d0070026-2faa-4fd5-81a8-7f0cf3dc34df · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos Nr

2011 m. vasario 7 d.

Å iauliai

 (S)

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos Marytės Švažienės, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Donato Daunio,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, dalyvaujant pareiškėjui L. A.,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovei Vaidai Pakalniškytei,

nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. A. skundus ir patikslintus skundus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM dėl sprendimų panaikinimo.

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė :

Pareiškėjas L. A. teismui pateiktuose skunde ir  patikslintuose skunduose bei pasisakymuose teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir Mažeikių skyrius) 2007-09-18 sprendimu Nr. SPS-1439 „Dėl

atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ L. A.“, kuriuo buvo atsisakyta jam skirti naÅ¡laičių pensijÄ

už 2006-03-15 mirusį tėvÄ , bei su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2010-06-07 sprendimu Nr. (6.5) I-3374 ir praÅ¡o juos panaikinti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Mažeikių skyrius klaidingai nustatė, jog jis buvo pripažintas invalidu tik 1985-12-12, t. y. jau bÅ«damas vyresnis nei 18 metų amžiaus, tačiau iÅ¡ tikrųjų invalidumas nustatytas iÅ¡ vaikystės, šį faktÄ patvirtina ir ligos istorijos kopijos, kuriose įraÅ¡yta, kad jis įvairiais susirgimais sirgo nuo vaikystės (nuo 1961 m.), dėl jų paralyžiuotos kairės kÅ«no dalys, blogai valdoma

kairė ranka ir koja, deformuota dešinė veido pusė. Teismo posėdžių metu L. A. sakė, kad dėl ligos nelankė mokyklos, gydėsi Rusijoje,

buvo atleistas nuo baigiamųjų egzaminų, jo tėvai ruošė dokumentus dėl invalidumo nustatymo, tačiau iki galo nesutvarkė. 1985-1986 metais buvo skirta trečia, antra, po to vėl trečia invalidumo grupės. 2007 metais buvo skirta neterminuota antra invalidumo grupė. 1985-12-12 tuometinės Medicininės darbo ekspertizės komisijos pažymėjime Nr. 080400 yra nurodyta, jog L. A. pripažintas antros grupės invalidu, invalidumo priežastis – iÅ¡ vaikystės, o Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos Panevėžio karo prievolės centro teritorinio Å iaulių skyriaus pateiktoje L. A. karinės įskaitos kortelės kopijoje yra įraÅ¡as, kad pareiÅ¡kėjas pripažintas netinkamu karinei tarnybai ir iÅ¡brauktas iÅ¡ karinės įskaitos. L. A. mano, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog jis yra invalidas iÅ¡ vaikystės, todėl praÅ¡o panaikinti ginčijamus atsakovų sprendimus ir įpareigoti Mažeikių skyrių paskirti jam valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičio pensijÄ už 2006-03-15 mirusį tėvÄ .

           Atsakovo Mažeikių skyriaus atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. 2007-09-18 Mažeikių skyrius priėmė sprendimÄ Nr. SPS-1439 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ L. A.“, kuriuo buvo nuspręsta neskirti L. A. valstybinės socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos už mirusį tėvÄ , nes invalidu jis buvo pripažintas vyresnis nei 18 metų. PareiÅ¡kėjas apskundė šį sprendimÄ VSDFV, kuri 2010-06-07 raÅ¡tu Nr. (6.5) I-3374 atsakė, kad Mažeikių skyriaus skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir kad jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjas skunduose teismui nurodo, kad atitinka visus Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2011-01-01) 38 str. 1 d. kriterijus, mano, kad nėra svarbu, nuo kurios datos jis buvo pripažintas invalidu, svarbu, kad pagal medicininius dokumentus pareiÅ¡kėjo invalidumas konstatuotinas nuo vaikystės. Mažeikių skyrius atsiliepime (b. l. 65-66) nurodo, jog pareiÅ¡kėjas neteisingai suvokia Pensijų įstatymo 38 str. 1 d. nuostatÄ bei jos taikymo aplinkybes.

Pagal Pensijų įstatymo 38 str. 1 d. teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo asmens vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir visÄ laikÄ nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai). Teisei į naÅ¡laičių pensijÄ Ä¯gyti nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos: pirma, asmuo turi bÅ«ti pripažintas neįgaliu (invalidu) iki 18 metų, antra, nuo 18 metų sukakties iki tėvo ar motinos mirties visÄ lakÄ turi bÅ«ti nedarbingas ar iÅ¡ dalies darbingas (invalidas).

Teisės į praÅ¡omÄ pensijÄ Ä¯gijimas priklauso nuo fakto, neįgalumo (invalidumo) konstatavimo, laiko. Å ioje byloje nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui L. A. invalidumas pirmÄ kartÄ buvo nustatytas tik 1985-12-12, kai pareiÅ¡kėjui jau buvo 28 metai. Ä®statymas nekonkretizuoja mirusiojo vaikų neįgalumo (invalidumo) priežasčių, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad faktiÅ¡kai jis buvo invalidas nuo vaikystės, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, siekiant įgyti teisę į naÅ¡laičių pensijÄ .

           2009-12-08 buvo priimtas Pensijų įstatymo pakeitimas, kuriuo keičiama Pensijų įstatymo 38 str.

1 d. (įsigaliojo 2011-01-01). Å is pakeitimas reglamentuoja asmenų, siekiančių gauti naÅ¡laičių pensijÄ , rato praplėtimÄ , t. y. numatyta teisė gauti naÅ¡laičio pensijÄ asmenims, kuriems iki 2005-07-01 buvo pripažintas invalidumas nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kuriÄ jiems sukako 24 metai. Taigi net įsigaliojus Pensijų įstatymo pakeitimui pareiÅ¡kėjas neįgyja teisės į naÅ¡laičių pensijÄ . Todėl atsakovas – Mažeikių skyrius teigia, kad jų 2007-09-18 sprendimas Nr. SPS-1439 yra priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas.

           Atsakovo VSDFV atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautame raÅ¡tiÅ¡kame atsiliepime (b. l. 71-73) praÅ¡oma skundÄ nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. VSDFV atsiliepime praÅ¡oma L. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei teigiama, kad VSDFV, iÅ¡nagrinėjusi L. A. 2010-07-25 patikslintÄ skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti Mažeikių skyriaus 2007-09-18 sprendimÄ Nr. SPS-1439 ir įpareigoti VSDFV ir Mažeikių skyrių „atitinkamai įgyvendinti įstatymÄ ir paskirti man naÅ¡laičių pensijÄ â€œ, su skundu nesutinka. Pagal nuo 2005-07-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 36 str. 1 d. (nuo 2007-01-01 – 38 str. 1 d.) teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visÄ laikÄ nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai). Dokumentai, bÅ«tini naÅ¡laičių pensijai skirti, nurodyti LR Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 58 punkte. Nuostatų 58.9 p. nurodyta, kad, jeigu teisė gauti Å¡iÄ pensijÄ priklauso nuo asmens neįgalumo (invalidumo), prie praÅ¡ymo skirti naÅ¡laičių pensijÄ turi bÅ«ti pridėta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duota darbingumo lygio pažyma (iki 2005-07-07 – invalidumo pažyma).

           PareiÅ¡kėjas invalidu pirmÄ kartÄ buvo pripažintas 1985-12-12 (invalidumo pažymėjimas Nr. 080400), t. y. kai jam buvo sukakę daugiau nei 18 metų. Taigi pareiÅ¡kėjas neatitiko Pensijų įstatymo 38 str. 1 d. reikalavimų, todėl Mažeikių skyrius 2007-09-18 sprendimu Nr. SPS-1439 pagrįstai ir teisėtai nusprendė neskirti L. A. naÅ¡laičių pensijos už 2006-03-15 mirusį tėvÄ . PareiÅ¡kėjo teiginys, kad „faktiÅ¡kai invalidumas buvo nuo vaikystės. Tai patvirtina ligos istorijos kopija“, neturi jokios reikÅ¡mės ginčijamam sprendimui, nes ligos istorija nelaikytina dokumentu, įrodančiu jo invalidumo pripažinimo datÄ . Pagal Pensijų įstatymo 38 str. 1 d. nuostatas teisė į naÅ¡laičių pensijÄ su invalidumo priežastimi ar invalidumo atsiradimo momentu nesiejama, todėl remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad L. A. neatitinka Pensijų įstatymo 38 str. 1 d. reikalavimų, todėl neturi teisės gauti naÅ¡laičių pensijÄ . Taigi nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Mažeikių skyriaus 2007-09-18 sprendimÄ Nr. SPS-1439 bei įpareigoti Mažeikių skyrių priimti sprendimÄ dėl naÅ¡laičių pensijos skyrimo L. A..

Skundas atmestinas, priimti atsakovų sprendimai paliktini nepakeisti, nes atsakovai priimdami ginčijamus sprendimus teisingai įvertino faktines aplinkybes bei teisingai aiÅ¡kino įstatymÄ ir tuo pagrindu priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

           PareiÅ¡kėjas ginčija Mažeikių skyriaus 2007-09-18 sprendimÄ Nr. SPS-1439 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ L. A.“, kuriuo jam buvo atsisakyta skirti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ už 2006-03-15 mirusį tėvÄ , bei VSDFV 2010-06-07 sprendimÄ Nr. (6.5) I-3374.

           Vadovaujantis Pensijų įstatymo 38 str. 1 d. teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai). Matyti,

kad 18 metų ir vyresni asmenys, kurių teisė į naÅ¡laičių pensijÄ pagal Pensijų įstatymo 38 str. 1 d. siejama

su invalidumu (neįgalumu), teisę į naÅ¡laičių pensijÄ pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ gali įgyti, jeigu atitinka dvi sÄ lygas: 1) neteko tėvų (arba vieno iÅ¡ jų); 2) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos

1 d. – invalidais) iki 18 metų. Be to, nustatyta papildoma sÄ lyga („nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai)“).

Atsakovo Mažeikių skyriaus sprendimas neskirti pareiÅ¡kėjui naÅ¡laičių pensijos argumentuojamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas invalidu buvo pripažintas 1985-12-12 Medicininės darbo komisijos sprendimu, kuris įformintas pažymėjimu Nr. 080400 (b. l. 51). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad L. A. pateiktos ligos istorijos kopijos patvirtina, kad jis sirgo nuo vaikystės, tačiau tai nėra dokumentai, patvirtinantys juridinį faktÄ â€“ invalidumÄ , kadangi jį gali konstatuoti tik kompetentinga įstaiga. PareiÅ¡kėjo minimas faktas, jog karinės įskaitos kortelėje yra įraÅ¡as, kad jis pripažintas netinkamu karinei tarnybai ir iÅ¡brauktas iÅ¡ karinės įskaitos, nelaikytinas dokumentu, įrodančiu jo invalidumo kilimo ar pripažinimo datÄ . PareiÅ¡kėjo teiginys, kad dėl ligų jis buvo atleistas nuo baigiamųjų mokyklos egzaminų, nėra pagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl Å¡ie jo argumentai neturi jokios reikÅ¡mės ginčijamo sprendimo priėmimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-12-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (byla Nr. 08/2008-23/2009) (toliau – Nutarimas) iÅ¡aiÅ¡kino, kokia yra valstybinės socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos prigimtis, taip pat atskleidė Å¡iÄ pensijÄ Ä¯tvirtinančio teisinio reguliavimo ir su juo susijusio teisinio reguliavimo (inter alia reglamentuojančio asmenų „tapimo“ („pripažinimo“) neįgaliaisiais (invalidais) teisinius santykius) raidÄ .

 Konstitucinis Teismas konstatavo, kad invalidumas – tai tokia asmens bÅ«klė, kuri yra nustatyta kompetentingų įstaigų bei kad nėra nustatyta, kad asmens, sergančio atitinkama liga (-omis), tapimas invalidu yra konstatuojamas kitaip, nei kompetentingoms įstaigoms nustatant jam invalidumÄ , t. y. invalidumÄ nustatančiai komisijai priėmus sprendimÄ dėl invalidumo fakto. Ä®statymų leidėjas, ginčijama Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio

1 dalimi (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) nustatydamas, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai), kurie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki

18 metų, nepakeitė iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusiame įstatyme nustatytos vienos iÅ¡ sÄ lygų 18 metų ir vyresnių asmenų naÅ¡laičių pensijai gauti: invalidumÄ kompetentinga įstaiga turi nustatyti (pripažinti), iki asmeniui sukanka 18 metų.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus Konstitucinis Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Pensijų įstatymo 38 straipsnio

1 dalis (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai – 18 metų ir vyresni negaliÄ turintys asmenys (invalidai), jeigu jie nebuvo pripažinti neįgaliaisiais (invalidais) iki 18 metų, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 52 straipsniui.

Konstitucinis Teismas Nutarime pažymėjo, kad pagal iki 2004 m. balandžio 1 d. galiojusį poįstatyminį teisinį reguliavimÄ invalidumÄ nustatančios komisijos, nustatydamos invalidumÄ , galėjo nurodyti invalidumo

priežastį „nuo vaikystės“, tačiau tai nereiškia, kad pagal tuo metu galiojusį Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymÄ tokie asmenys galėjo įgyti teisę į naÅ¡laičių pensijÄ , nes pagal šį įstatymÄ viena iÅ¡ naÅ¡laičių pensijos gavimo sÄ lygų buvo reikalavimas – „tapo invalidais iki 18 metų“, kuris, kaip minėta Nutarime, reiÅ¡kia, kad invalidumÄ nustatančios komisijos sprendimas dėl inter alia invalidumo fakto turėjo bÅ«ti

priimtas, iki asmeniui sukanka 18 metų. Pažymėtina, kad, kaip šiame Nutarime konstatuota, nei Gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo

įstatyme (1990 m. liepos 28 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (1994 m. liepos 18 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (arba) papildymais, galiojusiais iki ginčijamo reguliavimo priėmimo) nebuvo nustatyta, kad asmenys, kurie tapo invalidais po

18 metų, inter alia tapo invalidais po 18 metų dėl ligos ar traumos pasekmių, atsiradusių iki 18 metų, turi teisę gauti maitintojo netekimo

pensijÄ (naÅ¡laičių pensijÄ ). Taigi nėra pagrindo teigti, kad, Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje (2006 m. gruodžio 12 d.

redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius vienÄ iÅ¡ sÄ lygų 18 metų ir

vyresnių asmenų našlaičių pensijai gauti – būti pripažintam neįgaliuoju (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) (t. y.

kompetentingai institucijai nustačius invalidumo faktÄ ) iki 18 metų, buvo pažeisti konstituciniai teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio saugumo principai.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei pateiktÄ Ä¯statymų nuostatų analizę, teismas konstatuoja, jog tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir naikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2007-09-18 sprendimÄ Nr. SPS-1439 „Dėl

atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ L. A.“  bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

2010-06-07 sprendimÄ Nr. (6.5) I-3374 pagrindo nėra, nes jie yra pagrįsti ir teisėti.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. 5 d., 86-87 str., 88 str.1 d. 1 p., n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo L. A. skundÄ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2007-09-18 sprendimo Nr. SPS-1439 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ L. A.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2010-06-07 sprendimo Nr. (6.5) I-3374 panaikinimo ir įpareigojimo skirti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

           Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                      Â

                           Marytė Švažienė

                      Â

                                                                                                    Laisvutė

Kartanaitė

Â

                                                                                                                         Donatas

Daunys