Legislator Case Law & Legislation
cfffe59b-a17f-4494-8cee-337e8d3f5fb1 AI generated

cfffe59b-a17f-4494-8cee-337e8d3f5fb1 · Kauno apygardos teismas

Case Number cfffe59b-a17f-4494-8cee-337e8d3f5fb1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Aikerta“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo G. G. 6024,96 Eur žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu G. G. 2013-07-24 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi bei sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam patikėtas materialines vertybes, kurių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovė pridėjo.

Legislator headnote

AI generated

cfffe59b-a17f-4494-8cee-337e8d3f5fb1 · Kauno apygardos teismas: Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismo sprendime netinkamai nustatyti neteisėti veiksmai, sÄ lygoję žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ , nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas netesėtus veiksmus atlikto tik iÅ¡ dalies ir tik iÅ¡ dalies tai lėmė žalos ieÅ¡kovei padarymÄ . Atsakovas turėjo ir privalėjo žinoti, jog draudžiama transporto priemonėje vežti nelegalius asmenis į kitÄ valstybę. Atsakovas, vairuodamas ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę, pažeidė įstatymų normas, t. y. atsakovo vairuojamoje transporto priemonėje buvo aptikti vežami nelegalÅ«s asmenys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-324-480/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00565-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.3.; 1.3.7.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Aikerta“, atstovaujamos advokatės Agnės Golubevienės, apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1246-652/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Aikerta“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Aikerta“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo G. G. 6024,96 Eur žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu G. G. 2013-07-24 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi bei sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam patikėtas materialines vertybes, kurių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovė pridėjo.

Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2013-09-13 darbuotojo praÅ¡ymu. Darbo sutartis tarp Å¡alių buvo nutraukta dėl to, kad 2013-09-03 – 2013-09-05 atsakovas su ieÅ¡kovei priklausančiu vilkiku veždamas krovinį marÅ¡rutu Italija – PrancÅ«zija – Jungtinė Karalystė, kartu su jam patikėtu gabenamu kroviniu iÅ¡ PrancÅ«zijos į Jungtinę Karalystę neteisėtai pervežė 9 nelegalius imigrantus. Atsakovo neteisėti veiksmai buvo nustatyti tuo metu, kai jis pristatė gabenamÄ krovinį užsakovui Jungtinėje Karalystėje.

IÅ¡ karto po to apie tai buvo praneÅ¡ta Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybai, kuri užfiksavo šį įvykį, tačiau tarnyba tuo metu iÅ¡samesnio tyrimo dėl atsakovo veiksmų taip ir neatliko ir leido jam su ieÅ¡kovei priklausančiu vilkiku grįžti į LietuvÄ . Po Å¡io įvykio ieÅ¡kovė gavo Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovei yra skiriama 1 200 svarų sterlingų bauda už kiekvienÄ nelegalų imigrantÄ , iÅ¡ viso už 9 nelegalius imigrantus buvo paskirta 10 800 svarų sterlingų bauda.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su baudos dydžiu, kreipėsi į Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijÄ su praÅ¡ymu baudÄ sumažinti. 2014-04-15 buvo sudarytas susitarimas dėl baudos mokėjimo dalimis, pagal kurį baudos dydis buvo sumažintas nuo 10 800 svarų sterlingų iki 3 600 svarų sterlingų. PaskirtÄ baudÄ ieÅ¡kovė sumokėjo, dėl to iÅ¡ atsakovo regreso tvarka priteistinas žalos atlyginimas. Žalos dydį sudaro sumokėta bauda, iÅ¡laidos advokatams Jungtinėje karalystėje, už pinigų pervedimus.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirmÄ kartÄ savarankiÅ¡kai iÅ¡važiavo į užsienį, nebuvo supažindintas su nelegalių imigrantų gabenimo aplinkybėmis, nebuvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, Pareiginiais nuostatais, Atmintine. Jis atliko visas reikalingas muitinės procedÅ«ras, praėjo patikrÄ PrancÅ«zijos muitinėje, buvo tikrinamas automobilis įvažiuojant į traukinį, taip pat įvažiuojant į užsakovo teritorijÄ . Atžyma apie patikrinimÄ buvo padaryta tik viename tarptautinio važtaraščio egzemplioriuje, kuris atiteko Jungtinės Karalystės muitinės pareigÅ«nams.

Tiek kartų tikrinant, nebuvo pastebėtas plombos pažeidimas, todėl ir ieškovas nėra kaltas, kad nepastebėjo plombos pažeidimų. Pastebėjęs užsakovo teritorijoje nelegalus, atsakovas iškvietė policijos pareigūnus. Jis neatliko jokios neteisėtos veikos, todėl nėra pagrindo materialinei atsakomybei, kad ieškovės reikalavimas prieštarauja Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1 p. Būtent, ieškovei buvo uždėta bauda, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį bei į tai, kad nebuvo naudojamos tam tikros saugumo priemonės. Ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovo G. G. 758,80 Eur žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-02-18, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 153,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB ,,Aikerta“; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Aikerta“ 304,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui G.

G.; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2013-09-20 ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie įvykusį faktÄ , jog ieÅ¡kovei priklausančiame automobilyje buvo aptikti 9 nelegalÅ«s imigrantai ir, kad bus svarstoma baudos paskyrimo tikslingumas atsakingiems asmenims. IÅ¡ 2013-11-21 raÅ¡to nustatyta, kad ieÅ¡kovei nutarta paskirti 10800 svarų baudÄ . 2014-04-15 ieÅ¡kovė ir institucija Jungtinėje Karalystėje susitarė dėl 3600 svarų sumos sumokėjimo dalimis. IeÅ¡kovė baudÄ sumokėjo.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas buvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei savo Pareiginiais nuostatais. Byloje nebuvo galimybės nustatyti, ar atsakovas atliko visus veiksmus, nurodytus Vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir atmintinėje, tačiau pats žalos atsiradimo faktas rodo tai, kad atsakovo veiksmai buvo neefektyvÅ«s. Atsakovo kaltė iÅ¡ dalies nustatyta, pripažįstant, kad atsakovas nesiėmė visų veiksmų, kad iÅ¡vengtų nelegalių imigrantų patekimo į automobilį, t. y. prieÅ¡ patekdamas į PrancÅ«zijos Calais uostÄ nepastebėjo plombos pažeidimų, nepateikė krovinio PrancÅ«zijos Pasienio tarnybai patikrinimui, dėl ko nelegalÅ«s imigrantai pateko į atsakovo vairuojamÄ automobilį, o ieÅ¡kovė Jungtinei Karalystei turėjo sumokėti baudÄ (DK 253 str. 1 d. 3 p.).

Teismas ieÅ¡kovės teiginius, kad atsakovas pažeidė darbo ir poilsio režimÄ , sustojo nerekomenduotoje vietoje, atsakovas galėjo tyčia gabenti nelegalus, tikslu pasipelnyti, atmetė kaip neįrodytus. Žala ieÅ¡kovei iÅ¡ dalies padaryta dėl to, kad atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalÅ«s asmenys, t. y. žala atsirado dėl atsakovo iÅ¡ dalies netinkamai atliktų darbo pareigų, ir dėl to ieÅ¡kovas privalėjo sumokėti jam paskirtÄ baudÄ .

IeÅ¡kovės sumokėta bauda vertintina kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę iÅ¡ dalies dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir žala gali bÅ«ti priteisiama remiantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , t. y. pagal Darbo kodekso 253 straipsnio 3 punktÄ . Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl taikytinos teisės esant panaÅ¡iems santykiams, sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų nagrinėjamo ginčo atveju, netaikytinas visos žalos atlyginimo principas, nes tai prieÅ¡tarautų Darbo kodekso 254 straipsnyje nustatytomis darbuotojo materialinės atsakomybės ribomis, kai darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Kadangi buvo nustatytos aplinkybės, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, t. y. iÅ¡ dalies taip pat kaltas dėl atsiradusių nuostolių, atsakovas į užsienį savarankiÅ¡kai vyko pirmÄ kartÄ - iÅ¡ atsakovo priteista dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma ieÅ¡kovės naudai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė UAB „Aikerta“, atstovaujama advokatės Agnės Golubevienės, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimo dalį, kuria dalis ieÅ¡kinio reikalavimų atmesta, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismo sprendime netinkamai nustatyti neteisėti veiksmai, sÄ lygoję žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ , nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas netesėtus veiksmus atlikto tik iÅ¡ dalies ir tik iÅ¡ dalies tai lėmė žalos ieÅ¡kovei padarymÄ . Atsakovas turėjo ir privalėjo žinoti, jog draudžiama transporto priemonėje vežti nelegalius asmenis į kitÄ valstybę. Atsakovas, vairuodamas ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę, pažeidė įstatymų normas, t. y. atsakovo vairuojamoje transporto priemonėje buvo aptikti vežami nelegalÅ«s asmenys.

Å io fakto neneigė ir pats atsakovas. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė pareigÄ užtikrinti, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalÅ«s asmenys; ir pažeidė pareigÄ nevežti nelegalių asmenų transporto priemonėje, jeigu jie į jÄ pateko. Å ie atsakovo veiksmai, o ne kas kita, sÄ lygojo baudos ieÅ¡kovei paskyrimÄ ir žalos atsiradimÄ .

2. Teismo sprendime nenurodyta ir neanalizuota reikÅ¡minga civilinei bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybė – kokia dalis atsakovo neteisėtų veiksmų sÄ lygojo žalos ieÅ¡kovei padarymÄ . Teismas nurodo abstrakčiÄ nekonkrečiÄ sÄ vokÄ â€“ iÅ¡ dalies, tačiau neanalizuojama, kÄ ji reiÅ¡kia. IÅ¡ skundžiamo sprendimo dalies, kuria nurodyta, jog ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinta tik 13 proc. galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas laikė, jog atsakovo neteisėti veiksmai sudarė tik nežymiÄ dalį – 13 proc. veiksmų, sÄ lygojusių žalos atsiradimÄ .

Tačiau teismas nenurodė jokių ieÅ¡kovės atliktų neteisėtų veiksmų, kas patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė savo pareigas vykdė tinkamai, o žala kilo iÅ¡imtinai dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų.3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus - Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos dokumentus. Teismas sprendė, jog minėti dokumentai patvirtina tai, jog ieÅ¡kovė neturėjo efektyvios apsaugos sistemos nuo nelegalių imigrantų, tačiau nei viename minėtos institucijos dokumente Å¡i aplinkybė nenurodyta.

IÅ¡ Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos dokumentų darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada, negu buvo padaryta skundžiamu sprendimu – ieÅ¡kovė tinkamai atliko jai, kaip darbdaviui tenkančias pareigas, nustatė efektyviÄ sistemÄ nuo nelegalių imigrantų, o atsakovas nevykdė jam kaip darbuotojui tenkančių pareigų ir nesilaikė Å¡ios sistemos.4. Teismas netinkamai nustatė kitas atsakovo veiksmuose esančias materialinės atsakomybės sÄ lygas, teismo sprendimu buvo netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai įvertinti byloje esantys įrodymai, netinkamai nustatytos/ nenustatytos bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, netinkamai taikytos materialinės teisės normos ir nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo žala kilo dėl abiejų Å¡alių neteisėtų veiksmų.

Žala kilo iÅ¡imtinai dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų, todėl atsakovo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikytas visos žalos atlyginimo principas ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė reikalavimus grindė tik DK 255 str. 3 dalyje įtvirtinta teisės norma. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog reikalavimÄ priteisti visÄ Å¾alÄ grindžia dviem pagrindais - DK 255 str. 1 dalyje ir DK 255 str. 3 dalyje įtvirtintomis teisės normomis.

Skundžiamu sprendimu neanalizuota ir nepasisakyta dėl ginčo santykį reglamentuojančios DK 255 str. 1 dalyje įtvirtintos materialinės teisės normos bei galimybės priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo Å¡iuo pagrindu. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neteisėtus veiksmus atliko tyčia.6. Teismo nebuvo tinkamai iÅ¡analizuota ir pritaikyta 2010-10-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi c. b. Nr. 3K-3-389/2010 suformuota kasacinio teismo praktika. Minėtoje byloje buvo nagrinėjama civilinė byla, kurios faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai.

Skundžiamu sprendimu buvo nesilaikyta dviejų kasacinio teismo cituotoje nutartyje suformuotų taisyklių: ieškovei paskirta bauda priteistina iš atsakovo taikant darbuotojo materialinę atsakomybę dėl darbo funkcijų nevykdymo/ netinkamo vykdymo; tokiose bylose turi būti sprendžiamas materialinės atsakomybės klausimas sistemiškai taikant DK 254 straipsnyje ir 255 straipsnyje įtvirtintas teisės normas.

7. Teismas neįvertino bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jog atsakovo pozicija byloje buvo nenuosekli, prieÅ¡taringa byloje esantiems įrodymams, todėl turėjo bÅ«ti vertinta kritiÅ¡kai. Atsakovas nurodė, jog arti Calais uosto sustojo gavęs ieÅ¡kovės nurodymÄ telefono žinute, tačiau ieÅ¡kovės sudarytų Darbo tvarkos taisyklių VII dalies 9.6 punktas numato draudimÄ sustoti arti Calais uosto, todėl ieÅ¡kovė tokio nurodymo negalėjo duoti. Atsakovas nurodė, jog tikrino transporto priemonę PrancÅ«zijos pasienio tarnyboje, tačiau CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, jog transporto priemonė nebuvo tikrinta.

Atsakovas keletÄ kartų skirtingai nurodė aplinkybes, susijusias su nelegalių asmenų aptikimu transporto priemonėje.Atsakovas G. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Atsakovas savo darbines pareigas atliko tinkamai, ieÅ¡kovės skunde iÅ¡dėstyti faktai neatitinka tikrovės. Atsakovas jokios neteisėtos veiktos, vykdydamas savo darbines pareigas nepadarė. Jam priklausė saugiai vairuoti automobilį ir gabenti krovinį - tÄ jis ir darė.

Kadangi jis neteisėtos veikos nepadarė, nėra ir priežastinio ryÅ¡io taip jo veiksmų ir atsiradusios žalos. Taip pat neegzistuoja atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo, todėl pagal DK 245 str. nuostatas jam pareiga atlyginti žalÄ neatsiranda.2. Pagal DK 253 str. 3 punktÄ atsakovui atsakomybė atlyginti žalÄ taip pat neatsiranda, nes bauda yra paskirta kompetentingų organų įstaigai, kuri pripažino jai paskirtÄ baudÄ ir tik siekė jÄ susimažinti. IeÅ¡kovė nesiėmė teisinių veiksmų, neskundė nustatyta tvarka priimtų sprendimų, dėl baudos skyrimo ir visiÅ¡ko jos panaikinimo ir sumažintos baudos dydį gera valia dengia, t. y. moka paskirtÄ baudÄ , pagal patvirtintÄ grafikÄ .

Pati įstaiga prisiėmė civilinę atsakomybę sau, o ne atsakovui.

3. Skunde yra neteisingai nurodoma, kad tyrimo eigoje atsakovo neteisėti veiksmai buvo nustatyti tuo metu, kai jis pristatė gabenamÄ krovinį užsakovui Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas pats aptiko nelegalus automobilyje ir pranešė policijai, todėl jį ir paleido, nes nerado jo veiksmuose kokios nors kaltės. Tyrimo eigoje nenustatyta, kad atsakovui buvo žinoma, jog į automobilio priekabÄ yra slaptai, be jo žinios įsibrovę nelegalÅ«s emigrantai. Jau tuo metu Europoje buvo problema dėl nelegalių emigrantų, kurie bet kokia kaina stengėsi patekti į Jungtinę karalystę, o Å¡iuo metu Å¡i problema yra peraugusi į viso pasaulio problemÄ su kuria nesusitvarko net ir Europos didžiosios valstybės, todėl atsakovo veiksmuose nėra nei tyčios nei neatsargumo, o tuo pačiu kokios nors kaltės.4.

Nubaustas buvo ne atsakovas, o automobilio savininkas, kuris neaprÅ«pino nei automobilio, nei atsakovo reikalingomis apsaugos priemonėmis, kas nurodyta ir Pasienio tarnybos raÅ¡te, darbdavys nesupažindino atsakovo su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis, jokia vairuotojo atmintinė jam nebuvo įteikta ir realiai jis nesusipažino su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigybine instrukcija. Su prevencine sistema dėl nelegalų imigrantÄ gabenimo atsakovas supažindintas nebuvo, o visų kitų administracijos nurodymų jis laikėsi ir juos tinkamai vykdė.

5. IeÅ¡kovė nepateikė CMR dokumento, ant kurio yra PrancÅ«zijos kontrolės pareigÅ«no patikrinimo Å¡tampas apie plombų patikrÄ , nes tai buvo paskutinis sustojimas PrancÅ«zijoje prieÅ¡ įvažiuojant į aikÅ¡telę, iÅ¡ kurios krovininis transportas paruoÅ¡iamas persikėlimui į Jungtinę Karalystę eurotuneliu, nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka perkėlus vilkikÄ su kroviniu į Jungtinę Karalystę ir apsaugos pareigÅ«nams įleidus vilkikÄ su kroviniu į aikÅ¡telę tik tada atsakovas pastebėjo troso pažeidimÄ po sagtele, apie kÄ iÅ¡ karto informavo apsaugÄ .6.

Kadangi buvo nustatytos aplinkybės, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, t. y. iÅ¡ dalies taip pat kaltas dėl atsiradusių nuostolių, atsakovas į užsienį savarankiÅ¡kai vyko pirmÄ kartÄ â€“ teismas iÅ¡ jo priteisė dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sumÄ ieÅ¡kovės naudai. Su tokia priteista suma atsakovas taip pat nesutinka, tačiau apeliacine tvarka teismo sprendimo neskundė, nes nenori bylinėtis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ jį, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).Ä®vertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes matyti, kad apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės keliamas materialinės atsakomybės ribų klausimas.Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovas G.

G. pagal 2013-07-24 darbo sutartį dirbo UAB „Aikerta“ vairuotoju - ekspeditoriumi, 2013-07-24 su juo sudaryta VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis ir darbo sutartis nutraukta 2013-09-13 pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį. 2013-09-03 – 2013-09-05 atsakovas, vykdydamas savo darbines pareigas, veždamas krovinį iÅ¡ PrancÅ«zijos į Jungtinę karalystę, pervežė 9 nelegalius imigrantus. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnyba paskyrė ieÅ¡kovei 10 800 svarų baudÄ , kurį vėliau ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo sumažinta iki 3 600 svarų.

IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 6 024,96 eurus žalai, kuriÄ sudaro sumokėta bauda, iÅ¡laidos advokatams Jungtinėje karalystėje, pinigų pervedimas, atlyginti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nustatant žalos dydį vadovaujamasi DK 254 straipsnyje nustatytomis darbuotojo materialinėmis atsakomybės ribomis, o kadangi buvo nustatytos aplinkybės, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, žalai atlyginti priteisė atsakovo dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sumÄ â€“ 758,80 eurus.DarbuotojÄ ir darbdavį siejantys darbo teisiniai santykiai reglamentuojami darbo įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose.

Darbo įstatymuose, be kita ko, reglamentuojamos darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, dydis (ribos) (DK 4 str. 11 p.). Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas.

Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas:

1) padaryta žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Pakruojo Å«kininkų kredito unija v.

A. E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. ir kt. v.

UAB „Fatalitas“, bylos Nr. 3K-3-125/2012). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotÄ jÄ ir visiÅ¡kÄ . Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v.

UAB „Dannemand“, bylos Nr. 3K-3-96-2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių lyra“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2013; kt.). DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Å¡io kodekso 255 straipsnyje. DK 255 straipsnyje, be kita ko, nustatyti Å¡ie visiÅ¡kos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejai: kai žala padaryta tyčia (DK 255 str. 1 p.); kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p.).VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis reglamentuoja DK 256 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad: visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; Å¡i sutartis įforminama raÅ¡tu; joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra konstatavęs, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma tiek kaip atskiras dokumentas, kurį pasiraÅ¡o šį susitarimÄ sudarantys asmenys, tiek kaip susitarimas, inkorporuotas darbo sutartyje; darbuotojo ir darbdavio susitarimas turi bÅ«ti suraÅ¡omas ir pasiraÅ¡omas abiejų Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nodora“ v.

P. K., bylos Nr. 3K-3-340/2012). VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę jų sužalojimo, praradimo ar kitokio nuvertėjimo (dėl darbuotojo kaltės) atvejais; viena bÅ«tinųjų visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo sÄ lygų yra atitinkamų materialinių vertybių perdavimas darbuotojui, prisiimančiam atsakomybę už jų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mitnija“ v.

V. J., bylos Nr. 3K-3-595/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių lyra“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2013; kt.). Apeliantė teigia, kad reikalavimÄ priteisti visÄ Å¾alÄ savo procesiniuose dokumentuose ji grindė dviem pagrindais: DK 255 straipsnio 1 dalyje (teisėjų kolegija straipsnio dalį įvardija punktu) ir DK 255 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, nes byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog dėl atsakovo G. G. egzistuoja DK 255 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sÄ lygos – žala apeliantei padaryta tyčia, be to, darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji reikalavimus grindė tik DK 255 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, tinkamai jos neanalizavo, o dėl DK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos materialinės teisės normos ir nepasisakė.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pastebėtina, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų Å«kio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Teisme darbdaviui reikalaujant taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę, Å¡ios sÄ lygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui (CPK 12, 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas G. G. žalÄ padarė tyčia, taip pat teisingai konstatavo, kad sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų nagrinėjamo ginčo atveju, netaikytinas visos žalos atlyginimo principas (DK 255 str. 3 p., 256 str.).DK 255 straipsnio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali bÅ«ti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Å i sutartis turi bÅ«ti įforminama raÅ¡tu. Joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žalos neatsirastų. Taigi, nors visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinčios atsirasti materialinės žalos atlyginimÄ ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai, tačiau ja taip pat nustatomas įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sÄ lygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su atsakovu, kuris pagal 2013-07-24 darbo sutartį dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi, buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad su darbuotoju sudarytoje visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę jų sužalojimo, praradimo ar kitokio nuvertėjimo (dėl darbuotojo kaltės) atvejais. Kita vertus, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia konkrečiai iÅ¡vardyti materialinių vertybių, juolab kad, esant materialinių vertybių judėjimui, aptariamoje sutartyje praktiÅ¡kai užfiksuoti to gali bÅ«ti net neįmanoma.

Taigi, atitinkamais atvejais konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiÅ¡kai materialiai atsakyti gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas apibendrintai, svarbu, kad iÅ¡ sutarties teksto darbuotojas aiÅ¡kiai suprastų, už kÄ jis yra materialiai atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mitnija“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-595/2012). Nagrinėjamos bylos atveju visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 1 punktu darbuotojas (atsakovas) prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas vertybes (vertybių sÄ raÅ¡as pridedamas).

Å ios sutarties nuostatos detaliai apibrėžia, kokie yra atsakovo materialinės atsakomybės pagrindai ir sÄ lygos, o Å¡ios sutarties priede pateikiamas atsakovui perduotų materialinių vertybių sÄ raÅ¡as (31 pozicija). Sutarties skirsnyje, reglamentuojančiame darbuotojo įsipareigojimus, nėra nurodyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dėl jo kaltės, įskaitant atvejus, kai darbdavys sumoka jam skirtÄ baudÄ , sÄ lygotÄ darbuotojo veiksmų jam atliekant darbines pareigas. Visos minėtos sutarties nuostatos, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas visiÅ¡kos materialinės atsakomybės institutui atsakovo atžvilgiu taikyti.

Be to, jeigu žala padaryta kitokiais, negu DK 256 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytais veiksmais (neveikimu), tai visiÅ¡ka materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 3 punktÄ , darbuotojui netaikoma. Å iuo atveju kyla darbuotojo materialinės atsakomybės ribų, nustatytų DK 254 straipsnyje, taikymo klausimas, nes žala darbdaviui regreso tvarka atlyginama pagal Darbo kodekso normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laugina“ v.

R. V., bylos Nr. 3K-3-138/2005; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . įmonė v. J. S., S. D., bylos Nr. 3K-3-210/2007).Analizuodama ir vertindama apeliantės argumentus dėl ginčo santykį reglamentuojančios DK 255 straipsnio 1 punkte įtvirtintos materialinės teisės normos bei galimybės priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo Å¡iuo pagrindu, teisėjų kolegija pažymi, jog pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v.

I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Tačiau nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, atsakovui, bÅ«nant ieÅ¡kovės darbuotoju ir vykdant darbines pareigas, į jo vairuojamÄ transporto priemonę, kuriÄ buvo vežamas krovinys, pateko nelegalÅ«s asmenys, kurie 2013-09-05 buvo rasti ir sulaikyti High Wycombe Jungtinėje Karalystėje. IÅ¡tyręs ir įvertinęs Å¡ias aplinkybes, byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nesiėmė visų veiksmų, kad iÅ¡vengtų nelegalių imigrantų patekimo į automobilį, o Å¡iems patekus į automobilį – nebÅ«tų vežami toliau, t. y. prieÅ¡ patekdamas į PrancÅ«zijos Calais uostÄ nepastebėjo plombos pažeidimų, nepateikė krovinio PrancÅ«zijos Pasienio tarnybai patikrinimui.

IÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog byloje nenustatyti atsakovo tyčiniai veiksmai gabenant nelegalus. Bylos duomenimis nepaneigta atsakovo paaiÅ¡kinime nurodyta aplinkybė, jog atvykęs į High Wycomb, pastebėjęs nukirptÄ plombÄ ir pamatęs nelegalus, jis pats apie tai pranešė apsaugai. Nei ieÅ¡kovės pateiktas „Akistatos“ straipsnis „Naujas emigrantų verslas – nelegalai“, nei 2014-12-09 Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-5411, nepatvirtina atsakovo tyčios pervežant nelegalus.

Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos dokumentuose taip pat nėra nurodyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti bet tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovo tyčinius veiksmus. PrieÅ¡ingai, kai Jungtinės Karalystės kompetentingi organai užfiksavę įvykį atsakovo nesulaikė, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu sumažino paskirtÄ baudÄ už nelegalų pervežimÄ , Å¡ias aplinkybes sistemiÅ¡kai vertinant su „Akistatos“ straipsnyje pateikiama informacija, leidžia daryti pakankamai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo tyčios nagrinėjamu atveju nebuvo.

Pažymėtina, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes dėl žalos apeliantei padarymo mechanizmo, nebuvo teisinio pagrindo taikyti atsakovui G. G. visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę pagal DK 255 straipsnio 1, 3 punktus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių teisės normų netaikė, priimdamas sprendimÄ dėl materialinės atsakomybės atsakovui G.

G. taikymo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra nustatytos visos DK 246 straipsnyje reglamentuotos sÄ lygos atsakovo materialinei atsakomybe atsirasti: padaryta žala, ji padaryta atsakovo neteisėta veika, yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra atsakovo kaltė, atsakovas ir ieÅ¡kovė teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su atsakovo darbo veikla (atliktomis vairuotojo-ekspeditoriaus funkcijomis). Teisėjų kolegija jų neanalizuodama, joms tiesiog pritaria.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nenurodė jokių ieÅ¡kovės atliktų neteisėtų veiksmų, sÄ lygojusių žalos atsiradimÄ , kas patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė savo pareigas vykdė tinkamai, o žala kilo iÅ¡imtinai dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų. PrieÅ¡ingai teigia atsakovas, kad buvo nubaustas ne jis, o apeliantė, kuri jo nesupažindino su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis, jokia atmintinė jam nebuvo įteikta, o su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigybine instrukcija jis realiai ir nebuvo susipažinęs. Analizuodama ir vertindama minėtus Å¡alių argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transtira“ v.

G. B., bylos Nr. 3K-3-384/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, byloje nustatęs, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, iÅ¡ atsakovo priteistinos žalos dydį sumažino 33 procentais. Teisėjų kolegija nurodo, kad argumentas, jog darbdavys neįvykdė jam keliamų reikalavimų dėl efektyvios apsaugos sistemos nuo nelegalų apsisaugojimo įgyvendinimo, negali bÅ«ti traktuojama kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sÄ lygas, kad žala neatsirastų, vykdymas, t. y. negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet gali bÅ«ti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę.

Nors atsakovas ir teigia, kad su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigybine instrukcija jis realiai nesusipažinęs, tačiau byloje esantys darbuotojų, supažindintų su įmonės vidaus ir darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais registracijos žurnalai patvirtina, kad darbo sutarties sudarymo dienÄ atsakovas su minėtais dokumentais buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, o tai, kad atsakovas apie susipažinimÄ , kaip jis teigia, pasirašė Å¡ių dokumentų neskaitęs, jis pats prisiėmė su tuo susijusias rizikas.

Tačiau atsakovui teigiant, jog jokia vairuotojo atmintinė jam nebuvo įteikta ir jo darbdavys nesupažindino su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis, pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes teko ieÅ¡kovei. Pažymėtina, kad įrodymų, jog apeliantė įgyvendino visus reikalavimus, kurie yra nurodyti 2013-11-21 Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos raÅ¡te, nukreipiant į nurodytÄ Vidaus reikalų ministerijos tinklalapį, kuriame yra pateiktas apraÅ¡ymas, kÄ tarnyba laiko efektyvia apsaugos sistema – t. y.

įmonei keliamus reikalavimus pateikti vairuotojams raÅ¡tiÅ¡kus nurodymus, juos apmokyti ir kontroliuoti, į bylÄ nepateikė, o Å¡ias aplinkybes grindė iÅ¡ esmės savo atstovų paaiÅ¡kinimais. Tačiau Å¡alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Taigi atsižvelgdama į tai, kad žalos darbuotojas padarė neatsargiai elgdamasis, taip pat atsižvelgdama į darbdavio elgesį, teisėjų kolegija laiko, kad Å¡ios aplinkybės, kaip atitinkančios DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindÄ apeliantės patirtos ir darbuotojo atlygintinos žalos dydį sumažinti 33 procentais, t. y. priteisti iÅ¡ atsakovo dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio sumÄ .IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , v. Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme IÅ¡ apeliantės atsakovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ), - 300 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Aikerta“ į. K. 302474740, G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris Å¡imtus) Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                              Galina Blaževič                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė Arvydas Žibas