2013-06-05 Nr. AB-2866-3-61-3-00286-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Legislator headnote
AI generated2013-06-05 Nr. AB-2866-3-61-3-00286-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas T. O. skundu (b. 1. 1–2) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakyti į 2012 m. gruodžio 3 d. prašymą reg. Nr. 48FP-6137 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS444-542/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00286-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas T. O. skundu (b. 1. 1–2) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakyti į 2012 m. gruodžio 3 d. prašymą reg. Nr. 48FP-6137 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–16).
Pareiškėjas 2013 m. vasario 15 d. teismui pateikė prašymą priimti jo atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukti bei priteisti jo naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad po skundo pateikimo teismui, atsakovas 2013 m. vasario 28 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-974 atsakė į pareiškėjo prašymą, t. y. geruoju tenkino skundo reikalavimus ir ginčo dalykas išnyko (b. l. 28).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I-2187-331/2013 ir pareiškėjo T. O. naudai priteisė iš atsakovo NŽT 100 Lt (šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.
Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-400/2008, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008.
Pabrėžė, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas ginčą teisme inicijavo dėl NŽT įpareigojimo atsakyti į 2012 m. gruodžio 3 d. prašymą (reg. Nr. 48FP-6137) dėl informacijos suteikimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013 m. vasario 8 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-974 atsakė į pareiškėjo 2012 m. gruodžio 3 d. prašymą dėl duomenų pateikimo (b. l. 29).
Nurodė, jog atsakovas į pareiškėjo prašymą atsakė jau gavęs pareiškėjo teismui pateiktą skundą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjo skundo atsisakymą nulėmė atsakovo veiksmai, po skundo padavimo teisme geruoju tenkinant jo 2012 m. gruodžio 3 d. prašymą, todėl yra pagrindas atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2. ir 11 punktais, įvertinęs tai, kad inicijuotas ginčas buvo nesudėtingas, surašytas skundas yra mažos apimties (2 lapai), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, prašomą priteisti sumą sumažino iki 100 Lt.
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 44–45), kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti iš dalies ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilnai, taip pat priteisti 100 Lt už atskirojo skundo parengimą.
Mano, kad ši teismo nutartis pažeidžia teisėtus pareiškėjo lūkesčius, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pabrėžia, kad advokatui sumokėta suma yra 7,5 karto mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis. Nurodo, jog advokatas nuo gautos sumos sumoka mokesčius, išlaiko savo darbo vietą, patiria kitų išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 100 Lt suma yra neteisinga ir nepagrįsta. Pabrėžia, kad Rekomendacijose nustatyta maksimali suma už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, kas yra techninis darbas, yra 500 Lt, o šiuo atveju rengiant skundą administracinėje byloje neapsiribojama vien techniniu darbu, todėl už skundo parengimą yra nepagrįsta priteisti tik 100 Lt.
Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu ir palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio.
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 44 straipsnis, kurio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo yra ir turi būti atlyginamos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, ne visų išlaidų atlyginimas gali būti pateisinamas proceso išlaidų atlyginimo instituto paskirtimi ir esme. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pabrėžtina, jog tokiu būdu, kai galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, užtikrinama pusiausvyra, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone, kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu. Todėl administraciniam teismui konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar jų dydžio kyla pareiga būti aktyviam, ex officio atsižvelgti į tai, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylinėjimosi išlaidų būtų tam tikras priežastinis ryšys. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma negali tinkamai atlyginti pareiškėjo atstovui už jo atliktą darbą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnis įtvirtina bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proceso šalims, šiuo atveju pareiškėjui. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsniu, sprendžia bylinėjimosi išlaidų patirtų proceso šalių, klausimą, tačiau ne tai, ar priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra pakankamas atlygis pareiškėjo atstovui. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas susitarė su advokatu dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas dydžio ir kad jų sutartas atlygis, pareiškėjo atstovo vertinimu, yra pagrįstas ir padengiantis advokato patirtas išlaidas teikiant paslaugą pareiškėjui, nereiškia, jog teismas privalo priteisti visą pareiškėjo sumokėtą sumą. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, atsižvelgia į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, todėl vien ta aplinkybė, jog teismas priteisė ne visą pareiškėjo atstovui sumokėtą sumą, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos priteistų bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės įvertino pareiškėjo skundo turinį, apimtį, atsižvelgė į bylos pobūdį, įvertino ginčo sudėtingumą, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu. Keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis pareiškėjo argumentais, nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100 Lt bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkintas, daro išvadą, kad pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsniu teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų už atskirojo skundo parengimą atlyginimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Dainius Raižys
Virgilijus Valančius
Virginija Volskienė