d009ce59-91ef-40c4-bdaa-6d4a23895895 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2SA-79-619/2012Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 124.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. sausio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. P. (teisių perėmėjai – V. P., M.

P., V. P.) ieÅ¡kinį atsakovui S. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei D. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje buvo atmestas pareiÅ¡kėjo S. K. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: A. S. K. 2011 m. 02 21 d. praÅ¡ymu (t.2, b.l. 2-9) prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-373-465/2008 pagal ieÅ¡kovo E. P. (teisių perėmėjai – V. P., M. P., V. P.) ieÅ¡kinį atsakovui S. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei D.

M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. PraÅ¡ymÄ grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p., motyvuodamas tuo, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ asmens teisių ir pareigų, be to, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 d. nutarties Å¡ioje byloje priėmimo paaiÅ¡kėjo esminės reikÅ¡mės bylai turinčių naujų aplinkybių, kurios egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ , tačiau atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos anksčiau ir jos tapo žinomos jau įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo jo nurodytais pagrindais, atmetė, konstatuodamas, kad nėra CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, nauji įrodymai nepateikti. Pažymėjo, kad Å¡alių sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris ir paskolos sutartis teismo įvertinti pagal susiformavusius sandorių sudarymo metu ir pagal Å¡alių valinius veiksmus po sandorio sudarymo vadovaujantis CPK 1.87 str. 1 d. norma, pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme naujos aplinkybės nenurodytos, nauji įrodymai nepateikti.

Visos bylos faktinės aplinkybės buvo teismų įvertintos, kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys sudarė įstatymo leidėjo leidžiamÄ sandorį – pirkimÄ â€“ pardavimÄ su atpirkimo teise. Teismo nuomone, įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje Lietuvos RespublikÄ nėra teisinio pagrindo, nes Å¡alių sudaryti sandoriai, kurių vienÄ patvirtino teisėjas neturi įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. S. K. atskiruoju skundu (b.l. 31-34) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-373-465/2008.

PraÅ¡yme nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, teismui nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus bylos aplinkybes ir apelianto nurodytus argumentus, liko neatskleista bylos esmė, nutartis neatitinka turiniui keliamų reikalavimų. Nurodo, jog nutartyje nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra teisinio pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , teismas nepasisakė dėl praÅ¡yme iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų, tik pakartojo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 3K-3-503/2010 iÅ¡dėstytus argumentus.

Kasacinis teismas 2010-12-07 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo buto dalis parduota skolininko nurodytam pirkėjui su atpirkimo teise, o nei viena bylos Å¡alių nagrinėjant bylÄ teismuose nenurodė aplinkybės, jog tarėsi dėl atpirkimo teisės, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai viso proceso metu įrodinėjo, jog buvo siekta sukurti paskolinius teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, minėta aplinkybė pripažintina naujai paaiÅ¡kėjusia, kadangi atitinka teisės aktų ir teismų praktikoje suformuotas sÄ lygas: egzistavo priimant teismų sprendimus, ji nebuvo žinoma pareiÅ¡kėjui, nes ji nebuvo nurodyta 2004-05-07 d. turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui akte Nr. 12-784/02, Å¡alys niekada nelaikė ir netvirtino, jog turėjo valiÄ parduoti – pirkti turtÄ su atpirkimo teise taip, kaip apibrėžta CK 6.417 str. 1 d., tapo žinoma tik 2010-12-07 d., kai įsiteisėjo Å¡ioje byloje teismo nutartis;

Å¡i aplinkybė turi esminės reikÅ¡mės bylai, t.y. jei apie tai, kad ginčo buto dalis įsigyta iÅ¡ varžytynių su atpirkimo teise bÅ«tų buvę žinoma bylos nagrinėjimo metu, teismai galimai bÅ«tų priėmę kitokį sprendimÄ ; Å¡iuo atveju liko neatskleistas atpirkimo teisės turinys, ar atpirkimo teisė tinkamai įgyvendinta, koks buvo nustatytas atpirkimo teisės terminas ar ar jis nebuvo praleistas, atsakovas bÅ«tų turėjęs galimybę iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu, pasisakyti dėl palÅ«kanų ir galimai bÅ«tų nustatyta kitokia Å¡alių teisių ir pareigų apimtis, dėl ko pagrįstai manytina, kad naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė lemia visiÅ¡kai kitokį bylos ir susiklosčiusių teisinių santykių vertinimÄ .

Teismo iÅ¡vada, kad nebuvo pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje Lietuvos RespublikÄ yra nepagrįsta, nes teismai, priimdami sprendimÄ byloje pasisakė dėl 2004-05-07 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 12-784/02. LR Teismų įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, kad teismai sprendimus priima Lietuvos Respublikos vardu. Todėl sprendžiant turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui teisėtumo klausimÄ , taip pat sprendžiamas klausimas dėl teismo veiksmų teisėtumo tvirtinant šį aktÄ bei galimybės kilti žalos atlyginimo klausimui ateityje, todėl pripažintina, jog bylÄ nagrinėjęs teismas nusprendė dėl neįtraukto asmens – Lietuvos Respublikos, kurios vardu veikė teismas, teisių ir pareigų, o tai jau bylos atnaujinimo pagrindas ir toks pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu prašė teismo atskirÄ jį skundÄ atmesti, nes pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai argumentavo savo pozicijÄ , naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės negalėjo bÅ«ti nežinomos apeliantui, nes jis buvo Å¡io apsimestinio sandorio Å¡alis, o teismų sprendimai neįtakojo Lietuvos Respublikos teisių bei pareigų. Atskirasis skundas atmestinas.    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali bÅ«ti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).              Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota.

Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pareiÅ¡kėjo nurodytais pagrindais. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymÄ ir tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.

Kartu teismų praktika suformuota aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ taip, kad jis neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija v.

UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.). Proceso atnaujinimo pagrindų sÄ raÅ¡as nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡ioje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausias teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ pakeitė ir jį iÅ¡dėstė taip: „2004 m. gegužės 7 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 12-784/02, kuriuo antstolė D.

M. pardavė už 18 680 Lt pirkėjui S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestiniu ir nustatyti, kad šiuo aktu ½ dalis buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduota už 18 680 Lt pirkėjui S. K. su atpirkimo teise buvusiam buto dalies savininkui E.p., o šiuo metu jo teisių perėmėjams ieškovams V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M.

P. (a.k. (duomenys neskelbtini) Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti“. P. S. K. praÅ¡o atnaujinti Å¡ioje byloje procesÄ dviem savarankiÅ¡kais pagrindais: CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 1 d. 7 p. pagrindu. Dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nei viena bylos Å¡alių nei vienos instancijos teisme nenurodė, jog tarėsi dėl atpirkimo teisės, t.y. nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog jų valia buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise, prieÅ¡ingai, viso proceso metu ieÅ¡kovai įrodinėjo, jog buvo siekta sukurti paskolinius teisinius santykius.

Aplinkybė, kad ginčo dalis parduota skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui su atpirkimo teise laikytina naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, ji atitinka naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių sÄ lygas: egzistavo priimant teismų sprendimus, ji nebuvo žinoma pareiÅ¡kėjui, nes nebuvo nurodyta 2004-05-07 d. turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui akte Nr. 12-784/02, Å¡alys niekada nelaikė ir netvirtino, jog turėjo valiÄ parduoti – pirkti turtÄ su atpirkimo teise taip, kaip apibrėžta CK 6.417 str. 1 d., tapo žinoma pareiÅ¡kėjui tik 2010-12-07 d., kai įsiteisėjo Å¡ioje byloje teismo nutartis;

Å¡i aplinkybė turi esminės reikÅ¡mės bylai, t.y. jei apie tai, kad ginčo buto dalis įsigyta iÅ¡ varžytynių su atpirkimo teise bÅ«tų buvę žinoma bylos nagrinėjimo metu, teismai galimai bÅ«tų priėmę kitokį sprendimÄ ; Å¡iuo atveju liko neatskleistas atpirkimo teisės turinys, ar atpirkimo teisė tinkamai įgyvendinta, koks buvo nustatytas atpirkimo teisės terminas ar ar jis nebuvo praleistas, atsakovas bÅ«tų turėjęs galimybę iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu, pasisakyti dėl palÅ«kanų ir galimai bÅ«tų nustatyta kitokia Å¡alių teisių ir pareigų apimtis, dėl ko pagrįstai manytina, kad naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė lemia visiÅ¡kai kitokį bylos ir susiklosčiusių teisinių santykių vertinimÄ .

Paaiškėjus šiai naujai faktinei aplinkybei laikytina, jog liko neatskleista sandorio esmė, t.y. ar šiuo atveju buvo sudaryta tiesiog pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise, ar atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, ko pagrindu pardavėjas laikomas skolininku (paskolos gavėju), o pirkėjas – kreditoriumi, turinčiu įkeitimo teisę (CK 6.418 str. 5 d.). Kvalifikavęs susiklosčiusį teisinį santykį kasacinės instancijos teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, nenagrinėjo jo iš esmės, t.y. faktinio ieškinio pagrindo (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Todėl paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise, reikalinga tirti ir vertinti aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindė savo reikalavimÄ Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, nes nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant bylÄ teisme, jos buvo iÅ¡analizuotos ir įvertintos teismui priimant sprendimÄ , o pareiÅ¡kėjo nurodytas teisinis Å¡alių tarpusavio santykių kvalifikavimas nesaisto teismo priimant sprendimÄ , nes teisės taikymÄ teismas atlieka ex officio pagal konstatuotas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad naujai paaiÅ¡kėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui. Taigi, esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis apskritai turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko turėtų bÅ«ti keičiamos ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vados.PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė – kad ginčo buto dalis buvo parduota skolininko nurodytam pirkėjui su atpirkimo teise, kuriÄ jis laiko naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe yra ne naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė, o kasacinės instancijos teismo atliktas Å¡ios bylos aplinkybių teisinis įvertinimas, kurias teismas iÅ¡tyrė ir tinkamai kvalifikavo pagal ieÅ¡kovo reikalavimų ir Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių apimtį.

Lietuvos Aukščiausias teismas, nagrinėdamas kasacine tvarka Å¡iÄ civilinę bylÄ , kurioje kilo ginčas tarp Å¡alių dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , konstatavo, kad ginčo buto dalis parduota iÅ¡ varžytynių su atpirkimo teise, kuriÄ ieÅ¡kovas turi penkeris metus nuo ginčo buto dalies pardavimo, t.y. nuo 2004 m. balandžio 2 d., kai teisėjas patvirtino turto pardavimo aktÄ . Tokį kasacinės instancijos teismo sprendimÄ lėmė teismo nustatytas juridinis pagrindas, t.y.

Å¡alių susitarimas dėl iÅ¡ varžytynių parduotos skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui buto dalies atpirkimo teisės (CPK 704 str., CK 6.417 str.). Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas nutartyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo pateiktas teisinis Å¡alių tarpusavio santykių kvalifikavimas nesaisto teismo priimant sprendimÄ , nes ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro tam tikros aplinkybės, su kuriomis siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Teisinį kvalifikavimÄ â€“ teisės taikymÄ atlieka teismas ex officio pagal konstatuotas aplinkybes.

Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kuriÄ jis laiko naujai paaiÅ¡kėjusia esmine bylos aplinkybe, neatitinka visų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sÄ lygų. Dėl praÅ¡ymo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. PareiÅ¡kėjo teigimu, 2004-05-07 d. turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui aktas 2004-06-03 d. buvo patvirtintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir tapo nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu.

Sprendžiant turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui akto teisėtumo klausimÄ , taip pat sprendžiamas klausimas dėl teismo veiksmų teisėtumo patvirtinant šį aktÄ bei galimybės kilti žalos atlyginimo klausimui ateityje, todėl pripažintina, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nusprendė dėl byloje neįtraukto asmens – Lietuvos Respublikos, kurios vardu veikė teismas, teisių ir pareigų, Lietuvos Respublika, kurios vardu veikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, turėjo materialųjų suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir galutinis teismo sprendimas turi įtakos jos tarpusavio teisinių santykių pobÅ«džiui bei teisių ir pareigų apimčiai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytÄ pagirndÄ , konstatavo, kad teismo sprendimas dėl ginčo iÅ¡sprendimo neturi įtakos teisėms ir pareigoms Lietuvos Respublikai, kurios vardu veikė teisėjas, patvirtinęs 2004 m. birželio 2 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 12-784/02, kuriuo ½ dalis nurodyto buto parduota už 18.680 Lt atsakovui S. K.. Apeliacinės instancijos teismas su tokia iÅ¡vada sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų.

Kad procesas galėtų bÅ«ti atnaujintas Å¡iuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ ir jame nedalyvavo, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiÅ¡kinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal P. L.

D. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Nenustačius, jog dėl proceso Å¡alių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryÅ¡io pasikeitė pastarųjų turinys proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir bÅ«tų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes bÅ«tų sudarytos sÄ lygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

IÅ¡analizavęs ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , teismų priimtus sprendimus, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog teismų priimti procesiniai sprendimai objektyviai neturės įtakos pareiÅ¡kėjo nurodytam trečiam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų Lietuvos Respublikai, kurios vardu veikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nes byloje nebuvo spręstas klausimas ir nebuvo pasisakyta dėl teismo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) tvirtinant turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ . Teismas taip nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs CPK 291 str. nuostatas, nes nutartyje yra nurodyti teismo priimti motyvai, kuriais remiantis jis atmeta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimÄ bei padarė tinkamas iÅ¡vadas. Todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismasn u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .        Teisėja                                                                               Andrutė Kalinauskienė