cfffe59b-a17f-4494-8cee-337e8d3f5fb1 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddÄl žalos atlyginimo regreso tvarka. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ UAB âAikertaâ kreipÄsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo G. G. 6024,96 Eur žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojant nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad su atsakovu G. G. 2013-07-24 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju â ekspeditoriumi bei sudaryta visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis, kuria atsakovas prisiÄmÄ visiÅ¡kÄ materialinÄ atsakomybÄ už jam patikÄtas materialines vertybes, kurių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovÄ pridÄjo.
Legislator headnote
AI generatedcfffe59b-a17f-4494-8cee-337e8d3f5fb1 · Kauno apygardos teismas: ApeliantÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismo sprendime netinkamai nustatyti neteisÄti veiksmai, sÄ lygojÄ Å¾alos ieÅ¡kovei atsiradimÄ , nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas netesÄtus veiksmus atlikto tik iÅ¡ dalies ir tik iÅ¡ dalies tai lÄmÄ Å¾alos ieÅ¡kovei padarymÄ . Atsakovas turÄjo ir privalÄjo žinoti, jog draudžiama transporto priemonÄje vežti nelegalius asmenis į kitÄ valstybÄ. Atsakovas, vairuodamas ieÅ¡kovei priklausanÄiÄ transporto priemonÄ, pažeidÄ Ä¯statymų normas, t. y. atsakovo vairuojamoje transporto priemonÄje buvo aptikti vežami nelegalÅ«s asmenys.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-324-480/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00565-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.3.; 1.3.7.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Galinos BlaževiÄ, Albinos RimdeikaitÄs (praneÅ¡Äja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âAikertaâ, atstovaujamos advokatÄs AgnÄs GolubevienÄs, apeliacinį skundÄ dÄl Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-1246-652/2015 pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âAikertaâ ieÅ¡kinį atsakovui G.
G. dÄl žalos atlyginimo regreso tvarka. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ UAB âAikertaâ kreipÄsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo G. G. 6024,96 Eur žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojant nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad su atsakovu G. G. 2013-07-24 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju â ekspeditoriumi bei sudaryta visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis, kuria atsakovas prisiÄmÄ visiÅ¡kÄ materialinÄ atsakomybÄ už jam patikÄtas materialines vertybes, kurių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovÄ pridÄjo.
Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2013-09-13 darbuotojo praÅ¡ymu. Darbo sutartis tarp Å¡alių buvo nutraukta dÄl to, kad 2013-09-03 â 2013-09-05 atsakovas su ieÅ¡kovei priklausanÄiu vilkiku veždamas krovinį marÅ¡rutu Italija â PrancÅ«zija â JungtinÄ KaralystÄ, kartu su jam patikÄtu gabenamu kroviniu iÅ¡ PrancÅ«zijos į JungtinÄ KaralystÄ neteisÄtai perveÅ¾Ä 9 nelegalius imigrantus. Atsakovo neteisÄti veiksmai buvo nustatyti tuo metu, kai jis pristatÄ gabenamÄ krovinį užsakovui JungtinÄje KaralystÄje.
IÅ¡ karto po to apie tai buvo praneÅ¡ta JungtinÄs KaralystÄs Pasienio tarnybai, kuri užfiksavo šį įvykį, taÄiau tarnyba tuo metu iÅ¡samesnio tyrimo dÄl atsakovo veiksmų taip ir neatliko ir leido jam su ieÅ¡kovei priklausanÄiu vilkiku grįžti į LietuvÄ . Po Å¡io įvykio ieÅ¡kovÄ gavo JungtinÄs KaralystÄs Pasienio tarnybos praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovei yra skiriama 1 200 svarų sterlingų bauda už kiekvienÄ nelegalų imigrantÄ , iÅ¡ viso už 9 nelegalius imigrantus buvo paskirta 10 800 svarų sterlingų bauda.
IeÅ¡kovÄ, nesutikdama su baudos dydžiu, kreipÄsi į JungtinÄs KaralystÄs Vidaus reikalų ministerijÄ su praÅ¡ymu baudÄ sumažinti. 2014-04-15 buvo sudarytas susitarimas dÄl baudos mokÄjimo dalimis, pagal kurį baudos dydis buvo sumažintas nuo 10 800 svarų sterlingų iki 3 600 svarų sterlingų. PaskirtÄ baudÄ ieÅ¡kovÄ sumokÄjo, dÄl to iÅ¡ atsakovo regreso tvarka priteistinas žalos atlyginimas. Žalos dydį sudaro sumokÄta bauda, iÅ¡laidos advokatams JungtinÄje karalystÄje, už pinigų pervedimus.
Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad pirmÄ kartÄ savarankiÅ¡kai iÅ¡važiavo į užsienį, nebuvo supažindintas su nelegalių imigrantų gabenimo aplinkybÄmis, nebuvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklÄmis, Pareiginiais nuostatais, Atmintine. Jis atliko visas reikalingas muitinÄs procedÅ«ras, praÄjo patikrÄ PrancÅ«zijos muitinÄje, buvo tikrinamas automobilis įvažiuojant į traukinį, taip pat įvažiuojant į užsakovo teritorijÄ . Atžyma apie patikrinimÄ buvo padaryta tik viename tarptautinio važtaraÅ¡Äio egzemplioriuje, kuris atiteko JungtinÄs KaralystÄs muitinÄs pareigÅ«nams.
Tiek kartų tikrinant, nebuvo pastebÄtas plombos pažeidimas, todÄl ir ieÅ¡kovas nÄra kaltas, kad nepastebÄjo plombos pažeidimų. PastebÄjÄs užsakovo teritorijoje nelegalus, atsakovas iÅ¡kvietÄ policijos pareigÅ«nus. Jis neatliko jokios neteisÄtos veikos, todÄl nÄra pagrindo materialinei atsakomybei, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimas prieÅ¡tarauja VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutarties 1 p. BÅ«tent, ieÅ¡kovei buvo uždÄta bauda, atsižvelgiant į jos finansinÄ padÄtį bei į tai, kad nebuvo naudojamos tam tikros saugumo priemonÄs. IeÅ¡kovÄ nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginÄo nagrinÄjimo tvarka Darbo ginÄų komisijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Alytaus rajono apylinkÄs teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisÄ iÅ¡ atsakovo G. G. 758,80 Eur žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-02-18, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 153,40 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB ,,Aikertaâ; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs UAB ,,Aikertaâ 304,50 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų atsakovui G.
G.; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas nurodÄ, kad 2013-09-20 ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie įvykusį faktÄ , jog ieÅ¡kovei priklausanÄiame automobilyje buvo aptikti 9 nelegalÅ«s imigrantai ir, kad bus svarstoma baudos paskyrimo tikslingumas atsakingiems asmenims. IÅ¡ 2013-11-21 raÅ¡to nustatyta, kad ieÅ¡kovei nutarta paskirti 10800 svarų baudÄ . 2014-04-15 ieÅ¡kovÄ ir institucija JungtinÄje KaralystÄje susitarÄ dÄl 3600 svarų sumos sumokÄjimo dalimis. IeÅ¡kovÄ baudÄ sumokÄjo.
IÅ¡ ieÅ¡kovÄs pateiktų įrodymų teismas nustatÄ, kad atsakovas buvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklÄmis bei savo Pareiginiais nuostatais. Byloje nebuvo galimybÄs nustatyti, ar atsakovas atliko visus veiksmus, nurodytus Vidaus darbo tvarkos taisyklÄse ir atmintinÄje, taÄiau pats žalos atsiradimo faktas rodo tai, kad atsakovo veiksmai buvo neefektyvÅ«s. Atsakovo kaltÄ iÅ¡ dalies nustatyta, pripažįstant, kad atsakovas nesiÄmÄ visų veiksmų, kad iÅ¡vengtų nelegalių imigrantų patekimo į automobilį, t. y. prieÅ¡ patekdamas į PrancÅ«zijos Calais uostÄ nepastebÄjo plombos pažeidimų, nepateikÄ krovinio PrancÅ«zijos Pasienio tarnybai patikrinimui, dÄl ko nelegalÅ«s imigrantai pateko į atsakovo vairuojamÄ automobilį, o ieÅ¡kovÄ Jungtinei Karalystei turÄjo sumokÄti baudÄ (DK 253 str. 1 d. 3 p.).
Teismas ieÅ¡kovÄs teiginius, kad atsakovas pažeidÄ darbo ir poilsio režimÄ , sustojo nerekomenduotoje vietoje, atsakovas galÄjo tyÄia gabenti nelegalus, tikslu pasipelnyti, atmetÄ kaip neįrodytus. Žala ieÅ¡kovei iÅ¡ dalies padaryta dÄl to, kad atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonÄ, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalÅ«s asmenys, t. y. žala atsirado dÄl atsakovo iÅ¡ dalies netinkamai atliktų darbo pareigų, ir dÄl to ieÅ¡kovas privalÄjo sumokÄti jam paskirtÄ baudÄ .
IeÅ¡kovÄs sumokÄta bauda vertintina kaip darbdavio nuostoliai, atsiradÄ iÅ¡ dalies dÄl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltÄs, ir žala gali bÅ«ti priteisiama remiantis darbo teisÄs normomis, reglamentuojanÄiomis darbuotojo materialinÄ atsakomybÄ už darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , t. y. pagal Darbo kodekso 253 straipsnio 3 punktÄ . Atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dÄl taikytinos teisÄs esant panaÅ¡iems santykiams, sprendžiant dÄl darbuotojo materialinÄs atsakomybÄs ribų nagrinÄjamo ginÄo atveju, netaikytinas visos žalos atlyginimo principas, nes tai prieÅ¡tarautų Darbo kodekso 254 straipsnyje nustatytomis darbuotojo materialinÄs atsakomybÄs ribomis, kai darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mÄnesinių darbo užmokesÄių dydžio.
Kadangi buvo nustatytos aplinkybÄs, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, t. y. iÅ¡ dalies taip pat kaltas dÄl atsiradusių nuostolių, atsakovas į užsienį savarankiÅ¡kai vyko pirmÄ kartÄ - iÅ¡ atsakovo priteista dviejų vidutinių mÄnesinių darbo užmokesÄių dydžio suma ieÅ¡kovÄs naudai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovÄ UAB âAikertaâ, atstovaujama advokatÄs AgnÄs GolubevienÄs, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015-10-15 sprendimo dalį, kuria dalis ieÅ¡kinio reikalavimų atmesta, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
ApeliantÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismo sprendime netinkamai nustatyti neteisÄti veiksmai, sÄ lygojÄ Å¾alos ieÅ¡kovei atsiradimÄ , nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas netesÄtus veiksmus atlikto tik iÅ¡ dalies ir tik iÅ¡ dalies tai lÄmÄ Å¾alos ieÅ¡kovei padarymÄ . Atsakovas turÄjo ir privalÄjo žinoti, jog draudžiama transporto priemonÄje vežti nelegalius asmenis į kitÄ valstybÄ. Atsakovas, vairuodamas ieÅ¡kovei priklausanÄiÄ transporto priemonÄ, pažeidÄ Ä¯statymų normas, t. y. atsakovo vairuojamoje transporto priemonÄje buvo aptikti vežami nelegalÅ«s asmenys.
Å io fakto neneigÄ ir pats atsakovas. Atsakovas atliko neteisÄtus veiksmus â pažeidÄ pareigÄ užtikrinti, jog į transporto priemonÄ, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalÅ«s asmenys; ir pažeidÄ pareigÄ nevežti nelegalių asmenų transporto priemonÄje, jeigu jie į jÄ pateko. Å ie atsakovo veiksmai, o ne kas kita, sÄ lygojo baudos ieÅ¡kovei paskyrimÄ ir žalos atsiradimÄ .
2. Teismo sprendime nenurodyta ir neanalizuota reikÅ¡minga civilinei bylai teisingai iÅ¡sprÄsti aplinkybÄ â kokia dalis atsakovo neteisÄtų veiksmų sÄ lygojo žalos ieÅ¡kovei padarymÄ . Teismas nurodo abstrakÄiÄ nekonkreÄiÄ sÄ vokÄ â iÅ¡ dalies, taÄiau neanalizuojama, kÄ ji reiÅ¡kia. IÅ¡ skundžiamo sprendimo dalies, kuria nurodyta, jog ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinta tik 13 proc. galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas laikÄ, jog atsakovo neteisÄti veiksmai sudarÄ tik nežymiÄ dalį â 13 proc. veiksmų, sÄ lygojusių žalos atsiradimÄ .
TaÄiau teismas nenurodÄ jokių ieÅ¡kovÄs atliktų neteisÄtų veiksmų, kas patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovÄ savo pareigas vykdÄ tinkamai, o žala kilo iÅ¡imtinai dÄl atsakovo atliktų neteisÄtų veiksmų.3. Teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus - JungtinÄs KaralystÄs Pasienio tarnybos dokumentus. Teismas sprendÄ, jog minÄti dokumentai patvirtina tai, jog ieÅ¡kovÄ neturÄjo efektyvios apsaugos sistemos nuo nelegalių imigrantų, taÄiau nei viename minÄtos institucijos dokumente Å¡i aplinkybÄ nenurodyta.
IÅ¡ JungtinÄs KaralystÄs Pasienio tarnybos dokumentų darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada, negu buvo padaryta skundžiamu sprendimu â ieÅ¡kovÄ tinkamai atliko jai, kaip darbdaviui tenkanÄias pareigas, nustatÄ efektyviÄ sistemÄ nuo nelegalių imigrantų, o atsakovas nevykdÄ jam kaip darbuotojui tenkanÄių pareigų ir nesilaikÄ Å¡ios sistemos.4. Teismas netinkamai nustatÄ kitas atsakovo veiksmuose esanÄias materialinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, teismo sprendimu buvo netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai įvertinti byloje esantys įrodymai, netinkamai nustatytos/ nenustatytos bylai reikÅ¡mingos faktinÄs aplinkybÄs, netinkamai taikytos materialinÄs teisÄs normos ir nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo žala kilo dÄl abiejų Å¡alių neteisÄtų veiksmų.
Žala kilo iÅ¡imtinai dÄl atsakovo neteisÄtų tyÄinių veiksmų, todÄl atsakovo atžvilgiu turÄjo bÅ«ti taikytas visos žalos atlyginimo principas ir ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.5. Teismas nepagrįstai nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ reikalavimus grindÄ tik DK 255 str. 3 dalyje įtvirtinta teisÄs norma. IeÅ¡kovÄ procesiniuose dokumentuose nurodÄ, jog reikalavimÄ priteisti visÄ Å¾alÄ grindžia dviem pagrindais - DK 255 str. 1 dalyje ir DK 255 str. 3 dalyje įtvirtintomis teisÄs normomis.
Skundžiamu sprendimu neanalizuota ir nepasisakyta dÄl ginÄo santykį reglamentuojanÄios DK 255 str. 1 dalyje įtvirtintos materialinÄs teisÄs normos bei galimybÄs priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo Å¡iuo pagrindu. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neteisÄtus veiksmus atliko tyÄia.6. Teismo nebuvo tinkamai iÅ¡analizuota ir pritaikyta 2010-10-05 Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimi c. b. Nr. 3K-3-389/2010 suformuota kasacinio teismo praktika. MinÄtoje byloje buvo nagrinÄjama civilinÄ byla, kurios faktinÄs aplinkybÄs yra analogiÅ¡kos nagrinÄjamai bylai.
Skundžiamu sprendimu buvo nesilaikyta dviejų kasacinio teismo cituotoje nutartyje suformuotų taisyklių: ieÅ¡kovei paskirta bauda priteistina iÅ¡ atsakovo taikant darbuotojo materialinÄ atsakomybÄ dÄl darbo funkcijų nevykdymo/ netinkamo vykdymo; tokiose bylose turi bÅ«ti sprendžiamas materialinÄs atsakomybÄs klausimas sistemiÅ¡kai taikant DK 254 straipsnyje ir 255 straipsnyje įtvirtintas teisÄs normas.
7. Teismas neįvertino bylai reikÅ¡mingos faktinÄs aplinkybÄs, jog atsakovo pozicija byloje buvo nenuosekli, prieÅ¡taringa byloje esantiems įrodymams, todÄl turÄjo bÅ«ti vertinta kritiÅ¡kai. Atsakovas nurodÄ, jog arti Calais uosto sustojo gavÄs ieÅ¡kovÄs nurodymÄ telefono žinute, taÄiau ieÅ¡kovÄs sudarytų Darbo tvarkos taisyklių VII dalies 9.6 punktas numato draudimÄ sustoti arti Calais uosto, todÄl ieÅ¡kovÄ tokio nurodymo negalÄjo duoti. Atsakovas nurodÄ, jog tikrino transporto priemonÄ PrancÅ«zijos pasienio tarnyboje, taÄiau CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, jog transporto priemonÄ nebuvo tikrinta.
Atsakovas keletÄ kartų skirtingai nurodÄ aplinkybes, susijusias su nelegalių asmenų aptikimu transporto priemonÄje.Atsakovas G. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Atsakovas savo darbines pareigas atliko tinkamai, ieÅ¡kovÄs skunde iÅ¡dÄstyti faktai neatitinka tikrovÄs. Atsakovas jokios neteisÄtos veiktos, vykdydamas savo darbines pareigas nepadarÄ. Jam priklausÄ saugiai vairuoti automobilį ir gabenti krovinį - tÄ jis ir darÄ.
Kadangi jis neteisÄtos veikos nepadarÄ, nÄra ir priežastinio ryÅ¡io taip jo veiksmų ir atsiradusios žalos. Taip pat neegzistuoja atsakovo kaltÄ dÄl žalos atsiradimo, todÄl pagal DK 245 str. nuostatas jam pareiga atlyginti žalÄ neatsiranda.2. Pagal DK 253 str. 3 punktÄ atsakovui atsakomybÄ atlyginti žalÄ taip pat neatsiranda, nes bauda yra paskirta kompetentingų organų įstaigai, kuri pripažino jai paskirtÄ baudÄ ir tik siekÄ jÄ susimažinti. IeÅ¡kovÄ nesiÄmÄ teisinių veiksmų, neskundÄ nustatyta tvarka priimtų sprendimų, dÄl baudos skyrimo ir visiÅ¡ko jos panaikinimo ir sumažintos baudos dydį gera valia dengia, t. y. moka paskirtÄ baudÄ , pagal patvirtintÄ grafikÄ .
Pati įstaiga prisiÄmÄ civilinÄ atsakomybÄ sau, o ne atsakovui.
3. Skunde yra neteisingai nurodoma, kad tyrimo eigoje atsakovo neteisÄti veiksmai buvo nustatyti tuo metu, kai jis pristatÄ gabenamÄ krovinį užsakovui JungtinÄje KaralystÄje. Atsakovas pats aptiko nelegalus automobilyje ir praneÅ¡Ä policijai, todÄl jį ir paleido, nes nerado jo veiksmuose kokios nors kaltÄs. Tyrimo eigoje nenustatyta, kad atsakovui buvo žinoma, jog į automobilio priekabÄ yra slaptai, be jo žinios įsibrovÄ nelegalÅ«s emigrantai. Jau tuo metu Europoje buvo problema dÄl nelegalių emigrantų, kurie bet kokia kaina stengÄsi patekti į JungtinÄ karalystÄ, o Å¡iuo metu Å¡i problema yra peraugusi į viso pasaulio problemÄ su kuria nesusitvarko net ir Europos didžiosios valstybÄs, todÄl atsakovo veiksmuose nÄra nei tyÄios nei neatsargumo, o tuo paÄiu kokios nors kaltÄs.4.
Nubaustas buvo ne atsakovas, o automobilio savininkas, kuris neaprÅ«pino nei automobilio, nei atsakovo reikalingomis apsaugos priemonÄmis, kas nurodyta ir Pasienio tarnybos raÅ¡te, darbdavys nesupažindino atsakovo su nelegalų apsisaugojimo priemonÄmis, jokia vairuotojo atmintinÄ jam nebuvo įteikta ir realiai jis nesusipažino su Vidaus darbo tvarkos taisyklÄmis ir pareigybine instrukcija. Su prevencine sistema dÄl nelegalų imigrantÄ gabenimo atsakovas supažindintas nebuvo, o visų kitų administracijos nurodymų jis laikÄsi ir juos tinkamai vykdÄ.
5. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ CMR dokumento, ant kurio yra PrancÅ«zijos kontrolÄs pareigÅ«no patikrinimo Å¡tampas apie plombų patikrÄ , nes tai buvo paskutinis sustojimas PrancÅ«zijoje prieÅ¡ įvažiuojant į aikÅ¡telÄ, iÅ¡ kurios krovininis transportas paruoÅ¡iamas persikÄlimui į JungtinÄ KaralystÄ eurotuneliu, nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka perkÄlus vilkikÄ su kroviniu į JungtinÄ KaralystÄ ir apsaugos pareigÅ«nams įleidus vilkikÄ su kroviniu į aikÅ¡telÄ tik tada atsakovas pastebÄjo troso pažeidimÄ po sagtele, apie kÄ iÅ¡ karto informavo apsaugÄ .6.
Kadangi buvo nustatytos aplinkybÄs, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, t. y. iÅ¡ dalies taip pat kaltas dÄl atsiradusių nuostolių, atsakovas į užsienį savarankiÅ¡kai vyko pirmÄ kartÄ â teismas iÅ¡ jo priteisÄ dviejų vidutinių mÄnesinių darbo užmokesÄių dydžio sumÄ ieÅ¡kovÄs naudai. Su tokia priteista suma atsakovas taip pat nesutinka, taÄiau apeliacine tvarka teismo sprendimo neskundÄ, nes nenori bylinÄtis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados ApeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrino ar nÄra absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.TeisÄjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ jį, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybÄ apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinÄjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).Ä®vertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes matyti, kad apeliaciniu skundu iÅ¡ esmÄs keliamas materialinÄs atsakomybÄs ribų klausimas.Byloje nÄra ginÄo dÄl faktinių aplinkybių, kad atsakovas G.
G. pagal 2013-07-24 darbo sutartį dirbo UAB âAikertaâ vairuotoju - ekspeditoriumi, 2013-07-24 su juo sudaryta VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis ir darbo sutartis nutraukta 2013-09-13 pagal Darbo kodekso (toliau â DK) 127 straipsnio 1 dalį. 2013-09-03 â 2013-09-05 atsakovas, vykdydamas savo darbines pareigas, veždamas krovinį iÅ¡ PrancÅ«zijos į JungtinÄ karalystÄ, perveÅ¾Ä 9 nelegalius imigrantus. JungtinÄs KaralystÄs Pasienio tarnyba paskyrÄ ieÅ¡kovei 10 800 svarų baudÄ , kurį vÄliau ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymu buvo sumažinta iki 3 600 svarų.
IeÅ¡kovÄ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 6 024,96 eurus žalai, kuriÄ sudaro sumokÄta bauda, iÅ¡laidos advokatams JungtinÄje karalystÄje, pinigų pervedimas, atlyginti. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, jog nustatant žalos dydį vadovaujamasi DK 254 straipsnyje nustatytomis darbuotojo materialinÄmis atsakomybÄs ribomis, o kadangi buvo nustatytos aplinkybÄs, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, žalai atlyginti priteisÄ atsakovo dviejų vidutinių mÄnesinių darbo užmokesÄių dydžio sumÄ â 758,80 eurus.DarbuotojÄ ir darbdavį siejantys darbo teisiniai santykiai reglamentuojami darbo įstatymuose ir kituose norminiuose teisÄs aktuose.
Darbo įstatymuose, be kita ko, reglamentuojamos darbuotojų materialinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygos, dydis (ribos) (DK 4 str. 11 p.). MaterialinÄ atsakomybÄ pagal darbo teisÄ yra savarankiÅ¡ka turtinÄs atsakomybÄs rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinÄ atsakomybÄ atsiranda dÄl teisÄs pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinÄ atsakomybÄ suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas.
Nurodytos atsakomybÄs tikslas â pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisÄs normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisÄs normų, reglamentuojanÄių darbuotojo materialinÄ atsakomybÄ, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas:
1) padaryta žala;
2) žala padaryta neteisÄta veika (veiksmais, neveikimu);
3) yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtos veikos ir žalos atsiradimo;
4) yra pažeidÄjo kaltÄ;
5) pažeidÄjas ir nukentÄjusi Å¡alis teisÄs pažeidimo metu buvo susijÄ darbo teisiniais santykiais;
6) žalos atsiradimas susijÄs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). MaterialinÄ atsakomybÄ atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidÄjo materialinÄs atsakomybÄs sÄ lygos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âOsvirisâ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; teisÄjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis priimta civilinÄje byloje Pakruojo Å«kininkų kredito unija v.
A. E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltÄs forma (tyÄia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginÄ ar netiesioginÄ tyÄia, neatsargumas dÄl per didelio pasitikÄjimo ar nerÅ«pestingumo) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje AB âMažeikių naftaâ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje E. K. ir kt. v.
UAB âFatalitasâ, bylos Nr. 3K-3-125/2012). Nuo kaltÄs rūšies, jos laipsnio priklauso materialinÄs atsakomybÄs ribos, dydis. Darbuotojų materialinÄ atsakomybÄ skirstoma į dvi rūšis: ribotÄ jÄ ir visiÅ¡kÄ . Ribotoji darbuotojų materialinÄ atsakomybÄ Ä¯tvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mÄnesinių darbo užmokesÄių dydžio. VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje P. K. v.
UAB âDannemandâ, bylos Nr. 3K-3-96-2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âÅ iaulių lyraâ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2013; kt.). DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mÄnesinių darbo užmokesÄių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Å¡io kodekso 255 straipsnyje. DK 255 straipsnyje, be kita ko, nustatyti Å¡ie visiÅ¡kos darbuotojo materialinÄs atsakomybÄs atvejai: kai žala padaryta tyÄia (DK 255 str. 1 p.); kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis (DK 255 str. 3 p.).VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis reglamentuoja DK 256 straipsnis.
Å io straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad: visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijÄs su materialinių vertybių saugojimu, priÄmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dÄl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; Å¡i sutartis įforminama raÅ¡tu; joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinÄ atsakomybÄ ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų.
Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisÄs normÄ , yra konstatavÄs, kad visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis gali bÅ«ti sudaroma tiek kaip atskiras dokumentas, kurį pasiraÅ¡o šį susitarimÄ sudarantys asmenys, tiek kaip susitarimas, inkorporuotas darbo sutartyje; darbuotojo ir darbdavio susitarimas turi bÅ«ti suraÅ¡omas ir pasiraÅ¡omas abiejų Å¡alių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âNodoraâ v.
P. K., bylos Nr. 3K-3-340/2012). VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartyje turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinÄ atsakomybÄ jų sužalojimo, praradimo ar kitokio nuvertÄjimo (dÄl darbuotojo kaltÄs) atvejais; viena bÅ«tinųjų visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutarties sudarymo sÄ lygų yra atitinkamų materialinių vertybių perdavimas darbuotojui, prisiimanÄiam atsakomybÄ už jų apsaugÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB ,,Mitnijaâ v.
V. J., bylos Nr. 3K-3-595/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âÅ iaulių lyraâ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2013; kt.). ApeliantÄ teigia, kad reikalavimÄ priteisti visÄ Å¾alÄ savo procesiniuose dokumentuose ji grindÄ dviem pagrindais: DK 255 straipsnio 1 dalyje (teisÄjų kolegija straipsnio dalį įvardija punktu) ir DK 255 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis teisÄs normomis, nes byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog dÄl atsakovo G. G. egzistuoja DK 255 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytos visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â žala apeliantei padaryta tyÄia, be to, darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis, taÄiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodÄ, kad ji reikalavimus grindÄ tik DK 255 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisÄs norma, tinkamai jos neanalizavo, o dÄl DK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos materialinÄs teisÄs normos ir nepasisakÄ.
TeisÄjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. PastebÄtina, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nÄra privalomas ir Å¡io nesaisto (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âDujų Å«kio prekÄsâ v. Kauno miesto savivaldybÄs administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Teisme darbdaviui reikalaujant taikyti darbuotojui materialinÄ atsakomybÄ, Å¡ios sÄ lygų egzistavimo įrodinÄjimo pareiga tenka darbdaviui (CPK 12, 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas nenustatÄ aplinkybių, kad atsakovas G. G. žalÄ padarÄ tyÄia, taip pat teisingai konstatavo, kad sprendžiant dÄl darbuotojo materialinÄs atsakomybÄs ribų nagrinÄjamo ginÄo atveju, netaikytinas visos žalos atlyginimo principas (DK 255 str. 3 p., 256 str.).DK 255 straipsnio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis. Ji gali bÅ«ti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijÄs su materialinių vertybių saugojimu, priÄmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dÄl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Å i sutartis turi bÅ«ti įforminama raÅ¡tu. Joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinÄ atsakomybÄ ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žalos neatsirastų. Taigi, nors visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinÄios atsirasti materialinÄs žalos atlyginimÄ ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai, taÄiau ja taip pat nustatomas įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sÄ lygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 str. 1 d.).
NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad su atsakovu, kuris pagal 2013-07-24 darbo sutartį dirbo vairuotojuâekspeditoriumi, buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad su darbuotoju sudarytoje visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartyje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinÄ atsakomybÄ jų sužalojimo, praradimo ar kitokio nuvertÄjimo (dÄl darbuotojo kaltÄs) atvejais. Kita vertus, visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartyje paprastai nereikia konkreÄiai iÅ¡vardyti materialinių vertybių, juolab kad, esant materialinių vertybių judÄjimui, aptariamoje sutartyje praktiÅ¡kai užfiksuoti to gali bÅ«ti net neįmanoma.
Taigi, atitinkamais atvejais konkreÄioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiÅ¡kai materialiai atsakyti gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas apibendrintai, svarbu, kad iÅ¡ sutarties teksto darbuotojas aiÅ¡kiai suprastų, už kÄ jis yra materialiai atsakingas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB ,,Mitnijaâ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-595/2012). NagrinÄjamos bylos atveju visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutarties 1 punktu darbuotojas (atsakovas) prisiÄmÄ visiÅ¡kÄ materialinÄ atsakomybÄ už darbdavio jam perduotas vertybes (vertybių sÄ raÅ¡as pridedamas).
Å ios sutarties nuostatos detaliai apibrÄžia, kokie yra atsakovo materialinÄs atsakomybÄs pagrindai ir sÄ lygos, o Å¡ios sutarties priede pateikiamas atsakovui perduotų materialinių vertybių sÄ raÅ¡as (31 pozicija). Sutarties skirsnyje, reglamentuojanÄiame darbuotojo įsipareigojimus, nÄra nurodyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl jo kaltÄs, įskaitant atvejus, kai darbdavys sumoka jam skirtÄ baudÄ , sÄ lygotÄ darbuotojo veiksmų jam atliekant darbines pareigas. Visos minÄtos sutarties nuostatos, teisÄjų kolegijos nuomone, nÄra pagrindas visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs institutui atsakovo atžvilgiu taikyti.
Be to, jeigu žala padaryta kitokiais, negu DK 256 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytais veiksmais (neveikimu), tai visiÅ¡ka materialinÄ atsakomybÄ pagal DK 255 straipsnio 3 punktÄ , darbuotojui netaikoma. Å iuo atveju kyla darbuotojo materialinÄs atsakomybÄs ribų, nustatytų DK 254 straipsnyje, taikymo klausimas, nes žala darbdaviui regreso tvarka atlyginama pagal Darbo kodekso normas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âLauginaâ v.
R. V., bylos Nr. 3K-3-138/2005; 2007 m. gegužÄs 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. Å . įmonÄ v. J. S., S. D., bylos Nr. 3K-3-210/2007).Analizuodama ir vertindama apeliantÄs argumentus dÄl ginÄo santykį reglamentuojanÄios DK 255 straipsnio 1 punkte įtvirtintos materialinÄs teisÄs normos bei galimybÄs priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo Å¡iuo pagrindu, teisÄjų kolegija pažymi, jog pasisakydamas dÄl kaltÄs materialinÄs darbuotojo atsakomybÄs atveju kasacinis teismas yra nurodÄs, kad kiekviena darbuotojo kaltÄs forma (tyÄia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginÄ ar netiesioginÄ tyÄia, neatsargumas dÄl per didelio pasitikÄjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje AB âMažeikių naftaâ v.
I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009). TaÄiau nuo kaltÄs rūšies, jos laipsnio priklauso materialinÄs atsakomybÄs ribos, dydis. Pagal nagrinÄjamos bylos duomenis, atsakovui, bÅ«nant ieÅ¡kovÄs darbuotoju ir vykdant darbines pareigas, į jo vairuojamÄ transporto priemonÄ, kuriÄ buvo vežamas krovinys, pateko nelegalÅ«s asmenys, kurie 2013-09-05 buvo rasti ir sulaikyti High Wycombe JungtinÄje KaralystÄje. IÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs Å¡ias aplinkybes, byloje esanÄiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog atsakovas nesiÄmÄ visų veiksmų, kad iÅ¡vengtų nelegalių imigrantų patekimo į automobilį, o Å¡iems patekus į automobilį â nebÅ«tų vežami toliau, t. y. prieÅ¡ patekdamas į PrancÅ«zijos Calais uostÄ nepastebÄjo plombos pažeidimų, nepateikÄ krovinio PrancÅ«zijos Pasienio tarnybai patikrinimui.
IÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esanÄius įrodymus, teisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog byloje nenustatyti atsakovo tyÄiniai veiksmai gabenant nelegalus. Bylos duomenimis nepaneigta atsakovo paaiÅ¡kinime nurodyta aplinkybÄ, jog atvykÄs į High Wycomb, pastebÄjÄs nukirptÄ plombÄ ir pamatÄs nelegalus, jis pats apie tai praneÅ¡Ä apsaugai. Nei ieÅ¡kovÄs pateiktas âAkistatosâ straipsnis âNaujas emigrantų verslas â nelegalaiâ, nei 2014-12-09 Darbo ginÄų komisijos sprendimas Nr. DGKS-5411, nepatvirtina atsakovo tyÄios pervežant nelegalus.
JungtinÄs KaralystÄs Pasienio tarnybos dokumentuose taip pat nÄra nurodyta jokių aplinkybių, leidžianÄių daryti bet tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovo tyÄinius veiksmus. PrieÅ¡ingai, kai JungtinÄs KaralystÄs kompetentingi organai užfiksavÄ Ä¯vykį atsakovo nesulaikÄ, ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymu sumažino paskirtÄ baudÄ už nelegalų pervežimÄ , Å¡ias aplinkybes sistemiÅ¡kai vertinant su âAkistatosâ straipsnyje pateikiama informacija, leidžia daryti pakankamai tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo tyÄios nagrinÄjamu atveju nebuvo.
PažymÄtina, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje BUAB âInvesticinių projektų vykdymo grupÄâ v.
UAB âBioetan LTâ, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âDalis erdvÄsâ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB ,,Å ilo bitÄâ ir kt. v.
Lietuvos Respublikos valstybÄs saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J. S. ir kt. v. AB âLietuvos geležinkeliaiâ, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes dÄl žalos apeliantei padarymo mechanizmo, nebuvo teisinio pagrindo taikyti atsakovui G. G. visiÅ¡kÄ materialinÄ atsakomybÄ pagal DK 255 straipsnio 1, 3 punktus, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių teisÄs normų netaikÄ, priimdamas sprendimÄ dÄl materialinÄs atsakomybÄs atsakovui G.
G. taikymo.NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad yra nustatytos visos DK 246 straipsnyje reglamentuotos sÄ lygos atsakovo materialinei atsakomybe atsirasti: padaryta žala, ji padaryta atsakovo neteisÄta veika, yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtos veikos ir žalos atsiradimo, yra atsakovo kaltÄ, atsakovas ir ieÅ¡kovÄ teisÄs pažeidimo metu buvo susijÄ darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijÄs su atsakovo darbo veikla (atliktomis vairuotojo-ekspeditoriaus funkcijomis). TeisÄjų kolegija jų neanalizuodama, joms tiesiog pritaria.
ApeliantÄ nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nenurodÄ jokių ieÅ¡kovÄs atliktų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygojusių žalos atsiradimÄ , kas patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovÄ savo pareigas vykdÄ tinkamai, o žala kilo iÅ¡imtinai dÄl atsakovo atliktų neteisÄtų veiksmų. PrieÅ¡ingai teigia atsakovas, kad buvo nubaustas ne jis, o apeliantÄ, kuri jo nesupažindino su nelegalų apsisaugojimo priemonÄmis, jokia atmintinÄ jam nebuvo įteikta, o su Vidaus darbo tvarkos taisyklÄmis ir pareigybine instrukcija jis realiai ir nebuvo susipažinÄs. Analizuodama ir vertindama minÄtus Å¡alių argumentus, teisÄjų kolegija pažymi, jog kasacinÄs instancijos teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymas numato galimybÄ atsižvelgiant į aplinkybes, lÄmusias žalos atsiradimÄ , sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nÄra padaroma tyÄia (DK 257 str. 5 d.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âTranstiraâ v.
G. B., bylos Nr. 3K-3-384/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, byloje nustatÄs, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, iÅ¡ atsakovo priteistinos žalos dydį sumažino 33 procentais. TeisÄjų kolegija nurodo, kad argumentas, jog darbdavys neįvykdÄ jam keliamų reikalavimų dÄl efektyvios apsaugos sistemos nuo nelegalų apsisaugojimo įgyvendinimo, negali bÅ«ti traktuojama kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sÄ lygas, kad žala neatsirastų, vykdymas, t. y. negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, eliminuojanÄia darbuotojo atsakomybÄ, bet gali bÅ«ti laikoma aplinkybe, lemianÄia atlygintinos žalos mažinimo galimybÄ.
Nors atsakovas ir teigia, kad su Vidaus darbo tvarkos taisyklÄmis ir pareigybine instrukcija jis realiai nesusipažinÄs, taÄiau byloje esantys darbuotojų, supažindintų su įmonÄs vidaus ir darbo tvarkos taisyklÄmis, pareiginiais nuostatais registracijos žurnalai patvirtina, kad darbo sutarties sudarymo dienÄ atsakovas su minÄtais dokumentais buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, o tai, kad atsakovas apie susipažinimÄ , kaip jis teigia, pasiraÅ¡Ä Å¡ių dokumentų neskaitÄs, jis pats prisiÄmÄ su tuo susijusias rizikas.
TaÄiau atsakovui teigiant, jog jokia vairuotojo atmintinÄ jam nebuvo įteikta ir jo darbdavys nesupažindino su nelegalų apsisaugojimo priemonÄmis, pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes teko ieÅ¡kovei. PažymÄtina, kad įrodymų, jog apeliantÄ Ä¯gyvendino visus reikalavimus, kurie yra nurodyti 2013-11-21 JungtinÄs KaralystÄs Pasienio tarnybos raÅ¡te, nukreipiant į nurodytÄ Vidaus reikalų ministerijos tinklalapį, kuriame yra pateiktas apraÅ¡ymas, kÄ tarnyba laiko efektyvia apsaugos sistema â t. y.
įmonei keliamus reikalavimus pateikti vairuotojams raÅ¡tiÅ¡kus nurodymus, juos apmokyti ir kontroliuoti, į bylÄ nepateikÄ, o Å¡ias aplinkybes grindÄ iÅ¡ esmÄs savo atstovų paaiÅ¡kinimais. TaÄiau Å¡alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybÄs, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Taigi atsižvelgdama į tai, kad žalos darbuotojas padarÄ neatsargiai elgdamasis, taip pat atsižvelgdama į darbdavio elgesį, teisÄjų kolegija laiko, kad Å¡ios aplinkybÄs, kaip atitinkanÄios DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, kaip teisingai sprendÄ pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindÄ apeliantÄs patirtos ir darbuotojo atlygintinos žalos dydį sumažinti 33 procentais, t. y. priteisti iÅ¡ atsakovo dviejų jo vidutinių mÄnesinių darbo užmokesÄio dydžio sumÄ .IÅ¡dÄstytų argumentų pagrindu teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantÄs teiginiai neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, todÄl dÄl jų nepasisako.
PažymÄtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , v. Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje AB âCity Serviceâ v.
KlaipÄdos miesto savivaldybÄs administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âVakarų krovaâ v. UAB âLitforinaâ, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Visuma iÅ¡dÄstytų aplinkybių teisÄjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatÄ visas reikÅ¡mÄs bylai turinÄias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrÄ Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ procesinÄs ir materialinÄs teisÄs normas, todÄl priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti nÄra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
DÄl bylinÄjimo iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme IÅ¡ apeliantÄs atsakovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinÄjimu apeliacinÄs instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ), - 300 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :
Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinÄs bendrovÄs âAikertaâ į. K. 302474740, G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris Å¡imtus) Eur teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinÄjimu apeliacinÄs instancijos teisme. TeisÄjai                                                                                                              Galina BlaževiÄ                                                                                                                  Albina RimdeikaitÄ Arvydas Žibas