d0042e81-25bd-4d65-ba20-d89d4ce9112e · Kauno miesto apylinkės teismas

Sprendimas civ. byla 2-8981/94 Civilinė byla Nr. 2-2213-429/2012Proceso nr. 2-05-3-15721-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2; 99.5; 99.7; 116.1.; 116.11. KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.birželio 28 d.Kaunas              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovų atstovei Dalei Viskontienei, atsakovo E. V. atstovui advokatui Daliui Mecelicai, nedalyvaujant atsakovui E. V. ir trečiajam asmeniui B.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Kauno apskrities VPK ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui E. V., tretysis asmuo - B. J., dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo E. V. trečiajam asmeniui B. J. iÅ¡mokėtÄ 34608,48 Lt piniginę kompensacijÄ Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos naudai. IeÅ¡kovų atstovė teismo posėdyje pilnai palaikė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas nuosprendžiu buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimÄ , t. y. už pareigÅ«nės sužalojimÄ . Jam buvo taikytas laisvės atėmimas. PareigÅ«nei sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčia, panaudojant padidinto pavojaus Å¡altinį. Dėl Å¡io įvykio Kauno VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tam kad nustatyti ar padaryta žala yra susijusi su einamomis pareigomis, t. y., ar žala padaryta tarnybos metu. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ buvo nustatyta, kad pareigÅ«nė buvo sužalota tarnybos metu, eidama tarnybines pareigas.

Tarnybinis pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigÅ«no sveikatai. PareigÅ«nė buvo siųsta į medicinos centro ekspertizės komisijÄ ir ji nustatė, kad jai buvo lūžę Å¡onkauliai. Kadangi pareigÅ«nai yra statutiniai valstybės tarnautojai ir pagal Statuto 40 str. 3 d., kada padarytas lengvas sveikatos sutrikdymo laipsnis, priklauso iÅ¡mokėti 12 mėn. jo darbo užmokesčio kompensacijÄ . Ji buvo iÅ¡mokėta, kadangi Policijos departamentas valdo lėšas, buvo praÅ¡yta Kauno apskrities VPK skirti sumÄ .

Paskaičiuota, kad tai sudaro 34608,48 Lt. Gavus tokias lėšas iÅ¡ policijos departamento, 2008 m. gruodžio mėn. į asmeninę sÄ skaitÄ pareigÅ«nei buvo pervesti pinigai. Atsiliepime buvo paminėta, kad ieÅ¡kovas galimai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nesutinka su Å¡ia nuomone, Å¡iuo atveju reikėtų taikyti ne CK 1.625 str. 8 d., o CK 1.127 str. 4 d., kuris numato, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo galutinio prievolės įvykdymo momento.

PareigÅ«nė kompensacijÄ gavo 2008 m. gruodžio mėn., tai aptvirtina atsiskaitymo lapelis. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė 2011 m. lapkričio 3 d. Atsakovui pareikÅ¡ti įtarimai buvo 2008-07-03. PareigÅ«nui iÅ¡mokama kompensacija už tai, kad eidamas pareigas patyrė su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika. Å i kompensacija iÅ¡mokama todėl, nes pareigÅ«nai atlikdami tarnybines pareigas rizikuoja gauti traumas. Tai nėra žala, tai kompensacija. 5000 Lt žala, tai žala asmeniÅ¡kai padaryta B.

J., o Å¡i žala yra padaryta Policijos departamentui. PraÅ¡o priteisti 34608,48 Lt iÅ¡ atsakovo ir teismo iÅ¡laidas.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jį atmesti.Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas 2012 05 08 teismo posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais pripažino policijos pareigÅ«nės sužalojimo faktÄ bei sutiko sumokėti 10000Lt sumÄ (b.l.82). Atsakovo atstovas advokatas Dalius Mecelica teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ginčas tarp atsakovo ir trečiojo asmens yra iÅ¡spręstas priimant Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Jis pripažįsta, kad 2008 m. liepos mėn. sužalojo pareigÅ«nę. Å ios aplinkybės neginčija, bet laikosi tos nuomonės, kad ginÄÄ iÅ¡sprendė teismas. Tretysis asmuo žalÄ Ä¯vertino tik 5000 Lt, lyginant su pareikÅ¡tu reikalavimu. Todėl mano, kad ieÅ¡kovas negalėjo įgyti daugiau teisių, nei pradinis kreditorius. Trečiajam asmeniui priteista neturtinė 5000 Lt žala ir 270 Lt turtinė žala. Tokio pobÅ«džio ginčas iÅ¡nagrinėtas LAT, 2008-11-17 nutartis civ. b. 3K-7-496-2008.

Å ioje nutartyje LAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad policijos komisariatas, iÅ¡mokėdamas tam tikrÄ kompensacijÄ , įgyja regreso teise reikalauti tik tÄ sumÄ , kuri yra kaip žalos įvertinimas asmeniui, kuriam padaryta žala. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo kompensacijÄ B. J.. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, sutinka, kad iÅ¡ regresinių prievolių terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Visa kompensacija buvo iÅ¡mokėta 2008 gruodžio mėn. Mano, kad policijos komisariatas gali reikalauti tÄ sumÄ regreso tvarka, pagal tai kokiÄ teisę turėjo tretysis asmuo.

O ji pareiÅ¡kus 5000 Lt žalÄ , tai mano, kad ginčas iÅ¡spręstas. Civilinėje byloje Nr. 3-7-496-2008 LAT suformulavo, kaip tokie ginčai turėtų bÅ«ti sprendžiami. Tam tikri pareigÅ«nai gali gauti tam tikrÄ kompensacijÄ ar draudimo sumÄ . Å ios nuostatos taikomas kartu su CK 6.113 str. nuostatomis, kurios nustato, kad reikalavimo teisė trečiajam asmeniui, kuriam pereina reikalavimo teisė negali įgyti daugiau teisių nei kreditorius. Ä®vertinant Å¡ias aplinkybes nėra pagrindo nesivadovauti LAT, todėl atsižvelgiant kad ginčas tarp B.

J. ir kliento iÅ¡spręstas priimant apkaltinamÄ jį 2011-12-23 nuosprendį, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Akivaizdžiai matyti, kad kompensacija apima padarytos žalos dydį. IeÅ¡kinys turėtų bÅ«ti pilnai atmestas. Tretysis asmuo B. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodydama, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Ä® teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.IeÅ¡kinys tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytasIÅ¡nagrinėjus bylÄ , iÅ¡klausius ieÅ¡kovų įgaliotos atstovės , atsakovo , atsakovo atstovo advokato duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje, nustatyta, kad 2008-07-02, Kaune, Elektrėnų gatvėje, policijos pareigÅ«nai ketino sulaikyti asmenis, važiavusius automobiliu Audi, v/n (duomenys neskelbtini).

PareigÅ«nė B. J. stovėjo prieÅ¡ais nurodytÄ automobilį. Å io automobilio vairuotojas atsakovas E. V., nepaklusęs pareigÅ«nų reikalavimui ir siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, pasuko automobilį prie apvado, skiriančio važiuojamÄ jÄ dalį ir Å¡aligatvį, ir B. J. partrenkė. Po Å¡io įvykio pareigÅ«nė dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigÄ , kur jai buvo diagnozuoti Å¡onkaulių skilimai (b. l. 21). E. V. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (b. l. 22-24), Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-428-240/2011 E. V. už Å¡iÄ veikÄ pripažintas kaltu bei priteista iÅ¡ E. V.

B. J. 277Lt turtinė žala bei 5000Lt neturtinė žala dėl patirto fizinio skausmo , dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ nustatyta, kad pareigÅ«nė B. J. buvo sužalota tarnybos metu, eidama tarnybines pareigas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija atliko B. J. sveikatos ekspertizę dėl jos tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje ir konstatavo, kad trauma, kuri buvo patirta 2008-07-02, priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b. l. 25).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-10-16 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-JS-24 „Dėl pareigÅ«nės B. J. sužalojimo" (b. l. 7-11) ir Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymÄ Nr. 20-TE-167 „Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo" (b. l.

26) skyrė B. J. 34608,48 Lt piniginę kompensacijÄ (b. l. 29). Piniginę kompensacijÄ - 34608,48 Lt Kauno apskr. VPK 2008 m. gruodžio mėnesį pervedė į B. J. asmeninę sÄ skaitÄ (b. l. 30). IeÅ¡kinys tenkintinas, nes teisėtas, pagrįstas įrodytas. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, Å¡alių bei jų atstovų paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovas įrodė, kad atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nę B.

J. neteisėtais nusikalstamais veiksmais tyčia, šį faktÄ pripažino teismo posėdžio metu ir pats atsakovas E. V. (LR CPK 187str.). Šį faktÄ patvirtina ir įsiteisėjęs nuosprendis, priimtas Kauno m. apylinkės teismo baudž. byloje Nr. 428-240/2011 Teismas, įvertindamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, prijungtÄ apžiÅ«rai baudž bylÄ Nr. 1-428-240/2012 konstatuoja, kad, atsakovo bandymas nepaklusti pareigÅ«nų teisėtam reikalavimui iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio bei siekiant iÅ¡vengi sulaikymo , pasukus automobilį prie apvado ir patrenkus tretyjį asmenį B.

J., įvertintinas kaip nusikaltimas baudžiamosios teisės prasme ir tai nereiÅ¡kia, jog jo veiksmai sulaikymo metu negali bÅ«ti laikomi neteisėtais civilinės teisės prasme. Atsakovo bandymÄ iÅ¡trÅ«kti sulaikymo metu, taip padarant žalos policijos pareigÅ«nei, teismas įvertina kaip tyčiÄ bei bendro pobÅ«džio pareigos elgtis apdairiai, atsakingai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ . Teismas konstuotuoja, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo tyčinių neteisėtų, neatsakingų veiksmų ir žalos policijos pareigÅ«nei padarymo, kaltės formÄ â€“tyčia, nes atsakovas tyčia sužalojo jį sulaikiusiÄ pareigÅ«nę.

Teismas nenustato žalos dydžio, nes Å¡ios bylos dalyku pripažintina pareigÅ«nei iÅ¡mokėtos kompensacijos atlyginimÄ darbdaviui.Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovai tinkamai įvykdė pareigÄ Ä¯rodyti nuostolių dydį, nes sužalotai pareigÅ«nei apskaičiavo 34608,48Lt dvylika mėnesių vidutinio datrbo užmokesčio dydžio piniginę kompensacijÄ ir jÄ iÅ¡mokėjo 2008 12 10 pagal specialiųjų teisės aktų normas – Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 ir Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1130 nuostatas.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį, nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b.l.40), tačiau atsakovo atstovas advokatas 2012 06 11 teismo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais pripažino, kad sutinka dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimu, kai iÅ¡ regresinių prievolių kilusio ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes trečiajam asmeniui B.

J. kompensacija buvo iÅ¡mokėta 2008 12 10, o ieÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ 2011 11 05 (LR CK 1.127str.4d.). Atsakovas nepaneigė Å¡ios kompensacijos dydžio pagrįstumo kitais įrodymais, tai yra neįrodė, kad Å¡i kompensacija yra paskaičiuota neteisingai bei neteisėtai. Atsakovo atstovo advokato paaiÅ¡kinimai, kad trečiajam asmeniui B. J. buvo priteista 5000Lt neturtinė žala ir 277Lt turtinė žala, o naujasis kreditorius negali daugiau įgyti teisių nei pirmasis kreditorius, įrodo faktÄ , kad Å¡i žala trečiajam asmeniui B.

J. buvo priteista už kÄ kita : tai yra turtinė žala - už drabužių sugadinimÄ bei neturtinė žala už iÅ¡gyvenimus, patirtus dėl sužalojimo. Todėl ieÅ¡kovai turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tokio dydžio, kokiÄ yra iÅ¡mokėję žalos atlyginimo kompensacijÄ trečiajam asmeniui. Tai, kad atsakovas nesutinka su jos dydžiu dėl to, kad jam baudž byloje nuosprendžiu buvo priteista 5000Lt neturtinės žalos atlyginimas trečiajam asmeniui bei 277Lt turtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindo mažinti praÅ¡omos priteisti žalos dydį.

Atsakovas padarė nusikaltimÄ tyčia, tai yra padarydamas trečiajam asmeniui B. J. sunkų bei apysunkį sveikatos sutrikdymÄ , Å¡io nagrinėjamo ginčo atveju taikyti CK 6.282str. bei 6.251str. nuostatas jo atžvilgiu nėra pagrindo . Teismas pripažįsta, kad Policijos departamentas įgijo regreso teisę į atsakovÄ dėl visos iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžio, nes tokia atgręžtinio reikalavimo teisė nustatyta Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 26 straipsnyje, CK 6.280 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pripažįsta, kad iÅ¡mokėta kompensacija yra susijusi su policijos pareigÅ«nei trečiajam asmeniui B. J. atsakovo E. V. sulaikymo metu padaryta žala. Ji iÅ¡mokėta iÅ¡ lėšų, skirtų policijos pareigÅ«nams drausti nuo nelaimingų atsitikimų ir kompensacijoms iÅ¡mokėti. Kompensacijos paskirtis – socialinio draudimo iÅ¡moka, kurios mokėjimo pagrindai ir dydžiai nustatyti specialiaisiais norminiais aktais, atsižvelgiant į pareigÅ«nų profesinės veiklos specifikÄ bei į tai, kad valstybė garantuoja policijos pareigÅ«nams socialinį draudimÄ .

Teismas pripažįsta, kad atsakovas negali pretenduoti, jog žalos atlyginimo teisiniams santykiams nagrinėjamoje byloje bÅ«tų taikomi tie patys kriterijai, kaip ir dėl žalos, padarytos kitoje situacijoje – eismo įvykio metu, dėl didesnio pavojaus Å¡altinio poveikio ir pan., nes atsakovas padarė žalos jį sulaikant ir įtariant padarius nusikaltimÄ , už kurį vėliau nuteistas. Atsakovas neginčija nustatytos žalos paskaičiavimo pagrįstumo bei nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių , kad ieÅ¡kovo paskaičiuotas žalos dydis yra neteisingai ar neteisėtai.

Atsakovas neginčija priežastinio ryÅ¡io tarp jo neteisėtų veiksmų bei pareigÅ«nei padarytos žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos pagal CK 6.247, 6.249 straipsnius. PrieÅ¡ingai – jis šį faktÄ pripažįsta. Sužalotai pareigÅ«nei sveikatos sutrikdymas nustatytas ir kompensacija apskaičiuota bei iÅ¡mokėta vadovaujantis teisės aktais ir poįstatyminiais teisės aktais nustatyta tvarka, t. y. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punktais.

Dėl to ieÅ¡kovams pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punktÄ jis turi tokiÄ regreso teisę į žalos padariusį atsakovÄ CK nustatyta tvarka, koks yra kompensacijos dydis.PareigÅ«nei B. J. atsakovo E. V. padaryta žala buvo kompensuota iÅ¡ valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo bÅ«du, nustatytu 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 06/05-08/05, konstatavo, kad Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnis „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“, 40 straipsnis inter alia neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės socialinė orientacija apskritai įpareigoja valstybę paisyti socialinio (materialinio) pobÅ«džio garantijų realumo imperatyvo. Sužalotai pareigÅ«nei 34608,48 Lt kompensacija iÅ¡mokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygomis (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygos).

Nurodytos draudimo sÄ lygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo bÅ«das įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigÅ«nų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigÅ«nus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir iÅ¡mokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigÅ«nams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumÄ ir kt.) įgyvendinimÄ .

Kartu pareigÅ«nui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes bÅ«tent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . Dėl to pagal analogijÄ taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį.Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punktÄ Ä¯staigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. IeÅ¡kovai turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala (visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas; lot.

– restitutio in integrum), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Atsakovas neįrodė, kad trečiajam asmeniui B. J. iÅ¡mokėta ieÅ¡kovų kompensacija virÅ¡ija jai padarytÄ Å¾alÄ (LR CPK 177str.,178str.,185str.).Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus.

Dėl to turėtų bÅ«ti preziumuojama, kad iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ . Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Å i prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija)– jÄ virÅ¡ija. Atsakovas, atsakingas už žalÄ asmuo, manantis, kad nukentėjusiajai iÅ¡mokėta didesnė kompensacija negu Å¡io patirta žala, privalėjo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti, tačiau jos neįrodė jokiais kitais įrodymais (LR CPK 177str.,178str.,185str.).

Atsakovas žalÄ sukėlė tyčia , suvokdamas, jog yra sulaikomas už kÄ tik padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios vėliau jam taikyta baudžiamoji atsakomybė ir jis nubaustas baudžiamojo proceso tvarka.IÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja nuketėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas įrodė iÅ¡mokėtos kompensacijos dydį, jÄ pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais: kompensacija apskaičiuota ir iÅ¡mokėta pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygas ir Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles (b.l.7-11,12,13-16,17-18, 19-21, 25, 26-30).

Tai patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai. Atsakovas sutinka su tuo, kad jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, bet nesutinka su jos dydžiu. Atsakovas neginčijo padarytos žalos dydžio paskaičiavimo teisingumo bei neįrodė priešingai, kad ieškovo paskaičiuotas žalos dydis neteisingas (LR CPK 177str.,178str.,185str.). Atsakovas nurodė, kad neturi pareigos atlyginti visos išmokėtos kompensacijos. Tačiau išmokėtos kompensacijos dydis, jos nepaneigus, savaime nereiškia, kad sužalotas pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos.

Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Dėl to jis turi bÅ«ti atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotojÄ , ir turėjo numatyti tokias pasekmes, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad tokios žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas esant CK 6.251, 6.282 straipsniuose nustatytoms aplinkybėmis, tačiau tokių aplinkybių atsakovo atžvilgiu nenustatyta, nes atsakovas nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia ir tai pripažinta įsiteisėjusiu Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudž. byloje Nr. 41-428-240/2011.

Todėl taikyti atskovo atžvilgiu CK 6.251str. ir 6.282str. normas nėra pagrindo, nes teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (LR CK 6.282str.3d.). Atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų dėl nuostolių dydžio, t. y. neįrodė, kad iÅ¡mokėta kompensacija yra didesnė už darbuotojo patirtÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai, nes jų reikalavimai teisėti, pagrįsti ir įrodyti. CPK 93 str. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96str.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1038,25 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.), taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su teismo Å¡aukimų ir procesinių dokumentų siuntimu - valstybei – 34,96 Lt (CPK 96 str.,92str.,88str.1d.3p.).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 259str.,263- 270 str., teismasn u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) -34608,48Lt ( trisdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus aštuonis Lt keturiasdešimt aštuonis ct.) patirtai žalai atlyginti ieškovams Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos Departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos .Priteisti iš atsakovo E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 1038,25Lt ( vienas tūkstantis trisdešimt aštuonis Lt dvidešimt penkis ct. ) bylinėjimosi išlaidų – valstybei bei 34,96Lt ( trisdešimt keturis Lt devyniasdešimt šešis ct.) pašto išlaidų, susijusių su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu – valstybei.

IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                               Vida Jegorovienė