cfffa22a-23f7-4b78-b481-e05572c8a6d1 · Vilniaus apygardos teismas

Procesinio sprendimo kategorija: 21 Civilinė byla Nr. 2A-1009-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05505-2010-5                                              Procesinio sprendimo kategorijos 42.11.1; 63.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

F. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. F. ieÅ¡kinį atsakovui AB DnB bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė G. F. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti, jog atsakovas AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2005 m. gruodžio 9 d. Kreditavimo sutartį Nr. 6034-05 IV ir 2006 m. gruodžio 19 d.

Kreditavimo sutartį Nr. 4187-06 IV ir įpareigoti atsakovÄ atnaujinti 2005 m. gruodžio 9 d. Kreditavimo sutarties Nr. 6034-05 IV ir 2006 m. gruodžio 19 d. Kreditavimo sutarties Nr. 4187-06 IV galiojimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo 2005 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 6034-05 IV, o 2006 m. gruodžio 19 d. – Kreditavimo sutartis Nr. 4187-06 IV. Pagal Å¡ias sutartis jai buvo suteiktas 86 886,01 EUR kreditas. Kredito, suteikto pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį, grÄ Å¾inimo terminas baigiasi 2018 m. lapkričio 31 d., o pagal 2006 m. gruodžio 19 d. sutartį – 2022 m. lapkričio 30 d.

Ji kredito lėšas panaudojo kaimo turizmo projektui įgyvendinti. Už atsakovo suteiktÄ kreditÄ buvo planuota pastatyti pastatÄ (be įrengimo). Atsakovas žodžiu pažadėjo jai, kad kai bus pastatytas pastatas, jai bus suteiktas papildomas kreditas Å¡io pastato įrengimui, tačiau vėliau atsakovas atsisakė suteikti jai žadėtÄ kreditÄ pastato įrengimui. Dėl Å¡ios priežasties ji negalėjo įrengti pastato ir dėl to negavo planuotų pajamų, iÅ¡ kurių turėjo grÄ Å¾inti atsakovui kreditÄ .

Ji prašė restruktÅ«rizuoti kredito sutartis abiems Å¡alims priimtinomis sÄ lygomis, taip pat prašė banko atidėti kredito mokėjimÄ 2 metų laikotarpiui, tačiau atsakovas nebendradarbiavo, nedarė nuolaidų ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė abi kreditavimo sutartis. Tokie banko veiksmai yra neteisėti, kadangi ji įsipareigojimų nevykdė dėl objektyvių priežasčių – bankui atsisakius suteikti papildomÄ kreditÄ pastato įrengimui, pasaulį iÅ¡tikus ekonominei krizei, dėl kurios jai nepavyko rasti projekto investuotojų.

Å ios aplinkybės atsirado ir tapo žinomos jau sudarius sutartis ir sudarymo metu ji negalėjo protingai numatyti, kad tos aplinkybės gali atsirasti, aplinkybės yra objektyvios, nepriklausančios nuo jos valios, ji nėra priėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Pratęsus kredito pagal sutartis grÄ Å¾inimo terminÄ jai galimybės įvykdyti sutartis padidėtų, o banko padėtis dėl to nepablogėtų. Tokiu bÅ«du bÅ«tų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas nenaudingas abiems Å¡alims.

Ä®vykdžius priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bus suvaržytos jos teisės, pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, ji neteks paskutinio bÅ«sto. Atsakovas AB DNB bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nemokėjo pagal sutartį kredito įmokų, atsakovas, vadovaudamasis kreditavimo sutarčių nuostatomis, 2010 m. vasario 2 d. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovei, kuriuo informavo, kad per 10 dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos nesumokėjus įsiskolinimo, kreditavimo sutartys yra nutraukiamos ir bankas pradeda iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės turto.

Kadangi ieÅ¡kovė nustatytais terminais bankui nemokėjo kredito dalių grÄ Å¾inimo įmokų, t.y. atsirado sutarties nutraukimo pagrindai, atsakovas nutraukė kreditavimo sutartis jose nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė ir bankas kreditavimo sutartis sudarė laisva valia, suvokdami prisiimamus įsipareigojimus. Teisėtus lÅ«kesčius vykdant kreditavimo sutartį turi ne tik ieÅ¡kovė, bet ir atsakovas. IeÅ¡kovė neneigia, kad kreditavimo sutarčių tinkamai nevykdė. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti 2010 m. sausio 8 d. ir 2010 m. sausio 28 d. praÅ¡ymai neįrodo, kad buvo susitarimas tarp Å¡alių dėl papildomo ieÅ¡kovės kreditavimo.

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė siekia iÅ¡vengti sutartinės atsakomybės prieÅ¡ bankÄ ir/ar užvilkinti skolų priteisimo/iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto atsakovo naudai veiksmus. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nuo 2009 m. balandžio nemoka jokių įmokų bankui, tačiau toliau naudojasi banko suteiktais kreditais ir įvairiais bÅ«dais bando vilkinti įkeisto turto realizavimÄ . Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas įvertinęs į tarp Å¡alių susiklosčiusius kreditavimo santykius ir prievolių pagal Å¡iuos santykius vykdymo aplinkybes, konstatavo, kad tiek įstatymų – CK 6.881 str. 1 d., 6.217 str., tiek kreditavimo sutarčių pagrindu atsakovas turėjo teisę nutraukti kreditavimo sutartis su ieÅ¡kove, nes ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nevykdė sutarties – nemokėjo bankui pagal kredito sutartis nustatytų kredito įmokų, kÄ teismas laikė esminiu sutarties pažeidimu, todėl sprendė, kad pripažinti sutarčių nutraukimÄ neteisėtu nėra pagrindo.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės argumentÄ , kad pratęsus kredito pagal sutartis grÄ Å¾inimo terminus jos galimybės įvykdyti sutartis padidėtų, o banko padėtis dėl to nepablogėtų, kadangi ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių objektyvių duomenų apie jos prievolių tinkamo vykdymo garantijas, todėl pripažino, kad kredito sutarčių galiojimo atnaujinimas akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus interesus. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, jog prievolių ieÅ¡kovė negali vykdyti dėl banko veiksmų, t.y. banko atsisakymu suteikti jai papildomÄ kreditÄ , nes aplinkybių, kad bankas buvo žadėjęs ieÅ¡kovei papildomai jÄ kredituoti, ieÅ¡kovė neįrodė jokiais objektyviais duomenimis.KitÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, dėl ko negalėjo vykdyti prievolės pagal sutartis - pasaulį iÅ¡tikusiÄ ekonominę krizę – laikė nepakankama priežastimi prievolei nevykdyti, nes ieÅ¡kovės minima pasaulinė ekonominė krizė palietė ne tik ieÅ¡kovę, bet ir atsakovÄ .

Nors teismas pripažino aplinkybes, kad ekonominis sunkmetis atsirado po sutarties sudarymo ir ieÅ¡kovė sunkmečio kontroliuoti negali,  tačiau konstatavo, kad ieÅ¡kovė sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti aplinkybes, kurios turėtų įtakos sutarties vykdymo kainai ir buvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikÄ . Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sutartys buvo sudarytos tarp banko ir ieÅ¡kovės, kuri Å¡iuo atveju laikytina verslininke, nes kreditas buvo paimtas verslui plėtoti, planuojančios savo veiklÄ ne vieneriems metams, t.y. prisiimančios gaunamų pajamų svyravimų, kuriuos lemia ekonomikos ciklai, rizikÄ . Todėl negavus viso planuoto pelno arba netgi veiklai tapus nuostolinga, tai neatleidžia Å¡alies nuo pareigos laikytis sutarties.

IeÅ¡kovė G. F. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ dalyje (iÅ¡skyrus dalį, kuria panaikintas 2011-02-08 nutartimi nustatytas įpareigojimas ieÅ¡kovei pateikti atsakovui galimÄ nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimÄ , įmokant į depozitinę sÄ skaitÄ 17 630,91 Lt užstatÄ arba pateikti banko garantijÄ tokiai sumai) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kovę, kaip vienÄ iÅ¡ kredito sutarties Å¡alių, laikė verslininke, turinčia patyrimo versle.

Asmuo, kuris gavo kreditÄ tikėdamasis sėkmingai pradėti verslÄ , negali bÅ«ti laikomas patyrusiu verslininku su iÅ¡ to kylančiomis pasekmėmis, tuo labiau, kad dalis kredito buvo panaudota buto pirkimui. Apeliantė nurodo, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditÄ gavo fizinis asmuo ir dalis kredito buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, ex officio privalėjo kreditavimo sutartis kvalifikuoti vartojimo sutartimis ir atitinkamai taikyti CK 1.39 str. 1 d., 6.188 str. nuostatas ir sutarties nutraukimÄ vertinti pagal CK 6.188 str.

įtvirtintas sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teismas, apeliantės vertinimu, netinkamai bei formaliai vykdė teisingumÄ , negynė silpnesnės Å¡alies teisėtų ir pagrįstų interesų. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , tinkamai įvertino joje esančius įrodymus. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentu, jog ji turėtų bÅ«ti laikoma vartotoja, kadangi tiek susiraÅ¡inėjime su banku, tiek ieÅ¡kinyje, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji teigė, kad kreditų lėšos buvo panaudotos kaimo turizmo sodybai įrengti, o kreditai bÅ«tų grÄ Å¾inami iÅ¡ lėšų, gautų nuomojant Å¡iÄ sodybÄ ir užsiimant kaimo turizmo verslu.

Lėšos pagal 2006-12-19 kreditavimo sutartį buvo skirtos vartojimo reikmėms, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad buvo suteiktas vartojimo kreditas, nes tokia sÄ lyga reiÅ¡kia, kad kredito gavėjas gautas lėšas gali naudoti savo nuožiÅ«ra, tuo labiau sutartyje nurodyta, kad suteikiamas kreditas nėra vartojimo. Net jei teismas įvertintų, kad antrasis kreditas buvo skirtas apeliantei kaip vartotojai, tai automatiÅ¡kai nepaneigia banko teisės nutraukti kreditavimo sutartis esant sutartyse ir įstatymuose numatytiems pagrindams.

Kadangi apeliantė nustatytais terminais bankui nemokėjo kredito dalių grÄ Å¾inimo įmokų nuo 2009 m. balandžio mėn., atsirado kreditavimo sutartyse numatyti sutarčių nutraukimo pagrindai. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. IeÅ¡kovės G. F. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų netinkamo taikymo ir aiÅ¡kinimo, t.y. kad pirmos instancijos teismas Å¡alių santykiams spęsti netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Civilinio kodekso 6.350 straipsnio 1 d. nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei kreditas buvo suteiktas komerciniais tikslais.

Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu kolegija nesutinka.Nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 9 d. tarp atsakovo AB NORD/LB Lietuva“ (dabar AB DnB bankas) ir ieÅ¡kovės G. F. buvo pasiraÅ¡yta kreditavimo sutartis Nr. 6034-05IV (b.l. 49-53) pagal kuriÄ ieÅ¡kovei buvo suteiktas 43443 EUR kreditas iki 2018 m. lapkričio 31 d. Dalies kredito (24617,70 EUR) paskirtis –žemės sklypui pirkti ir namui ant jo statyti, dalies kredito (18825,30 EUR) paskirtis - butui įrengti. Minėta sutartis buvo keičiama Å¡alių pasiraÅ¡ytais 2006 m. birželio 19 d. susitarimu Nr. 2695-06IV (b.l. 54), 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimu Nr. 4220-06IL (b.l.

55) ir 2008 m. gegužės 27 d. susitarimu Nr. 6034-05IV/3 (b.l. 56). 2006 m. gruodžio 19 d. tarp tų pačių Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta kreditavimo sutartis Nr. 4187-06IV (b.l. 60-64), kuria atsakovas suteikė ieÅ¡kovei 33885,54 EUR kreditÄ iki 2022 m. lapkričio 30 d. Sutartis buvo keičiama 2007 m. gegužės 31 d. susitarimu Nr. 4187-06IV/1 (b.l. 65-66) ir 2008 m. gegužės 27 d. susitarimu Nr. 4187-06IV/2 (b.l. 67-70). Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieÅ¡kovė) nepagrįstai save priskiria prie silpnesniosios teisinių santykių Å¡alies, kaip vartotojo, nes Å¡iuo atveju tarp Å¡alių sudaryta Kreditavimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties visų trijų bÅ«tinų požymių.

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis Å¡ia vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; kt.).

Pati ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodama paaiÅ¡kinimus nurodė, kad kreditai buvo panaudoti kaimo turizmo sodybai įrengti, o kreditai bÅ«tų grÄ Å¾inami iÅ¡ lėšų gautų iÅ¡ Å¡io turizmo gautų pajamų. Nors dalis kredito, pagal kreditavimo sutartį (b.l.

49) buvo skirta butui įrengti, tačiau ieškovė skunde pati teigia, jog namas, kurį jį ruošėsi naudoti kaimo turizmo verslui, yra vienintelė jos gyvenamoji patalpa, o atsakovas nurodė, kad jo žiniomis ieškovei priklausęs butas yra parduotas, o gautos lėšos panaudotos kaimo turizmo verslui. Tokiu būdu daryta išvada, kad tarp ieškovės (fizinio asmens) ir atsakovo (juridinio asmens) sudaryta Kreditavimo sutartis yra susijusi ne su ieškovės asmeniniais, šeimos, namų ūkio poreikiais, o su ieškovės vykdomo verslo poreikiais.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atmestini apeliantės argumentai, susiję su Kreditavimo sutarties nuostatų (teisė vienašališkai nutraukti sutartį) aiškinimu ieškovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, naudai bei teismo pareiga šias nuostatas aiškinti ex officio. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, užsiimdama kaimo turizmu ir siekdama jį plėtoti, turėjo ne tik elementarius įgūdžius versle, todėl privalėjo suprasti, kokios pasekmės kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovės netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sÄ lygos dėl kredito refinansavimo, kurias bankas pasiÅ«lė 2010-01-15 raÅ¡tu (atskirasis skundas Nr. 1, b.l. 9), ji galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sÄ lygomis ar kredito refinansavimo. Atsakovo ieÅ¡kovei 2010-02-02 iÅ¡siųstame praneÅ¡ime (atskirasis skundas Nr. 1, b.l.

11) nurodytų faktinių aplinkybių dėl negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų ir delspinigių sumų bei terminų ieÅ¡kovė neginčijo, t. y. su jomis sutiko (CPK 187 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų teikusi bankui ir kurių pagrindu bankas galėjo svarstyti klausimÄ dėl sutarties nenutraukimo po 2010-02-02 praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir teismui, įvertinant tai, kad nebuvo pateikti įrodymai ir dėl siÅ«lomų keitimų sÄ lygų tinkamo įvykdymo galimumo.

Byloje nėra įrodymų apie ieÅ¡kovės vykdomus mokėjimus pagal atsakovo atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus nuo ieÅ¡kovės ginčijamo Kreditavimo sutarties nutraukimo momento (2009-06-15) iki Å¡ios dienos, nors ieÅ¡kovė teigė, kad ji dirba ir gauna lėšų ne tik iÅ¡ verslo, bet ir iÅ¡ darbinių santykių. Todėl teisėjų kolegija objektyviai neturi galimybės spręsti, kad ieÅ¡kovė yra suinteresuota realiai atkurti Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , o padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai bankui ir nėra vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, suponuoja atsakovo nepasitikėjimÄ , kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.204 straipsnio 3 dalis, 6.186 straipsnio 3 dalis).

Kreditavimo sutarties nutraukimui buvo įstatyminis ir faktinis pagrindas, o byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė turi finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutarties sÄ lygas ir yra atlikusi aktyvius veiksmus dėl tolimesnio veiklos projekto, susijusio su kaimo turizmu, vystymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas ieÅ¡kiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo argumentais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1452 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 95).

Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamÄ maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ pagal 8.11 p. numatyta (800 Lt x 1,5)=1 200 Lt (taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali alga, galiojusi teisinės pagalbos suteikimo metu). Atsižvelgiant į tai, o taip pat į kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, kolegija sprendžia, kad 800 Lt iÅ¡laidų dydis atitinka tiek paminėtus kriterijus, tiek rekomenduojamus dydžius, priteisti didesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 p.; 93 straipsnio 2-4 dalys; 98 straipsnis).

Atmetus skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegijan u t a r ė: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. F., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui AB DnB bankui, j.a.k. 112029270, apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                           Romualda Janovičienė                                                                                            Dainius Rinkevičius                                                                                                                      Dalia Kačinskienė