2020-12-09 Nr. AB-23234-3-62-3-02558-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-809-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02558-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 priedą, iš jo išbraukiant V. V. priklausančius žemės sklypus (30 vienetų), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti viena diena praleistą skundo padavimo terminą. Nurodė, kad ginčijamas įsakymas jam buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 18 d. ir atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. spalio 18 d. buvo nedarbo diena, skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2020 m. spalio 19 d. V. V. pažymėjo, kad jo atstovas advokatas Julius Jasaitis prisiima kaltę dėl vienos dienos pavėlavimo pateikti skundą nustatytu terminu, t. y. 2020 m. spalio 19 d., nes minėtą dieną advokatas dalyvavo sudėtingoje byloje Klaipėdos apygardos teisme, bylos nagrinėjimas truko nuo 14 iki 17 valandos, todėl, atsižvelgiant į kelionės iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal trukmę, advokatas, kuris dėl amžiaus ir patirtų medicininių indikacijų nėra pačios geriausios sveikatos būklės, fiziškai nepajėgė pateikti skundo teismui.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą atsisakė priimti.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies bei 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teismas nustatė, kad ginčijamą sprendimą V. V. gavo 2020 m. rugsėjo 18 d. Įvertinęs, kad 2020 m. spalio 18 d. buvo šventinė diena, teismas sprendė, kad paskutinė diena skundui paduoti buvo 2020 m. spalio 19 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2020 m. spalio 20 d., t. y. viena diena praleidęs įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jeigu nenustatoma kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, o priešingas traktavimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atstovavimo sutartį su advokatu Juliumi Jasaičiu sudarė 2020 m. spalio 7 d., ir atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, jog V. V. atstovas turėjo pakankami laiko ir visas galimybes kreiptis į teismą, nepraleidęs termino. Teismas pareiškėjo atstovo nurodytas termino praleidimo priežastis laikė subjektyviomis, ir sprendė, kad termino praleidimą labiau lėmė V. V. pasirinktas elgesio modelis, bet ne objektyvios aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, keliami didesni teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams bei ginti jo teises.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo V. V. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino, kadangi nenustatė objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios trukdė laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Netenkinęs V. V. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, jo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas V. V. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga, o joje nurodyti motyvai V. V. atstovą užgauna ir jį, kaip profesionalą ir kaip žmogų, žemina. Pareiškėjo atstovas pažymi, kad visą gyvenimą jis dirbo atsakingose valstybės tarnybos pareigose, taip pat jam teko dirbti teisėju ir teismo pirmininku. Iš savo vyresniųjų kolegų jis sėmėsi žinių ir supratimo, kad svarbiausia yra pagarba žmogui. V. V. atstovas dalyvavo kuriant Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas buvo ginti paprastų žmonių teises prieš biurokratiją, ir niekada negalvojo, kad jam dėl vienos dienos pavėlavimo reikės įrodinėti, jog yra garbingas, sąžiningas ir pareigingas.

Pareiškėjo atstovas pažymi, kad teismas teisingai nurodė, jog atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. spalio 7 d., o terminas baigėsi 2020 m. spalio 18 d., t. y. po 11 kalendorinių dienų, tačiau teismas nežinojo, o V. V. atstovas nemanė, kad yra reikalinga nurodyti, jog jo klientas jau daug metų serga ligomis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini) ir dėl to kylančiomis judėjimo problemomis, o tai objektyviai apsunkina advokato ir kliento bendravimą. Pareiškėjo atstovas teigia, kad jis visiškai prisiėmė kaltę dėl termino praleidimo viena diena, tačiau neatnaujindamas šio termino, teismas jį ne nubaudė, o tik pažemino, kadangi atstovas nežino, kaip tai paaiškinti klientui, bet labiausiai nubaudė V. V., iš jo atimdamas galimybę siekti teisingumo.

Pareiškėjo atstovas nesupranta, kodėl prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodytos objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios laiku išsiųsti V. V. skundą, nebuvo tinkamai ir teisingai įvertintos. Pareiškėjo atstovas mano, kad teisėja galbūt yra teisi tuo požiūriu, kad termino praleidimą lėmė pareiškėjo (tikriausiai advokato) pasirinktas elgesio modelis, tačiau pažymi, kad modelio pasirinkimą apsprendė objektyvios priežastys – profesinės pareigos atlikimas ir sveikatos būklė.

Pareiškėjo atstovas pažymi, kad jam yra 65 metai ir jis yra senatvės pensininkas. Nurodo, kad atstovas teismui pateikė medicininę pažymą, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. jis persirgo (duomenys neskelbtini), o 2020 m. sausio 22 d. patyrė (duomenys neskelbtini) ir yra priskirtas labai didelės rizikos grupei, todėl kaukės dėvėjimas jam sukelia ypatingų nepatogumų ir dar labiau išvargina, taip pat pateikė duomenis, kad paskutinę skundo padavimo dieną – 2020 m. spalio 18 d. – dalyvavo Klaipėdos apygardos teisme nuo 14 iki 17 valandos vykusiame posėdyje, o kelionė truko mažiausiai 7 valandas, todėl pareiškėjo atstovas pervargo ir dėl sveikatos būklės tiesiog pristigo jėgų važiuoti į kontorą ir per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą išsiųsti skundą teismui.

V. V. atstovas papildomai paaiškina, kad iš minėtų 11 atstovavimo sutarties su V. V. galiojimo dienų 4 dienos buvo savaitgalio laisvadieniai, per kuriuos atstovas dirbo su kitomis bylomis, o per likusias 7 darbo dienas turėjau 6 bylas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Zarasuose. Pareiškėjo atstovas teigia, kad skundo padavimo terminą jis praleido dėl objektyvių aplinkybių. Be to, jis kelia klausimą, ką, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, lemia viena diena procese, kai bylos nagrinėjimas užtrunka maždaug metus laiko.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, padarius išvadą, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, ir jo neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-465, kurio priedą pareiškėjas prašo panaikinti, jam buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 18 d. Tai patvirtina ant voko, kuriame jam buvo siųstas minėtas įsakymas, esanti žyma (siuntos kodas – (duomenys neskelbtini)) bei akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ duomenys. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundas teismui dėl įsakymo priedo panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2020 m. spalio 19 d. (2020 m. spalio 18 d. buvo nedarbo diena). Taigi, per atstovą elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. spalio 20 d. išsiųsdamas skundą teismui, V. V. viena diena buvo praleidęs skundo teismui padavimo terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimas yra motyvuojamas tuo, kad paskutinę skundo teismui pateikimo dieną pareiškėjo atstovas nuo 14 iki 17 valandos dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame Klaipėdos apygardos teisme, o po ilgos kelionės dėl nuovargio ir savo sveikatos būklės nebeturėjo jėgų išsiųsti skundo teismui.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atstovavimo sutartis su advokatu buvo sudaryta 2020 m. spalio 7 d., todėl atstovas turėjo pakankamai laiko pareiškėjo vardu parengti skundą ir jį išsiųsti teismui, jis taip pat turėjo įvertinti riziką, kad dėl dalyvavimo teismo posėdyje, kuris vyks Klaipėdos apygardos teisme, gali nespėti tą pačią ir paskutinę skundo teismui išsiuntimo dieną, išsiųsti skundo teismui, tačiau atsižvelgiant į atsakovo atstovo amžių (65 metai) bei sveikatos būklę (atstovas 2018 m. persirgo (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 22 d. jis patyrė (duomenys neskelbtini) ir yra priskirtas labai didelės rizikos grupei), darytina išvada, kad atstovas galėjo pervertinti savo jėgas. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma V. V. atstovui galėjo sudaryti objektyvias kliūtis laiku pateikti skundą teismui. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo ar jo atstovo sąžiningumu, priešingai, jų aktyvus elgesys patvirtina, kad nėra piktnaudžiaujama teise. Matydamas, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, V. V. atstovas operatyviai pateikė prašymą šį terminą atnaujinti, tačiau pirmosios instancijos teismas į jo nurodytų aplinkybių dėl termino skundui paduoto praleidimo visumą nepagrįstai neatsižvelgė. Nors pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimo, tačiau turi būti ne atskirai vertinama kiekviena aplinkybė, o turi būti įvertinta jų visuma.

Spręsdama dėl būtinumo atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, t. y. viena diena, o jo atnaujinimas ir skundo priėmimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad terminą skundui paduoti V. V. (jo atstovas) praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui V. V. atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo V. V. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą buvo atisakyta priimti, naikinama, V. V. prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tenkinamas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti V. V. terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan