Legislator Case Law & Legislation
d0072b7d-83b5-4f9a-b3c6-4e01433a336e AI generated

Court dismisses false police call charge due to insufficient proof of intent to deceive under presumption of innocence.

Case Number d0072b7d-83b5-4f9a-b3c6-4e01433a336e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the administrative case against A. M. for making a false police call after finding insufficient evidence of his subjective intent to deceive. Although A. M. claimed he was misled by the officers' aggressive behavior and alcohol smell, the prosecution failed to prove he knowingly fabricated the call. Relying on the presumption of innocence, the court ruled that without clear proof of intent, the essential elements of the offense were not met.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str.; 250 str. 1 d. 1 p.: An administrative offense under Article 186 is established only when the subjective element of intent to deceive is proven; in cases of doubt, the presumption of innocence requires interpreting ambiguities in favor of the accused.

Keywords

AI generated
administrative offense false police call presumption of innocence subjective intent insufficient evidence administrative liability doubt in favor of accused

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str.
1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas n u t a r i a : Administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį A.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. A2.9-2008-908/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15831-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.8. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Ingai MitrulevičiÅ«tei, Editai Petkuvienei, Ramintai VeniukevičiÅ«tei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,iÅ¡nagrinėjusi A. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str. n u s t a t ė :

A. M. 2015 m. spalio 15 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2015-09-25, apie 15.06 val., paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir žinomai melagingai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus adresu Vilniuje, Geležinkelio g. 3, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 186 straipsnyje.Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. su padarytu teisės pažeidimu nesutiko, paaiÅ¡kino, jog važiuojant Drujos gatve jį stabdė policijos pareigÅ«nai, atsidarius langÄ jie paprašė, kad važiuotų paskui juos ir sustotų.

Sustojus pareiÅ¡kė, kad vairuodamas jis kalbėjo telefonu. A. M. paaiÅ¡kino, kad kalbėjo telefonu, bet su laisvų rankų įranga. Bendraujant su policijos pareigÅ«nais iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs, pareigÅ«nas buvo priėjęs prie jo lango. Pajuto, kad nuo policijos pareigÅ«no sklinda alkoholio kvapas. Negali pasakyti, kad pareigÅ«nas buvo girtas, tiesiog buvo alkoholio kvapas. Nežinojo kur jam kreiptis, nes pirmÄ kartÄ tokius policininkus pamatė. Policininkai jam liepė rodyti automobilio bÅ«dÄ , gesintuvÄ , jie elgėsi agresyviai, todėl suprato, kad tai alkoholio paveiktas pareigÅ«nas.

Tikrino dokumentus tiek automobilio, tiek krovinio. Atidarę automobilio bÅ«dÄ jie net nesuprato, kÄ jis veža. Pokalbį baigė per dvideÅ¡imt minučių. Kai pareigÅ«nai įsėdo į automobilį, nežinojo kÄ daryti, todėl nutarė paskambinti, kad juos patikrintų. Pranešė, kad pajuto nuo policininko alkoholio kvapÄ , nurodė automobilio markę ir dar kažkokį trijų skaičių numerį. Jam pasakė, kad informacijÄ patikrins. Jis siekė, kad bÅ«tų patikrintas jų elgesys, norėjo informuoti, kad pareigÅ«nai galimai yra neblaivÅ«s. Konflikto tarp jų nebuvo (b. l. 28-28).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas R. M. paaiÅ¡kino, kad Geležinkelių gatvėje sustabdė vairuotojÄ , kuris vairuodamas kalbėjimo telefonu. Sustabdžius pažeidėjÄ pradžioje su juo bendravo pareigÅ«nas E. G.. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, buvo susinervinęs, piktas, grasino, kad užtampys juos. Porininkas surašė jam ATP protokolÄ , supažindino ir jis iÅ¡važiavo. Paskui su jais susiekė bÅ«rio vadas ir pasakė, kad yra gautas praneÅ¡imas, jog jie tarnyboje neblaivÅ«s. Prie jų privažiavo A.

S., patikrino blaivumÄ . Po to susiekė su valdžia ir pasakė, kad turi vykti į budėtojų dalį, kur yra filmuojama. Atvykus į komisariatÄ budėtojas patikrino blaivumÄ . Paskui su jais susiekė iÅ¡ VPK ir pasakė, kad buvo gautas praneÅ¡imas dėl jų neblaivumo. Operatoriai skambinantį asmenį pasiÅ«lė sujungti su atsakingu asmeniu, tačiau pranešėjas padėjo ragelį. Tuomet jiems reikėjo suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ , nes dėl Å¡ito įvykio nuo sektoriaus buvo atitraukti du ekipažai.

Ä®vykio vietoje pranešėjas taip pat nesulaukė bÅ«rio vado (b. l. 38-40). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas L. S. paaiÅ¡kino, kad neatsimenu įvykio datos. TÄ dienÄ gavo praneÅ¡imÄ , kad patruliai R. M. ir E. G. yra darbo vietoje neblaivÅ«s. Jis nuvyko pas patrulius į sutartÄ vietÄ , nustatė, kad jie buvo blaivÅ«s. Patruliai paaiÅ¡kino, kad ne per seniausiai sustabdė vairuotojÄ , kuris vairuodamas kalbėjo telefonu. Po to pažeidėjas jiems grasino. Patruliams buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas.

Kai patikrino pareigÅ«nų blaivumÄ , pranešė vadovybei. Vadovybė liepė vykti į komisariatÄ , kad ten bÅ«tų nustatytas pareigÅ«nų blaivumas, kad nebÅ«tų Å¡aliÅ¡kumo. Jo patikrinimo kvitai turi bÅ«ti knygoje. Turi alkoholio kieko apskaitos žurnalÄ . Ä® tÄ Å¾urnalÄ yra segami visi patikrinimo kvitai. Jie ten registruojami ir įdedami. Vadovybės nurodymu pareigÅ«nai buvo patikrinti papildomai. Abiejų alkotesterių parodymai buvo vienodi (b. l. 38-40). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas E. G. paaiÅ¡kino, kad nežino, koks buvo mėnuo, kažkur po pietų, buvo pastebėtas automobilis.

Vairuotojas kalbėjo telefonu, todėl buvo sustabdytas. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jis buvo sustabdytas, kadangi naudojasi mobiliÄ ja ryÅ¡io priemone. Kilo konfliktas, kadangi jis teigė, kad ryÅ¡io priemonėmis nesinaudojo. Bet jie puikiai matė, kad deÅ¡inėje rankoje laiko baltÄ telefonÄ , buvo per 3 metrus nuo asmens. Priėjus rodė juodÄ telefonÄ , o ant sėdynės gulėjo baltas telefonas, ar tai dėklas. Konfliktas truko pora minučių. Jis (E. G.) paėmė dokumentus ir paaiÅ¡kino, kad bus suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Vairuotojas pasakė, kad jiems bus problemų, patampys jiems nervus. Jis (E. G.) nuėjo į automobilį raÅ¡yti protokolÄ , o kolega M. nuėjo patikrinti krovinį ir paimti reikiamus dokumentus. Jie kalbėjo. KÄ kalbėjo, negirdėjo, nes rašė protokolÄ . Kiek kolega pasakojo, jam irgi aiÅ¡kino, kad patampys nervus. Po maždaug 5 minučių gavo praneÅ¡imÄ , kad tuoj atvyks atsakingas asmuo, nes buvo gautas praneÅ¡imas, jog jie abu yra neblaivÅ«s tarnybos metu. Už 20 minučių atvyko atitinkamas asmuo, jie pÅ«tė į alkotesterį, buvo nuliai.

Kraujo priduota nebuvo. Dar kartÄ tikrino blaivumÄ Mėnulio g. Patikrinimo metu rezultatas buvo 0 promilių (b. l. 52-54).Policijos pareigÅ«no E. G. tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis nustatyta, kad 2015-09-25 apie 14.52 val. patruliuojant kartu su vvriaus. patruliu R. M. iÅ¡važiuodami iÅ¡ kiemo į Drujos g. pastebėtas važiuojantis automobilis pirma eismo juostÄ MB Sprinter 516CDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas (matėsi akivaizdžiai) naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu baltos spalvos laikydamas jį deÅ¡inėje rankoje prie deÅ¡inės ausies.

IÅ¡važinėjant iÅ¡ kiemo į Drujos gatvę tarp pareigÅ«nų automobilio ir automobilio MB Sprinter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atstumas buvo 3,5-4 metrai matomumui netrukdė. PrieÅ¡ stabdant minėta automobilį privažiavus prie jo iÅ¡ kairės pusės per langÄ matėsi, jog vairuotojas telefonÄ laikė prie ausies, galimai pamatęs pareigÅ«nus vairuotojas rankÄ su telefonu nuleido. Automobilis MB Sprinter buvo sustabdytas Geležinkelio gatvėje. Priėjus prie vairuotojo, prisistačius ir paaiÅ¡kinus tikrinimo priežastį, paaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo pik A.

M., kuris paaiÅ¡kino, kad kalbėjo laisvu rankų įrangÄ mobiliojo ryÅ¡io telefono nelaikė rankose. Vairuotojas parodė jog turi tik juodÄ telefonÄ balto neturi. Pastebėta, jog ant keleivio sėdynės guli baltos spalvos telefonas, paklausus ar juo naudojosi vairuotojas nieko negalėjo paaiÅ¡kinti. Vairuotojui suraÅ¡ant ATPK protokolÄ vairuotojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paaiÅ¡kino jog pareigÅ«nai yra neblaivus tarnybos metu sujungus su VPK OVS budėtoju vairuotojas su juo nekalbėjo ir padėjo telefonÄ .

Automobilio vairuotojas su pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad turėsime problemų. Po kurio laiko būdami iškvietime Totorių gatvėje paskambino D-500 ir paaiškino jog atvyktume į Maironio gatvę. Atvykus minėtu adresu specialistas L. S. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad pareigūnai tarnybos metu neblaivus. L. S. alkotesteriu nustatė 0.00 promilės girtumus. Specialistas L. S. susisiekęs su vadovybe liepė važiuoti į Mėnulio g.

11. Atvykus į kelių policija budėtojas A. J. dar kana tikrino alkotesteriu blaivumÄ , buvo nustatyta 0,00 promilės girtumas (b. l. 4).IÅ¡ teismo posėdžio metu iÅ¡klausyto Bendrojo pagalbos centro pateikto 2015-09-25, apie 15.02 Centro informacinėj sistemoje užregistruoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbio garso įraÅ¡o matyti, kad bendruoju pagal bos telefonu paskambinęs asmuo prisistatė A. M. vardu ir nurodė, kad gali pagelbėti. Jį Vilniuje, Geležinkelio g. 3, sustabdė policijos pareigÅ«nai, nuo vieno jis pajuto alkoholio kvapÄ .

Jų automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį sustabdė dėl pokalbio telefonu. Jis pareigÅ«nams nieko nesakė (b. l. 62).Alkotesterio kvitų duomenimis nustatyta, kad E. G. 2015-09-15, 15.50 val., nustatytas 0.00 prom. girtumas; R. M. 2015-09-15, 15.51 val., nustatytas 0.00 prom. girtumas (b. l. 45). Alkotesterio kvitų duomenimis nustatyta, kad R. M. 2015-09-15 17.13 val. nustatytas 0.00 prom. girtumas; E. G. 2015-09-15 17.11 val. nustatytas 0.00 prom. girtumas (b. l. 6, 7). ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iÅ¡kvietė prieÅ¡gaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiÄ sias tarnybas. Å iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iÅ¡kvietimÄ ). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibÅ«dina bÅ«tinÄ jį Å¡io pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad A.

M. 2015-09-25, apie 15.02 val., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų už vairavimÄ kalbant telefonu ir nuo vieno pareigÅ«no pajuto alkoholio kvapÄ . Tikrinant pranešėjo teiginius buvo nustatyta, kad A. M. nurodyti pareigÅ«nai R. M. ir E. G. tarnybos metu buvo blaivÅ«s, jiems buvo nustatytos 0.00 promilės, dėl to A. M. atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nors patikrinimo metu buvo nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai tarnybos metu buvo blaivÅ«s, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad A.

M. praneÅ¡damas bendruoju pagalbos telefonu, kad pajuto nuo vieno iÅ¡ jį sustabdžiusių pareigÅ«nų sklindantį alkoholio kvapÄ , elgėsi piktybiÅ¡kai, t. y. suvokdamas, kad jis iÅ¡ tiesų yra blaivus, tyčia pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie jo neblaivumÄ . Pažymėtina, kad fakto, jog asmuo vartojo alkoholį, konstatavimas susijęs su specialių žinių ar priemonių pritaikymu, todėl negali bÅ«ti grindžiamas vien tik asmens įtarimu. A. M. nėra asmuo, turintis specialių žinių, leidžiančių identifikuoti ar asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, neturi tam įgalinimų bei specialų priemonių alkoholio kiekio nustatymui.

A. M. gali tik įtarti, esant tokiÄ aplinkybę, bet ne kategoriÅ¡kai patvirtinti faktÄ , todėl kaip pats nurodė, apie jam kilusius įtarimus ir pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Teismo posėdžio metu A. M. paaiÅ¡kino, kad bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad pajuto nuo policininko alkoholio kvapÄ , nurodė automobilio markę ir dar kažkokį trijų skaičių numerį. Siekė, kad bÅ«tų patikrintas jo elgesys, norėjo informuoti, apie galimÄ neblaivumo atvejį. Konflikto tarp jų nebuvo.

Negali pasakyti, kad pareigÅ«nas buvo girtas, tiesiog jautė alkoholio kvapÄ . Nežinojo, kur jam kreiptis, nes pirmÄ kartÄ tokius policininkus pamatė. Jam liepė rodyti automobilio bÅ«dÄ , gesintuvÄ , elgėsi agresyviai, todėl suprato, kad tai alkoholio paveiktas pareigÅ«nas. Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra visi bÅ«tinieji administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėties požymiai.

Nagrinėjamu atveju, A. M. akcentuojamas įsitikinimas jo praneÅ¡imo teisingumu nepaneigtas byloje surinktais įrodymais, tai reiÅ¡kia byloje neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuris yra bÅ«tinasis pažeidimo numatyto ATPK 186 straipsnyje požymis. Policijos pareigÅ«nų R. M. ir E. G. nurodyti teiginiai, kad A. M. grasino jiems problemomis, nepaneigia tos aplinkybės, jog vairuotojas galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl minėtų pareigÅ«nų neblaivumo.

Tuo labiau, kad policijos pareigÅ«nams esant blaiviems, kaip kad ir buvo nustatyta, patikrinus juos alkotesteriu, problemų jiems kilti negalėjo. PrieÅ¡ingai, policijos pareigÅ«nų teiginiai, leidžia daryti prielaidÄ , kad A. M. buvo įsitikinęs dėl pareigÅ«no neblaivumo, nes, anot jo, juto alkoholio kvapÄ bei manė, kad dėl to jiems gali kilti problemų. Teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d.

įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie nėra ir negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje situacijoje nepakanka objektyvių įrodymų, kurie leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad A. M. bÅ«tų padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 186 straipsnyje.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje A.

M. nutrauktina, nesant pakankamai duomenų, įrodančių bÅ«tinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio buvimÄ (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas n u t a r i a : Administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį A. M. atžvilgiu nutraukti. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Eglė Gruodienė