cff9e29f-a418-4bf4-846d-d2f985f3d924 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. e2A-726-253/2016Teisėjas Egidijus Mickevičius             (Proceso Nr. 2-06-3-08251-2015-5)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.3.; 3.3.1.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gegužės 5 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės aV.

D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų S. D. Ž., V. Å ., E. B., J. D., J. R. R., E. G., V. P., J. J., D. B., K. K. V., B. L., B. V., K. N., S. U., A. D., B. D., I. N. (I. N.), M. K., A. K. ieÅ¡kinį atsakovei aV. D., tretiesiems asmenims VÄ® „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, A. I., J. B. M., P. S., S. K., O. K., J. G., J. Č., A. Ž., I. T., P. S., Z. J., V. J., B. A. dėl akcininkų susirinkimo protokolo, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo niekiniais, paveldėjimo teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė:

1) pripažinti 1998-07-18 S. žemės Å«kio bendrovės (toliau – S. ŽŪB) akcininkų protokolÄ Nr. l bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktÄ niekiniais;

2) pripažinti negaliojančia aV. D. 2006-06-28 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 dalį dėl pastato-grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

3) pripažinti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso ieškovams, t. y. pripažinti, kad: S. D. Ž. nuosavybės teisėmis priklauso 15/52 pastato dalis; V. Š. nuosavybės teisėmis priklauso 3/104 pastato dalis; E. B., B. V., K. K. V., D. B., J. J., V. P., M. K. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/52 pastato dalį; J. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/52 pastato dalis; E. G., S. U., K. N. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/13 pastato dalį;

A. K., I. N., B. L. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/26 pastato dalį; A. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/208 pastato dalis; B. D. nuosavybės teisėmis priklauso 1/208 pastato dalis; J. R. R. nuosavybės teisėmis priklauso 7/104 pastato dalis. Priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu ieškovai nurodė aplinkybes, kad 1998-07-18 protokolu Nr. l S. ŽŪB pajininkai visuotinio pajininkų susirinkimo metu nusprendė įforminti S. ŽŪB pajininkams priklausantį grūdų sandėlį vieno pajininko V.

D. vardu. Pajininkai manė, kad turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre vieno asmens vardu bus lengvesnis, tuo pačiu bus užtikrintas paprastesnis pastato valdymas. Pajininkai niekuomet nesprendė nuosavybės teisės į grūdų sandėlį perleidimo vienam pajininkui V. D. klausimo, tarp ieškovų ir V. D. nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ar kita sutartis, kuria grūdų sandėlio nuosavybės teisės būtų perėjusios V. D.. Grūdų sandėlis visuomet išliko ieškovų, S. ŽŪB pajininkų, nuosavybe, ieškovai šiuo turtu naudojosi ir valdė.

Teigia, jog V. D. negalėjo bÅ«ti registruojamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, kadangi nebuvo jokio dokumento, kuris patvirtintų V. D. nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ . 1998-07-18 protokolas Nr. l bei 1999-04-07 grÅ«dų sandėlio perdavimo-priėmimo aktas, kurių pagrindu buvo padarytas įraÅ¡as vieÅ¡ajame registre, patvirtinantis V. D. nuosavybės teises į ieÅ¡kovams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , laikytini niekiniais, prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms.

IÅ¡vieÅ¡inus klaidingÄ juridinį faktÄ , jog V. D. buvo viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kai Å¡is nekilnojamasis turtas priklausė S. ŽŪB pajininkams, nurodytiems 1998‑01-19 S. ŽŪB likvidacinės komisijos sudarytame grÅ«dų sandėlio perdavimo akte, kilo neteisėti padariniai, kuomet V. D. mirus ginčo turtÄ paveldėjo atsakovė aV. D.. Nurodė, kad atsakovė, priėmusi po V. D. mirties atsiradusį palikimÄ , iÅ¡ pradžių neginčijo ieÅ¡kovų nuosavybės teisių į turtÄ ir leido ieÅ¡kovams pastatu naudotis, dėl to ieÅ¡kovai nemanė bÅ«siant reikalinga kreiptis į teismÄ ir ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tačiau sužinojusi apie ieÅ¡kovų ketinimus parduoti grÅ«dų sandėlį ir jau faktiÅ¡kai surastÄ pirkėjÄ , atsakovė pareiÅ¡kė su tuo nesutinkanti ir nurodė esanti vienintelė daikto savininkė. Kadangi atsakovės tėvas, buvęs S. ŽŪB narys V. D., neįgijo nuosavybės teisių į visÄ ginčo pastatÄ , 1998-01-19 S. ŽŪB likvidacinės komisijos aktu V. D. atiteko tik minėto turto dalis, atitikusi pajininko turėtÄ pajų bendrovėje, o nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ V.

D. vardu buvo registruotos niekinių dokumentų – 1998-07-18 protokolo Nr. l bei 1999-04-07 perdavimo-priėmimo akto pagrindu, mirusiojo įpėdinė turtÄ paveldėjo neteisėtai ir 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 dalis dėl negyvenamojo pastato-grÅ«dų sandėlio paveldėjimo turėtų bÅ«ti teismo pripažinta negaliojančia. Siekiant atkurti pažeistas ieÅ¡kovų teises, turėtų bÅ«ti pripažinta, kad ginčo pastatas nuosavybės teisėmis priklausė ir priklauso ieÅ¡kovams, kurių kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybės dalis pastate atitinka 1998-01-19 S. ŽŪB likvidacinės komisijos aktu pajininkams perduotas turto dalis.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio susirinkimo (VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡e nurodyta akcininkų susirinkimo) protokolÄ Nr. l ir 1999-04-07 perdavimo-priėmimo aktÄ niekiniais; pripažino 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 dalį dėl 101/104 dalies pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, negaliojančiu; pripažino, kad minėto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys nuosavybės teisėmis priklauso:

S. D. Ž. nuosavybės teisėmis priklauso 15/52 pastato dalis; V. Š. nuosavybės teisėmis priklauso 3/104 pastato dalis; E. B., B. V., K. K. V., D. B., J. J., V. P., M. K. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/52 pastato dalis; J. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/52 pastato dalis; E. G., S. U., K. N. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/13 pastato dalis; A. K., I. N., B. L. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/26 pastato dalis; A. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/208 pastato dalis; B. D. nuosavybės teisėmis priklauso 1/208 pastato dalis;

J. R. R. nuosavybės teisėmis priklauso 7/104 pastato dalis. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės aV. D. bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovams. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad 1998-01-19 S. ŽŪB likvidacinė komisija surašė grÅ«dų sandėlio su džiovykla ir autosvarstyklėmis perdavimo-priėmimo aktÄ , pagal kurį grÅ«dų sandėlis su džiovykla ir autosvarstyklėmis perduoti 29 bendrovės pajininkams už turimÄ bendrovėje pajų. Pajininkai ir S. ŽŪB aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ perduoti–priimti bendrovės turto dalį. 1998-01-19 perdavimo-priėmimo aktas yra galiojantis, nepateikta jokių duomenų, jog jis buvo panaikintas, pripažintas negaliojančiu ar atÅ¡auktas.

Nustatyta, kad sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas V. D. vardu, įregistravimo pagrindas: 1998‑07-18 akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas. 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo metu nuspręsta grÅ«dų sandėlį įforminti vieno pajininko V. D. vardu. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės teiginius, jog V. D. turėjo pakankamai pajaus įgyti nuosavybėn visÄ grÅ«dų sandėlį. 1999-04-07 grÅ«dų sandėlio perdavimo-priėmimo aktu grÅ«dų sandėlio pastatas įkainotas 18 000 Lt.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad V. D. neturėjo užtektinai pajaus visam grÅ«dų sandėliui įgyti. Teismas nenustatė, jog V. D. buvo perleistas visas ginčo pastatas ar kad pajininkai bÅ«tų grÄ Å¾inę turtÄ bendrovei. Teismas vertino, kad S. ŽŪB grÅ«dų sandėlį perdavus 29 bendrovės pajininkams už turimÄ bendrovėje pajų, visas ginčo pastatas pakartotinai negalėjo bÅ«ti perleistas V. D., kuris, be to, neturėjo pakankamai pajaus visam pastatui įgyti. Teismas sutiko su ieÅ¡kovų teiginiais, jog V.

D. negalėjo bÅ«ti registruojamas pastato, (duomenys neskelbtini), vieninteliu savininku, kadangi nebuvo dokumento, patvirtinančio V. D. nuosavybės teises į visÄ ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . Konstatuota, jog V. D. įstatyme nustatytais pagrindais nuosavybės teisės į visÄ ginčo grÅ«dų sandėlį neįgijo, o nekilnojamojo turto registre padarytas įraÅ¡as dėl jo nuosavybės teisės į visÄ grÅ«dų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl ginčijamų dokumentų, kurių pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), V.

D. vardu, pripažinimo niekiniais. Kadangi V. D. neįgijo nuosavybės teisės į visÄ ginčo pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo kad atsakovė, kaip V. D. įpėdinė pagal įstatymÄ , negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo turto, kuris nepriklausė V. D.. Nuosavybės teisė į ginčo pastatÄ buvo perleista 1998-01-19 S. ŽŪB perdavimo-priėmimo akto pagrindu 29 pajininkams už turimÄ bendrovėje pajų, atitinkamai V. D. buvo perduota 1,5 aruodo, kas sudaro 3/104 sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į tai, teismas 2006‑06‑28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 dalį dėl 101/104 dalies pastato-grÅ«dų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pripažino negaliojančia. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai turi teisę į ginčo pastato dalis, todėl tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl pastato atitinkamų dalių pripažinimo ieÅ¡kovų nuosavybe. Teismas pripažino, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo diena laikytina 2014 m. pabaiga, kai tarp Å¡alių kilo nesutarimai dėl ginčo pastato priklausymo nuosavybės teise ir konstatavo, kad ieÅ¡kovai nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.             Apeliaciniu skundu atsakovė aV.

D. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-06 sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį; taip pat praÅ¡o priteisti atsakovės naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodo, kad teismas klaidingai nustatė, kad V. D. 1998-07-18 S. ŽŪB akcininkų protokolo Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akto pagrindais neperėjo nuosavybės teisė į visÄ grÅ«dų sandėlį. Atsakovės nuomone, teismas neįvertino, kad be grÅ«dų sandėlio 1998-01-19 priėmimo–perdavimo aktu buvo perduoti ir džiovykla su autosvarstyklėmis.

Laikant, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog daiktai nebegalėjo bÅ«ti pakartotinai perleisti kitiems asmenims, džiovykla su autosvarstyklėmis 1998-07-18 protokolu Nr. 1 negalėjo bÅ«ti perleisti D. M. Ž.. Byloje yra duomenys, kad D. M. Ž. 1998-07-18 S. ŽŪB bendrovės visuotinio pajininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta džiovyklÄ su autosvarstyklėmis perduoti už 12 000 Lt D. M. Ž. už turimÄ bendrovėje pajų. Tai parodo, kad likviduojant S. ŽŪB buvo įprasta, kad likvidacinė komisija perduoda turtÄ keliems pajininkams, o vėliau visuotinis narių susirinkimas nusprendžia kitaip.

Pažymi, kad V. D. S. ŽŪB likvidacinė komisija perdavė grūdų sandėlį asmeniniam naudojimui. Taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog likviduojant S. ŽŪB galbūt nevisiškai teisingai ir kaip nustatyta teisės aktuose buvo dalijamas bendrovėje esantis turtas – surašyti dokumentai turi trūkumų, tačiau dėl šių trūkumų, t. y. netaisyklingo surašymo, negalima jų vien dėl to laikyti niekiniais ir negaliojančiais. Atsakovės nuomone, teismas negalėjo laikyti pagrįstais ieškovų paaiškinimų, jog pajininkai niekada nesprendė nuosavybės teisės perleidimo vienam pajininkui, vadovaudamasis vien tik tuo, kad D.

M. Ž. patvirtino tas pačias aplinkybes, kadangi ji yra ieÅ¡kovo S. Ž. sutuoktinė ir atstovė pagal įgaliojimÄ , tad suinteresuota teigiamo teismo sprendimo priėmimu. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad grÅ«dų sandėlis priėmimo-perdavimo aktu buvo perleistas asmeniniam naudojimui V. D. už jo turimÄ bendrovėje pajų, t. y. už 18 000 Lt. Teismas galėjo atsižvelgti į byloje esančiÄ medžiagÄ ir galimai bÅ«tų padaręs kitokiÄ iÅ¡vadÄ ir nurodęs, kad 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas buvo tas dokumentas, kuriuo V.

D. buvo perleista nuosavybės teisė į visÄ grÅ«dų sandėlį. Atsakovės nuomone, tuo atveju, jeigu grÅ«dų sandėlis bÅ«dų perduotas visiems 29 pajininkams, tai atitinkamai bÅ«tų sudaryti priėmimo-perdavimo aktai. IeÅ¡kovų nurodoma priežastis, kad jie įregistravo pastatÄ tik vieno V. D. vardu vien tam, kad pastatÄ bÅ«tų lengviau valdyti, yra nepagrįsta. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad V. D. neturėjo užtektinai pajaus, kadangi teismas neįvertino visumos aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Mano, kad V. D. galėjo turėti daugiau pajaus nei nurodyta pateiktose pažymose. Taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti S. ŽŪB visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimu, kuris, atsakovės nuomone, suėjo 2001-10-01. Nesutinka su bendrojo ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimu nuo 2014 m. pabaigos, kadangi teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodomas aplinkybes, jog ji tikrai negalėjo žinoti ir nežinojo, ir į jÄ iki 2014 m. pabaigos niekas nesikreipė dėl ginčo pastato su teiginiais, kad Å¡is ginčo pastatas priklauso ne atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

Kitaip atsakovė po V. D. mirties nebÅ«tų sudariusi paveldimo turto dalybų sutarties, o jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų laikę save pastato Å¡eimininkais, bÅ«tų kreipęsi į ieÅ¡kovę, kad sumokėtų jiems, kaip pastato Å¡eimininkams priklausančius mokesčius. Mano, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turėjo bÅ«ti nustatyta nuo 1999-04-23 dienos, t. y. kai VÄ® „Registrų centras“ įregistravo nuosavybės teisę į pastatÄ V. D. vardu.             Atsiliepimu ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nesutinka su atsakovės argumentais ir nurodo, kad pats ginčijamų 1998-07-18 S. ŽŪB akcininkų protokolo Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akto turinys aiÅ¡kiai parodo, kad S. ŽŪB pajininkai norėjo, jog grÅ«dų sandėlis iÅ¡liktų jų nuosavybe. 1999-04-07 grÅ«dų sandėlio priėmimo-perdavimo aktas buvo sudarytas tik tam, kad VÄ® „Registrų centras“ sutiktų įregistruoti ginčo pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės tėvo V. D. vardu, tačiau Å¡iuo dokumentu pajininkai nereiÅ¡kė valios perleisti grÅ«dų sandėlį V.

D. nuosavybėn. Viešame registre įregistravus, kad nuosavybės teisė į grūdų sandėlį priklauso V. D., pajininkai , kuriems turtas buvo perduotas 1998-01-19 likvidacinės komisijos aktu, toliau naudojosi jiems atitekusiomis pastato dalimis ir jas valdė bei disponavo, t. y. faktiškai savo dalis pardavinėjo. V. D. ne tik neprieštaravo minėtiems pajininkų veiksmams, jų neginčijo, tačiau ir pats surašė grūdų sandėlio dalies perdavimo aktus. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas ieškovų ginčijamus dokumentus panaikino dėl formalių trūkumų.

Pažymi, kad 1998-11-10 pažyma patvirtina, kad su S. ŽŪB pajininku bendrovės likvidavimo metu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta perduodant jam ne ginčo turtÄ , tačiau visiÅ¡kai kitÄ turtÄ . Jokių objektyvių duomenų, kad V. D. turėjo daugiau nei 15 742 Lt S. ŽŪB pajaus, byloje nepateikta. Nepagrįstas įrodymais paaiÅ¡kinimas, kad V. D. perleidus iÅ¡ bendrovės gautÄ pastato dalį kitam pajininkui, atsakovės tėvas įgijo papildomai pajaus. Teigia, kad atsakovės tėvo turėtas bendrovės pajus ne padidėjo, bet sumažėjo.

Laikosi pozicijos, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas netaikytinas, nes 1998-07-18 protokolas Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas buvo sudaryti fiktyviai, sandoris nesukėlė teisinių pasekmių, t. y. niekuomet nebuvo vykdomas – ginčo pastatas nebuvo perduotas V. D. nuosavybėn, o Å¡is už jį neatsiskaitė. Teigia, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2014 m. pabaigoje, kai atsakovė savo veiksmais – pakeisdama ginčo pastato spynas ir uždrausdama ieÅ¡kovams į šį pastatÄ patekti – parodė, kad ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į turtÄ nepripažįsta.

Atsakovė apie aÅ¡tuonerius metus netrukdė ieÅ¡kovams jų turtu naudotis, juo disponuoti, todėl vien dėl to, kad nuosavybės teisė į pastatÄ buvo įregistruota kito asmens vardu, ieÅ¡kovai nemanė, kad jų teisės yra pažeistos.             Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 str., 322 str.).Byloje iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ duomenų iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad nuo 1999-04-23 iki 2006‑07‑13 sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas V.

D. vardu, įregistravimo pagrindai – 1998-07-18 akcininkų susirinkimo protokolas Nr.1 ir 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas. Nustatyta, kad 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 pagrindu V. D. turtÄ paveldėjo V. D. dukra atsakovė aV. D. bei trečiasis asmuo A. I.; jos 2006-06-29 sudarė paveldimo turto dalybų sutartį. Minėto 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo bei 2006-06-29 sutarties Nr. NB2‑4207 pagrindu pastatas–sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės aV.

D. vardu.Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimai. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad V. D. byloje ginčijamų aktų pagrindu neperėjo nuosavybės teisė į visÄ grÅ«dų sandėlį. Apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimo ir tinkamo jų vertinimo priimant skundžiamÄ sprendimÄ .Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 1998-07-18 S. ŽŪB akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktÄ niekiniais.IeÅ¡kovai, ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti niekiniais aktus, kurie vieÅ¡ame registre nurodyti kaip nuosavybės teisės į ginčo grÅ«dų sandėlį V.

D. įregistravimo pagrindai, teigė, kad pajininkai niekada nesprendė nuosavybės teisės į ginčo grÅ«dų sandėlį perleidimo vienam pajininkui V. D. klausimo ir tarp ieÅ¡kovų bei V. D. nebuvo sudaryta sutartis, kuria grÅ«dų sandėlio nuosavybės teisės bÅ«tų perėjusios V. D.. IeÅ¡kovų teigimu, V. D. negalėjo bÅ«ti registruojamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininku, kadangi nebuvo jokio dokumento, kuris patvirtintų V. D. nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , o minėti aktai, kurių pagrindu padarytas įraÅ¡as vieÅ¡ame registre, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir laikytini niekiniais. 1964 m.

CK 47 str. 1 d. numatė, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Šiuo metu CK 1.80 str. 1 d. taip pat reglamentuoja, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jų ketinimai dėl ginčo grūdų sandėlio įregistravimo vieno asmens vardu buvo siekis lengvesnio pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei paprastesnio pastato valdymo. CK 1.86 str. 1 d. numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Toks reglamentavimas buvo numatytas ir 1964 m. CK 51 str. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 str. 2 d., t. y. restitucijÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl sandorio pripažinimo tariamuoju sÄ lygų, pažymima, kad tokių tariamųjų sandorių atveju Å¡alių valios apskritai nėra arba tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį Å¡alys paprastai siekia sukurti tik iÅ¡orinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdÄ .

Tad fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai pripažinti pagrįstais vien dėl to, kad tokias pačias aplinkybes paaiÅ¡kino ieÅ¡kovo S. Ž. sutuoktinė ir atstovė pagal įgaliojimÄ D.

M. Ž.. Å alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimai yra tik viena iÅ¡ priemonių, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys byloje (CPK 177 str. 2 d.). IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vieÅ¡ame registre V. D. nuosavybės teisės į ginčo grÅ«dų sandėlį įregistravimo pagrindu nurodytus 1998-07-18 protokolÄ Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktÄ bei spręsdamas dėl nuosavybės teisės į ginčo grÅ«dų sandėlį perėjimo V.

D., vertino ne tik Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tačiau tyrė ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytus faktinius duomenis bei, darydamas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, įvertino įrodymais byloje nustatytų duomenų visumÄ .Ä®rodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pažymėtina, kad iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.).

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo.

RaÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad S. ŽŪB likvidacinės komisijos 1998‑01‑19 perdavimo-priėmimo aktu grÅ«dų sandėlis su džiovykla ir autosvarstyklėmis ir su visais įrengimais, esančiais Å¡iuose pastatuose, perduotas 29 bendrovės pajininkams už turimÄ bendrovėje pajų bei nurodytos pajininkams tenkančios dalys – aruodų kiekis bei vieta; turtÄ likvidacinė komisija įkainojo 30 000 Lt (t. 1, b. l. 23). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-185/98 pripažintas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad S. ŽŪB nuosavybės teise valdo karvidę 1956 m., verÅ¡idę 1953 m., kuro sandėlį 1972 m., tvartÄ 1950 m., grÅ«dų sandėlį 1950 m., grÅ«dų džiovyklÄ 1966 m., malÅ«nÄ 1953 m. ir karvidę 1953 m. 1998‑07‑18 vyko S. žemės Å«kio bendrovės visuotinis susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo svarstytas klausimas dėl grÅ«dų sandėlio įforminimo.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nuo 1998-06-12 iki 1999-04-07 nuosavybės teisė į ginčo grÅ«dų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) įregistruota S. ŽŪB. Taip pat S. ŽŪB 1998-07-18 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo Nr. l duomenimis nustatyta, kad buvo nutarta, atsižvelgiant į tai, jog grÅ«dų sandėlis yra atiduotas už pajų 29 pajininkams, jiems sutinkant, grÅ«dų sandėlį įforminti V. D. vardu. S. ŽŪB pajininkai 1999-03-27 iÅ¡davė įgaliojimÄ V.

D., susijusį su grÅ«dų sandėlio pastato įforminimu ir įteisinimu. S. ŽŪB likvidacinė komisija 1999-04-07 sudarė grÅ«dų sandėlio perdavimo-priėmimo aktÄ , juo, remiantis visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1998-07-18 protokolo Nr. 1 nutarimu, grÅ«dų sandėlio pastatas, komisijos įkainotas 18 000 Lt, perduotas asmeniniam naudojimui bendrovės pajininkui V. D. už turimÄ bendrovėje pajų.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog be grÅ«dų sandėlio 1998-01-19 priėmimo-perdavimo aktu 29 pajininkams buvo perduotos ir džiovykla su autosvarstyklėmis, kurios už bendrovėje turimÄ pajų vėliau perduotos D.

M. Ž.. IÅ¡ S. ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1998-07-18, protokolo Nr. 1 iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl D. M. Ž. pareiÅ¡kimo dėl sublokuotų pastatų grÅ«dų džiovyklos su autosvarstyklėmis pirkimo už žemės Å«kio iÅ¡mokų pajų ir nutarta likviduojant bendrovę perduoti natÅ«ra sublokuotus pastatus grÅ«dų džiovyklÄ ir autosvarstykles, įkainotas 12 000 Lt, asmeninam naudojimui D. M. Ž. už turimÄ bendrovėje pajų (t. 2, b. l. 87).

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenys apie aruodus turinčių pajininkų iÅ¡reikÅ¡tÄ sutikimÄ parduoti džiovyklÄ ir autosvarstykles (t. 2, b. l. 85-86). Taip pat pažymėtina, kad džiovyklos su autosvarstyklėmis perleidimo D. M. Ž. fakto klausimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Å iuos apeliacinio skundo argumentus atsakovė iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, motyvuodama savo pozicijÄ dėl įrodymų visumos netinkamo vertinimo ir galimybės S. ŽŪB perdavus turtÄ pajininkams vėliau jį pakartotinai perleisti kitiems asmenims.Apeliantė nurodo, kad likviduojant S. ŽŪB galbÅ«t ne visiÅ¡kai taisyklingai suraÅ¡yti dokumentai (protokoluose, kurie priimti tÄ pačiÄ dienÄ , nurodomas tas pats numeris, be to, perduodant bendrovei priklausantį turtÄ , protokoluose ir priėmimo-perdavimo aktuose buvo nurodomas turto perdavimas ne asmeninei nuosavybei, o asmeninam naudojimui), bet tokie suraÅ¡ymo trÅ«kumai nesudaro pagrindo vien dėl Å¡ių aplinkybių dokumentus laikyti niekiniais ir negaliojančiais.

Apeliantės nuomone, jei 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriuo džiovykla ir autosvarstyklės perduotos D. M. Ž. už bendrovėje turimÄ pajų, kaip dokumentas, kuriuo perduotas turtas, laikomas tinkamu ir galiojančiu, tai ir 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriuo grÅ«dų sandėlis perduotas įregistruoti V. D. vardu, taip pat yra galiojantis ir tinkamas įregistruoti juridinius duomenis Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio ir pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog pagrindas pripažinti byloje ginčijamus 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolÄ Nr. l (VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡e nurodyto kaip akcininkų susirinkimo protokolo) bei 1999-04-07 perdavimo-priėmimo aktÄ niekiniais konstatuotas ne dėl dokumentų techninio pobÅ«džio trÅ«kumų (netaisyklingo suraÅ¡ymo), tačiau nustačius, kad V.

D. įstatyme nustatytais pagrindais nuosavybės teisės į visÄ ginčo grÅ«dų sandėlį neįgijo ir konstatavus, kad Nekilnojamojo turto registre padarytas įraÅ¡as dėl V. D. nuosavybės teisės į visÄ ginčo grÅ«dų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.Apeliantės nuomone, 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas laikytinas dokumentu, kuriuo V. D. buvo perleista nuosavybės teisė į visÄ grÅ«dų sandėlį. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 str. (tai inter alia sandoriai ir kiti įstatymo nustatyti pagrindai).

Pagal 1964 m. CK 149 str. įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisės atsiradimo momentas buvo apibrėžtas daikto perdavimo momentu, jeigu ko kita nenumatė įstatymas arba sutartis, o jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turėjo būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu. Nustatyta, kad 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog remiantis visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1998-07-18, protokolo Nr. 1 nutarimu grūdų sandėlio pastatas, komisijos įkainotas 18 000 Lt, perduodamas asmeniniam naudojimui bendrovės pajininkui V.

D. už turimÄ bendrovėje pajų (t. 1, b. l. 33). Apeliantė pažymi, kad byloje kituose S. ŽŪB protokoluose ir priėmimo-perdavimo aktuose tuo atveju, jeigu pastatÄ Ä¯sigydavo keli asmenys, atitinkamai bÅ«davo nurodoma, kuri pasato dalis ir už kokį turimÄ pajų bendrovėje yra perduodama asmeniui. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akte esantys duomenys, jog S. ŽŪB likvidacinė komisija V. D. perdavė grÅ«dų sandėlį asmeninam naudojimui vertintina bylos duomenų visumos kontekste, įrodymus vertinant kompleksiÅ¡kai.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V.

D. neturėjo užtektinai pajaus visam ginčo pastatui įsigyti. GrÅ«dų sandėlio pastatas 1999-04-07 grÅ«dų sandėlio perdavimo-priėmimo akte likvidavimo komisijos įkainotas 18 000 Lt. Atsakovė pažymi, kad į bylÄ pateikė duomenis, jog V. D. turėjo 24 528 Lt S. ŽŪB pajaus. IÅ¡ byloje esančios (duomenys neskelbtini) S. ŽŪB 1998-11-10 Atsiskaitymo su pajininkais už turimÄ pajų kortelės iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, kad V. D. turimas pajus po indeksavimo sudarė 15 742 Lt, taip pat nurodyta, kad už pajų iÅ¡duota technika, pastatai, paÅ¡arai, gyvuliai, taip pat iÅ¡duota kitam pajininkui, be to, iÅ¡mokėta grynais pinigais 294 Lt (t. 2, b. l. 108).

Aplinkybes, kad V. D. už bendrovėje turimÄ pajų buvo iÅ¡duota turto patvirtina ir byloje esančių sÄ rašų apie už pajų iÅ¡duotas priemones, gyvulius ir kitÄ turtÄ , taip pat 1997-10-10 važtaraščio duomenys (t. 2, b. l. 74-84). (duomenys neskelbtini) S. ŽŪB 1999-03-22 pažymoje Nr. 05 nurodoma, kad bendrovės pajininko V. D. 1998 m. papildomai indeksuotas pajus bendrovėje sudarė 8 786 Lt (t. 2, b. l. 49). Tačiau vėlesnėje (duomenys neskelbtini) S. ŽŪB 1999-07-12 pažymoje Nr. 15 nurodyta, kad V.

D. bendrovės turto indeksuotas pajus sudarė 15 742 Lt, už kurį atiduotas bendrovės turtas, be to, iÅ¡mokėta grynais pinigais 294 Lt. Apeliantės nuomone, V. D. dėl gauto bendrovės turto perdavimo kitiems pajininkams galėjo turėti daugiau pajaus nei nurodyta pateiktose pažymose. Apeliantės teigimu, perdavus vienam pajininkui džiovyklÄ su autosvarstyklėmis, kurios pagal 1998-01-19 priėmimo-perdavimo aktÄ priklausė 29 pajininkams, gauta suma 12 000 Lt – pajus už džiovyklÄ su autosvarstyklėmis proporcingai padalijamas 29 pajininkams.

Be to, kadangi V. D. vardu neregistruotas joks kitas nekilnojamasis turtas, apeliantės teigimu, jam priklausiusių karvidžių dalis buvo perleista kitam pajininkui ir už tai V. D. gavo pajaus. Tačiau pažymėtina, kad 1998‑11-10 Atsiskaitymo su pajininkais už turimÄ pajų kortelės iÅ¡raÅ¡e neužfiksuota duomenų, kad V. D. gavo atsiskaitymus iÅ¡ kito pajininko. Kita vertus, 1998-01-19 priėmimo perdavimo akte nurodyta, kad turtas (t. y. grÅ«dų sandėlis su džiovykla ir autosvarstyklėmis) įkainotas 30 000 Lt, taip pat nurodyta, kad V.

D. pajaus suma, skirta sandėlio iÅ¡pirkimui buvo 865 Lt. Tuo tarpu iÅ¡ 1998-07-18 protokolo Nr. 1 duomenų matyti, kad minėtų pastatų dalis – grÅ«dų džiovykla ir autosvarstyklės įkainoti 12 000 Lt. Tad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo vertinti, jog V. D. galimai gautino pajaus dalis galėjo bÅ«ti pakankamai ženkli, kad patvirtintų apeliantės pozicijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į 1998‑11‑10 S. ŽŪB Atsiskaitymo su pajininkais už turimÄ pajų kortelės iÅ¡raÅ¡o bei kitus bylos duomenis apie V.

D. už bendrovėje turimÄ pajų iÅ¡duotÄ turtÄ , 1999-03-22 pažymos duomenys bei apeliantės teiginiai, jog V. D. galimai galėjo turėti daugiau pajaus dėl turto perdavimo kitiems pajininkams, nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad V. D. turėjo pakankamai pajaus visam grÅ«dų sandėliui įsigyti.Kaip minėta, byloje nustatyta, jog ginčo grÅ«dų sandėlis S.ŽŪB likvidacinės komisijos 1998‑01‑19 perdavimo-priėmimo aktu perduotas 29 bendrovės pajininkams už turimÄ bendrovėje pajų.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta duomenų, kad 1998-01-19 perdavimo-priėmimo aktas panaikintas, pripažintas negaliojančiu ar atÅ¡auktas, taip pat duomenų, jog pajininkai bÅ«tų grÄ Å¾inę turtÄ bendrovei. Nenustatyta, kad V. D. bÅ«tų pateikęs pareiÅ¡kimÄ dėl ginčo grÅ«dų sandėlio pirkimo už turimÄ pajų svarstyti visuotiniam pajininkų susirinkimui, kaip tai buvo padaryta D. M. Ž. atveju dėl pastatų – grÅ«dų džiovyklos su autosvarstyklėmis pirkimo.

IÅ¡ S. ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo 1998‑07-18 protokolo Nr. 1 duomenų nustatyta, kad buvo svarstytas konkretus klausimas dėl grÅ«dų sandėlio įforminimo ir nutarta, atsižvelgiant į tai, kad grÅ«dų sandėlis yra atiduotas už pajų 29 pajininkams, jiems sutinkant, grÅ«dų sandėlį įforminti V. D. vardu (t. 1, b. l. 29). Å ie duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visuotinis pajininkų susirinkimas sprendė dėl pastato perdavimo V. D. asmeninėn nuosavybėn, kitiems pajininkams atsisakant savo nuosavybės teisės. Nustatyta, kad 1999‑03‑27 įgaliojimu S. ŽŪB pajininkai įgaliojo V.

D. įforminti ir įsiteisinti savo vardu gautÄ dalimis iÅ¡ S. ŽŪB grÅ«dų sandėlio pastatÄ , atstovauti notaro kontoroje įforminant pastatÄ , už pajininkus pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu (t. 1, b. l. 31). Taigi S. ŽŪB pajininkų 1999‑03-27 įgaliojimo turinys taip pat sudaro pagrindÄ vertinti, kad iki tol pajininkai nesprendė nuosavybės teisės į ginčo grÅ«dų sandėlį perleidimo vienam pajininkui V. D. klausimo, o iÅ¡ esmės siekta pastato įteisinimo vieno asmens vardu.

Taip pat, Å¡ių duomenų kontekste vertinant bylos aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į pajininkų elgesį po 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akto, kuriame užfiksuotas grÅ«dų sandėlio perdavimas asmeniniam naudojimui V. D. už turimÄ bendrovėje pajų, sudarymo. Byloje pateikti duomenys, jog laikotarpiu nuo 1999-07-21 iki 2003‑07‑11 buvo sudaromi grÅ«dų sandėlio pastato dalies (aruodų) perdavimo aktai, kuriais dalis pajininkų perleido savo už pajų gautus aruodus grÅ«dų sandėlyje kitiems pajininkams ar kitiems asmenims (t. 1, b. l. 7-18).

Byloje nėra duomenų, kad V. D., esant įregistruotai jo nuosavybės teisei į ginčo grÅ«dų sandėlį, Å¡iuos aktus bÅ«tų ginčijęs. Aplinkybes, kad po nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ Ä¯registravimo V. D. vardu, pajininkai toliau Å«kininkavo ir naudojosi ginčo grÅ«dų sandėliu byloje nurodė ir D. M. Ž.. Tokie duomenys apie vėlesnį pajininkų elgesį iÅ¡ esmės neatitinka 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akte užfiksuotų duomenų teisinių padarinių ir sudaro papildomÄ pagrindÄ abejoti, kad V.

D. nuosavybės teisę į ginčo grÅ«dų sandėlį bÅ«tų įgijęs realiai, o ne, kaip nurodo ieÅ¡kovai, siekiant paprastesnio pastato įregistravimo ir valdymo.Ä®vertinus visumÄ byloje esančių faktinių duomenų apie bylos aplinkybes, taip pat ir bylos duomenims nesudarant pagrindo konstatuoti, kad V. D. turėjo užtektinai pajaus visam grÅ«dų sandėliui įsigyti, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių CPK nuostatų, pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad V.

D. įstatyme nustatytais pagrindais neįgijo nuosavybės teisės į visÄ ginčo sandėlį, 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas nebuvo V. D. nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ atsiradimo pagrindas ir V. D. vieÅ¡ame registre negalėjo bÅ«ti registruojamas ginčo pastato vieninteliu savininku, nes tai neatitinka tikrovės, dėl to pagrįstai minėtus dokumentus pripažino niekiniais.Dėl ieÅ¡kinio senaties.Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė aV. D. prašė ieÅ¡kinio reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o Å¡io termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.124 str., 1.131 str. 1 d.).Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos reikalavimo taikyti sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti S. ŽŪB visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus.

Remdamasi 1964 m. CK 84 str. reglamentavimu, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas buvo treji metai, taip pat Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. bei CK 1.125 str. 4 d., numatančia sutrumpinto trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, apeliantė teigia, kad minėtam reikalavimui ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2001‑10-01. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Å iuo atveju ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 1998-07-18 S. ŽŪB akcininkų protokolÄ Nr. l bei 1999‑04-07 priėmimo-perdavimo aktÄ niekiniais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog niekinis sandoris savaime negalioja ab initio (CK 1.78 str. 1 d.), todėl jo negaliojimo faktui ieÅ¡kinio senaties institutas nereikÅ¡mingas. Tuo tarpu ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti taikoma reikalavimui paÅ¡alinti niekinio sandorio padarinius. Tai pažymėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės sprendė dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo niekiniais pripažintų sandorių padarinių paÅ¡alinimo, t. y. restitucijos, taikymui.

Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.). Remiantis CK 1.127 str. 1 d., ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o tokia teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 1999-04-23, t. y. V. D. nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ Ä¯registravimo VÄ® „Registrų centras“ dienos.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovai teigė, kad nuosavybės teisės įregistravimu V. D. neketinta sukurti realių teisinių pasekmių ieÅ¡kovams. Kaip nustatyta byloje, dalis ieÅ¡kovų ir po V. D. nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ Ä¯registravimo dienos disponavo grÅ«dų sandėlio pastato dalimi (aruodais), nenustatyta, kad tokie jų veiksmai buvo ginčijami, taigi nėra pagrindo laikyti nurodytÄ dienÄ momentu, kai ieÅ¡kovai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

Apeliantė patvirtina, kad 2014 m. pabaigoje ieÅ¡kovai pirmÄ kartÄ kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis ir reikalavimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovų teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentu laikytina 2014 m. pabaiga, kai tarp Å¡alių kilus nesutarimui dėl ginčo pastato priklausymo nuosavybės teise, ieÅ¡kovai, laikę save tikraisiais pastato savininkais, faktiÅ¡kai suvokė, jog jų nuosavybės teisės į pastatÄ nėra pripažįstamos ir tuo yra pažeistos.

IeÅ¡kinio senaties termino pradžia siejama su asmens, kurio teisės yra pažeistos, sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , tad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl po tėvo mirties paveldėjus turtÄ pagal įstatymÄ jos atliktų veiksmų Å¡iuo aspektu įtakos senaties taikymui neturi. Nagrinėjamu atveju bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas byloje nepraleistas.Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų.Pripažinus V. D. nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ Ä¯registravimo pagrindu buvusius dokumentus niekiniais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restitucijÄ , pripažino dalį paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo negaliojančiu ir atitinkamai nustatė ieÅ¡kovų teisę į ginčo pastato dalis (CK 1.80 str. 2 d., 1.86 str. 2 d., 6.153 str.).

Dėl Å¡ios sprendimo dalies pagrįstumo atsakovė apeliaciniame skunde argumentų nepateikė ir neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovams nustatytų nuosavybės teisės dalių į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, dėl Å¡ios sprendimo dalies teisėjų kolegija plačiau nepasisako.Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas bei įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir priimtas pagrįstai, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Byloje pateikti duomenys apie ieÅ¡kovo S. D. Ž. patirtas 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės. Å ios iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais ir nėra per didelės. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovui S. D.

Ž. iÅ¡ atsakovės (CPK 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovės aV. D. ieÅ¡kovui S. D. Ž. 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė             Albina Pupeikienė             Kolegijos teisėjos             Raimonda Andrulienė              Alona Romanovienė