d003f4b6-693e-423f-a0cc-b6322bdb4e7f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                         Civilinė byla Nr. 2S-878-227/2017Audronė Bugelevičienė                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10163-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.13.; 3.1.18.3.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. lapkričio 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-354-726/2017 pagal ieÅ¡kovo P. K. ieÅ¡kinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo bei atsakovės K. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo P. K. ieÅ¡kinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo, bei atsakovės K. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo:

1) įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti automobilio Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos, įsigijimo dokumentus;

2) įpareigoti ieÅ¡kovÄ neperregistruoti automobilio Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

3) taikyti priverstinę hipotekÄ automobiliui Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas be atsakovės žinios ir sutikimo 2014 - 2015 metais likvidavo santuokoje įgytÄ turtÄ - natÅ«ralaus Ä Å¾uolo masyvo miegamojo baldus, lovos čiužinius, brangiÄ Ä¯rangÄ ir įrankius, automobilį Ford Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitÄ kilnojamÄ turtÄ . IeÅ¡kovas miegamojo baldų komplektÄ , kuris buvo įgytas santuokoje, perleido naudotis savo motinai.

Automobilį Ford Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas, be atsakovės sutikimo, 2015 m. vasario 24 d. pardavė už gerokai žemesnę kainÄ nei rinkos vertė. 2014 m. gegužės 2 d. atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ (prieÅ¡ieÅ¡kinyje) taikyti priverstinę turto hipotekÄ ieÅ¡kovo turtui - trims žemės sklypams, tačiau teisėja nepasisakė dėl Å¡io praÅ¡ymo ir ieÅ¡kovas žemės sklypus perrašė savo seseriai. Nurodė, kad atsakovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė teismui duomenis apie ieÅ¡kovo įsigytÄ automobilį Reno traffic, Norvegijos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. vasario 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, jog pirko automobilį ir už automobilį Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 50 000 kronų. Tačiau teismas neiÅ¡reikalavo įrodymų į bylÄ apie automobilį Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). MinėtÄ automobilį ieÅ¡kovas eksploatuoja Lietuvoje iki Å¡ios dienos. Nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡eimÄ paliko 2014 metais. 2014 metais pajamų nei Norvegijoje nei Lietuvoje neturėjo, todėl akivaizdu, kad automobilį ieÅ¡kovas įgijo iÅ¡ santuokoje sukauptų santaupų.

Nagrinėjamojoje byloje prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė praÅ¡o automobilį Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti turtu, įgytu santuokoje, ir priteisti jai pusę sumos, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo už automobilį (50 000 Norvegijos kronų). Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad tokio pobÅ«džio laikinųjų apsaugos priemonių įstatymas nenumato ir nėra teisinio pagrindo jų taikyti.

Be to, atsakovės praÅ¡omos taikyti priemonės neatitinka ir Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 ir 2 dalyje keliamiems laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindams. Teismo vertinimu, praÅ¡omus duomenis apie automobilio įsigijimÄ ir registracijÄ atsakovė turi visas galimybes gauti pasinaudodama įrodymo iÅ¡reikalavimo institutu (CPK 199 straipsnis). Dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti automobiliui priverstinę hipotekÄ , teismas atkreipė atsakovės dėmesį, kad priverstinė hipoteka taikoma tik nekilnojamajam turtui (CK 4.175 straipsnis). III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovė K. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir atsakovės praÅ¡ymÄ tenkinti. Nurodo, kad jos teisės nuo bylos nagrinėjimo pradžios yra nuolatos pažeidinėjamos, ieÅ¡kovas 2014 - 2015 metais likvidavo santuokoje įgytÄ turtÄ - natÅ«ralaus Ä Å¾uolo masyvo miegamojo baldus, lovos čiužinius, brangiÄ Ä¯rangÄ ir įrankius, automobilį Ford Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitÄ kilnojamÄ turtÄ .

IeÅ¡kovas miegamojo baldų komplektÄ , kuris buvo įgytas santuokoje, perleido naudotis savo motinai. Automobilį Ford Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas, be atsakovės sutikimo, 2015 m. vasario 24 d. pardavė A. J. už gerokai žemesnę kainÄ nei rinkos vertė. 2014 m. gegužės 2 d. atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ (prieÅ¡ieÅ¡kinyje) taikyti priverstinę turto hipotekÄ ieÅ¡kovo turtui: 1,1 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 0,42 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 0,23 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å¡io praÅ¡ymo teismui netenkinus ieÅ¡kovas žemės sklypus perrašė savo seseriai.

Nurodė, kad atsakovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė teismui duomenis apie ieÅ¡kovo įsigytÄ automobilį Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas Å¡eimÄ paliko 2014 metais, tuo metu pajamų nei Norvegijoje nei Lietuvoje neturėjo, todėl akivaizdu, kad automobilį Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas įgijo iÅ¡ santuokoje sukauptų santaupų.IeÅ¡kovas P. K. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, be to, civilinė byla sustabdyta, todėl praÅ¡ymas įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti turto įsigijimo dokumentus ir neperleisti atitinkamo turto galėtų bÅ«ti nagrinėjamas tik atnaujinus bylos nagrinėjimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo medžiagÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos taikymo. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu atlikęs tokį vertinimÄ teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kovui galinčio bÅ«ti palankiu teismo sprendimo įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos teisinį sureguliavimÄ . CPK numato nebaigtinį laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡Ä (CPK 145 straipsnio 1 dalis), todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo, turi atsižvelgti į bylos pobÅ«dį, ieÅ¡kinio reikalavimÄ , Å¡alių veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Kadangi sprendžiami klausimai santuokos nutraukimo byloje, teismas turi atsižvelgti į specialias Å¡eimos teisinių santykių byloms numatytas laikinÄ sias apsaugos priemonės, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje. CK leidžia taikyti teismo manymu reikalingas laikinÄ sias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo Å¡alies praÅ¡ymo apriboti prieÅ¡ingos Å¡alies veiksmų laisvę pagrįstumÄ , privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.Atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo:

1) įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti automobilio Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos, įsigijimo dokumentus;

2) įpareigoti ieÅ¡kovÄ neperregistruoti automobilio Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

3) taikyti priverstinę hipotekÄ automobiliui Reno traffic Norvegijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė tokiu praÅ¡ymu siekia apriboti ieÅ¡kovo teisę laisvai disponuoti automobiliu ir jį perregistruoti, kas iÅ¡ dalies atitiktų CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – kilnojamojo turto areÅ¡tÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones neatitinka ir CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalyje keliamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.

Su tokia iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas sutinka.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu be kitų reikalavimų praÅ¡o automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jo asmenine nuosavybe, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti, kad automobilis yra dalintinas turtas, tačiau nereiÅ¡kia reikalavimo priteisti šį automobilį atsakovės nuosavybėn. Atskirajame skunde nurodoma, kad jai turėtų bÅ«ti priteista pusė Å¡io automobilio vertės, kuriÄ sumokėjo ieÅ¡kovas, pirkdamas automobilį.

Tokiu atveju pripažintina, kad atsakovė nėra suinteresuota tuo, kad automobilis atitektų jos asmeninėn nuosavybėn, ji pretenduotų nebent į tam tikrÄ piniginę kompensacijÄ . Pastebėtina, kad netgi ieÅ¡kovui perleidus kito asmens nuosavybėn minėtÄ automobilį, teismas turėtų pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl to, ar Å¡is turtas priklausė Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės ar asmeninės nuosavybės teise, taip pat dėl kompensacijos už perleistÄ , galimai santuokos metu įgytÄ turtÄ priteisimÄ .

Kaip minėta aukščiau, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos ieÅ¡kinio (Å¡iuo atveju – prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimų užtikrinimui, o atsakovei nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl automobilio priteisimo jos asmeninėn nuosavybėn natÅ«ra, nėra pagrindo įpareigoti ieÅ¡kovÄ neperregistruoti automobilio, t.y. apriboti jo disponavimo automobiliu teises, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad praÅ¡omus duomenis apie automobilio įsigijimÄ ir registracijÄ atsakovė turi visas galimybes gauti pasinaudodama įrodymo iÅ¡reikalavimo institutu (CPK 199 straipsnis). Todėl pripažintina, jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 144 straipsnio 1-2 dalyje keliamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeista. Teisėja                                                                    Margarita Dzelzienė