cff85e97-c014-454e-b43e-486133aa897a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-71-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00003-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Å imonio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1083-3780/2018 pagal ieÅ¡kovų E. M. ir M. G. A. ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai E. M. ir M. G. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 5,0328 ha, į tris atskirus sklypus pagal pateikiamÄ UAB „Geodala“ parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Lazdijų skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu patvirtintÄ projektÄ Ä¯ atskirus žemės sklypus: 1.1. ieÅ¡kovui E. M. atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti natÅ«ra 16 709 m2 žemės sklypÄ , pagal pateiktÄ Å¡io ploto atidalijimo planÄ Nr. 104-2-1; 1.2. ieÅ¡kovei M. G. A. atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti natÅ«ra 16 810 m2 žemės sklypÄ , pagal pateiktÄ Å¡io ploto atidalijimo planÄ Nr. 104-2‑2; 1.3. atsakovei A. P. atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti natÅ«ra 16 809 m2 žemės sklypÄ , pagal pateiktÄ Å¡io ploto atidalijimo planÄ Nr. 104-2-3.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad nori atidalinti savo dalis iÅ¡ kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tačiau atsakovė trukdo jiems įgyvendinti jų teisę. IeÅ¡kovas E. M. kreipėsi į kadastrinių matavimų įmonę UAB „Geodala“, kurios matininkas D. L. pasiÅ«lė visiems bendraturčiams sudaryti bendro žemės sklypo padalijimo sutartį. Atsakovė pasirašė parengtÄ sutartį su UAB „Geodala“, tačiau savo ranka padarė raÅ¡ytinę pastabÄ , kad padalijus bendrÄ sklypÄ Ä¯ 3 dalis, jos bÅ«tų skirtingos formos ir vertės, todėl padalijimas turėtų vykti burtų keliu pas notarÄ .

UAB „Geodala“ parengė bendro sklypo padalijimo variantÄ Ä¯ 3 sklypus, kurio projektÄ ieÅ¡kovas E. M. 2016 m. lapkričio 28 d. nusiuntė atsakovei ir pasiÅ«lė pasirinkti jai priimtinÄ variantÄ , tačiau atsakovė neatsakė. Tuomet UAB „Geodala“ padalijo bendrÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ 3 atskirus sklypus, o atsakovei buvo nusiųsta planų kopijos su teise jai pasirinkti, kokio ji nori žemės sklypo – iÅ¡ kurio nors kraÅ¡to ar viduryje, tačiau atsakovė atsisakė, reikalavo kiekvienam burtų keliu iÅ¡sirinkti savo sklypo variantÄ .

Vėliau ieÅ¡kovas pats siÅ«lė atsakovei pasirinkti jai tinkamÄ notarų kontorÄ (duomenys neskelbtini), suorganizuoti neÅ¡aliÅ¡kÄ burtų traukimo organizatorių ir paruoÅ¡ti visus reikiamus dokumentus burtų organizavimui, tačiau atsakovė į tai jau jokio atsakymo nepateikė. Atsakovei atsisakius nuo pačios pasiÅ«lyto burtų varianto, ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami atidalinti žemės sklypÄ natÅ«ra pagal pateikiamÄ formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuris buvo patvirtintas NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. 4FPÄ®-87-(14.4.124.). IeÅ¡kovai teigė, kad pateiktas atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra optimalus, visi trys sklypai turi patekimÄ nuo to paties kelio, Å¡alia kurio yra bendras sklypas. Žemės sklypo pertvarkymo projektas yra suderintas su visomis institucijomis, patvirtintas NŽT Lazdijų skyriaus, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pagal jį galima atidalinti tris sklypus. Atsakovė pripažino, kad jokia sklypo dalimi nesinaudoja, todėl nėra jokios faktinės naudojimosi tvarkos, kuri bÅ«tų pažeista atidalijant sklypus, todėl atsakovė nepatirtų jokių nuostolių.

3. Atsakovė A. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė pripažino, kad Å¡alims reikia atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovų siÅ«loma jai atidalinti žemės sklypo dalimi. Atsakovė prašė atidalinti jai 16 709 m2 žemės plotÄ , pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ padalinto žemės sklypo planÄ Nr. 104-2-1, nes ji yra buvusių žemės sklypo savininkų M. dukra, o ieÅ¡kovas E. M. tik anÅ«kas, todėl ji turi pirmenybės teisę pasirinkti. Dėl tokiu bÅ«du jai teksiančios mažesnės žemės dalies nei jai priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje pretenzijų neturėjo.

Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas jai atidalinti 16 809 m2 žemės sklypas pagal pateiktÄ Å¡io ploto atidalijimo planÄ Nr. 104-2-3 yra siauras ir ilgas, netaisyklingos formos, toliau nuo ežero, toliau nuo kelio, todėl jo vertė 20-30 procentų mažesnė nei ieÅ¡kovams tenkančių sklypo dalių. Atsakovė taip pat pripažino, kad jokia bendro sklypo dalimi nesinaudoja, nes bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi, o sklypus turėtų pasidalinti burtų kelių. Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovų jokių pasiÅ«lymų paÅ¡tu dėl pasidalijimo burtų keliu ar pasirinkimo norimo sklypo ji nėra gavusi.

Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovai ir UAB „Geoadala“ pažeidė sudarytÄ sutartį dėl žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, nes jai už akių jau pasidalino žemės sklypÄ ir konkrečias dalis paskirstė kiekvienam iÅ¡ bendraturčių.

4. Trečiasis asmuo NŽT sprendimÄ prašė priimti vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 8 d. E. M. praÅ¡ymÄ , 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4VÄ®-1409-(14.4.2.) nusprendė pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 5,0328 ha), esančio (duomenys neskelbtini) projektÄ , atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančias dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus.

Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė 2017 m. gegužės 16 d. derinimo raÅ¡tais pritarė žemės sklypo projekto sprendiniams. NŽT vyriausioji specialistė patikrino UAB „Geodala“ parengtÄ Å¾emės sklypo projektÄ , kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypÄ , ir 2017 m. liepos 7 d. patikrinimo akte Nr. FPA-709-(8.12.) priėmė iÅ¡vadÄ , pritardama teikimui projektÄ tvirtinti. Projektas buvo patvirtintas NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: padalino bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ tris atskirus žemės sklypus pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.) patvirtinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, iÅ¡ atsakovės priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog reikia atidalinti visiems bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus žemės sklypus. Atsakovė taip pat sutiko, kad žemės sklypas gali būti padalintas į tris atskirus sklypus pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje suformuotus tris sklypus. Be to, nėra ginčo dėl ieškovei M. G. A. atidalintino žemės sklypo. Ginčas kilo tik dėl to, kuris iš likusių dviejų suprojektuotų žemės sklypų po atidalijimo turi atitekti ieškovui E. M., o kuris – atsakovei A. P..

7. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovai ir UAB „Geoadala“ pažeidė sudarytÄ sutartį dėl žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, nes jai už akių jau pasidalino žemės sklypÄ ir konkrečias dalis paskirstė kiekvienam iÅ¡ bendraturčių. Teismas pažymėjo, kad NŽT Lazdijų skyriaus pateiktas UAB „Geoadala“ parengtas žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektas numato tik Å¡alims priklausančio žemės sklypo padalijimÄ Ä¯ tris atskirus sklypus, sprendinių brėžinyje pažymėtus numeriais 104-2-1, 104-2-2, 104-2-3, tačiau nei vieno iÅ¡ Å¡ių trijų sklypų nepriskiria nei vienam iÅ¡ bendraturčių.

IeÅ¡kovai prašė padalinti žemės sklypÄ ne pagal 2014 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo planÄ , su kuriuo atsakovė nesutiko, o pagal 2017 m. gegužės 26 d. galutinai parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, kuriame nėra nurodyta, kuriam iÅ¡ savininkų, kuris iÅ¡ sklypų atitenka. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neturėjo suderinti seno 2014 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo plano su žemės sklypų priskirstymu konkretiems bendraturčiams, o turėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo sutikimÄ dėl dabartinio žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, kuriame nėra nurodyta, kuriam iÅ¡ savininkų, kuris iÅ¡ sklypų atitenka.

8. Dėl derinimo raÅ¡to datos pakeitimo, teismas nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus nustatyti trÅ«kumai, pirmÄ kartÄ pateikus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ derinti, nebuvo susiję su sklypų ribomis, kurioms atsakovė pritarė savo derinimo raÅ¡te, todėl laikė, kad naujo derinimo raÅ¡to iÅ¡ atsakovės nereikėjo gauti. Nors pirmame žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte nurodytus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto trÅ«kumus paÅ¡alinusi UAB „Geoadala“ formaliai negavo naujo atsakovės raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo (suderinimo raÅ¡to) pataisytam projektui, tačiau teismas sprendė, kad tokio pakartotinio derinimo su atsakove Å¡iuo atveju nereikėjo. Taisyti projekto trÅ«kumai buvo susiję tik su faktinių duomenų neatitikimu projekte, juos teismas laikė mažareikÅ¡miais, kadangi nebuvo susiję su pertvarkomo sklypo ar naujai projektuojamų trijų sklypų ribomis bei jų konfigÅ«racija.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nesutinka ne su pačiu projektu, o tik su Å¡io projekto įgyvendinimo tvarka, Å¡iuo atveju atsakovė sutiko su tokiu žemės sklypo padalinimo į tris atskirus sklypus bÅ«du, o argumentai dėl tariamų žemės sklypo formavimo-pertvarkymo procedÅ«rų pažeidimų iÅ¡ viso neturi reikÅ¡mės ir įtakos ginčo sprendimui teisme. Teismas pažymėjo, kad net ir nesutikdama su ieÅ¡kiniu, atsakovė pati prašė atidalinti jai priklausančiÄ dalį pagal tÄ patį 2017 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovai įrodė, jog jų siÅ«lomas atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das yra galimas ir teisėtas.

10. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai apie skirtingÄ jai ir ieÅ¡kovui atidalintinų žemės sklypų vertė yra nepagrįsti, ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad bendraturčiams tenkančios atidalintos bendro turto dalys yra skirtingos vertės, o turto padalijimas pagal ieÅ¡kinio reikalavimus nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau nei buvo iki atidalinimo. Tuo tarpu ieÅ¡kovui tenkanti žemės sklypo dalis labiausiai atitinka jo bendrojoje nuosavybėje turinčiÄ Å¾emės sklypo dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimÄ ; pasiÅ«lyti ginčo žemės sklypo bendraturčiams sklypus pasidalinti sÄ Å¾iningai, gera valia, burtų keliu notaro kontoroje, bet kuriame mieste, iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ kaltų asmenų finansines iÅ¡laidas ir atlyginti moralinę žalÄ už pradėtÄ teisminį procesÄ , iÅ¡ viso 3 000,00 Eur.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Ginčo sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės iniciatorė buvo atsakovė, o ne ieÅ¡kovai. Tuo tarpu bÅ«tent ieÅ¡kovai nebendradarbiavo su ja derinant ginčo žemės sklypo padalijimo klausimus. Ji ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovams ginčo žemės sklypÄ atidalinti burtų keliu, tÄ siÅ«lė padaryti ir teismo posėdžių metu pirmosios instancijos teisme, tačiau toks siÅ«lymas buvo nepagrįstai neįvertintas, tokiu bÅ«du buvo pažeistos jos teisės burtų keliu pasirinkti vienÄ iÅ¡ ginčo žemės sklypo dalių.

Teigia, kad bÅ«tent burtų keliu teismas turėtų atidalinti ginčo žemės sklypÄ . 1.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra daug netikslumų ir netiesos (dėl jai pateikto pasiraÅ¡yti sprendinių brėžinio kartu su derinimo raÅ¡tu; dėl derinimo raÅ¡to pasiraÅ¡ymo aplinkybių; dėl UAB „Geodala“ padarytų grubių pažeidimų atliekant projektavimo darbus, kurių teismas nepagrįstai nenustatė; dėl žemės sklypo iÅ¡sidėstymo, jo ilgio, pločio, vertės po atidalijimo ir t. t.). 1.3.

IeÅ¡kovei atitenkanti žemės sklypo dalis yra trapecinės formos, todėl jį padalinus, kažkam atitektų trapecijos smaigalys (pati blogiausia sklypo vieta), kas yra mažiausios vertės sklypas, tuo tarpu ji rinktis nenorėjo ir dabar nenori rinktis, nes visi bendraturčiai yra jos giminaičiai, priimtiniausias bÅ«das yra pasidalijimÄ atlikti burtų keliu. Dėl žemės sklypo vertinimo ji kreipėsi į turto vertinimo įmonę UAB „Orno“, kuri atliko konsultacinį vertinimÄ ir patvirtino, kad jai tenkanti žemės sklypo dalis yra mažesnės vertės.

12. IeÅ¡kovai E. M. ir M. G. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti galioti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovai vykdė savo bendraturčių pareigÄ bendradarbiauti ir siekė žemės sklypo padalijimo klausimÄ iÅ¡spręsti bendru sutarimu siÅ«lė jai pačiai pasirinkti norimÄ bendro sklypo dalį, galiausiai sutiko ir su jos pasiÅ«lymu, žemės sklypÄ atidalinti burtu keliu, tačiau pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų sprendžiant žemės sklypo atidalinimo klausimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo, kad ji pati vengė atsidalinti savo dalį iš bendrosios nuosavybės. 2.2. Atsakovės siekis suorganizuoti ginčo žemės sklypo padalijimo burtus yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir patvirtina, kad jai yra vienodai vertingos visos ginčo žemės sklypo dalys. Ši aplinkybė paneigia, kad jai tenkanti žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga nei kitos. Žemės sklypų verčių skirtingumo nepatvirtina ir UAB „Orno“ pateikta konsultacija dėl galimos objekto kainos, kurioje yra nurodyta, kad neva atsakovei tenkanti dalis yra mažesnė iki 25 procentų, nei kitų dalių, priskirtų ieškovams.

Tokie skaičiavimai nepagrįsti, yra deklaratyvÅ«s, nėra aiÅ¡ki ir konsultacijÄ pateikusios bendrovės kompetencija. 2.3. Atsakovė nepasinaudojo ieÅ¡kovų suteikta galimybe pasirinkti jai tinkamÄ ginčo žemės sklypo dalį net ir neteismine tvarka, be to, jai yra visiÅ¡kai nesvarbu, kuri bus jos žemės sklypo dalis, nes prieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų pasirinkusi jai priimtiniausiÄ Å¾emės sklypo dalį. Tuo tarpu nepagrįsti argumentai, kad jai tenkanti žemės sklypo dalis yra prastesnė, nei kitų bendraturčių, tik trukdo atidalyti ginčo žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovų nurodytu bÅ«du atidalinant ginčo žemės sklypÄ nėra pažeidžiamos atsakovės teisės, bet prieÅ¡ingai, atsakovė prieÅ¡taraudama žemės sklypo atidalinimui, tokiu bÅ«du siekia sutrukdyti įgyvendinti jų teises ir teisėtus interesus. 2.4. Atsakovės apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyta aplinkybės, kurios patvirtintų ginčijamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , taip pat nenurodyti tokias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

Apeliaciniame skunde nenurodoma ir naujų įrodymų vėlesnio pateikimo bÅ«tinybę pagrindžiantys argumentai, teisiniai argumentai, kurie galėtų pagrįsti apeliacinio skundÄ ir pagrindÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl draudimo apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimus 14.

Atsakovė A. P. (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltų asmenų finansines iÅ¡laidas ir atlyginti moralinę žalÄ už pradėtÄ teisminį procesÄ , iÅ¡ viso 3 000,00 Eur.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 312 straipsnis įtvirtina draudimÄ apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau jos prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos buvo atsisakyta priimti. Taigi, apeliaciniu skundu yra keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dalyku.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliantės naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrindu suformuotų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis). Dėl ginčo esmės 16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kinyje nurodydami atidalijimo bÅ«dÄ , pagal kurį žemės sklypas bÅ«tų padalintas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje suformuotus tris sklypus.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai E. M. ir M. G. A. bei atsakovė A. P. yra 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (t. 1, b. l. 8-9). Å alys 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Geodala“ dėl Å¡io žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo parengti žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektÄ (t. 1, b. l. 58-60). NŽT Lazdijų skyriaus vedėja, atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio 8 d.

E. M. praÅ¡ymÄ , 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4VÄ®-1409-(14.4.2.) nusprendė rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas atidalinti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirais žemės sklypais (t. 2, b. l. 42). Apie šį įsakymÄ atsakovė buvo informuota 2017 m. sausio 3 d. NŽT Lazdijų skyriaus praneÅ¡imu (t. 2, b. l. 43), kuris iÅ¡siųstas atsakovei 2017 m. sausio 4 d. registruotu laiÅ¡ku (t. 2, b. l. 45-46).

Visos suinteresuotos institucijos suderino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ (t. 2, b. l. 64, 65, 85, 86). 2017 m. liepos 7 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-709-(8.12.) NŽT vyriausioji specialistė konstatavo, kad projekto planavimo procedÅ«ros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus, ir priėmė iÅ¡vadÄ pritarti teikimui tvirtinti (t. 2, b. l. 88). 2017 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. FPÄ®-87-(14.4.124.) NŽT Lazdijų skyriaus vedėja patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ (t. 2, b. l. 90-91).

18. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodė, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, patvirtintas NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu, o ieškinyje nurodytas atidalijimo būdas nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau, nei buvo iki atidalinimo.

19. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu teismas nustatė egzistuojant ieÅ¡kovų teisę ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du atidalinti ginčo žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, teigia, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas žemės sklypo atidalijimo variantas pažeidžia jos teises, nes jai po atidalijimo tenka mažesnės vertės (nelygiavertis) žemės sklypas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti bendroji, tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant daikto atidalijimo natÅ«ra klausimÄ , turi bÅ«ti užtikrintas konkretaus turto naudojimo racionalumas, be to, atsižvelgiama į konkretaus atidalijamo daikto prigimtį. Teisę atsidalyti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ Å¾emės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos Å¡iems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iÅ¡ jų atskirus žemės sklypus.

Tam privataus žemės sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iÅ¡ bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos ir atsižvelgti į konkrečias galimybes naudotis sklypus pagal paskirtį, taip pat kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti sklypÄ ir juo naudotis, laikantis planuojamų sklypų paskirties (pvz., įvertinant galimybę sujungti gretutinių sklypų dalis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V.

J., R. V., O. Š. v. S. B., E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje L. B., M. B., S. B. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-101/2008; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje M. K. v. V. M., G. M., A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai, įgyvendami teisę atidalyti jų dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, teikė siÅ«lymus ir prašė apeliantės, kaip vienos iÅ¡ ginčo žemės sklypo bendraturtės, pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl žemės sklypo padalijimo. Atsakovei neiÅ¡reiÅ¡kus konkrečių žemės sklypo atidalijimo variantų, t. y. bendraturčiams nepasiekus bendro susitarimo, ieÅ¡kovai organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ ir su UAB „Geodala“ sudarė kadastrinių matavimų sutartį, kuri, atsižvelgusi į bendraturčių turimas nuosavybės dalis, parengė ginčo žemės sklypo padalijimo į tris žemės sklypus projektÄ .

23. Apeliantė, nesutinkanti su ieÅ¡kovų siÅ«lytu ir teismo nustatytu atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčija bendraturčių teisės atidalyti ginčo žemės sklypÄ natÅ«ra. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo parinktas žemės sklypo atidalijimo variantas pažeidžia jos teises, nes jai po atidalijimo tenka mažesnės vertės (nelygiavertis) žemės sklypas ir mano, kad priimtiniausias atidalijimo bÅ«das – Å¡alims paskirstant naujai suformuotus žemės sklypus burtų keliu.

24. Pagal kasacinio teismo praktikÄ atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo bÅ«das yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V.

J., R. V., O. Å . v. S. B., E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., L. M. v. L. M., G. G. L., R. J. M., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai rėmėsi tuo, kad pertvarkius bendrosios nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , naujai suformuoti žemės sklypai yra lygiaverčiai, atsakovei buvo siÅ«loma teikti savo atsidalijimo žemės sklypo variantÄ , tačiau jai tokia teise nepasinaudojus, nebendradarbiaujant, buvo parengtas atidalijimo projektas atsižvelgiant į bendrasavininkių turimas nuosavybės dalis.

25. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visumÄ , nustatė, kad dalijamas žemės sklypas yra keturkampis, kurį sudaro keturi kampai ir keturios kraÅ¡tinės. Teismo vertinimu, dėl tokios sklypo formos jo padalijimas iÅ¡ esmės yra galimas tik nubrėžus dvi lygiagrečias kraÅ¡tines sklypo viduje, ir taip suskirstant žemės sklypÄ Ä¯ tris dalis, atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ dalį bendrojoje nuosavybėje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Teismas tyrė bylos aplinkybes ir nagrinėjo visų bendraturčių interesus į ginčo žemės sklypÄ bei nustatė, kad suformavus tris žemės sklypus, visi trys atidalijami žemės sklypai turi patekimÄ Ä¯ juos iÅ¡ to paties 6 metrų pločio kelio rytinėje pusėje.

26. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kai yra atidalijamas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, reikia atsižvelgti į tų bendraturčių interesus, jų pageidaujamų žemės sklypų ribų iÅ¡dėstymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Z. B. v. O. M. B., J. P., G. P., bylos Nr. 3K-3-559/2006). Byloje nustatyta, kad apeliantė žemės sklypu nesinaudoja, Å¡alys nėra nusistačiusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, į kuriÄ yra bÅ«tina atsižvelgti atidalijant Å¡alims tenkančias žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde neiÅ¡dėstyta argumentų, pagrindžiančių, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodyto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo.

27. Pagal įstatyme nurodytus kriterijus pirmiausia turi bÅ«ti įvertinamas bendraturčių daugumos valiÄ iÅ¡reiÅ¡kiančio atidalijimo bÅ«do pagrįstumas, t. y. ieÅ¡kovų parengto ir suderinto projekto racionalumas ir atidalijamų sklypų lygiavertiÅ¡kumas. Visi trys suprojektuoti sklypai turi tÄ pačiÄ paskirtį – žemės Å«kio, tÄ patį naudojimo bÅ«dÄ â€“ kiti žemės Å«kio paskirties sklypai, tokiÄ pat žemės naudmenų sudėtį – ariama žemė, tas pačias jiems taikytinas žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas – pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsaugos juostos, elektros linijų apsaugos zonos, valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonos.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustačius, kad padalijamas žemės sklypas yra netaisyklingos stačiakampio formos, nesiriboja su ežeru, nes tarp jo ir ežero yra kiti žemės sklypai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atstumas iki ežero, taip pat naujai suprojektuotų sklypų konfigūracija, kraštinių kelių metrų skirtumas nelaikytinas esminiu ir neturi esminės reikšmės sklypų vertei, todėl sutiktina su teismo išvada, kad atidalijamų sklypų charakteristikos yra identiškos ir sklypų forma negali sukurti iš esmės skirtingos šių sklypų vertės, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pertvarkant netaisyklingos formos žemės sklypÄ objektyviai nėra galimybės suformuoti atskirus žemės sklypus taisyklinga kvadrato ar stačiakampio forma. Apeliantė nors ir teigė, kad jai priskirto žemės sklypo forma turi įtakos sklypo vertei, tačiau įrodymų pagrįsti Å¡iuos argumentus pirmosios instancijos teisme nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantei neiÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymo dėl naujų įrodinėjimo priemonių prijungimo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nesvarsto kartu su apeliacinio skundu pateiktos konsultacijos dėl galimos kainos priėmimo klausimo (CPK 314 straipsnis).

29. Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymÄ bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į atidalijimÄ Ä¯gyvendinti, bet turi bÅ«ti pateikiamas konkretus siÅ«lymas dėl turto atidalijimo. Tinkamu bendraturčio žemės sklypo pertvarkymo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams, teisėjų kolegijos vertinimu, gali bÅ«ti pripažintas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo pateikimas, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta bendraturčio valia dėl sklypo pertvarkymo.

30. Pirmosios instancijos teismas vertino ir atsakovės pozicijÄ dėl žemės sklypo dalių padalijamo Å¡alims burtų keliu ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokie atsakovės argumentai paneigia jos argumentus dėl tariamai skirtingos trijų padalijamų žemės sklypų vertės, nes apeliantė iÅ¡ esmės pripažįsta, kad jÄ tenkintų ir teismo parinktas padalijimo bÅ«das, jeigu sklypas bÅ«tų parinktas atsitiktine, kaip ji teigia apeliaciniame skunde, burtų tvarka.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų pasiÅ«lytu žemės sklypų padalijimo projektu maksimaliai tiksliai iÅ¡spręstas atidalijamų žemės sklypų suformavimas, jų vertės nustatymas, kelio į atidalytas žemės sklypų dalis klausimas. Å ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apeliacinio skundo argumentai nepaneigė, ir ji, teisėjų kolegijos vertinimu, visiÅ¡kai atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principų, vertindamas ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atidalinimo bÅ«dÄ , atsižvelgė į tai, kad pagal pateiktÄ ginčo variantÄ , kiekvienam iÅ¡ bendraturčių tenka po vienÄ atskirÄ ir suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , kuris atitinka jų turimas nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje, taip pat naujai suformuotų žemės sklypų teritorinį iÅ¡sidėstymÄ .

32. Ä®vertinusi visus aukščiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus dėl ieÅ¡kovų pateikto 5,0328 ha žemės sklypo atidalijimo projekto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis atitinka Å¡alių turimo nuosavybės teise turto dalių proporcijas, nepažeidžia ieÅ¡kovų ir atsakovės teisių ir teisėtų interesų, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti, yra racionalus, suderinamas su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis), o atsakovė apeliaciniu skundu motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.

Taigi, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 33. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovų naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas E. M. į bylÄ yra pateikęs įrodymus, kad jis turėjo 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ (t. 3, b. l. 52-55).

34. Sprendžiant Å¡alių praÅ¡omų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo klausimÄ , pažymėtina, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punktais, sprendžia, kad ieÅ¡kovo E. M. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

36. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 18,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, Å¡ios iÅ¡laidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybės naudai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Mindaugas Šimonis Egidijus Tamašauskas