cfff7f8b-4665-451f-b0db-e689336ea777 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas:                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-2831-614/2016Teisminio proceso Nr 2-55-3-02846-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.2.7.; 2.1.5.4.; 2.6.; 3.1.7.9.; 3.2.3.8.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSP R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 27 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovei J.

P., LAB bankui SNORAS atstovui O. K., trečiojo asmens VÄ® Indėlių ir investicijų draudimas atstovui nesant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. P. ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais praÅ¡o pripažinti niekine ir negaliojančia jos su atsakovu 2011-10-08 sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.FO20111008V990001 CK 1.90 str. pagrindu, pripažinus sutartį niekine ir negaliojančia taikyti restitucijÄ , ieÅ¡kovės už obligacijas sumokėtas lėšas 16.997,40 Lt grÄ Å¾inti į terminuoto indėlio sutarčių pagrindu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), pripažinti, kad į minėtÄ sÄ skaitÄ grÄ Å¾intos lėšos yra indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo draudimo objektas ir joms taikytina draudimo apsauga (b.l. 1-6).

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji nuo 2004 m. su atsakovu periodiÅ¡kai sudarydavo terminuoto indėlio sutartis ir didžiÄ jÄ dalį sutarčių pratęsdavo. Pasibaigus terminui ieÅ¡kovė 2011-10-08 kaip ir kasmet atvyko į atsakovo bankÄ pratęsti terminuoto indėlio sutarčių. Tačiau atsakovo darbuotoja patikino, kad neapsimoka dėl itin mažo palÅ«kanų procento ir nurodė, kad daug naudingiau bÅ«tų sudaryti Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir įsigyti banko obligacijų, kurių metinių palÅ«kanų procentas yra daug didesnis ir kurios savo specifika beveik niekuo nesiskiria nuo anksčiau sudarytų terminuoto indėlio sutarčių.

Darbuotoja patikino, kad obligacijos lygiai taip pat kaip ir indėliai apdraustos indėlių ir investicijų privalomuoju draudimu. Pasitikėdama banko darbuotoju ieÅ¡kovė 2011-10-08 sudarė su atsakovu Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr.V9954347, kurios 3 p. nurodyta, jog klientui yra žinomÄ , kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis Valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ (VÄ® IID).

TÄ pačiÄ dienÄ t.y. 2011-10-08 ieÅ¡kovė sudarė su atsakovu Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.FO20111008V990001, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 170 vnt obligacijų iÅ¡ banko SNORAS obligacijų emisijos už 16.997,40 Lt sumÄ . Kai buvo sustabdyta banko veikla, ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo, kad investicijos neapdraustos. Tada tapo aiÅ¡ku, kad atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai - neatskleidė tikrosios finansinio produkto draudimo apimties ir taip pažeidė LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3, 4, 5, 7 d. d. reikalavimus, CK 6.719 str. kurios įpareigoja aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , įspėti apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga investicijoms į tam tikras finansines priemones, iÅ¡siaiÅ¡kinti kliento žinias ir patirtį jo investavimo srityje, jo finansinę padėti ir tikslus.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta su banko obligacijų emisijų Baziniu prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, bei visomis rizikomis, kylančiomis investuojant. Negavusi visų duomenų apie tikrÄ sias sudaromo sandorio aplinkybes, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės jų įvertinti, todėl sutartį sudarė esant esminiam suklydimui. Be to, Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis turėtų bÅ«ti vertinama kaip sudaryta apgaulės bÅ«du (CK 1.91 str., bei pažeidžiant CK 1.5 str.

IeÅ¡kovė į bankÄ atvyko pratęsti terminuoto indėlio, ji niekuomet nepasitikėjo kitomis investavimo formomis, tačiau banko darbuotojas primygtinai siÅ«lė ieÅ¡kovei įsigyti obligacijų, kurios beveik niekuo nesiskiria nuo indėlio. PagrindÄ tikėti tuo sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ esanti nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis Valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Atsakovas ne tik nesuteikė informacijos, bet ir nepaaiÅ¡kino apie galimas neigiamas pasekmes. Be to, banko darbuotojas nurodė ieÅ¡kovei, kad nebÅ«tina pildyti Aptarnavimo sutarties priedo Nr.1-F „Duomenys apie klientÄ (fizinį asmenį)“, nes bankas duomenis turi ir automatiÅ¡kai suteikė ieÅ¡kovei neprofesionalaus kliento statusÄ ir taip neįvertino ar finansinės priemonės ieÅ¡kovei tinkamos. Banko pateikta informacija nebuvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka. Remiantis CK1.90 str. 2 d., suklydimu laikoma prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

Dėl banko suteiktos klaidinančios informacijos ieÅ¡kovė manė, kad obligacijos kaip ir terminuoti indėliai yra apdraustos, todėl sandorį sudarė klysdama. TokiÄ informacijÄ bankas pateikė tyčia, kad suklaidintų.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ji suprato, jog obligacija nėra indėlis, bet buvo patikinta, kad obligacijos yra draustos. Ir kai darbuotoja raÅ¡tu parodė, kad draustos – ji neturėjo pagrindo netikėti. Jokių aprašų, nei politikos, nei tos santraukos jai nedavė, ten buvo daug žmonių, žmonės Å¡Å«kavo, piktinosi - ko ji taip ilgai užtrunka.

Jai net nebuvo pasakyta, kad ji privalo susipažinti su prospektu ar kitais dokumentais. PalÅ«kanos buvo Å¡iek tiek aukÅ¡tesnės nei indėlio, tai ir buvo pagrindinis gundymo dalykas. Snore lėšas laikė, nes ten buvo didesnės palÅ«kanos, o be to 2010 m. bankas Snoras buvo pripažintas geriausiu banku Lietuvoje. IeÅ¡kovė nurodė, kad Konstitucija nustato, jog nuosavybė neliečiama. IÅ¡ kur žmogus gali numanyti, kad valstybė nacionalizuos geriausiu paskelbtÄ bankÄ , todėl žmogui turi bÅ«ti, taikoma apsauga.

Prašė teismo tiesiogiai pritaikyti smulkiųjų investuotojų direktyvÄ Nr.97/9/EB. Atsakovas LAB bankas SNORAS 2014-02-03 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ J. P. ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 61-70). Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. A99454347, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių.

Vykdant Aptarnavimo sutartį, 2011-10-08 ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė už 16.997,40 Lt įsigijo 170 vnt. nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 % metine palÅ«kanų norma. Lietuvos banko valdyba 2011-11-16 nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimÄ iki 2012-01-16 paskelbti AB banko SNORAS veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ), o 2011-11-24 nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimÄ visam laikui atÅ¡aukti AB bankui SNORAS iÅ¡duotÄ banko licencijÄ ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai Vilniaus apygardos teismas priims nutartį iÅ¡kelti AB bankui SNORAS bankroto bylÄ ir paskirs administratorių. 2012-01-23 ieÅ¡kovė pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimÄ dėl 17.075,45 Lt grÄ Å¾inimo.

Kreditoriniame reikalavime buvo nurodyta, jog reikalavimas kyla iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtų atsakovo obligacijų. Remdamasis ieÅ¡kovės reikalavimu bei savo finansinės apskaitos duomenimis, atsakovas patikslino ir patvirtino ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinÄ 17.077,55 Lt sumÄ . Atsakovas nurodė, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog ieÅ¡kovė siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasis gauti ženkliai didesnę piniginę grÄ Å¾Ä . IeÅ¡kovė, sudarydama ginčijamÄ sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti Å¡io sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes. 2011-10-08 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta tipinė Aptarnavimo sutartis.

Vykdant minėtÄ sutartį, Å¡alys sudarė ginčijamÄ sandorį. Ginčijamo sandorio 1.22 punkte Å¡alia investuotojo paraÅ¡o yra nurodyta, jog, pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį, investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia investuotojo valiÄ ; prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.

Vadovaudamasis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 22 punktu, atsakovas iÅ¡ anksto pateikė ieÅ¡kovei, kaip neprofesionaliam klientui, Å¡ių taisyklių 30-45 punktuose nurodytÄ informacijÄ , o ieÅ¡kovė raÅ¡tu patvirtino, kad Å¡iÄ informacijÄ gavo. Å i informacija ginčijamo sandorio sudarymo bei galiojimo metu buvo vieÅ¡ai prieinama ir atsakovo interneto tinklalapyje adresu www.snoras.com. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. IeÅ¡kovė, bandydama įrodyti, kad atsakovas jÄ suklaidino arba apgavo, nurodė Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punktÄ , kuris numato, kad, siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių gražinimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® Indėlių ir investicijų draudimas.

Atsakovas pažymėjo, jog „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ yra bendrojo pobÅ«džio Aptarnavimo sutarties, sudaromos pieÅ¡ įsigyjant bet kokį investicinį produktÄ , dalis. Tai nėra ginčijamo sandorio priedas ar sudedamoji dalis. Aptarnavimo sutartis tiesiogiai nesukėlė ieÅ¡kovei pareigos investuoti į vertybinius popierius. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nėra teigiama, jog atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepateikė ieÅ¡kovei klaidinančios informacijos ir ieÅ¡kovė nesuklydo.

Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovės pasiraÅ¡yta Aptarnavimo sutartis yra tipinė sutartis, kurios nuostatos turi bÅ«ti suprantamos ir aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio paslaugas atsakovas teikė ieÅ¡kovei kaip savo klientui bei kokio pobÅ«džio sutartys buvo papildomai sudarytos vėliau. Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte buvo numatyta, kad klientas gali gauti informacijÄ apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų rizikÄ , nurodytÄ Finansinių priemonių rizikos apraÅ¡yme, bet kuriame banko klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat banko interneto puslapyje www.snoras.com.

IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas, prieÅ¡ sudarydamas ginčijamÄ sandorį, nesurinko įrodymų apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį, investavimo tikslus ir patirtį. Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovui LR finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 7 d. nurodytÄ informacijÄ , patvirtindama, kad jos atsisakymas pateikti reikalingÄ informacijÄ neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos.

IeÅ¡kovė, atsisakydama pateikti atsakovui duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turimÄ turtÄ ir kt., ieÅ¡kovė nutarė, jog yra pajėgi savarankiÅ¡kai įvertinti su investavimu į atsakovo obligacijas susijusiÄ rizikÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė iki ieÅ¡kinio pateikimo pateikė atsakovui savo kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kuriuose nurodė, kad yra sudariusi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir tuo grindžia savo reikalavimÄ bankroto byloje (LR CK 1.5 str., 1.78 str., 1.79 str., 1.80 str., 1.90 str., 1.91 str., 6.145 str.

– 6.153 str., 6.154 str., 6.193 str.). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti.Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimÄ (b.l. 43-56), kuriame nurodė, kad jis nėra sandorio dalyvis, todėl nepasisako dėl sandorio sudarymo aplinkybių. Tik pažymi, kad ieÅ¡kovė yra verslininkė, ji yra kelių juridinių asmenų vadovė, be to, eina UAB „Finansinių tyrimų biuro“, kuris teikia finansines paslaugas, vadovės pareigas, ji negalėjo nesuprasti sudaromos sutarties esmės. Trečiasis asmuo yra iÅ¡mokėjęs ieÅ¡kovei 11.928,38 Lt indėlių draudimo iÅ¡mokÄ Terminuotų indėlių sutarčių pagrindu banke laikytas lėšas.

Nurodė, kad draudimo iÅ¡mokas jis apskaičiuoja ir moka atsižvelgdamas į draudėjo (SNORAS) draudžiamojo įvykio metu dienos duomenimis apie indėlininkus ir jų indėlius bei apie investuotojus ir banko įsipareigojimus investuotojams, kaip nustato LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (IÄ®IDÄ®). IÄ®IDÄ® 3 str. 4 d. nustato iÅ¡imtis kas nėra draudimo objektas, taigi, draudimo objektu negali bÅ«ti paties draudėjo iÅ¡leisti skolos vertybiniai popieriai. Kadangi ieÅ¡kovė yra investuotojas, taikomos LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 str. 1 d., kuri numato numato, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ nuo draudžiamojo įvykio dienos, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios, t. y. tuo atveju, jeigu bankas ieÅ¡kovei priklausančias obligacijas bÅ«tų perdavęs kitiems asmenims be ieÅ¡kovės valios, galėtų bÅ«ti taikoma draudimo sistema, kuri atlygintų ieÅ¡kovei dėl prarastų vertybinių popierių patirtÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad buvo suklaidinta ar suklydo, tačiau ieÅ¡kovės niekas nevertė skubėti pasiraÅ¡yti sutarties, ji turėjo neribotÄ galimybę susipažinti su sutarties sÄ lygomis iki jos pasiraÅ¡ymo bei turėjo neribotÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti obligacijų kaip skolos vertybinių popierių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 str. 1 d. numato, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ nuo draudžiamojo įvykio dienos, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios, t. y. tuo atveju, jeigu bankas ieÅ¡kovei priklausančias obligacijas bÅ«tų perdavęs kitiems asmenims be ieÅ¡kovės valios, galėtų bÅ«ti taikoma draudimo sistema, kuri atlygintų ieÅ¡kovei dėl prarastų vertybinių popierių patirtÄ Å¾alÄ .

Nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis atsakovas privalėjo sudaryti su kiekvienu asmeniu, kuriam buvo teikiamos investicinės paslaugos. Vadovaujantis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1 K-22, ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos 59 p., finansų maklerio įmonė (atsakovas), prieÅ¡ pradėdama teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo sudaryti su klientu raÅ¡ytinį susitarimÄ , kuriame nustatomos pagrindinės kliento ir finansų maklerio įmonės teisės ir pareigos.

Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, o taip pat atitinkamai ir visos jos nuostatos bei susiję dokumentai turėjo bÅ«ti žinomi ieÅ¡kovei. Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra nustatyta teisės aktais. Atsakovas minėtos nuostatos tiesiog negalėjo neįtraukti į Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties tekstÄ . Minėta sutartis buvo visiÅ¡kai atskiras (savarankiÅ¡kas) banko ir ieÅ¡kovės sandoris, skirtas ne tik obligacijų įsigijimo sandoriui, bet ir ieÅ¡kovės bei banko galimiems investiciniams sandoriams ateityje.

Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 p. yra tik referuojama į indėlių draudimÄ , kaip indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įmonę, ir nurodoma, kad piniginės lėšos ir įsipareigojimai investuotojams yra draudžiami įstatymų numatyta tvarka. Minėtoje sutartyje nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostata negali bÅ«ti laikoma klaidinančia todėl, kad konkrečiu atveju ieÅ¡kovė neturi teisės gauti atitinkamos indėlių draudimo iÅ¡mokos.

Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieÅ¡kovės niekas nevertė skubėti pasiraÅ¡yti sutarties, ji turėjo neribotÄ galimybę susipažinti su sutarties sÄ lygomis iki jos pasiraÅ¡ymo bei turėjo neribotÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti obligacijų kaip skolos vertybinių popierių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas. Bet kuris protingas ir atidus asmuo, priimantis sprendimÄ dėl investavimo, negali teisintis nesupratęs ir negalėjęs suprasti jam pasiÅ«lytų sutarties sÄ lygų ar nesuvokęs sandorio esmės. Nurodė, kad kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti.

IeÅ¡kovė nepagrįstai ginčija sutartį, motyvuodama savo suklydimu. IeÅ¡kovė neįrodė, jog ginčijamÄ sutartį sudarė dėl suklydimo, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Asmuo, tiek laikydamas indėlį banke, tiek investuodamas į banko platinamas finansines priemones, jeigu jis nėra profesionalus investuotojas, turi vienodas galimybes įvertinti banko bankroto rizikÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad nebuvo supažindinta su bendrosiomis sutarties sÄ lygomis (prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis) ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedais.

Sutarčių sÄ lygos nėra deklaratyvios, o bet koks asmuo, pasiraÅ¡ytinai iÅ¡reiÅ¡kiantis patvirtinimÄ , kad yra susipažinęs su sandorio sÄ lygomis ir visa susijusia informacija, negali teisintis nesupratęs tokios sutarties nuostatos esmės. Taip pat visi ginčo sutartyje nurodomi dokumentai buvo patalpinti ir vieÅ¡ai prieinami atsakovo interneto tinklapyje. IeÅ¡kovė sutartyje patvirtino, kad sutinka su sutarties sÄ lygomis ir jos jai suprantamos, kad ji buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes.

IeÅ¡kovė pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad visos sutarties sÄ lygos su ja buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, patvirtino, kad jos iÅ¡reiÅ¡kia jos valiÄ ir ieÅ¡kovė yra susipažinusi su prospektu, galutinėmis sÄ lygomis, rizikos apibendrinimu ir kitais dokumentais. IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama ginčijamÄ sutartį, tikrai turėjo matyti nuorodas į standartines sÄ lygas. Tuo atveju, jeigu tokios standartinės sÄ lygos ir nebÅ«tų pateiktos ieÅ¡kovei, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti naudojama kaip pagrindas pripažinti tokias sÄ lygas negaliojančiomis.

IeÅ¡kovė prašė sutarties pripažinimo negaliojančia atveju taikyti restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės sumokėtus pagal sutartį pinigus ieÅ¡kovės lėšomis jos banko sÄ skaitoje. Toks praÅ¡omas taikyti restitucijos bÅ«das atmestinas. LR Ä®monių bankroto įstatymo ir LR Bankų įstatymo normos įtvirtina absoliutų draudimÄ bankui, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, vykdyti visas finansines prievoles, kurios neįvykdytos iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankui. Net ir patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucija nagrinėjamu atveju neturėtų bÅ«ti taikoma (LR CK 1.5 str. 1 d., 1.63 str. 1 d., 1.90 str., 1.91 str., 1.95 str., 1.103 str., 1.138 str., 6.145 str., 6.147 str., 6.186 str., 6.719 str., LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str., 9 str., 10 str., 11 str., 12 str., LR Banko įstatymo 87 str. 4 d.).

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. IeÅ¡kinys atmestinas.2013 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovei BAB bankui SNORAS, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia su atsakovu 2011 m. spalio 8 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį.2014 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.2016 m. rugpjūčio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi, iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, nutarta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimÄ .2016 m. rugsėjo 5 d. teisme gautas trečiojo asmens VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant trečiojo asmens.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-10-08 ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V995434, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 9, 11-16, 72-76).

Vykdant minėtÄ sutartį, 2011-10-08 ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111008V990001, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė už 16.997,40 Lt įsigijo 170 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012-11-05 (b.l. 10). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovė patvirtina, kad atsakovas jÄ informavo apie tai, kad siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai ieÅ¡kovei yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, o Å¡ios sutarties 2 punktu ieÅ¡kovė patvirtino, kad gavo Å¡iame punkte nurodytus dokumentus, taip pat ir Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ , taip pat Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ (b.l. 19).

ApraÅ¡ymo 8 punkte nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.22. p. ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sÄ lygomis (toliau – Galutinės sÄ lygos). Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nurodė, jog pasiraÅ¡ydama Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, suprato ir pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra apdraustos kaip ir terminuotieji indėliai.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas jÄ suklaidino dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, neatskleidė ir neaiÅ¡kino esminių sutarties sÄ lygų, todėl ji nesuprato ir neįvertino galimos sudaromo sandorio rizikos. Pažymėtina, jog iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.).

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 str. taikymÄ , nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kuriÄ finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobÅ«džio informacijÄ apie įmonės veiklÄ ir siÅ«lomas paslaugas, bÅ«tų teisinga, aiÅ¡ki ir neklaidinanti, o 22 str. 3 d. nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Duomenyse apie klientÄ (fizinį asmenį) ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u patvirtino, kad atsisako pateikti informacijÄ , kuri leistų bankui vadovaujantis FPRÄ® 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ ieÅ¡kovei.

IÅ¡ atsakovo pateikto praneÅ¡imo apie ieÅ¡kovę matyti, kad ieÅ¡kovė buvo ilgametė atsakovo klientė, laikotarpiu nuo 2004-01-27 m. iki 2011 m. imtinai buvo sudariusi 28 Terminuotojo indėlio sutartis. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji turi aukÅ¡tÄ jį buhalterinį iÅ¡silavinimÄ , yra sudariusi tiek indėlių, tiek lizingo, tiek nekilnojamojo turto sandorių. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovė vadovauja kelioms įmonėms. Å ios aplinkybės leidžia ieÅ¡kovę vertinti kaip vidutinį vartotojÄ , suvokiantį terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus.Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015-11-17 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau Å¡iuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sÄ lygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas.

Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad ieÅ¡kovės nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebÅ«dama klaidinga, neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų.

ApraÅ¡ymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Å ios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieÅ¡kovės įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sÄ lygos yra nemažos apimties dokumentai, suraÅ¡yti naudojant specifinius terminus, o ApraÅ¡as skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibÅ«dinimÄ , konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovei visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko.

Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis vien sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog buvo atsakovo apgauta dėl sudaromų sandorių rizikingumo, atsakovo darbuotoja taip pat paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad įsigyjamos finansinės priemonės yra apdraustos indėlių draudimu.

Pagal CK 1.91 str. 1 d., dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas skatino savo darbuotojus aiÅ¡kinti klientams, kad jo platinamos obligacijos yra draudžiamos indėlių ir investicijų draudimu, o kaip minėta, sandoris gali bÅ«ti pripažintas sudarytu dėl apgaulės nustačius tyčinį suklaidinimÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ji sudarė pasiÅ«lius atsakovo darbuotojams, palÅ«kanos jai nebuvo svarbu, tačiau ieÅ¡kovė neneigia, kad palÅ«kanos buvo didesnės, dėlto ji tokÄ finansinę priemonę pasirinko. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo darbuotojai ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, jog ji niekuo nerizikuoja, obligacijų įsigijimas yra beveik tas pats, kas indėliai. ReikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi ne nedelsiant ir paaiÅ¡kėjus faktams apie atsakovo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ , o tik atsakovo bankroto proceso metu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieÅ¡kovei nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau ieÅ¡kovės apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palÅ«kanos, galimybė investuoti, todėl nėra pagrindo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudaryta iÅ¡ esmės suklydus ar sudarytÄ dėl apgaulės. IeÅ¡kovė posėdžio metu pripažino, kad pasiraÅ¡ydama sutartį ir vėliau iki banko bankroto sutarties neskaitė, sutikrino tik vardÄ , pavardę, asmens duomenis ir sumas.IeÅ¡kovės papildomi argumentai ir praÅ¡ymas taikyti direktyvÄ , iÅ¡dėstyti teismo posėdžio metu, atmetami.

IeÅ¡kovė pateikia iÅ¡traukas iÅ¡ 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB dėl indėlių garantijų sistemų bei kitaip interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-602-684/2015 tekstÄ . Teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo aiÅ¡kinti Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vadas dėl draudimo apsaugos taikymo vertybiniams popieriams (indėlių sertifikatams ir obligacijoms) kitaip, nei iÅ¡aiÅ¡kino bylÄ iÅ¡nagrinėję teismai bei Aukščiausiasis Teismas.

Vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), t.y. Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo normų aiÅ¡kinimo ir taikymo teismams yra privalomi. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais, n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Eglė Surgailienė