę – pjautinę aklÄ krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės žaizdÄ ties pažastimi, taip sunkiai sutrikdydamas M.

P. sveikatÄ ;

2) be tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje neteisėtai įgytas narkotines medžiagas – 0,812 g. kanapių ir jų dalių, neteisėtai iki 2015-01-26 19.50 val. laikė bute (duomenys neskelbtini), kol ši narkotinė medžiaga įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnų buvo surasta ir paimta. Nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentai2.1. Dėl veikos, numatytos BK 135 str. 1 d.  Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo išteisinti jį pagal BK 135 str. 1 d.

Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., netinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu. Teismo posėdžio protokolas suraÅ¡ytas su esminėmis klaidomis, kas, jo nuomone, tiesiogiai įtakojo neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ , jog jis padarė Å¡iÄ veikÄ . Tvirtina, kad nuosprendis priimtas iÅ¡ esmės vadovaujantis vien nenuosekliais ir prieÅ¡taringais nukentėjusiojo M.

P. parodymais, byloje yra daug abejonių, kurios nebuvo tirtos bei paÅ¡alintos. Neginčija, kad nukentėjusįjį peiliu sužalojo jis, tačiau jis tai padarė gindamasis nuo jį užpuolusio M. P., todėl Å¡i aplinkybė Å¡alina jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Mano, kad teismas neteisingai įvertino nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis peiliu susižalojo pats, o ne buvo sužalotas nukentėjusiojo M. P.. Apeliantas tvirtina, kad teismas nepasisakė dėl kraujo dėmių ant lovos užtiesalo atsiradimo priežasčių.

Dėmės yra gana didelės, jos galėjo atsirasti tik gulint ant lovos. Tai patvirtina jo parodymus, kad jos atsirado po to, kai nukentėjusysis laikė jį parklupdęs ant lovos, liepdamas jam nepasakoti visų sužalojimo aplinkybių. Apelianto kÅ«ne buvo rastos 7 kiauryminės durtinės žaizdos pilvo srityje, todėl neįtikėtina, kad tai jis pats bÅ«tų pasidaręs tylėdamas, nes sužalojimo metu turėjo jausti 8 – 9 balų skausmÄ 10 balų skausmo skalėje, kÄ nustatė VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurgijos klinikos vedėjas.

Teismas Å¡io specialisto dokumento visai nevertino, dėl jo nepasisakė, taip nepaÅ¡alindamas abejonių dėl sužalojimų padarymo aplinkybių. Apylinkės teismas taip pat nepaÅ¡alino abejonių dėl jo rankos sužalojimo aplinkybių. Apeliantas tvirtina, kad esant sužalotai jo rankai, jis negalėjo nukentėjusiajam suduoti smÅ«gių kumščiu į veidÄ ir Å¡onus. Kita vertus, jokie sužalojimai M. P. Å¡iose vietose nebuvo rasti. Be to, nukentėjusysis pats greitosios pagalbos medikams patvirtino, jog buvo užpultas gatvėje.

Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas nevertino ir liudytojo M. P. parodymų, kurie patvirtina jo nurodomas aplinkybes, bei nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi teismo ekspertų išvada, kurioje neatmesta galimybė, kad jis galėjo susižaloti pats, nes ši išvada tokios aplinkybės neginčytinai nepatvirtina. Jis ginčija teismo išvadas, kad jo rašytos SMS žinutės įrodo, jog jis dėkoja nukentėjusiajam, kad išgelbėjo jam gyvybę, nes šias žinutes jis rašė tik todėl, kad nukentėjusysis galėtų jas parodyti kitiems asmenims, kaip kad jie buvo sutarę.

Apylinkės teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojų A. B. ir M. P. parodymus, nes Å¡is nėra ir nebuvo suinteresuotas duoti jam naudingus parodymus – jie draugiÅ¡kai sutaria tiek su apeliantu, tiek su nukentėjusiuoju. Nors su liudytoja A. B. jo santykiai yra artimi, tačiau ji nėra jo sutuoktinė, todėl pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu taip pat nėra. Apylinkės teismas kaip pagrįstus ir teisingus vertino nukentėjusiojo sutuoktinės G. P. parodymus, nors ji turi tiesioginį suinteresuotumÄ kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo sutuoktinė.Apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybė, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, paneigta greitosios medicinos pagalbos personalo darbuotojos, kuri jį matė anksčiausiai, parodymais.

Å ios aplinkybės taipogi nepatvirtino jį apklausęs policijos pareigÅ«nas R. R., kuris negalėjo pasakyti, ar apsvaigimas buvo nuo sužalojimų, ar nuo narkotinių medžiagų. Teigia, kad jis narkotines medžiagas vartojo mažiau nei prieÅ¡ dvi paras iki įvykio, todėl jų liko organizme, taigi jų kiekis neįtakojo jo elgesio, jis buvo sÄ moningas. Byloje, be paties nukentėjusiojo parodymų, kurie buvo nepakankamai iÅ¡samÅ«s ir prieÅ¡taraujantys tiek jo paties parodymams, tiek ir teisinei logikai, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, apylinkės teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, kad jis sužalojo nukentėjusįjį veikdamas ne bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Visos abejonės, kurių byloje nebuvo galima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jo naudai.Dėl bausmės pagal BK 259 str. 2 d.Skunde apeliantas praÅ¡o pakeisti nuosprendį dėl jam pagal BK 259 str. 2 d. paskirtos 40 parų areÅ¡to bausmės ir skirti laisvės apribojimÄ 3 mėnesiams. Tvirtina, jog BK 259 str. 2 d. numatytÄ veikÄ jis prisipažino padaręs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme. Pabrėžia, kad gailisi jÄ padaręs, savo poelgį vertina neigiamai, tačiau apylinkės teismas be pagrindo jo nuoÅ¡irdaus prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažino BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savo sprendimo nemotyvuodamas.

Sunkinančių aplinkybių dėl Å¡io baudžiamojo nusižengimo apylinkės teismas nenustatė. Apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančius duomenis bei skyrė jam pačiÄ griežčiausiÄ bausmę – areÅ¡tÄ , kurio trukmė nustatyta artima maksimaliai už baudžiamÄ nusižengimÄ . Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ daliesDėl byloje surinktų įrodymų vertinimo Esminis nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su byloje surinktų įrodymų vertinimu.

IÅ¡nagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundÄ apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl M. M. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes.

Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ â€“ tai iÅ¡imtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Kolegija taip pat pabrėžia, kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.

Taip pat teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland).Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiojo M. P. parodymai yra melagingi, jais netiksliai atskleidžiamas įvykis, kai kurie faktai tendencingai iÅ¡kraipomi. Kolegijos nuomone, nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai, kuriais akcentuojami skirtingi nukentėjusiojo bei nuteistojo parodymai apie M.

P. atvykimo pas nuteistÄ jį aplinkybes ir priežastis, aplinkybes dėl apelianto telefono sudaužymo, dėl jo kraujo dėmių atsiradimo ant lovos aplinkybių, dėl jo galėjimo suduoti smÅ«gius nukentėjusiajam sužalota ranka ir jį taip sužaloti, byloje nėra esminiai, jie nepatvirtina bei nepaneigia jokių bylai svarbių aplinkybių, tame tarpe ir svarbiausio momento – ar nuteistasis įvykio metu susižalojo peiliu pats, ar vis tik buvo sužalotas nukentėjusiojo M. P.. Todėl teismas Å¡ių argumentų iÅ¡samiau neanalizuoja bei į kiekvienÄ iÅ¡ jų atsako glaustai.

Be to, kolegijos nuomone, nuteistasis M. M. savo parodymais, pritaikytais prie nustatytų byloje aplinkybių, pateikdamas savo įvykio versijas akcentuoja ir gilinasi į neesmines įvykio aplinkybes, kurių dažniausiai neįmanoma patikrinti, taip siekdamas sumenkinti nukentėjusiojo parodymus bei nukreipti dėmesį nuo byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistojo iÅ¡kelta versija dėl įvykio aplinkybių yra paini, pritaikyta situacijai, jos nepatvirtina bylos duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad pradžioje tyrimo iÅ¡ esmės pripažinęs savo kaltę, apeliantas naujÄ Ä¯vykio versijÄ iÅ¡kėlė praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po jo, kai pasikeitė jo gynėjas.

Kaip antai, iÅ¡ bylos matyti, kad apeliantas ir nukentėjusysis skirtingai aiÅ¡kina mobilaus telefono sudaužymo bute aplinkybes. Tačiau, byloje nustatyta, kad į M. M. telefonÄ skambinant M. P., jis veikė, todėl Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga aplinkybė, ar apelianto mestas į sienÄ Å¡is telefonas galėjo bÅ«ti vėliau surinktas, ar ne. Kolegija pabrėžia, kad nuteistojo teiginiai, jog metus telefonÄ jis bÅ«tų sudužęs, yra tik jo deklaratyvÅ«s pamÄ stymai, nes tai priklauso nuo jėgos, kuria telefonas buvo mestas, smÅ«gio taÅ¡ko, pavirÅ¡iaus, į kurį telefonas trenkėsi, ir panaÅ¡iai.

Nuteistojo teiginiai, kuriais bandoma paneigti nukentėjusiojo M. P. parodymus apie jo mestÄ telefonÄ , nepatvirtina ar nepaneigia jokių bylai svarbių aplinkybių, todėl nėra jokios prasmės Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kintis iÅ¡samiau. Kaip ir apelianto svarbiausias nurodomas įrodymas – po įvykio rastos kraujo dėmės ant lovos pačios savaime nei neįrodo, nei paneigia nusikaltimo padarymo fakto. Å ių dėmių atsiradimo faktu M. M. konstruoja savo versijÄ apie neva jį prie lovos prispaudusį nukentėjusįjį, liepusį nesakyti tikrųjų M.

M. sužalojimo aplinkybių. Tai neįtikinama, nes šios dėmės galėjo atsirasti ir nukentėjusiajam bei nuteistajam grumiantis kambaryje, bei vėliau, kai M. M., išėjus nukentėjusiajam, liko bute vienas. Ši nuteistojo versija yra ir prieštaringa, nes, viena vertus, savo apeliaciniame skunde M. M. nurodė, jog jis yra daugiau nei 20 kg sunkesnis už M. P., todėl, pasak jo, pastarasis balkone negalėjo jo taip lengvai nusimesti nuo savęs, tačiau dėl kraujo dėmių ant lovos jis jau tvirtina, kad svorio skirtumas netrukdė tam pačiam M.

P. lengvai prispausti M. M. ant lovos ir laikyti jį grasinant nieko nepasakoti apie įvykį. Pagaliau, apeliantas teigė, kad kraujo dėmės ant lovos galėjo atsirasti tik kraujuojant iš jo sužalotos rankos, tačiau pagal bylos aplinkybes be sužalotos rankos jam neabejotinai stipriai kraujavo ir iš pilvo, nes ši sritis jam taip pat buvo stipriai sužalota. Taigi, visiškai realu, kad kraujo dėmės ant lovos galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, nei kad skunde nurodo apeliantas.    Vertinant byloje surinktus įrodymus matyti, kad pirminėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje surinkti įrodymai atitinka pagrindinių įvykio dalyvių – apelianto, nukentėjusiojo, liudytojo M.

P. parodymus, jie patvirtinti kitais netiesioginiais bylos faktiniais duomenimis. IÅ¡ bylos matyti, kad pas apeliantas daugiau nei 6 mėnesius – iki 2015-08-13, parodymų nedavė, tačiau iÅ¡ karto po įvykio jis apie tai, kas įvyko jo bute, papasakojo tyrėjui R. R., savo draugei A. B., G. P., psichiatrei M. M.. Å ių asmenų parodymai apie pirmines M. M. nurodytas aplinkybes yra svarbÅ«s netiesioginiai įrodymai, nes vėliau nuteistasis savo pozicijÄ pakeitė ir duodamas parodymus ėmė Å¡ias aplinkybes neigti.

Prie jo pakeistų parodymų savo parodymus kryptingai ir nuosekliai derino ir liudytojai M. P. bei A. B.. IÅ¡ byloje esančios tyrėjas R. R. 2015-01-26 tarnybinio praneÅ¡imo dėl M. M. apklausos nurodė, kad pabendravus su M. M. Å¡is nurodė, jog namuose jis pavartojo psichotropinę medžiagÄ â€žRatas“ bei jam pasimaišė protas. Nesuprasdamas savo veiksmų jis pats save susižalojo, nežino, kas sužalojo M. P. (1 t., 23 b. l.). AnalogiÅ¡kas aplinkybes R. R. patvirtino ir apklaustas liudytoju (1 t., 111 – 112 b. l.).

Tyrėjos J. B. 2015-01-26 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad M. M. priėmimo skyriuje teigė, kad susižalojo pats (1 t., 22 b. l.). Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as – siuntimas, patvirtina, jog gydytoja I. Å . diagnozavo M. M. potrauminį streso sutrikimÄ ir psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant narkotines medžiagas. Nurodyta ligos anamnezė – pacientas sužalojo save bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Skundžiasi sutrikusiu miegu ir atmintimi (2 t., 182 b. l.). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2015-02-18 konsultuotas gydytojos psichiatrės N. M. apeliantas nurodė, kad 2015-01-26, bÅ«damas apsvaigęs nuo neaiÅ¡kios kilmės medžiagų, subadė save ir savo draugÄ peiliu.

Ä®vykių sekos papasakoti negalėjo. Motinos žodžiais, sÅ«nus tapo neatpažįstamas (1 t., 94 b. l.). Liudytojas A. N., nuteistojo patėvis, parodė, jog po aptariamo įvykio į žmonos telefonÄ paskambinusi nuteistojo draugė A. B. papasakojo, kad M. M. susibadė pats bei subadė M. P. (3 t., 85 – 86 b. l.). Å io liudytojo parodymus pradžioje tyrimo patvirtino ir nuteistojo draugė A. B., pasak kurios, apie tai ji sužinojo iÅ¡ G. P.. Liudytojos G. P. ir A. B. taipogi patvirtino, kad po aptariamo įvykio lankant M.

M. ligoninėje Å¡is prisipažino peiliu susibadęs pats bei sužalojęs M. P. (3 t., 80 – 85 b. l.). Tokiu bÅ«du, iÅ¡ pirminių M. M. kitiems asmenims nurodytų įvykio aplinkybių visiÅ¡kai akivaizdu, jog nuteistojo pirminiai parodymai visiÅ¡kai atitiko esminius nukentėjusiojo parodymus apie įvykį, kad pavartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nuteistasis dėl Å¡ių medžiagų poveikio peiliu susibadė save bei subadė bandžiusį jam padėti savo draugÄ M. P..

Nuteistasis tyrimo vėlesnėje stadijoje bei teisme parodė, kad M. P. jis sužalojo gindamasis, atėmęs iÅ¡ jo peilį po to, kai Å¡is 3 – 4 kartus dÅ«rė jam į pilvÄ . Tokie jo parodymai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja iÅ¡ esmės nuosekliems nukentėjusiojo bei jau aptartiems pirminiams apelianto parodymams, todėl yra abejotini. Pažymėtina, kad apklausiant nukentėjusįjį M. P. 2015-03-23 pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvavo apeliantas su gynėju, ir Å¡ios apklausos metu jis jokių pastabų dėl prieÅ¡ingų nukentėjusiojo parodymų neturėjo, jiems neprieÅ¡taravo ir jų neneigė.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-02-09 konsultuotas gydytojos I. Š. M. M. parodė, kad skundžiasi atminties sutrikimais, tačiau duodamas parodymus 2015-08-13, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo aprašomo įvykio, jis nurodė aplinkybes, kad buvo sužalotas nukentėjusiojo ir, priešingai nei anksčiau, labai smulkiai, su detalėmis, atsiminė visas įvykio aplinkybes, kas duoda pagrindo atmesti jo pakeistus parodymus kaip nepatikimus ir prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai suabejojo liudytojo M.

P. parodymais, duotais apylinkės teisme, ir vėlesniais liudytojos A. B. parodymais. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šie paminėtų liudytojų parodymai yra vertintini kaip siekis padėti draugui M. M.. Nors M. M. nurodo, kad M. P. buvo toks pat draugas jam, kaip ir M. P., tačiau tai nėra tiesa, nes su M. M. liudytojas M. P. palaikė artimus draugiškus santykius, o su M. P. buvo pažįstamas, nes anksčiau mokėsi vienoje klasėje. Liudytojas M. P. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisme keitė nuteistajam palankia linkme, o liudytojos A.

B. kaip apelianto draugės parodymai buvo suderinti su M. P. ir nuteistojo parodymais, todėl pagrįstai atmesti kaip nepatikimi. Kolegija atmeta nuteistojo ir jo gynėjo keliamas abejones dėl liudytojos G. P. parodymų patikimumo, nes šie liudytojos parodymai sutampa su nustatytomis byloje aplinkybėmis. Liudytoja aptariamo įvykio nematė, tačiau jos parodymai vertingi kaip netiesioginiai įrodymai byloje. M. M. iškelta versija yra neįtikima dar ir dėl to, kad M. P. nebuvo jokio pagrindo apkalbėti M. M., nes iš jų abiejų parodymų matyti, kad jie buvo geriausi draugai.

Jis žinojo, kad M. M. buvo teistas, atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl jo kaltės prisipažinimas, be jokios abejonės, reikÅ¡tų, kad grėstų realus bausmės atlikimas už sunkų nusikaltimÄ . Tuo tarpu M. P., net prisipažinus dėl nusikalstamos veikos, galimai bÅ«tų skirta Å¡velnesnė bausmė, nes jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas. Tai, kad nukentėjusysis nesiekė apkalbėti apelianto matyti ir iÅ¡ jo pirmosios apklausos metu duotų parodymų, kuriuose jis ikiteisminio tyrimo M.

M. atžvilgiu nepageidavo pradėti, nurodė, kad pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys (1 t., 27 - 28 b. l.).Tuo tarpu, nukentėjusiojo M. P. parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme iÅ¡ esmės nesiskyrė, apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, jais pirmos instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo. Anot nukentėjusiojo, įvykio dienÄ apie 17 val. jam nuvažiavus pas apeliantÄ Å¡is rÅ«kė „žolę“, pasiÅ«lė parÅ«kyti ir jam. M. M. rÅ«kė balkone per bongÄ , jis girdėjo specifinį burbuliavimÄ .

Po to jis kažkiek pamiegojo, o atsikėlęs pradėjo kliedėti kažkÄ apie DievÄ bei ŠėtonÄ . Pats nuteistasis Šėtonu iÅ¡vadino jam paskambinusį M. P., bei mesdamas į sienÄ sudaužė mobilų telefonÄ . M. P. surinko telefono detales ir įjungė, jis veikė. Vėl paskambino M. P., ieÅ¡kojo apelianto, kuris liepė nukentėjusiajam nekelti ragelio, nes skambina šėtonas. Nuėjęs į virtuvę jis matė, kaip nuteistasis 2 – 3 kartus sau dÅ«rė į pilvÄ . Norėjo jam padėti, sustabdyti M.

M., bet Å¡is paklaikusiom akim puolė jį ir smogė 2 kartus į pilvÄ . Po smÅ«gių bandė pabėgti iÅ¡ buto per balkonÄ , bet nepavyko. Po grumtynių balkone, apeliantui ėmus silpti, jis pabėgo iÅ¡ buto pro duris. IÅ¡bėgdamas laiptinėje matė M. P. su dar vienu vyru, pasakė jam, kad nuteistasis jį subadė. Po įvykio Mantas jam dažnai skambindavo, atsipraÅ¡inėdavo, guosdavosi, skundėsi, kad negali užmigti. Nukentėjusiojo M. P. parodymus, be paties apelianto (jo parodymai nurodyti aukščiau), patvirtino liudytojas M.

P. ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad pro laiptinės duris iÅ¡bėgęs M. P. buvo Å¡oko bÅ«senoje, iÅ¡sigandęs. Užėjęs į butÄ jis rado koridoriuje gulintį M. M., kuris nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo apie DievÄ bei atrodė kaip iÅ¡protėjęs (1 t., 75 – 77 b. l.). IÅ¡ to matyti, kad M. P. analogiÅ¡kai kaip ir M. P. teigė, jog nukentėjusysis buvo užpultas, iÅ¡bėgo iÅ¡ buto iÅ¡sigandęs, M. M. buvo pavartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kliedėjo apie DievÄ , klaupėsi ant kelių, Å¡aukė apie velnius, kad jam viskas aiÅ¡ku, Dievas jam parodė, kÄ pasiimti į rojų, kÄ Ä¯ pragarÄ (1 t., 26 – 27 b. l.).

Jau minėta, kad teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu M. P. savo parodymus pakeitė, nebenurodydamas aplinkybių, kad M. M. atrodė kaip pamišęs, kliedėjo apie DievÄ â€“ liudytojas parodė tik tiek, kad M. M. sakė : „Dieve padėk“. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad M. P. jam yra pasakojęs, jog vartoja narkotikus, o su M. M. apie tai niekada nekalbėdavo. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai suabejojo Å¡iais liudytojo teisme duotais parodymais, įvertinęs juos kaip siekį padėti draugui M.

M.. Kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis aptariamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Å ias aplinkybes patvirtino nuteistasis tyrėjui R. R. ligoninės priėmimo skyriuje nurodydamas, kad pavartojus psichotropinę medžiagÄ pavadinimu „ratas“ jam pasimaišė protas. M. M. Å¡lapimo tyrimas įrodo, kad nuteistojo Å¡lapime rasta amfetamino, ekstazy ir marichuanos pėdsakų. Tai, kad nuteistasis buvo realiai apsvaigęs, matyti ir iÅ¡ jau minėtų nukentėjusiojo parodymų, kuriais kolegija neturi pagrindo abejoti.

Kolegija atmeta nuteistojo nurodytus teiginius, kad jis vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas prieÅ¡ dvi dienas iki įvykio, o jo metu apsvaigęs nebuvo, kaip prieÅ¡taraujančius byloje surinktiems įrodymams ir deklaratyvius. Kaip parodė nukentėjusysis M. P., M. M. buvo apsvaigęs, kliedėjo apie DievÄ , šėtonÄ , jam rodėsi velniai. Vėliau atvykus policijos pareigÅ«nams, jis buvo rastas besiplaunantis pilvÄ duÅ¡e, matėsi iÅ¡virtę žarnos. M. M. organizme buvo rasta dviejų psichotropinių ir vienos narkotinės medžiagos pėdsakų.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad M. M. buvo stipriai apsvaigęs ir galimai dėl savo apsvaigimo jis nejautė arba silpnai jautė fizinį skausmÄ . O tokio apsvaigusio žmogaus elgesys gali bÅ«ti labai sunkiai nuspėjamas ir prognozuojamas, todėl abejoti, kad pats apeliantas nustatytomis įvykio aplinkybėmis sau galėjo susižaloti pilvÄ peiliu, kolegija neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiojo M. P. parodymus patvirtina ir nuteistojo M. M. siųstų SMS praneÅ¡imų raÅ¡ytų 2015 metų sausio – vasario mėnesį turinys, kuriose M.

M. dėkoja M. P. už iÅ¡gelbėtÄ gyvybę, iÅ¡gyvena, kad galėjo sugriauti M. P. Å¡eimÄ , jaučiasi M. M. skolingas (1 t., 47 – 54 b. l.). Å ių SMS praneÅ¡imų turinio M. M. nesugebėjo logiÅ¡kai bei įtikinamai paaiÅ¡kinti nei posėdžio apylinkės teisme metu, nei apeliaciniame skunde, nei posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu. M. M. nurodė, kad SMS praneÅ¡imus rašė tam, kad nukentėjęs jas galėtų parodyti kitiems asmenims, kaip kad jie ir buvo sutarę. Tačiau, toks nuteistojo paaiÅ¡kinimas yra visiÅ¡kai neįtikimas ir prieÅ¡taraujantis elementariai logikai, nes jis nenurodė nei kokiems asmenims Å¡iuos SMS praneÅ¡imus reikėjo parodyti, nei koks buvo to parodymo tikslas.

IÅ¡ viso buvo iÅ¡siųsti 28 SMS praneÅ¡imai per penkias skirtingas dienas nuo 2015-01-30 iki 2015-02-23. IÅ¡ SMS praneÅ¡imų turinio matyti, kad bendravimas vyko M. M. iniciatyva. Kolegijos nuomone, Å¡ie SMS praneÅ¡imai sustiprina nukentėjusiojo parodymus, jog apeliantas susižalojo pats, nukentėjusysis bandė jį iÅ¡gelbėti bei buvo sužalotas pats, dėl ko M. M. jautėsi kaltas, atsipraÅ¡inėjo bei dėkojo M. P. už iÅ¡gelbėtÄ gyvybę. Neįtikėtina, kad M. M. dėkotų už iÅ¡gelbėtÄ gyvybę M.

P., jei iÅ¡ tikro bÅ«tų buvęs pastarojo sunkiai sužalotas 7 dÅ«riais į pilvÄ . Nukentėjusiojo M. P., apelianto, A. B. parodymais nustatyta, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju po aptariamo įvykio dar kurį laikÄ bendravo. M. M. neginčijo nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad jam grįžus iÅ¡ ligoninės jis su žmona buvo nuėję pas M. M. į namus, kur buvo M. M., jo draugė A. B. bei M. M. tėvai. M. M. mama prašė jo pakeisti parodymus bei davė lapelį su užraÅ¡ytu advokato telefono numeriu, vardu ir pavarde, žadėjo už šį advokatÄ sumokėti.

Å is advokatas turėjo padėti M. M. iÅ¡vengti laisvės atėmimo bausmės. M. M. jo taip pat prašė pakeisti parodymus, nes jis anksčiau atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, žino, kaip tai negerai. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja G. P., kuri pateikė M. M. mamos duotÄ raÅ¡telį (1 t., 103 – 104 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis M. P. nuo pat pirmos apklausos 2015-01-26 davė nuoseklius parodymus, jų niekada nekeitė, jo parodytas aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Tuo metu M. M. iÅ¡ pradžių kitiems asmenims patvirtinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes vėliau pradėjo jas neigti, jo parodymai pritaikyti situacijai, paneigti kitų byloje surinktų įrodymų visetu, todėl buvo pagrįstai atmesti. Abejonių dėl M. M. kaltės sunkiai sužalojus M. P. byloje nėra, jo kaltė byloje įrodyta surinktais įrodymais, todėl naikinti apylinkės teismo nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Atsakydama į nuteistojo argumentÄ dėl neva neteisingai suraÅ¡yto teisiamojo posėdžio protokolo kolegija nurodo, kad teisiamojo posėdžio protokolas nėra stenograma.

Nuteistojo pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolų buvo iÅ¡nagrinėtos 2016-07-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi. Kolegija taip pat pažymi, kad teisiamojo posėdžio protokole esantys netikslumai negali turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui, nes teisėjas bylÄ nagrinėja betarpiÅ¡kai pirmininkaudamas teisiamajam posėdžiui, o nuosprendis yra priimamas betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ , o ne besÄ lygiÅ¡kai vadovaujantis teisiamojo posėdžio protokolu ir jame užfiksuotais duomenimis.

Dėl bausmės pagal BK 259 str. 2 d.Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas M. M. pagal BK 259 str. 2 d., paskyrė 40 parų areÅ¡to bausmę. Å i bausmė yra artima maksimaliam 45 parų areÅ¡to terminui, numatytam BK 49 str. 3 d.Kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes iÅ¡ tiesų, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios Å¡iÄ veikÄ visiÅ¡kai pripažino bei gailėjosi jÄ padaręs.Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas taip pat visiÅ¡kai nemotyvavo bausmės skyrimo pagal BK 259 str. 2 d., todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.) taikymo bei dėl neteisingai paskirtos bausmės už Å¡iÄ veikÄ (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Vis dėlto kolegija netenkina nuteistojo skundo argumento dėl 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės skyrimo pagal BK 259 str. 2 d., bei sutinka su apylinkės teismo jam skirtos bausmės rÅ«Å¡imi. AreÅ¡to bausmė nuteistajam skirtina, atsižvelgiant į BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pradmenis, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jis baustas administracine tvarka, bÅ«damas teistas už narkotinių medžiagų platinimÄ pagal BK 260 str. 1 d., padarė BK 259 str. 2 d. numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Parenkant areÅ¡to bausmės laikÄ , atsižvelgiama į BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į jo asmenybę bei daroma iÅ¡vada, kad jam skirtina mažesnė už vidurkį areÅ¡to bausmė.Kiti klausimaiKolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas paskyręs apeliantui 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal BK 135 str. 1 d., BK 54, 61 str., nuostatų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek į nuteistojo asmenybę, į kitas teisingam bausmės paskyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad Å¡ios bausmės dydis nustatytas arčiau minimumo, o esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai per dideliu.Apylinkės teismas nukentėjusiojo praÅ¡omÄ 15000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 7000 Eur. Nukentėjusysis nuosprendžio Å¡ioje dalyje neskundė, nuteistasis taip pat neginčijo priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžio. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nukentėjusiojo patirtiems iÅ¡gyvenimams bei laikoma teisinga pinigine kompensacija.Apylinkės teismas teisingai iÅ¡sprendė Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį dėl gydymo iÅ¡laidų už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas bei Å¡ias iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ sužalojimus padariusio M.

M.. Išlaidų dydį Panevėžio teritorinė ligonių kasa pagrindė dokumentais. Su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka apygardos teismo teisėjų kolegija. Kolegija taip pat pasisako, kad apylinkės teismas teisingai išsprendė proceso išlaidų atlyginimo ir baudžiamojoje byloje esančių daiktų klausimus.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegijaNUSPRENDŽIA: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-07 nuosprendį pakeisti.Pripažinti, kad M.

M. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 259 str. 2 d., ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); Jam pagal BK 259 str. 2 d. paskirtÄ areÅ¡to bausmę sumažinti iki 25 (dvideÅ¡imt penkių) parų. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., sumažintÄ bausmę pagal BK 259 str. 2 d. subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. skirta bausme, skirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

 KitÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              ArtÅ«ras Ridikas                                                                                        Evaldas Vanagas