2021-09-29 Nr. AB-19781-3-61-3-02711-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2093-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02711-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.2; 20.2.3.1; 20.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ergo Insurance SE, atstovaujamas Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 4 893,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. 2017 m. rugpjūčio 13 d. policijos komisariate buvo registruotas D. M. pranešimas, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini), ant pranešėjo automobilio „BMW“, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir automobilis) užkrito medis. Asmens skundas dėl įvykio negautas, todėl papildomas informacijos patikrinimas nebuvo atliktas. Kadangi automobilis įvykio dieną buvo apdraustas Bendrovės transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas D. M. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės valdytojui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 4 993,39 Eur, todėl pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs draudimo sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, išmokėjo 4 893,39 Eur draudimo išmoką ir dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Savivaldybę.

1.2. Savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje ir Savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėto įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies ir kituose teisės aktuose teisės aktuose jam nustatytas pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai prižiūrėti Savivaldybės teritorijoje esančius želdinius ir želdynus. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

1.3. Atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti pareiškėjo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio. Pagal administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose priteisiamos ir palūkanos CK 6.210 straipsnio pagrindu.

2. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Ne Savivaldybė šioje byloje turėtų būti atsakovas, kuriam reiškiamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą. Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Nagrinėjamu atveju gali būti, kad medis, apgadinęs automobilį, augo suformuotame ir (ar) privačiame žemės sklype. Tokiu atveju į šią bylą turėtų būti įtraukti atitinkamo žemės sklypo savininkai, patikėtiniai ar valdytojai, priklausomai nuo to, kokia yra to žemės sklypo teisinė situacija ir aplinkybės.

2.2. Pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, Savivaldybė viešojo administravimo srityje neatliko. Be to, netgi tuo atveju, jeigu atsakovo atsakomybė būtų vertinama pagal CK 6.271 straipsnį, tai pažymėtina, kad Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas žalos dydžio apskritai neįrodė. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

2.3. Turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure (liet. nenugalima jėga) aplinkybės. Įvykio dieną medis nulūžo dėl stipraus vėjo, todėl atsakovas sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė netaikytina. Teismų praktikoje taip pat yra atvejų, kai nepaisant to, kad teismas nepripažįsta force majeure aplinkybe vėjo dėl jo greičio, tačiau sumažina iš dalies nuostolių dydį. Kai kurie teismai iš dalies atleidžia nuo civilinės atsakomybės dėl stichinės jėgos aplinkybių, remdamiesi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

2.4. Automobilio valdytojo veiksmai patvirtina paties automobilio valdytojo kaltę, t. y., kad patirta žala didele dalimi kilusi būtent dėl automobilio valdytojo neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jei automobilio valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Dėl šių priežasčių tokie automobilio valdytojo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai yra priežastis sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba atmesti šį reikalavimą.

2.5. Skunde ir skundo prieduose nurodyta informacija prieštarauja viena kitai. Taip pat byloje nėra pateikta jokių nuotraukų ir schemų, o atsižvelgiant į tai, kad policijoje buvo tik įregistruotas pranešimas, tačiau policija nebuvo iškviesta į įvykio vietą, niekaip negalima patvirtinti aplinkybių, ar automobilis tikrai stovėjo stovėjimo aikštelėje, ar stovėjo leistinoje vietoje, ar įvykio vietoje nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių ar apribojančių stovėjimą toje vietoje.

2.6. Pareiškėjo pateikta draudimo sutartis yra sudaryta dėl lengvojo automobilio „Porsche Cayenne“, kuris yra nuolat eksploatuojamas Ispanijos Karalystėje. Šioje byloje pareiškėjas nurodo, kad buvo apgadintas automobilis „BMW“ (duomenys neskelbtini).

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – pareiškėjui Bendrovei iš atsakovo Savivaldybės priteisė 4 893,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo 4 893,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas pažymėjo, kad bylai aktualus teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl atsakovo pareiga yra rūpintis kiekvienu Savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu. Už šios pareigos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

6. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad teisės aktai nenustato savivaldybėms pareigos nuolat sekti ir tikrinti kiekvieno jos teritorijoje esančio medžio fiziologinę būklę ir kad tokiai pareigai, ją suabsoliutinant, įgyvendinti nėra realių galimybių, konstatavo, jog atsakovas, dėstydamas šiuos argumentus, nemato esminio skirtumo tarp teisinio reglamentavimo ir to reglamentavimo taikymo. Savivaldybė deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vieną iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą). Tai, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų, ir aplinkybė, kad Savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės, kurios teismo neminimos, kaip nesusijusios su šia byla, lemia Savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai. Želdinių prie didelio intensyvumo eismo gatvių priežiūrai privalu taikyti specialias sąlygas ir priemones, o neatliekant tokių veiksmų konstatuotinas neveikimas (nerūpestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai. Savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) nepaisant to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-2029, iš kurios matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 13 d. didžiausias vėjo greitis Vilniuje buvo nuo 4 iki 7 m/s. Įvertinus tai, kad pagal Boforto skalę iki 10,7 m/s vėjas yra tik gaivus, atsakovo argumentai dėl nenugalimos jėgos yra nepagrįsti konkrečiais duomenimis.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo su skundu pateikto draudimo liudijimas nepatvirtina, jog automobilis, kuriam buvo padaryta žala, buvo apdraustas, tačiau pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. teismui pateikė papildomus dokumentus, be kita ko, ir draudimo sutarties priedą, iš kurio matyti, jog automobilis buvo apdraustas iki 2017 m. spalio 4 d. Be to, pareiškėjas pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog ant automobilio buvo užvirtęs medis. Pareiškėjas pateikė ir automobilio automobilių servise nuotraukas.

9. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pagrindė, jog įvykis, kurio metu ant apdrausto automobilio nukrito medis, už kurio priežiūrą buvo atsakinga Savivaldybė, įvyko 2017 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) (techniniai (rašytinės klaidos) netikslumai nesudaro pagrindo tuo abejoti). Automobilis stovėjo pačioje (duomenys neskelbtini), kurioje leidžiama važiuoti automobiliais, taip pat juos statyti: tai matyti iš nuotraukų, nes toji vieta visuotinai žinoma (įskaitant ir teisėjui). Nesant duomenų, kad automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje, traktuotina, kad jis stovėjo leistinoje vietoje. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad Savivaldybė buvo atsakinga už nuvirtusio medžio priežiūrą. Todėl skundas tenkintinas: pareiškėjui iš atsakovo priteistina 4 893,39 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas, kadangi žyminis mokestis jau buvo grąžintas pareiškėjui.

III. 10. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba, nenustačius teismo sprendimo naikinimo pagrindų, sumažinti priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Vertindamas Savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumą, teismas neatsižvelgė į želdynų ir želdinių priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus. Pareigą, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), Savivaldybė vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Atsižvelgiant į tai, visiškai nėra pagrįsta suabsoliutinti Savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį Savivaldybės teritorijoje.

10.2. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nerūpestingumu ir neatidumu. Priešingai, pažymėtina, kad nei pranešimų apie galbūt pavojingą medžio būklę, nei prašymų jį genėti ar kitaip tvarkyti nebuvo gauta, nebuvo išduotas leidimas medžio tvarkymui, o atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, medžių inventorizacija atliekama kas dešimt metų, Savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nuvirtęs ant automobilio medis pagal tvarkymo priemonių eiliškumą nebuvo patekęs į skubiai tvarkomų medžių kategoriją, todėl teismas sprendime konstatuodamas atsakovo nerūpestingumą ir neatidumą padarė visiškai neteisėtą ir nepagrįstą išvadą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Savivaldybė neatliko pareigos (ar atliko ją netinkamai) užtikrinant minėto medžio priežiūrą. Tad nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus veiksmus.

10.3. Byloje nebuvo pateikta jokių nuotraukų ir schemų, o atsižvelgiant į tai, kad policijoje buvo tik įregistruotas pranešimas, tačiau policija nebuvo iškviesta į įvykio vietą, niekaip negalima patvirtinti aplinkybių, ar automobilis tikrai stovėjo stovėjimo aikštelėje, ar stovėjo leistinoje vietoje, ar įvykio vietoje nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių ar apribojančių stovėjimą toje vietoje. Taigi, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nebuvo pažeisti kelių eismą reglamentuojantys teisės aktai.

10.4. Pateikti Geografinės informacinės sistemos (GIS) Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenys, iš kurių matyti, jog žemės sklypai, esantys atitinkamai (duomenys neskelbtini), yra suformuoti žemės sklypai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) dalimis priklauso Lietuvos Respublikai ir privatiems asmenims. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) dalimis priklauso Lietuvos Respublikai bei privatiems asmenims, o tarp jų ir automobilio valdytojui. Savivaldybei nėra nustatytos pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, todėl turi būti vertinama žemės sklypo valdytojų atsakomybė dėl atsiradusios žalos.

10.5. Pareiškėjas nei skunde, nei pridedamuose dokumentuose nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad automobilis stovėjo tam pritaikytoje stovėjimo vietoje. Taip pat nėra pateikiamos įvykio nuotraukos, kurios leistų objektyviai vertinti situaciją. Į bylą taip pat nebuvo pateikta jokio teisės akto ar dokumento, kuriuo būtų pagrįsta tai, jog policija ar kita kompetentinga institucija spręstų, kad nebuvo pažeisti teisės aktai. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, nei kuris konkrečiai ir kurioje konkrečioje sklypo vietoje augęs medis padarė žalą automobiliui, nei kas turi teisės aktų nustatytą pareigą rūpintis, prižiūrėti ir tvarkyti želdinius ir želdynus, taip pat ir pareigą atlyginti patirtą žalą. Automobilio valdytojas D. M., būdamas dalies sklypo savininkas, taip pat turėjo ne tik pareigą prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jam nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje, bet ir pareigą informuoti Savivaldybę tuo atveju, jeigu pastebėjo, kad dėl kažkurio želdyno kyla grėsmė eismo dalyviams, jų saugumui ar kitam turtui.

10.6. Teismas šioje byloje neatskleidė bylos esmės, nepakankamai analizavo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, nevertino galimybės sumažinti turtinės žalos atlyginimo dydį, nesivadovavo suformuota teismų praktika analogiškose bylose, o tai lėmė netinkamo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – pareiškėjui Bendrovei (kuri yra draudimo veikla užsiimantis įmonė) iš atsakovo Savivaldybės priteisė 4 893,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas pagrindė, jog įvykis, kurio metu ant apdrausto automobilio nuvirto medis, už kurio priežiūrą buvo atsakinga Savivaldybė, įvyko 2017 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini), o atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad Savivaldybė buvo atsakinga už nuvirtusio medžio priežiūrą.

13. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nustačius, jog medis (buvęs teritorijoje, už kurioje esančio medžio priežiūra yra atsakinga savivaldybė) nuvirto ant automobilio, būtent savivaldybė turi pareigą atlyginti automobilio savininkui ar draudimo bendrovei (jei turtinę žalą draudimo bendrovė jau atlygino automobilio savininkui) padarytą turtinę žalą, nesant pagrindų, atleidžiančių savivaldybę nuo atsakomybės (paneigiančių atsakomybę). Šiuo aspektu yra suformuota nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-1062/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-857-575/2021).

14. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, CK ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-360/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-270-624/2018).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi objektyvaus pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ant automobilio nuvirtęs medis buvo tik savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad medis ant automobilio nuvirto adresu (duomenys neskelbtini), esančioje teritorijoje. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantys V(duomenys neskelbtini), vertinamo incidento metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 13 d., nuosavybės teisės priklausė Lietuvos Respublikai, taip pat porai fizinių asmenų. Taigi nagrinėjamu atveju teismui nesurinkus byloje vienareikšmiškų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad nuvirtęs medis buvo tik Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, kyla abejonių, ar iš tiesų tik Savivaldybė yra atsakinga už ant automobilio nuvirtusį medį.

16. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje, be kita ko, turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Taigi teismas turi surinkti visus būtinus bylai teisingai išnagrinėti įrodymus, taip nustatydamas visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir tik tokiu atveju priimti sprendimą.

17. Pirmosios instancijos teismui nesurinkus vienareikšmiškų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad nuvirtęs medis buvo tik Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtų reikalavimų neatitinka, t. y. teismas nesurinko visų būtinų bylai teisingai išnagrinėti įrodymų, taip nustatydamas visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, tinkamai nesilaikęs minėtų proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi surinkti duomenis, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti, ar ant automobilio nuvirtęs medis buvo tik Savivaldybei ar valstybei 2017 m. rugpjūčio 13 d. incidento metu nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, ar visgi buvo ir teritorijoje, kuri nuosavybės teise priklausė ir kitiems asmenims. Tik tokiu atveju bus galima nustatyti atsakingus asmenis už dėl nuvirtusio ant automobilio medžio padarytą žalą ir, nesant atleidimo nuo atsakomybės (paneigiančių atsakomybę) pagrindų, spręsti dėl regreso tvarka turtinės žalos atlyginimo Bendrovei.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė