cff734b2-e912-4a28-819a-e247f9227a1e · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-134-836/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20979-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 28 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant prokurorams Arvydui Bernotavičiui, Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam A.

K., jo gynėjui advokatui Algimantui Å indeikiui, nukentėjusiajam V. S., jo atstovei advokatei Rimai Å migelskytei, nedalyvaujant civilinės ieÅ¡kovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas nustatė: 2021 m. birželio 23 d. apie 22.00 val., A. K., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vienÄ kartÄ kumščiu V. S. į veidÄ , taip smurtaudamas nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Be to, A. K. 2021 m. birželio 24 d. apie 14.00 val., V. S. namo, esančio, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė kumščiu tris kartus į veidÄ ir keturis kartus į kairį Å¡onÄ V. S., taip padarė nukentėjusiajam kraujosruvas akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis A. K. kaltu pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus neprisipažino. Nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai sodyboje (duomenys neskelbtini), sveikino J. M. su gimtadieniu ir Joninėmis. (duomenys neskelbtini) kaime yra penki namai ir tik trijuose gyvena žmonės. Užėjus į sodybÄ , ten jau buvo J. M., ruošė vaiÅ¡es. J. M. pasakė, kad policija iÅ¡ kažkur atvežė V.. Paskui jie Å¡ventė. Atėjo V. S. į jų teritorijÄ su darbinėmis pirÅ¡tinėmis ir prie vartų trankė elektros skydinės dėžę, kažkÄ neriÅ¡liai kalbėjo.

Taip kartojosi keletÄ kartų, bet jie į V. nekreipė dėmesio. Dar kažkas pasakė, kad V. S. į jų teritorijÄ Ä¯metė „šlangÄ â€œ. Vėliau pamatė, kad tai kabelis. Paskui V. S. su replėmis nuėjo už jų Å«kinio pastato, kur yra įrengtas apÅ¡vietimas. Jis nuėjo pažiÅ«rėti iÅ¡ paskos ir pamatė, kad V. S. kerpa laidus. Jis buvo už 10-15 metrų. SuÅ¡uko V. S. „kÄ darai, nutrenks“ ir jis pabėgo. Tuo metu ant V. S. veido jokių sužalojimų jis nematė.

Daugiau medžiotojų už Å«kinio pastato nebuvo nuėję. Grįžęs jis pasakė, kad V. S. nukirpo laidus, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė policijÄ . Paskui V. S. su kirvuku ir peiliu sėdėjo prie jų sodybos ant kelio, kai jis pradėjo filmuoti, V. S. nuėjo savo teritorijoje palei tvorÄ , vis mėtė kabelių daleles. Kol atvyko policija, V. S. vis vaikščiojo, buvo neblaivus, kas matėsi iÅ¡ jo elgesio, neriÅ¡lios kalbos. Kai atvyko policija, jau buvo sutemę, be to, smarkiai lijo.

PareigÅ«nai pakalbėjo su juo, paaiÅ¡kino, kad jis gali kreiptis su pareiÅ¡kimu ir nuėjo pakalbėti pas V. S., o pakalbėję, grįžo pas juos, tačiau nesakė, kad V. S. jam reiÅ¡kia pretenzijas, tik pasakė, kad jį perspėjo neiti į jų sodybÄ . Jie visi iÅ¡siskirstė, vienus sodybos vartus jis užriÅ¡o virve, o kiti vartai užsirakino automatiÅ¡kai. K. Å . buvo sodyboje Å¡ventimo metu ir iki atvykstant policijai bei matė, kaip V. S. lakstė, kirpo tvorÄ , griuvinėjo. Jis taip pat kartÄ matė, kaip V.

S. griuvo. KitÄ rytÄ , 2021 m. birželio 24 d. jam paskambino V. T., kuri iÅ¡ savo namų mato medžiotojų sodybÄ bei V. S. namus, ir pasakė, kad ryte girdėjo jų teritorijoje kažkÄ dūžtant, atsikėlę pro langÄ pamatė, kad medžiotojų sodybos teritorijoje yra V. S. su peiliu ir kirvuku. Jis paprašė, kad ji nueitų ir pažiÅ«rėtų, kas ten atsitiko. V. T. apžiÅ«rėjusi pasakė, kad iÅ¡daužyti Å¡viestuvai, nukarpyti laidai. TÄ dienÄ jis dirbo iki 14 val., o tada nuvyko į sodybÄ , kur rado J.

M. ir jo sÅ«nų A. M.. Jie ieÅ¡kojo kuo užriÅ¡ti vartus, norėjo tvarkyti sodybÄ . Jis jiems pasakė, kad nieko neliestų, nes kvies antstolį faktui užfiksuoti. Rado grandinę, užriÅ¡o vartus, jis nuėjo pas T. paklausti V. pavardės, nes nežinojo. M. dar buvo sodyboje, matė, kaip jis nuėjo pas T. ir tada iÅ¡važiavo. Pas T. pasėdėjo, sužinojo V. pavardę, jie jam dar kartÄ papasakojo, kÄ matė ir apie 15-16 val. jis iÅ¡važiavo. V. T. dar palydėjo jį iki automobilio. M. jau taip pat buvo iÅ¡važiavę.

V. S. tÄ dienÄ nematė, į jo namus nebuvo nuėjęs. Jau buvo namie, kai jam paskambino nežinomas numeris, kalbėjo moteris, kuri pristatė V. S. dukra, ir paklausė, kodėl medžiotojai sumušė V.. Jis jai pasakė, kad V. niekas nemušė, o jis kreipsis į policijÄ dėl žalos atlyginimo. Tada moteris pasakė, kad jei taip, tai jie irgi kreipsis į policijÄ dėl V. S. sumuÅ¡imo. Tuo pokalbis baigėsi. 2021 m. birželio 24 d. jis skambino bendru pagalbos telefonu, pasakė, kad yra sudaužyti Å¡viestuvai.

Operatorė klausė, ar reikalinga pagalba, jis atsakė, kad jam pagalbos nereikia, tik nori užfiksuoti įvykį. Policijos ekipažas tÄ dienÄ nebuvo atvykęs. KitÄ dienÄ , 2021 m. birželio 25 d. jis nuvažiavo pas antstolę P., kad bÅ«tų konstatuotas turto sunaikinimo faktas. Apie 17.30 val. jam paskambino vyriÅ¡kis, kuris kalbėjo agresyviai, klausė, kodėl medžiotojai primušė V. ir pasakė, kad kai medžiotojai bus sodyboje, ateis pasikalbėti. Jie buvo tÄ patį vakarÄ sodyboje, bet niekas pas juos neatėjo.

Santykiai su V. S. iki įvykio buvo normalÅ«s. Mano, kad V. S. apkaltino jį sumuÅ¡imu dėl to, kad jis pasakė, jog kreipsis į policijÄ dėl turto sugadinimo. Su nukentėjusiojo ieÅ¡kiniu nesutinka. Savo materialinę padėtį vertina normaliai, gauna 500 Eur atlyginimÄ , iÅ¡laikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto - gyvena name, turi dar du namus, du butus, sodÄ . Nukentėjusysis V. S. parodė, kad buvo Joninės ir jis nukirpo pas medžiotojus kabelį, nes labai erzino Å¡viesos. A. K. pamatė, kad jis kerpa kabelį, tada pribėgo ir jam bepjaunant kabelį, sudavė kumščiu į deÅ¡inę veido pusę.

Parėjęs namo pamatė, kad veidas pradėjo tinti. Buvo jau vakaras. 2021 m. birželio 24 d. jis pasiėmė kirvukÄ ir iÅ¡daužė pas medžiotojus lempas, nes jam jos Å¡vietė. Medžiotojų tuomet jau nebebuvo. V. T. pamatė, kad jis iÅ¡daužė lempas, dar klausė, kÄ jis daro. Jis parėjo namo, atvažiavo A. K. ir V. T. viskÄ pastarajam pasakė. Tada jis pamatė ateinantį A. K., nespėjo užsikabinti durų, pastarasis įėjo ir tris kartus sudavė kumščiu jam į veidÄ , į Å¡onus.

MuÅ¡damas A. K. klausė, ar dar eis pas juos, o jis sakė, kad neis. Tada A. K. išėjo. Jis nesigynė, nes A. K. buvo jį prispaudęs prie kėdės, be to, bijojo po pirmo smÅ«gio. V. T. turėjo matyti, kad A. K. pas jį atėjo, nes iÅ¡ jos namų matosi jo kiemas, bet ji nesako, nes pažįsta A. K.. Tada jis paskambino dukrai ir pasakė, kad A. K. jį sumušė. Atvažiavo dukra, nuvežė jį pas daktarÄ , padarė nuotraukas, dar norėjo daryti nosies operacijÄ , bet negalėjo, kadangi buvo sutrupinti žandikauliai.

A. K. jį sumušė už padarytÄ Å¾alÄ . 2021 m. birželio 23 d. jis buvo pas J., su kuria susipyko ir policija jį parvežė namo. Iki to, kai jį sumušė K., dar buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini), į parduotuvę, tačiau pakeliui nebuvo užpultas, sumuÅ¡tas ar nugriuvęs. Prisimena, kad buvo atvažiavusi policija, kai jį parvežė, bet tada jam A. K. dar nebuvo sudavęs į žandÄ , jis dar nebuvo nukirpęs laidų. Jis tÄ dienÄ buvo neblaivus, bet viskÄ gerai prisimena.

Kai nukirpo laidÄ , policija jam sakė ten nevaikščioti. Jis pareigÅ«nams sakė, kad jį sumušė, bet pareigÅ«nai nieko nesakė. Kai buvo antrÄ kartÄ sumuÅ¡tas, bÅ«damas blaivus dienÄ Ä—jo į parduotuvę ir sutiko K., kuris matė, kad jis yra sumuÅ¡tas. Dabar dar kartais skauda veidÄ . Buvo sulaužyta nosis ir abu žandikauliai. PraÅ¡o priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos, nes patyrė skausmÄ , savaitę vartojo vaistus. Po sumuÅ¡imo negalėjo apie mėnesį kramtyti, dabar jau gali valgyti, bet jaučia skausmÄ .

Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) pas J., vaistus nuo savo ligos geria. Jis T. nieko nesakė, bet jo dukra buvo pas jÄ nuėjusi. Jis nenorėjo kreiptis dėl sumuÅ¡imo, manė, kad praeis, bet dukra kreipėsi. Liudytojas K. M. parodė, kad po Joninių, Å¡eÅ¡tadienį, važiavo į parduotuvę su dviračiu ir po 10 val. matė nukentėjusįjį V. S., kurio veido vienas Å¡onas buvo iÅ¡teptas baltai, galėjo bÅ«ti ir užklijuotas, pastarasis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) link namų, atrodė, kad eina iÅ¡ parduotuvės, rankose kažkÄ nešėsi – lyg alaus, lyg cigarečių.

Paskui jis dirbo vieÅ¡us darbus, V. S. sugyventinė J. ėjo į kapus ir paklausė, ar jis matė V. S., ar pastarasis buvo sumuÅ¡tas. Tada J. pasakė, kad V. S. sumušė gal medžiotojai už tai, kad jis pjovė kabelius, sakė, kad danielius iÅ¡leido ir kažkÄ karpė. Jis sužalojimų nematė, tik matė, kad ant V. S. veido kažkas baltas yra, maždaug delno dydžio. Mano, kad V. S. buvo sumuÅ¡tas. Nežino ar V. S. buvo blaivus ar apsvaigęs, sustojęs nebuvo ir su juo nekalbėjo. Su V. S. gyvena ne tame pačiame kaime, su juo nebendrauja.

Yra girdėjęs, kad V. S. gyvena su J.. Liudytoja V. V., nukentėjusiojo V. S. dukra, parodė, kad 2021 m. birželio 24 d. apie 17 val., paskambino tėvukui, kuris pasakė, kad jį sumušė A. K.. Tada ji paskambino broliui ir jie abu nuvažiavo pasižiÅ«rėti, kas atsitiko. Atvažiavę apie 19 val., pamatė, kad tėvas sumuÅ¡tas, veidas mėlynas, iÅ¡tinęs. Tėvas buvo pasitepęs dantų pasta, kad nuimtų jam tinimÄ , buvo iÅ¡sitepęs paakius, kad nebÅ«tų mėlynių. Tėvas sakė, kad 2021 m. birželio 23 d. už medžiotojų Å«kinio pastato gavo kelis smÅ«gius, kai nukirpo laidus, o kitÄ dienÄ atėjo A.

K. ir sudavė jam 4-5 kartus į krÅ«tinę, į Å¡onkaulius. Tėvas nesakė prieÅ¡ kiek laiko buvo sumuÅ¡tas. Tėvo rÅ«bai buvo suplyšę, matėsi kraujo žymių ant grindų. Tėvas parodė, kur pas medžiotojus nukirpo laidus. Ji paprašė tėvo, kad duotų A. K. telefono numerį. Tėvas iÅ¡ pradžių nenorėjo sakyti numerio, bet paskui pasakė. Ji paskambino A. K. paklausti, kas įvyko. A. K. jai pasakė, kad turi gydyti savo tėvÄ , nes pastarasis viskÄ iÅ¡daužė, sakė, kad jos tėvo nemušė.

Ji su broliu buvo nuėję pas kaimynę V., kuri pasakė, kad tėvas karpė laidus, nes pas medžiotojus buvo apie 20 žmonių. Jie filmavo, parodė filmuotÄ medžiagÄ , o paskui dar pasakė, kad tėvas per mažai gavo. KitÄ dienÄ V. T. pakeitė parodymus, neigė, kad sakė, jog tėvÄ per mažai sumušė. 2021 m. birželio 25 d. ji vežė tėvÄ Ä¯ Panevėžio ligoninę, o paskui dar nespėjus grįžti į namus, paskambino iÅ¡ ligoninės ir pasakė kuo greičiau pasiimti tėvÄ ir vežti į Kauno klinikas, nes jam buvo lūžių.

Tėtis nėra linkęs meluoti, fantazuoti. Jos tėvas serga, turi gerti vaistus. Ji nežino, ar tėvas geria jam iÅ¡raÅ¡ytus vaistus. Paskutinį kartÄ vaistus ji jam pati pirko. Vaistai jam iÅ¡raÅ¡omi trims mėnesiams. Gydytoja yra minėjusi, kad jei tėvas negers jam paskirtų vaistų, jis gali tapti neprognozuojamas. Tėvas moka gyventi vienas, jis gyvena kaime, pats pasigamina valgyti, pasikuria pečių, o dabar jis gyvena su drauge. Anksčiau tėvas nebuvo susižalojęs. Tėvas turi dviratį ir juo važinėja.

Negali pasakyti ar jos tėvas piktnaudžiauja alkoholiu. R. U. yra jos pusbrolis, ji su juo ryÅ¡ių nepalaiko. Ji paskambino pusbrolio mamai ir pranešė apie įvykį. Yra girdėjusi, kad tie žmonės buvo susisiekę su A. K.. A. K. minėjo, kad kreipsis į teismÄ , tai jie taip pat kreipėsi į teismÄ . Liudytojas A. S., nukentėjusiojo V. S. sÅ«nus, parodė, kad 2021 m. birželio 24 d. pas jį buvo atvažiavusi sesuo V., kuri paskambino tėvui ir pastarasis jai pasakė, kad yra sumuÅ¡tas ir guli.

Jie nuvažiavo pas tėvÄ , kuris pasakė, kad jį sumušė kaimynas A. K., nes nukirpo laidus. Sesuo paskambino A. K. paklausti, kodėl sumušė tėvÄ . A. K. pasakė, kad nemušė, kad jis jau buvo sumuÅ¡tas ir sakė prižiÅ«rėti tėvÄ . Jie nuėjo pas kaimynę V., kuri pasakė, kad vakare tėvÄ parvežė policija, o jis paskui vaikščiojo palei medžiotojų tvorÄ , jį bandė pagauti du asmenys. Kaimynė sakė, kad tėvas nukirpo medžiotojams laidus ir, kad per mažai gavo nuo medžiotojų.

Tėvas sakė, kad A. K. jį pagavo prie Å«kinio pastato ir porÄ kartų sudavė į veidÄ , o paskui atėjo ryte ir sumušė namuose. Kai atvažiavo, tėvo veidas buvo iÅ¡tinęs, jis buvo pasitepęs dantų pasta prie akių, kad jam nuimtų patinimus. Virtuvėje ant grindų buvo pritaÅ¡kyta kraujo, rÅ«bai irgi buvo kruvini. Žaizdų ant tėvo nebuvo, tik iÅ¡tinęs veidas. Mano, kad tėvui iÅ¡ nosies bėgo kraujas ir prisitaÅ¡kė. Atrodo, kad ir į Å¡onÄ buvo gavęs tėvas, o paskui sužinojo, kad tėvui ir žandikaulis sutrupintas.

Tėvo marÅ¡kinėlių Å¡onas buvo pradrėkstas. Jis tėvo neklausė iÅ¡ kur sužalojimas ant Å¡ono. Gal naktį ir galėjo suklysti tėvas dėl jį sumuÅ¡usio asmens, bet dienÄ jis tikrai matė, kas jį mušė ir pažino tÄ Å¾mogų. Kol tėvas neturėjo draugės, jie su juo bendraudavo, o dabar jis ir nebeskambina. Nemano, kad tėvas buvo neblaivus. Tėvas aiÅ¡kino, kad iÅ¡ medžiotojų kiemo jam Å¡vietė Å¡viesa ir trukdė miegoti. Tėvas nemeluoja, jis kartais vienas pakalba, bet nieko neprikuria.

Tėvas juos buvo nuvedęs prie tvoros ir į tÄ vietÄ , kur jį sumušė. R. U. yra jo pusbrolis, su kuriuo jis nebendrauja. Pusbrolis jam skambino, sakė taip visko nepalikti ir kreiptis į teismÄ . Jokių derybų su A. K. nebuvo. Nežino, ar jo tėvas vartoja alkoholinius gėrimus. Tėvas turi dviratį ir juo važinėja. Tėvas negalėtų važiuodamas dviračiu taip susižaloti, nes jei griÅ«tų, tai vienÄ pusę susižalotų, o ne abi. Tėvas negalėtų apkalbėti žmogaus. Liudytoja V.

T. parodė, kad įvykio dienÄ grįžo namo vakare, apie 23 val. Medžiotojai vakarojo savo sodyboje. V. S. vaikščiojo gatve, buvo girtas. Matė, kaip jis ėjo pas medžiotojus į kiemÄ , trankė jų kieme esančiÄ elektros skydinę, stulpÄ , triukÅ¡mavo. V. S. vaikščiojo su juodomis pirÅ¡tinėmis, gėrė alų. Paskui buvo didelis lietus, nieko nematė. Nežino, ar pas medžiotojus buvo dingusi elektra. Dar vėliau, apie 1.00 val. nakties, buvo atvažiavusi policija, kuri iÅ¡ pradžių užsuko pas medžiotojus, o paskui nuvažiavo iki S. namų.

KitÄ dienÄ , apie 5.30 val., pabudo nuo triukÅ¡mo, nes V. S. pas medžiotojus trankė pavėsinę, daužė Å¡viestuvus. SuÅ¡uko, kÄ jis daro, tai jis su peiliu ir kirvuku rankose iÅ¡bėgo iÅ¡ medžiotojų kiemo ir nubėgo link namų. Vėliau ryte ji paskambino kaimynei M., paklausė, ar ji kÄ nors matė, bet kaimynė atsakė, kad nieko nematė. Tada pas jÄ atėjo kaimynė ir ji jai papasakojo, kas buvo. Apie 10 val. paskambino A. K., pasakė, kad iÅ¡ ryto V. S. buvo jų kieme. A. K. paprašė nueiti pas juos į kiemÄ ir pažiÅ«rėti, kas padaryta.

Ji nuėjo ir pamatė, kad kieme daug duženų, pavėsinės Å¡viestuvai iÅ¡daužyti. Apie 11 val. matė V. S. iÅ¡ kažkur pareinantį, ant jo veido kažkas buvo. Buvo panaÅ¡u į užklijuotus pleistriukus ar, kad kažkuo patepta. Neklausė V. S., kodėl jis užsiklijavęs veidÄ , nes arti prie jo nebuvo. Vėliau, apie 13-14 val., atvažiavo A. K., po to ir dar viena medžiotojų maÅ¡ina. A. K. atvažiavo pirmas. Matė, kad medžiotojai tvarkėsi tvorÄ . A. K. tvarkėsi vartus, pavėsinę, nematė, kad jis bÅ«tų kur nors nuėjęs. Nematė, kad A.

K. eitų pas V. S., tačiau mano, kad bÅ«tų mačiusi, jei bÅ«tų ėjęs. Paskui matė, kaip A. K. iÅ¡ medžiotojų sodybos kiemo atėjo pas juos, ji jam papasakojo kas buvo. A. K. pas juos pabuvo apie 2-2,5 valandos. Tada ji jį iÅ¡lydėjo iki jo maÅ¡inos ir jis iÅ¡važiavo. Tos pačios dienos pavakare atvažiavo V. S. vaikai, užėjo pas juos, pasakė, kad jų tėvas primuÅ¡tas. Tuos vaikus ji matė pirmÄ kartÄ . Pasakė jiems, kad jie vežtų tėvÄ gydytis, nes jie bijo gyventi.

Dar pasakė, kad per mažai jį primušė. Jie ne kartÄ dėl V. S. kvietė policijÄ . Jie V. S. bijo, gali jį charakterizuoti neigiamai. V. S. gyvena maždaug už 100 metrų nuo jų namų. Tarp medžiotojų sodybos ir V. S. sodybos yra apie 30 metrų atstumas. Ä®vykio vakarÄ V. S. iÅ¡ kito kaimo parvežė policija visiÅ¡kai girtÄ , jis dar rankoje turėjo alaus butelį, svirduliavo, matėsi, kad buvo neblaivus. V. S. dažnai vartoja alkoholį. Su V. S. ji jokių ryÅ¡ių neturi, nekreipdavo į jį dėmesio ir negali pasakyti, ar jis buvo anksčiau sužalotas.

Su V. S. nekalbėdavo. Yra kartÄ su juo kalbėjusi ir daugiau nebebendravo. Jai V. S. nėra pasakojęs kažkokių tikrovės neatitinkančių dalykų, nes su juo nebendravo. Mano, kad V. S. nori pasipelnyti, nes pats yra sakęs, kad medžiotojai jam sumokės 7 000 Eur. Yra pirkusi V. S. vaistus ir tada jis juos gėrė, nes iÅ¡ elgesio matėsi, kad V. S. vartoja vaistus, kadangi skiriasi elgesys, kai jis vartoja vaistus ir kai jų nevartoja. V. S. turi dviratį. Liudytojas S. T. parodė, kad nematė, jog kas nors bÅ«tų sumušę V.

S., nematė ant jo sumuÅ¡imo žymių. 2021 m. birželio 23 d., apie 18 val., grįžo iÅ¡ darbo ir pamatė, kad pas V. S. kieme yra policija. Paskui žiÅ«rėjo televizorių ir pro langÄ matė, kaip V. S. vaikščiojo po keliÄ , kažkÄ burbuliavo, neÅ¡iojosi alaus butelį. Vėliau, po kokių 10 minučių, V. S. pamatė su juodomis pirÅ¡tinėmis, jis įėjo į medžiotojų kiemÄ ir daužė elektros dėžę. Niekas į V. S. nekreipė dėmesio. Vėliau matė, kaip V.

S. buvo nuėjęs iki pavėsinės, su juo medžiotojai kalbėjosi ir jis išėjo namo. Grumtynių prie pavėsinės nebuvo. Naktį buvo atvažiavusi policija. KitÄ rytÄ prabudo nuo triukÅ¡mo. Nuėjęs prie lango pamatė, kad V. S. pas medžiotojus kieme kažkÄ daužė pavėsinėje. Paklausė, kÄ jis ten daro ir V. S. iÅ¡bėgo iÅ¡ kiemo. Prabėgdamas pasakė, kad sportuoja. Tuo metu V. S. veidas buvo sveikas. Paskui V. S. nuėjo pas medžiotojus pro kitus vartus ir vėl daužėsi.

Po pietų, apie 13-14 val., atvyko A. K.. Buvo atvažiavę dar medžiotojų, jie tvarkėsi kieme. Tuo metu V. S. nematė. Nematė, ar A. K. buvo nuėjęs pas V. S.. A. K. buvo atėjęs pas juos, pabuvo apie 2 valandas ir iÅ¡važiavo namo. Žmona A. K. pasakė, kas sudaužė medžiotojų apÅ¡vietimÄ . Jie su A. K. nėra draugai, bet kai užėjo, bendravo apie 2 valandas. Jis matė A. K. jau atvažiavusį, o kaip jis atvažiavo, nematė. Negali patvirtinti, kad A. K. nebuvo nuėjęs pas V.

S.. Birželio 24 dienÄ jis vartojo alkoholį. V. S. turi dviratį, bet juo važinėja retai. Anksčiau nėra matęs V. S. sužaloto. V. S. dažnai vartoja alkoholį. Jis su V. S. nėra bendravęs. Visi kaime V. S. vadina „durneliu“, nes jis neadekvatus. Medžiotojų sodyba yra prieÅ¡ais jo namÄ , per keliÄ , maždaug už 20 metrų, o V. S. sodyba yra maždaug už 60 metrų. Jų kieme girdisi triukÅ¡mas iÅ¡ medžiotojų kiemo. Liudytojas E. G., policijos pareigÅ«nas, parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Gavo iÅ¡kvietimÄ dėl nukapotų laidų. Atvykę matė, kad sodyboje buvo medžiotojai, kurie paaiÅ¡kino, kad buvo atėjęs kaimynas ir vaikščiojo su kirviu. Paskui nuvažiavo pas kaimynÄ . Nežino, ar kaimynas buvo blaivus, dabar neatsimena, bet gal ir bandė nustatyti blaivumÄ , bet asmeniui nepavyko įpÅ«sti. Kaimynas sužalotas nebuvo, nepamena ar skundėsi sumuÅ¡imu, tačiau skundėsi, kad jam Å¡viesa Å¡viečia. Kaimyno nosis nebuvo sulaužyta, akivaizdžių sužalojimų ant jo kÅ«no nesimatė.

KitÄ dienÄ jis nebuvo nuvažiavęs į tÄ vietÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. G. parodė, kad su kolega A. I., 2021 m. birželio 23 d. 22.03 val. gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad kaimynas atėjo į pranešėjo kiemÄ , nukirpo laidus. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), suprato, kad ten Jonines Å¡venčia medžiotojų bÅ«relio nariai.

Ten buvę asmenys pradėjo pasakoti, kad nežino kÄ daryti, nes kaimynas atėjęs nukirpo laidus, kumščiu daužo elektros skydinę. Jie paklausė kokia padaryta žala. A. K. atsakė, kad reikia pažiÅ«rėti ir apskaičiuoti. IÅ¡klausius bÅ«relio atstovÄ , nusprendė nueiti pas minėtÄ kaimynÄ , kurio namas buvo greta klubo teritorijos. Namas buvo medinis, įėjus pro praviras duris, kambaryje buvo tvarkinga ir namuose buvo vienas vyras. VyriÅ¡kis prisistatė V. S.. IÅ¡ jo iÅ¡vaizdos, kalbos, buvo matyti, jog vyras labai neblaivus.

Jie bandė nustatyti jo blaivumÄ , tačiau pastarajam nepavyko įpÅ«sti į alkotesterį. V. S. iki pusės buvo nuogas. Nei ant jo veido, nei ant jo kÅ«no smurto žymių, nubrozdinimų, sumuÅ¡imų nesimatė. Paklausus, kodėl jis eina pas kaimynus ir pjausto laidus, Å¡is atsakė, kad jam labai Å¡viečia lempa. Jis nepamena, kad vyras sakytų, jog jį kas bÅ«tų mušę. Vyras kalbėjo labai neriÅ¡liai, buvo sunku suprasti kÄ sako. Nors kaip dabar galvoja, tai V. S. sakė, kad jam „davė“, bet kÄ davė, tuomet jis nesuprato (1 t., b. l. 133-134).

Liudytojas A. I., policijos pareigÅ«nas, parodė, kad buvo iÅ¡kvietimas dėl nukirstų kabelių. Nuvykę į vietÄ pabendravo su A., kuris sakė, kad dėl žalos kreipsis vėliau. Buvo ir pas nukentėjusįjį, kuris buvo neblaivus, patikrinti jo blaivumo nepavyko, nes jis neįpÅ«tė. Nukentėjusysis sakė, kad nukirpo laidus, nes jam Å¡vietė. Smurto žymių ant nukentėjusiojo nebuvo, sužalojimu jis nesiskundė. Liudytoja V. M. parodė, kad apie V. S. sumuÅ¡imÄ nieko nežino ir nieko nematė.

Ä®vykis buvo per Jonines. V. S. parvežė policija, jis gėrė. KitÄ dienÄ jÄ pasikvietė kaimynė V., papasakojo, kas vyko. Paskui apie 10 val. ėjo namo ir pamatė pėstute grįžtantį V. S.. Sužalojimų ant jo nematė, skubėjo pareiti namo, kad V. S. nesusitiktų, nes jo bijo. V. S. jos užpuolęs nebuvo, bet su pagaliu lakstė aplink jos langÄ . Ravėdama darÅ¾Ä matė, kad dienÄ A. K. buvo užėjęs pas V., o paskui iÅ¡važiavo. Negali pasakyti, ar A. K. buvo užėjęs pas V.

S.. Nematė, kad kas nors bÅ«tų ėjęs pas V. S. į kiemÄ . Matė, kad po Joninių V. S. vaikščiojo užsiklijavęs ant veido pleistriukÄ . V. S. gyvena prieÅ¡ais jÄ . Ji V. S. kieme nėra mačiusi, yra mačiusi tik vaikÅ¡tantį gatve. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patikslino, kad matė V. S. pareinantį pėsčiÄ , o ne su dviračiu. Po įvykio A. K. su ja nekalbėjo. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Greta jos gyvena kaimynė V. T., o prieÅ¡ais, kitoje gatvės pusėje, gyvena V. S.. Greta V. sodybos yra medžiotojų klubo sodyba, ten niekas negyvena, tik kartas nuo karto renkasi medžiotojai. V. S. Å¡iuo metu gyvena vienas. 2021 m. birželio 23 d., po 17.00 val., ji matė, kaip V. ant kelio demonstratyviai gėrė alų. Buvo matyti iÅ¡ jo elgesio, kad jis yra neblaivus, svirduliavo. Po to matė, kad į medžiotojų sodybÄ renkasi vyrai.

TÄ vakarÄ ji nuėjo miegoti apie 21 val., nes labai lijo lietus, buvo griaustinis. 2021 m. birželio 24 d. apie 11 val. ji matė nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės dviračiu atvažiuojanti V., bet jis iÅ¡ karto užsuko į savo kiemÄ , jo veido nematė. Ji matė, kaip V. vaikai ėjo pas kaimynę V.. Pats V. vaikščiojo užsiklijavęs ant žando pleistriukÄ (1 t., b. l. 158). Liudytojas J. M. parodė, kad apie V. S. sumuÅ¡imÄ nieko nežino. 2021 m. birželio 23 d. į sodybÄ atvažiavo apie 17 val.

Matė policijos maÅ¡inÄ , kuri įsuko į V. S. sodybÄ . IÅ¡ policijos automobilio iÅ¡lipo V. S. ir nuėjo į namus. Paskui susirinko daugiau medžiotojų, Å¡ventė Jonines ir jo gimtadienį. Jie buvo pavėsinėje. Pas juos į kiemÄ atėjo V. S. ir pradėjo prie elektros dėžutės knebinėtis. Vienas iÅ¡ vyrų ant jo užriko, ir V. S. pabėgo. Vėliau jis rÅ«kė, V. S. paprašė parÅ«kyti. Po kurio laiko V. S. kažkÄ Ä¯metė į jų kiemÄ . O dar vėliau V. S. su pirÅ¡tinėmis ir replėmis nuėjo už Å«kinio pastato.

A. K. taip pat nuėjo už Å«kinio pastato, kad iÅ¡varytų V. S.. Ten prie tvoros stovi jÅ«rinis konteineris ir praėjimo nėra. Kontakto su V. S. bÅ«ti negalėjo, nes ten pridėta daug visokių daiktų ir jie per kliÅ«tis negalėjo vienas kito pasiekti. Už Å«kinio pastato A. K. buvo kelias minutes. V. S. buvo savo teritorijoje, kai ėjo už Å«kinio pastato, o jie - savo teritorijoje. Jie suprato, kad V. S. karpo jų laidus. Jis nematė, kaip V. S. kirpo laidus, bet pastarasis tuos laidus įmetė pas juos į kiemÄ .

Grįžęs A. K. pasakė, kad V. S. karpo laidus. Kai V. S. nukirpo laidus, elektra pas juos nedingo. Vėliau V. S. atėjo pas juos į kiemÄ su kirvuku ir pasidėjo kirvukÄ ant palangės, tai vienas iÅ¡ medžiotojų tÄ kirvukÄ paėmė ir paslėpė. Jau buvo sutemę, kai atvažiavo policija. PareigÅ«nai pakalbėjo su jais, tada nuėjo pas V. S. ir iÅ¡važiavo. Buvo jau vėlu ir jie visi iÅ¡vyko namo. KitÄ dienÄ apie 14 val., jie su sÅ«numi nuvažiavo į sodybÄ , reikėjo pasiimti maÅ¡inÄ , susitvarkyti.

Atvažiavę pamatė, kad nuo V. S. pusės atidaryti vartai. Ä®važiavę į kiemÄ pamatė iÅ¡daužytus Å¡viestuvus. Jie ruošėmės užriÅ¡ti vartus ir tuo momentu atvažiavo A. K., paskambino į policijÄ , pranešė apie iÅ¡daužytus Å¡viestuvus. A. K. jiems neleido nieko tvarkyti, nes norėjo užfiksuoti įvykio vietÄ ir nuėjo pas kaimynę, o jie su sÅ«numi iÅ¡važiavo. A. K. automobilį pamatė važiuojantį keliu ir matė kaip jis įvažiavo į kiemÄ . A. K. iÅ¡ kiemo pasiÅ¡alinęs nebuvo, jie kartu ieÅ¡kojo grandinės vartams užrakinti.

Matė, kaip A. K. nuėjo pas kaimynę, jis nusifilmavo pavėsinę ir su sÅ«numi iÅ¡važiavo. Nežino, kada A. K. iÅ¡važiavo iÅ¡ sodybos. SÅ«nus matė, kaip A. K. nuėjo pas kaimynę, bet sÅ«nus negali paliudyti kitokių aplinkybių nei jis pats. 2021 m. birželio 23 d. buvo ir jo sÅ«nus A. M., bet jis buvo medžioklėje, o kai sÅ«nus grįžo iÅ¡ medžioklės, V. S. nematė. K. Å . yra jų bÅ«relio medžiotojas, įvykio vakarÄ jis buvo kartu kai jie paėmė V. S. kirvukÄ .

V. S. buvo atėjęs į jų teritorijÄ , nes jis buvo prie elektros spintos, kuri kaba ant stulpo, kuris yra jų kieme. Liudytoja J. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kelis mėnesius iki įvykio, apie balandį, gegužę, V. S. pradėjo pasireikÅ¡ti ta liga. Ji kviesdavo policijÄ , bet nustatydavo Å¡eimyninį konfliktÄ . Jie su V. S. nuolat negyvendavo, jis pagyvendavo pas jÄ , paskui iÅ¡važiuodavo į namus. Apie V. S. sužalojimÄ sužinojo iÅ¡ M.. Tada po poros dienų paskambino V.

S., kuris sakė, kad yra ligoninėje Kaune ir kad jį K. sudaužė atėjęs į namus. Jai V. S. sakė, kad jis sėdėjo virtuvėje ant kėdės prie pečiaus, atėjo K. ir jam trenkė. V. S. sakė, kad jį sumušė medžiotojai, paskui sakė, kad sumušė K., bet ji nemato skirtumo tarp pasakymo, kad sumušė medžiotojai ir, kad sumušė K. – tai vienas ir tas pats. V. S. kitų pavardžių be K. neminėjo. V. S. jai tik po kurio laiko pasakė, kad medžiotojams nukapojo kabelius. 2021 m. birželio 23 d. pas jÄ buvo atvažiavusi policija ir liepė V.

S. iÅ¡sikraustyti. Ji skambino bendru pagalbos telefonu 112, nes nebegalėjo bÅ«ti su V. S.. V. S. nesmurtavo, bet rėkavo, triukÅ¡mavo, Å¡oko, dainavo. Buvo atvykusi ir greitoji pagalba, bet nutarė, kad tai Å¡eimyninis konfliktas ir iÅ¡važiavo. Policija atvyko vėliau. Tuo metu V. S. buvo blaivas ir sveikas, jokių sužalojimų ant jo nebuvo. TÄ dienÄ , kai V. S. iÅ¡sikraustė, jis negėrė alkoholio, tik ji su kaimyne gėrė alaus, o V. S. atsisakė su kaimynais gerti. Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo duotų parodymų iÅ¡traukÄ (1 t., b. l. 182-183), kuomet ji nurodė 2021 m. birželio 23 d. kartu su V. vartojusi alkoholį, gėrusi alų, liudytoja J.

S. nurodė, kad neprisimena, jog su V. S. bÅ«tų gėrusi alų. V. S. pats visus daiktus iÅ¡sinešė į kamarÄ , o paskui per tris dienas iÅ¡sikraustė, savo daiktus iÅ¡sivežė dviračiu. Policija V. S. niekur neiÅ¡vežė. Ji nepamena, ar tÄ dienÄ buvo blaivi. Kai V. S. grįžo iÅ¡ ligoninės, vėl pradėjo pas jÄ atvažinėti. V. S. grįžus iÅ¡ ligoninės, jam dar buvo mėlynės po akimi ir prie žandikaulio. Ji dar turi jo marÅ¡kinėlius, kurie yra sukruvinti ir su nuplėšta rankove.

V. S. ji pažįsta apie du metus. Nemano, kad jis pats galėjo save taip sužaloti. Nepastabėjo, kad V. S. bÅ«tų save žalojęs, atvirkščiai, jis labai jautriai reaguoja į bet kokį skausmÄ . Jis vartodavo alkoholį, bet nepiktnaudžiaudavo, važinėdavo dviračiu, bet neblaivus nevažiuodavo. Ji nėra mačiusi, kad V. S. bÅ«tų nugriuvęs su dviračiu. V. S. yra sakęs, kad nuo ligos jam kyla vaizdiniai, jis kažkÄ mato, kažkokius balsus girdi, bet V. S. yra tykus, ramus, nelinkęs fantazuoti.

Ji tiki V. S. pasakojimu apie sužalojimÄ . Tyrėja Č. yra jos pusbrolio marti. Nežino, ar jos pusbrolis bandė susisiekti su K.. Apklausos metu tyrėja spausdino tai, kÄ ji pati tyrėjai sakė. TyrėjÄ matė pirmÄ kartÄ , ji su ja nebendrauja. Liudytojas K. Å . nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. susirinko (duomenys neskelbtini) Å¡vęsti Joninių. Jie iÅ¡ pradžių ramiai sėdėjo, o kaimynas lakstė palei tvorÄ , kažkas jam nepatiko, kelis kartus buvo atėjęs pas juos pareikÅ¡ti pretenzijų.

Kaimynui buvo pasakyta eiti namo, bet pastarasis pradėjo grasinti, sakė, kad susidoros su jais. V. S. tris kartus buvo įėjęs į teritorijÄ , net iki stalo buvo atėjęs, visur vaikščiojo. Jam tÄ dienÄ V. S. atrodė keistai, kaip girtas ir neadekvatus, prie tvoros griuvinėjo, rÅ«bai buvo iÅ¡draskyti, paskui plikas iki pusės griuvinėjo. V. S. buvo nuėjęs už Å«kinio pastato iÅ¡ savo teritorijos pusės ir nukarpė laidus, bandė karpyti tvorÄ . BÅ«damas jų teritorijoje, V. S. už Å«kinio pastato nebuvo nuėjęs. Jų teritorija aptverta, įėjimui tik vartai yra.

PirmÄ kartÄ atėjęs V. S. grasino. Paskui atėjo antrÄ kartÄ su kirviu, buvo jau prietema, pastovėjo prie namo lango. Tuo metu visi sėdėjo prie stalo, kalbėjo, o jis buvo prie maÅ¡inų. V. S. tÄ kirvį padėjo ant palangės, tai jis paėmė, kad nieko neatsitiktų. Dar V. S. buvo atėjęs prie vartų, rėkavo, o paskui nuėjo už tvoros, karpė laidus. Jis pats nematė kÄ darė V. S., nes jam jį užstojo pastatas, tačiau suprato, kad V. S. už Å«kinio pastato nukarpė laidus, nes paskui iÅ¡ savo pusės per tvorÄ jiems tuos laidus sumetė.

A. K. nuėjo per kiemÄ , aprėkė V. S., kuris buvo savo teritorijoje, ir tas nuėjo. V. S. mėtė laidus į jų pusę, o A. K. juos surinko ir atnešęs parodė, kÄ V. S. daro. A. K. ten užtruko neilgai, surinko laidus ir atėjo. Kai A. K. buvo nuėjęs už Å«kinio, jis negalėjo pasiekti V. S.. Ten yra tarpas tarp tvoros ir jÅ«rinio konteinerio, bet pas V. S. per ten nenueisi. Jie aprėkė V. S. ir tas išėjo namo, o jie iÅ¡sikvietė policijÄ . Paskui V. S. vaikščiojo savo teritorijoje, bet pas juos atėjęs nebuvo, policijai iÅ¡vykus dar buvo iÅ¡lindęs, ant laiptų nugriuvo.

Apie 1 val. baigėsi vakarėlis ir jie visi kartu iÅ¡važiavo iÅ¡ sodybos. KitÄ dienÄ Ä¯ sodybÄ jis nebuvo atvykęs, bet medžiotojai pasakojo, kad kažkas V. S. sumušė. Specialistas G. A. C., Valstybinės medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas, nurodė, kad surašė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1195/21 (02) ir jÄ tvirtina. IÅ¡vados 1 punkte nurodyta, kad V. S. buvo nustatytos kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinėse sienelėse, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis.

IÅ¡vados 3 punkte nurodoma, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti buku daiktu. Ranka yra bukas daiktas, nes ji nepjauna. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai V. S. galėjo bÅ«ti padaryti ranka. Atliekant asmens apžiÅ«rÄ nebuvo žinoma, kad V. S. serga paranoidine Å¡izofrenija. Atliekant gyvų asmenų tyrimÄ jis turi atsakyti į 4 klausimus – koks sužalojimas padarytas, kada padarytas sužalojimas, kokiu bÅ«du asmuo sužalotas ir kokį sužalojimo mÄ stÄ atitinka padaryti sužalojimai.

Kitos asmens sveikatos bÅ«klės neturi įtakos jo iÅ¡vadai. Byloje nėra duomenų, kad asmuo pats negalėjo susižaloti, nes jis nėra paralyžiuotas, jis gali valdyti savo kÅ«nÄ , taip pat sužalojimo metu jam nebuvo apribota laisvė judėti. Ar asmuo gali pats sau padaryti tokius sužalojimus dėl psichikos bÅ«klės, gali nustatyti psichikos ekspertai. Vienas griuvimas ar atsitrenkimas į pavirÅ¡ių negalėjo sukelti tokių sužalojimų. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti patyrus ne mažiau kaip tris trauminius poveikius.

Jis negali kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad griÅ«nant asmuo negalėjo patirti tokių sužalojimų. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme iÅ¡tirtais ir kitais įrodymais. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2021 m. birželio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gavus V. S. pareiÅ¡kimÄ , kad 2021 m. birželio 23 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui su A.

K., pastarasis jam vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į deÅ¡inę veido pusę. Po to, 2021 m. birželio 24 d. apie 10.00 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris įsiveržė A. K. ir sugriebęs jam už marÅ¡kinių, taip apdraskydamas krÅ«tinę ir suplėšydamas marÅ¡kinius, tris kartus kumščiu sudavė jam į veidÄ ir keturis kartus į kairį Å¡onÄ , dėl ko jam lūžo žandikaulis, abu skruostikauliai, nosis. PareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas dalyvaujant pareiÅ¡kėjo dukrai V.

S. (1 t., b. l. 12-18). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įvykių vietos:

1) adresu (duomenys neskelbtini), kur už namo Å¡alia Å«kinio pastato stovi pilkas metalinis konteineris, nuo kurio virÅ¡utinės dalies kabo nukirptas elektros laidas; ir 2) adresu (duomenys neskelbtini), kur įėjus į namÄ , ties įėjimu į svetainę ant grindų rastos taÅ¡kinės raudonos spalvos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ (1 t., b. l. 23-35). Parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. parodė vietas, kuriose 2021 m. birželio 23 d. bei 2021 m. birželio 24 d. jam sudavė smÅ«gius A. K. (1 t., b. l. 45-52).

Asmens parodymo atpažinti metu V. S. iš bendrų veidų bruožų bei kūno sudėjimo atpažino A. K. kaip asmenį, sudavusį jam smūgius 2021 m. birželio 23 d. ir 2021 m. birželio 24 d. (1 t., b. l. 57-64). Iš alkoholio kiekio matavimo prietaisų panaudojimo registracijos žurnalų matyti, kad 2021 m. birželio 23 d. 17.37 val. V. S. nustatytas 1.60 promilių neblaivumas, o 2021 m. birželio 26 d. 15.26 val. V. S. buvo blaivus (0,00 promilės) (1 t., b. l. 119-120, 125-126). Vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2021 m. birželio 23 d. 21.59 val. buvo gautas pranešimas ROIK Nr. 0121000404033 – A.

K. pranešė, kad kaimynas, kuris serga psichikos ligomis, atėjo į pranešėjo kiemÄ , nukirpo elektros laidus ir nuėjo į namus; 2021 m. birželio 26 d. 14.34 val. gautas praneÅ¡imas ROIK Nr. 0121000411118 – V. S. pranešė, kad 2021 m. birželio 23d. kaimynai stipriai sumušė jos tėvÄ V. S., policija buvo atvykusi įvykio dienÄ , bet pareiÅ¡kimo nepriėmė (1 t., b. l. 123). Vyresniosios tyrėjos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡analizavus A. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotines matyti, kad minėto numerio veikimÄ (duomenys neskelbtini) kaime esantis ryÅ¡ių bokÅ¡tas, kurio veikimo teritorija apima ir įvykio vietos teritorijÄ (duomenys neskelbtini) kaime, fiksuoja nuo 2021 m. birželio 23 d. 17.39 val. iki 2021 m. birželio 24 d. 00.29 val., ir 2021 m. birželio 24 d. nuo 13.43 val. iki 16.28 val.

A. K. į jo naudojamÄ telefono numerį 2021 m. birželio 24 d. 10.15 val. skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime gyvenanti V. T.. Kaip galima teigti iÅ¡ byloje esančių aplinkybių, ji informavo apie medžiotojų klubui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, apgadinimÄ . 2021 m. birželio 24 d. 19.09 val. A. K. skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) V. S., kuri kaip galima spręsti iÅ¡ byloje esančių duomenų, norėjo pasiaiÅ¡kinti kas sumušė jos tėvÄ V.

S. (2 t., b. l. 9-10). A. K. savanoriÅ¡kų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė vaizdo įraÅ¡us (2 t., b. l. 11-13), viename iÅ¡ kurių matyti, kaip V. S. 2021 m. birželio 23 d. 23.13 val. mėto nuo savo tvoros pusės laidų dalis (2 t., b. l. 14-16, 153). Nukentėjusysis V. S. pateikė suplėšytus marÅ¡kinėlius (1 t., b. l. 78-83), kurie apžiÅ«rėti - marÅ¡kinėlių deÅ¡inės pusės rankovė ir deÅ¡inės pusės kraÅ¡tas perplėšti, marÅ¡kinėlių priekinėje dalyje ties krÅ«tine yra rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo dėmes (1 t., b. l. 84-89), ir grÄ Å¾inti V.

S. (1 t., b. l. 90-92, 93-94). Nukentėjusysis V. S. pateikė medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad V. S. 2021 m. birželio 26 d. 01.10 val. lankėsi Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, nes buvo sumuÅ¡tas kaimyno, Panevėžio ligoninėje jam diagnozuotas virÅ¡utinio žandikaulio lūžis, abiejų pusių virÅ¡utinių žandikaulių ir skruostikaulių lūžiai, nosies kaulų lūžimas. Kauno klinikose pacientas konsultuotas veido ir žandikaulių chirurgo (1 t., b. l. 97, 98-99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1195/2021(02) nurodyta, kad V. S. nustatyta kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis, gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. 2021 m. birželio 23 d. apie 23.00 val. vienÄ kartÄ kumščiu trenkus į deÅ¡inę veido pusę, po to, 2021 m. birželio 24 d. apie 10.00 val., sugriebus už marÅ¡kinių, taip apdraskant krÅ«tinę, ir tris kartus sudavus kumščiu į veidÄ bei keturis kartus į kairį Å¡onÄ .

Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti dėl vieno griuvimo. Skruostikaulių, dešinės akiduobės išorinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 103-105). Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų turinys: - 2021 m. birželio 23 d. 17.33 val. ir 17.43 val. vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip J.

S. atvykusių pareigÅ«nų praÅ¡o iÅ¡vežti asmenį (V. S.) jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Patikrinamas asmenų girtumas. V. S. moters pagalba susirenka savo daiktus ir sodinamas į policijos automobilį, ketinant jį parvežti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ; - 2021 m. birželio 23 d. 23.04 val. vaizdo įraÅ¡e matyti kaip pareigÅ«nai atvyksta į sodybÄ , eina į pavėsinę, kurioje yra keli vyrai. PareigÅ«nams paklausus kas nutiko, vienas vyras (A.

K.) aiÅ¡kina, kad kaimynui užeina, jis sukarpė laidus ir rodo ranka, kad jis gyvena greta, aiÅ¡kina, kad kaimynas nukirpo laidus einančius link atliekų duobės, matė kaip su replėmis kirpo laidus, kažkÄ rodo telefone. Kitas vyriÅ¡kis, aiÅ¡kinantis kad vyresnis pareigÅ«nas yra jo kaimynas, parodo laido dalį, kuri guli numesta prie kieme esančio Å¡ulinio. Vyrai pareigÅ«nų klausia kÄ jiems daryt su tuo kaimynu, o pareigÅ«nai paaiÅ¡kina, kad reikia raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ; - 2021 m. birželio 23 d. 23.16 val. ir 23.20 val. vaizdo įraÅ¡uose matyti kaip pareigÅ«nai eina į sodybÄ , kurioje randamas stovintis vyras, vilkintis tik kelnėmis.

PareigÅ«nams paklausus kas atsitiko, vyras (V. S.) pasakė, kad nieko. PareigÅ«nams paklausus, kodėl jis nukirpo laidus, vyras paaiÅ¡kino, kad jam Å¡viečia, tegul A. Å¡viečia. PareigÅ«nams paklausus kodėl nenuėjo ir gražiai nepaaiÅ¡kino, vyras atsakė, kad buvo nuėjęs, sakė, bet jam davė į snukį. Ä® tai pareigÅ«nas atsakė – nemeluok. Patikrinamas vyriÅ¡kio asmens dokumentas, bandoma patikrinti neblaivumÄ , tačiau vyrui nepavyksta tinkamai įpÅ«sti į alkotesterį. PareigÅ«nas liepia nevaikščioti girtam pas kaimynus, o jei kokios problemos, nueiti iÅ¡siaiÅ¡kinti kai iÅ¡siblaivys.

V. S. atsako, kad suprato. PareigÅ«nai pasako, kad vyras neitų į gretimÄ kiemÄ ir neniokotų laidų, nes pats gaus baudÄ , o V. S. atsako „aÅ¡ gausiu baudÄ , kad man į snukį davė?“. PareigÅ«nas paaiÅ¡kina, kad dėl to, jog plėšė laidus. PareigÅ«nas nurodo, kad nereikia vaikščiot po svetimÄ teritorijÄ , o vyriÅ¡kis atsako, tai nereikia filmuot. PareigÅ«nai vyriÅ¡kiui paaiÅ¡kina, kad girtas nevaikščiotų pas kaimynus, o aiÅ¡kintis eitų iÅ¡siblaivęs (1 t., b. l. 127-129, 130).

Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad A. K. 2021 m. birželio 23 d. apie 22.00 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vienÄ kartÄ kumščiu V. S. į veidÄ , taip smurtaudamas nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmÄ , bei 2021 m. birželio 24 d. apie 14.00 val., V. S. namo, esančio, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė kumščiu tris kartus į veidÄ ir keturis kartus į kairį Å¡onÄ V.

S., taip padarė nukentėjusiajam kraujosruvas akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ .

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nusikaltimas, , padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmÄ , padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir to siekia arba sÄ moningai leidžia kilti tokiems padariniams.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Nukentėjusysis V. S. teismui tvirtino, jog kaltinamasis jam sudavė kumščiu į veidÄ , o kitÄ dienÄ , namuose, sudavė jam tris kartus kumščiu į veidÄ , į Å¡onÄ , dėl ko jam skaudėjo, buvo sulaužyta nosis, žandikauliai. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir parodymų patikrinimo vietoje bei asmens parodymo atpažinti metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iÅ¡ esmės vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, kreipdamasis į gydymo įstaigas, jis taip pat nurodė, jog buvo sumuÅ¡tas kaimyno.

BylÄ nagrinėjant teisme, gynyba ne kartÄ siekė nukentėjusiojo parodymus pripažinti kaip gautus neteisėtai, prašė jais nesivadovauti, kadangi kitoje byloje, kurioje V. S. buvo įtariamas svetimo turto sugadinimu, pripažinta, kad jis baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepakaltinamas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, kadangi ekspertai nustatė, jog V. S. tiriamos veikos metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija ir negalėjo suprasti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir valdyti savo veiksmų, to negali padaryti ir Å¡iuo metu (t. y. ekspertizės akto suraÅ¡ymo metu - 2021 m. spalio 5 d.

– lapkričio 5 d.), negali dalyvauti teismo procese, ikiteisminiame tyrime, dėl savo psichikos bÅ«klės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus (2 t., b. l. 146-150). Teismas su tokiais gynybos argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad minima teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė buvo atlikta siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar asmuo yra pakaltinamas ir gali atsakyti pagal įstatymÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ , o Å¡ioje byloje asmuo yra pripažintas nukentėjusiuoju, ir nors fakto, kas jis serga psichikos sutrikimu niekas neginčija, tačiau pats savaime nukentėjusiojo sutrikimas nelemia negebėjimo duoti parodymus.

Tik tokius parodymus bÅ«tina vertinti ypač dėmesingai ir atidžiai, atsižvelgiant ir į tai, ar juos patvirtina, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip jau minėta, nukentėjusiojo parodymai apie jo atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jį apklausiant teisme buvo nuoseklÅ«s ir nekintantys. Netiesioginiai liudytojai V. V., A. S. ir J. S., kuriems apie nukentėjusiojo sumuÅ¡imÄ Å¾inoma iÅ¡ jo paties pasakojimų, taip pat nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes apie V. S. atžvilgiu panaudotus smurtinius veiksmus, vietas bei tai, kad jį sumušė bÅ«tent A.

K., kas taip pat patvirtina, kad asmuo neiÅ¡sigalvoja, visiems pasakoja tÄ patį. Asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis atpažino A. K. kaip asmenį, kuris 2021 m. birželio 23 ir 24 dienomis jam sudavė smÅ«gius. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek savo vaikams parodė vietas, kuriose jis patyrė smurtÄ , kur karpė laidus, tai užfiksuota įvykio vietų apžiÅ«ros protokole bei asmens parodymų patikrinimo vietoje protokole. Be to, nukentėjusiojo parodymai apie medžiotojų sodyboje padarytÄ Å¾alÄ , taip pat buvo nuoseklÅ«s, jis nesiekė nuslėpti savo veiksmais svetimam turtui padarytos žalos, detaliai pasakojo kada ir kÄ sugadino, nurodė, jog bÅ«tent dėl to buvo sumuÅ¡tas kaltinamojo, kas neleidžia tvirtinti, kad asmuo nesuprato įvykio situacijos.

Nukentėjusiojo parodymus apie medžiotojų sodyboje padarytÄ Å¾alÄ patvirtino ir liudytojai V. T. bei S. T., kurie girdėjo bei matė, kaip V. S. ryte pas medžiotojus kieme kažkÄ daužė pavėsinėje. Vertinant nukentėjusiojo Å¡ioje byloje duotus parodymus, bÅ«tina pažymėti ir tai, kad nukentėjusįjį apklausinėjant teisme, asmuo patvirtino, kad po įvykio jis vėl vartoja vaistus, tai patvirtino ir jo sugyventinė, o tiek nukentėjusiojo artimieji, tiek kaimynai, teigė, kad V. S. gali tapti neprognozuojamas tik kai negeria vaistų, o kai geria bÅ«na visai kitoks.

Ekspertizės akte nurodyti duomenys apie V. S. sveikatos bÅ«klę taip pat patvirtina, kad asmeniui vartojant vaistus, jo bÅ«klė pagerėja, nublanksta kliedesinės idėjos, tampa adekvataus elgesio ir t. t. Nukentėjusįjį gerai pažįstantys asmenys, jo vaikai V. V. ir A. S., taip pat nukentėjusiojo sugyventinė J. S., nurodė, kad nors V. S. serga, kartais vienas pakalba, tačiau nėra linkęs meluoti, fantazuoti, nieko neprikuria. Gynyba, kaip pagrindÄ nesiremti nukentėjusiojo parodymais grindžiant kaltinamojo kaltę, taip pat nurodė jo suinteresuotumÄ .

Teismas visiÅ¡kai sutinka, kad nukentėjęs asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau remiantis teismų praktika, kaip ir pažymėta gynėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, byloje Nr. 2K-57-788/2022, vien tai nesuteikia besÄ lygiÅ¡ko pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, pripažįsta, kad nukentėjusiojo parodymai yra patikimi ir remiasi jai grįsdamas kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, kadangi nukentėjusiojo parodymai ir kiti paminėti įrodymas kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, be to, juos patvirtina ir kiti byloje iÅ¡tirti ir anksčiau apraÅ¡yti raÅ¡ytiniai įrodymai: teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusysis specialisto pripažintus ir nustatytus sužalojimus patyrė galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du; medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis buvo atvykęs į ligoninę, gydytojui nurodė, kad jį sumušė kaimynas; parodymų patikrinimo vietoje bei asmens parodymo atpažinti protokolai, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažįsta kaltinamÄ jį kaip asmenį, sudavusį jam smÅ«gius bei parodo vietas, kuriose buvo sumuÅ¡tas;

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, patvirtinantis kad nukentėjusysis buvo sužalotas namuose, kur rasta kraujo dėmių; kitų daiktų apžiÅ«ros protokolas, patvirtinantis, kad nukentėjusiajam suduodant smÅ«gius buvo sugriebta už marÅ¡kinėlių, kurie suplyÅ¡o bei buvo iÅ¡tepti krauju; pareigÅ«nų padaryti vaizdo įraÅ¡ai, patvirtinantys, kad nukentėjusysis nurodė gavęs smÅ«gį į veidÄ , kai buvo nuėjęs aiÅ¡kintis dėl jam trukdančių ilsėtis Å¡viesų. Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiÅ¡kas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamÄ jį ir tyčia melagingai apkaltinti padarius nusikaltimÄ .

VersijÄ , jog nukentėjusysis taip siekia pasipelnyti, paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis iÅ¡kart po patirto smurto į policijÄ nesikreipė, nors atvykusiems pareigÅ«nams ir sakė, kad jam buvo suduota į veidÄ , atvykusiai dukrai nenorėjo nurodyti A. K. telefono numerio, teigė nenorintis kreiptis į policijÄ , net ir medikams nesiskundė prasta savijauta, nors specialistų nustatyti sužalojimai, lūžiai, ir suteikė tam pagrindÄ . Nukentėjusiojo parodymus ir kaltinamojo kaltę patvirtina bei tuo pačiu paneigia gynybos teiginius, kad nukentėjusysis atvykusiems pas jį pareigÅ«nams nieko nesakė apie sumuÅ¡imÄ , pareigÅ«nų kÅ«no kameromis padarytų vaizdo įrašų turinys.

Ä®raÅ¡uose aiÅ¡kiai girdėti, kaip nukentėjusysis pareigÅ«nams mažiausiai du kartus pasako, kad nuėjęs aiÅ¡kintis į medžiotojų sodybÄ dėl jam trukdančių ilsėtis Å¡viesų, jis buvo sumuÅ¡tas („davė į snukį“). Ä®raÅ¡uose taip pat užfiksuota, kad pokalbio su pareigÅ«nais metu minimas tik vienas asmuo – kaimynas A.. Ir nors liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai E. G. ir A. I. nurodė, kad nukentėjusysis sužalojimu nesiskundė, lyg sakė, kad davė, bet nesuprato, kÄ davė, tačiau kaip jau minėta, vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad nukentėjusysis net du kartus aiÅ¡kiai pasakė, kad jam buvo suduota, tačiau į vienÄ tokį nukentėjusiojo pasakymÄ buvo atsakyta – nemeluok, o į kitÄ netgi paaiÅ¡kinta, kad jis gaus baudÄ ne už tai, kad gavo į veidÄ , o už tai, kad karpė laidus.

Pas nukentėjusįjį 2021 m. birželio 26 d. atvykę jo sÅ«nus ir dukra matė, kad jis sumuÅ¡tas, veidas mėlynas, iÅ¡tinęs, buvo pasitepęs dantų pasta, kad nuimtų tinimÄ , rÅ«bai buvo suplyšę, matėsi kraujo žymių ant grindų. Nukentėjusysis jiems nurodė, kad jį sumušė A. K., kÄ teigė ir anksčiau, kalbėdamas telefonu su dukra. Liudytojai K. M. V. M., V. T. taip pat nurodė matę, kad V. S. buvo pasitepęs veidÄ kažkuo baltu ar kažkÄ užsiklijavęs ant veido, tai yra galimai sužalotas.

 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajam konstatuota kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis. Taip pat nurodyta, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis, gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. 2021 m. birželio 23 d. apie 23.00 val. vienÄ kartÄ kumščiu trenkus į deÅ¡inę veido pusę, po to, 2021 m. birželio 24 d. apie 10.00 val., sugriebus už marÅ¡kinių, taip apdraskant krÅ«tinę, ir tris kartus sudavus kumščiu į veidÄ bei keturis kartus į kairį Å¡onÄ .

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis rodo, kad sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti dėl vieno griuvimo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas G. A. C. patvirtino suraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ , todėl abejoti teismo medicinos specialisto pateikta iÅ¡vada nėra pagrindo. Kaltinamojo neprisipažinimÄ padarius nusikaltimus, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, iÅ¡nagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamasis prisipažino, kad buvo nuėjęs už Å«kinio pastato, nes nukentėjusysis karpė jų elektros laidus. Medžiotojų sodyboje buvę liudytojai J. M. ir K. Å . patvirtino matę, kaip V. S. su pirÅ¡tinėmis ir replėmis nuėjo už Å«kinio pastato ir A. K. taip pat nuėjo už Å«kinio pastato, kad iÅ¡varytų V. S., tačiau ten jų abiejų nematė, nes vaizdÄ užstojo Å«kinis pastatas. Taigi, liudytojai negalėjo matyti kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamajam taip pat buvo praneÅ¡ta apie tai, kad kitÄ rytÄ nukentėjusysis medžiotojų sodyboje sudaužė Å¡viestuvus ir kaltinamasis buvo atvykęs apžiÅ«rėti padarytų nuostolių.

Nukentėjusiojo veiksmai, niokojant medžiotojų sodybos turtÄ , byloje nustatytų aplinkybių visumoje, leidžia teigti, kad kaltinamasis turėjo pretekstÄ pasielgti taip, kaip nurodyta kaltinime. Gynybos tvirtinimas, kad kaltinamojo atvykimo ir iÅ¡vykimo momentÄ patvirtino liudytojai J. M. ir V. T., nėra visiÅ¡kai teisingas ir Å¡ių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis nebuvo nukentėjusiojo namuose ir nenaudojo jo atžvilgiu smurto. Liudytojas J. M. nurodė, kad matė kaip atvažiavo A. K., kaip nuėjo pas kaimynę, tačiau tada jis su sÅ«numi iÅ¡važiavo ir nežino, kada A.

K. iÅ¡važiavo iÅ¡ sodybos. Tuo tarpu liudytojos V. T. parodymai yra prieÅ¡taraujantys paties kaltinamojo bei minėto liudytojo parodymams. V. T. tvirtino mačiusi, kada A. K. atvyko į sodybÄ bei teigė, kad pirmas atvyko bÅ«tent A. K., o paskui ir kitas automobilis. Nors tiek pats kaltinamasis A. K., tiek liudytojas J. M. patvirtino, kad pirmieji į sodybÄ atvyko M.. Liudytoja V. T. taip pat tvirtino, kad kaltinamÄ jį iÅ¡ savo namų palydėjo iki automobilio ir nematė, kad A. K. eitų pas V. S., bet mano, kad bÅ«tų mačiusi, jeigu bÅ«tų ėjęs. Liudytoja to nematė, tačiau nepatvirtino, kad visÄ laikÄ nuo to momento, kai pamatė atvykusį A.

K., ji nuolat stebėjo kÄ jis veikia, kur eina, iki pat jo iÅ¡vykimo, prieÅ¡ingai, ji pati ikiteisminio tyrimo metu teigė Joninių dienÄ kepusi mėsÄ , laikÄ leidusi namų kieme, siuntinėjusi dukrai nuotraukas kaip leidžia laikÄ , t. y. buvo užsiėmusi savo reikalais, laisvalaikiu namuose. Taigi, ir liudytojos manymas, kad ji bÅ«tų mačiusi, jei A. K. bÅ«tų nuėjęs pas V. S., taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis, kad A. K. tikrai nebuvo nuėjęs į nukentėjusiojo sodybÄ .

Be to, liudytoja V. T., nukentėjusiojo vaikams nurodė, kad jų tėvas „mažai gavo“, taip iÅ¡reikÅ¡dama visiÅ¡kÄ empatijos neturėjimÄ kaimynui, turinčiam tam tikrÄ psichikos sutrikimÄ . Tuo tarpu su kaltinamuoju liudytoja sutaria gerai, ji pastarojo praÅ¡ymu prižiÅ«ri sodybÄ , praneÅ¡a, jei kas nors nutinka, priima namuose, bendrauja, palydi iki automobilio, kas galimai rodo tam tikrÄ suinteresuotumÄ palaikyti kaltinamojo pozicijÄ . Gynybos versijÄ , jog sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti girtas važinėdamas dviračiu, paneigia liudytojų parodymai, kad jis dviračiu važinėdavo retai, girtas nevažinėdavo, o 2021 m. birželio 24 d. jis buvo matytas tik vaikÅ¡tantis pėsčiomis, o ne su dviračiu, o iki tol buvo nesužalotas.

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti dėl vieno griuvimo. Be to, nukentėjusiojo namuose buvo rasta kraujo dėmių, kurių iÅ¡ vakaro pareigÅ«nai nematė, nurodė, jog namuose buvo tvarkinga, kas taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas panaudojus prieÅ¡ jį smurtÄ jo paties namuose. Teismas, iÅ¡analizavęs įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡ asmeninių motyvų, reaguodamas į medžiotojų sodyboje gadinamÄ turtÄ , ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ apie panaudotÄ smurtÄ . Kaltinamasis suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobÅ«džio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumÄ , pagal nusikaltimų padarymo vietas, veiksmų pobÅ«dį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektÄ vertinami kaip nusikaltimai prieÅ¡ asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ , sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kÄ patvirtina iÅ¡tirti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltės formÄ , veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis padarė du tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 47-48, 49-74), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 75), dirba (2 t., b. l. 45), yra įgijęs leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus bei Europos Å¡aunamojo ginklo leidimÄ , turi registruotus tris Å¡autuvus (2 t., b. l. 76, 77). Nei nukentėjusiajam, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos kaltinamasis neatlygino.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmės skirtinos artimos bausmės vidurkiui, bausmes subendrinant dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės paskirtos bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės minimaliÄ dalį (atsižvelgus, jog kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas) ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiÅ«ra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiÅ«ros kaltinamajam skirtinai BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Byloje pareikÅ¡tas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 260,86 Eur žalÄ už nukentėjusiojo gydymÄ (1 t., b. l. 109-111). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtÄ , padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . V. S. buvo suteiktos neurochirurgo ir otorinolaringologo konsultacijos, vidaus ligų gydytojo ir skruostikaulio chirurgo konsultacijos, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, jis buvo gydomas Kauno klinikose stacionare, jam atlikta žandikaulio lūžio atvira repozicija.

Nukentėjusiajam suteiktos paslaugos apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalÄ , kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų detalizacija (1 t., b. l. 111). Byloje įrodyta, jog Å¡i turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiÅ¡kusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalÄ turi pareigÄ atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis V. S. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69). Nurodė, kad kaltinamojo veiksmai jo atžvilgiu sukėlė jam sunkių sveikatos padarinių. Jam buvo padarytos kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, dėl suduotų smÅ«gių patyrė skruostikaulių, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžį. SumuÅ¡imo metu jautė didelį skausmÄ , jo negalėdamas kęsti, vyko į Panevėžio Respublikinę ligoninę, po to buvo siųstas pas specialistus Kauno klinikinėje ligoninėje.

Kadangi pats nevairuoja ir turi negaliÄ , tai nuolatos prašė pagalbos savo dukros, kuri jį vežiojo į ligonines. Jis patyrė slogius iÅ¡gyvenimus, tai yra ne tik stiprų skausmÄ , bet ir baimės jausmÄ , kadangi buvo sumuÅ¡tas savo namuose, kur gyvena vienas. Dabar bijo bÅ«ti tuose namuose vienas, todėl apsistojo pas savo draugę gretimame kaime. Nerimas ir baimė bei prisiminimai apie sumuÅ¡imÄ , kad ir praėjus laiko tarpui, jį neramina ir baugina. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalÄ pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda jÄ padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti pažeidus Å¡ias asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį ar fizinį skausmÄ , praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .

Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamojo A. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , specialisto iÅ¡vadoje jam konstatuota kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis, todėl jau vien dėl to A. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų 2021 m. birželio 25 d. kreipėsi į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kitÄ dienÄ Ä¯ Kauno klinikas, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 5 d. buvo gydomas ligoninės stacionare, vėliau iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai į namus.

V. S. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė slogius iÅ¡gyvenimus, ne tik stiprų skausmÄ , bet ir baimės jausmÄ , kadangi buvo sumuÅ¡tas savo namuose, kur dabar bijo bÅ«ti vienas, todėl apsistojo pas savo draugę. Nerimas ir baimė bei prisiminimai apie sumuÅ¡imÄ , kad ir praėjus laiko tarpui, jį neramina ir baugina. Po sumuÅ¡imo maždaug mėnesį laiko negalėjo kramtyti, net ir dabar dar kartais skauda veidÄ , valgant taip pat jaučia skausmÄ . Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmÄ , ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ .

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko. Bylos duomenimis, jis yra dirbantis, kaip pats nurodė, savo materialinę padėtį vertinama normaliai, jo gaunamos pajamos yra apie 500 Eur, iÅ¡laikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto - gyvena name, turi dar du namus, du butus, sodÄ . Å iuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , į tai, kad kaltinamojo smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo nukreipti ir į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį sveikatai, į vis dar iÅ¡liekantį skausmÄ , nesant pagrįstų duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į formuojamÄ teismų praktikÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 2 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieÅ¡tarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiÅ¡ki arba labai panaÅ¡Å«s kÅ«no sužalojimai. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iÅ¡ kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis). Dėl kitų procesinių klausimų. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 38-40), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenos su duomenimis, vaizdo įraÅ¡ais, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos - 67,20 Eur, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusįjį atstovavo advokatė Rima Å migelskytė ir pagal pateiktÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymÄ , nukentėjusiajam suteiktų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 318,17 Eur, kurias praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai (2 t., b. l. 179-182).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad advokatė nukentėjusįjį atstovavo teisiamuosiuose posėdžiuose, parengė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡oma priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra proporcinga ir priteistina iÅ¡ kaltinamojo valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, nusprendžia: A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ â€“ 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A. K. 1 260,86 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų 86 ct) turtinę žalÄ , pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sÄ skaitÄ Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Priteisti iÅ¡ A. K. nukentėjusiajam V. S. 2 000,00 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ A. K. 67,20 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 20 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5662). Priteisti iÅ¡ A. K. 318,17 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniolikos eurų 17 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5630).

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su duomenimis, vaizdo įraÅ¡ais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė