cff73159-9c60-4352-a415-2dc567ffb4d2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1424-1094/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23213-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 4.7.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, Laurai Cibulskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovų A. K. ir G. K. atstovui advokato padėjėjui Davidui Gurvičui (David Gurvič), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G. K. ir A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams H. P., N. P. dėl servituto nustatymo žemės sklype, tretieji asmenys – I. M., uždaroji akcinė bendrovė „BirÅ¡tono mineraliniai vandenys“ ir Ko, uždaroji akcinė bendrovė „Mano bÅ«stas NPC“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kino gamyba“. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai A. K. ir G. K. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1) nustatyti atsakovams H. P. ir N. P. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 0,0091 ha (91 kv.

m) ploto, neatlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atÅ¡akÄ iki ieÅ¡kovams A. K. ir G. K. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtÄ servituto planÄ ;

2) netenkinus pirmame punkte nurodyto ieškinio reikalavimo, alternatyviai prašo nustatyti atsakovams H. P. ir N. P. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 0,0091 ha (91 kv.

m) ploto, atlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atÅ¡akÄ iki ieÅ¡kovams A. K. ir G. K. priklausančios žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtÄ servituto planÄ , nustatant ieÅ¡kovams pareigÄ sumokėti vienkartinę 91,45 Eur kompensacijÄ .

2. Nurodo, kad ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis pastatas-gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teritorijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d. įsakymu (duomenys neskeltini) (toliau – Ä®sakymas) yra patvirtintas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai. Patvirtinus detaliojo plano sprendinius, žemės sklypui nustatytas inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos naudojimo bÅ«das ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobÅ«dis (toliau – Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypas); nuspręsta perduoti Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypÄ Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, užtikrinant vieÅ¡Ä jį interesÄ ; nuo Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypo iki ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo nutiesti dujotiekį; nustatyta, kad visi tiesiami į privačius žemės sklypus inžineriniai tinklai turi bÅ«ti pakloti tarp (duomenys neskelbtini) raudonųjų zonų.

Ieškovai pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos Įsakymu suplanuoti veiksmai nėra įgyvendinti, nes Inžinerinės infrastruktūros sklypui, nuosavybės teise priklausančiam atsakovams H. P. ir N. P., yra taikomi areštai, kurių pagrindu apribota sklypo savininkų teisė disponuoti Inžinerinės infrastruktūros sklypu ir įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Inžinerinės infrastruktūros sklypas areštuotas kreditorių I. M., UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, UAB „Mano Būstas NPC“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Kino gamyba“ naudai.

Kadangi dujotiekis iki ieÅ¡kovų sklypo ribos gali bÅ«ti įrengtas tik per Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypÄ bei tai, kad Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypui taikomi areÅ¡tai, apribojant disponavimÄ juo, neegzistuoja objektyvi galimybė susitarimo su atsakovais pagrindu iki ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribos nutiesti dujotiekį, atitinkamai jį pajungti prie žemės sklype esančio ieÅ¡kovų gyvenamojo namo. Nesant galimybės tiesti dujotiekio Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklype, ieÅ¡kovai negali naudotis jiems priklausančiame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu visa apimtimi, t. y. prisijungti prie dujotiekio ir naudotis dujomis, kurios bÅ«tinos namo eksploatacijai ir normalių gyvenimo sÄ lygų užtikrinimui.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovai teikia šį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nustatyti servitutÄ Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklype teismo sprendimu.

3. Ieškovų namas yra gyvenamasis, ieškovai šiuo metu jame gyvena, todėl dujotiekis yra būtinas gyvenamojo namo, esančio ant žemės sklypo, eksploatacijai, namo gyventojų būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (namo šildymui, vandens šildymui, maisto gamybai ir panašiai). Sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas.

Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių iÅ¡dėstymÄ sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017).

Vadovaujantis Įsakymu patvirtintu detaliojo plano suvestiniu inžinerinių tinklų planu, kuris privalomas visiems sklypų savininkams, visi tiesiami į privačius žemės sklypus inžineriniai tinklai turi būti pakloti tarp (duomenys neskelbtini). raudonųjų zonų. (duomenys neskelbtini) yra Inžinerinės infrastruktūros sklype, kuriam nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis. Vadinasi, Inžinerinės infrastruktūros sklypas skirtas komunikacijoms įrengti.

Dėl Å¡ios priežasties gamtinių dujų skirstymo sistemos atÅ¡aka iki ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribos nuo netoli esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gali bÅ«ti įrengta tik per Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypÄ . Nagrinėjamu atveju kito bÅ«do prijungti ieÅ¡kovų dujų prietaisus prie skirstomojo tinklo, kaip tik įrengiant atÅ¡akÄ Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklype, nėra jokios galimybės. PastarÄ jÄ aplinkybę pagrindžia parengtas dujotiekio projekto planas.

Nuo ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prasidedanti dujotiekio atšaka Inžinerinės infrastruktūros sklype pasuktų į rytus ir vėliau susijungtų su kitais ESO priklausančiais dujų tinklais.

4. Nenustačius servituto Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklype ieÅ¡kovai objektyviai neturi galimybės normaliomis sÄ lygomis naudoti pagal paskirtį savo nuosavybę ir nėra jokio kito bÅ«do įgyvendinti gyvenamojo namo ir žemės sklypo interesus, užtikrinti normalių gyvenimo sÄ lygų, todėl darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja svarbios priežastys (objektyvus bÅ«tinumas) Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklype teismo sprendimu nustatyti servitutÄ , suteikiantį teisę nutiesti dujotiekio inžinerinių tinklų atÅ¡akÄ iki ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribos. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant egzistuoja pagrindas nustatyti servitutÄ teismo sprendimu:

1) savininkai negali sandoriu nustatyti servituto dėl Inžinerinės infrastruktūros sklypui taikomų areštų;

2) dujotiekis yra bÅ«tinas ieÅ¡kovų gyvenamojo namo eksploatacijai, namo gyventojų bÅ«tiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (namo Å¡ildymui, vandens Å¡ildymui, maisto gamybai ir panaÅ¡iai) ir pastarasis gali bÅ«ti įrengtas tik per Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypÄ .

5. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad UAB „Ginteka“ yra parengusi servituto planÄ , kuriame tiksliai apibrėžti servituto iÅ¡matavimai, konfigÅ«racija, iÅ¡sidėstymas ir kiti duomenys, servitutas yra įbraižytas brėžinyje, pažymėti visi posÅ«kio taÅ¡kai, kurių koordinatės nurodytos koordinačių žiniaraÅ¡tyje. Taigi, iÅ¡ pastarųjų galima aiÅ¡kiai identifikuoti servituto teritorijÄ ir ribas, kurias praÅ¡oma nustatyti Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklype Å¡iuo ieÅ¡kiniu. Taip pat, plane aiÅ¡kiai nurodoma, kokios teisės suteikiamos vieÅ¡pataujančio daikto savininkui. Servitutas suteiktų teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Servituto plane nurodomos servituto teisės atitinka ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje nurodytas servituto teises.

6. IeÅ¡kovų vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas nustatyti neatlygintinio pobÅ«džio servitutÄ . Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo reikia įvertinti, ar tarnaujančio daikto savininkas patiria, kokių nors nuostolių dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ . PraÅ¡omo servituto turinys apima teisę tiesti, aptarnauti, naudoti inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas).

Tarnaujantis daiktas yra žemės sklypas, kuriam yra nustatytas inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos naudojimo bÅ«das ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobÅ«dis. FaktiÅ¡kai per Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypÄ vyksta eismas. Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypas nėra naudojamas atsakovų privačių interesų tenkinimui, jis tam ir buvo suformuotas, kad galėtų aptarnauti ieÅ¡kovų žemės sklypo bei kitų aplinkinių sklypų savininkų interesus.

Taigi, atsakovai nepatiria jokių nuostolių dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , nes nustačius servitutÄ , Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypas ir bus naudojamas pagal savo paskirtį. Be to, atsakovai planavo Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypÄ perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai, kas atitiktų (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliojo plano sprendinius. Vadinasi, atsakovai ketino perleisti nuosavybės teises į Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypÄ ir už tai nesitikėjo gauti atlygio.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje kelia reikalavimÄ dėl servituto nustatymo, kas yra mažesnio pobÅ«džio suvaržymas nei žemės sklypo nacionalizacija, todėl servitutas, kaip mažesnio pobÅ«džio nuosavybės teisių suvaržymas nei nusavinimas, taip pat turėtų bÅ«ti neatlygintinis. PraÅ¡omas nustatyti servitutas užima tik 91 kv. m, kai visas sklypo plotas yra 1811 kv. m. Vadinasi, praÅ¡omas nustatyti servitutas užima tik 5,02 proc. sklypo ploto. Taigi, servituto nustatymas nesuvaržys atsakovų nuosavybės teisių, Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypas bus naudojamas pagal savo tikslinę paskirtį.

Vis dėlto, jeigu teismas vertintų, kad Å¡ioje situacijoje praÅ¡omas nustatyti servitutas turi bÅ«ti atlygintinis, ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti 91,45 Eur vienkartinę kompensacijÄ , kuri apskaičiuota vadovaujantis Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Metodikos 16 punkte nurodoma, kad vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal tam tikrÄ formulę. Žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais) yra 0,0091 ha. Žemės sklypo vidutinė vertė pagal masinį žemės vertinimÄ yra 18 200 Eur, žemės sklypo plotas yra 0,1811 ha. Taigi, vienkartinės kompensacijos už servitutÄ dydis apskaičiuojamas pagal nustatytÄ formulę – 0,0091 x 18200 / 0,1811 x 0,1 = 91,45 Eur.

7. Atsakovas H. P. pateikė teismui savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad leidžia ieÅ¡kovams tiesti dujotiekio komunikacijas jam priklausančioje kelio dalyje.

8. Trečiasis asmuo UAB „Kino gamyba“ pateiktame atsiliepime teismui nurodė, kad UAB „Kino gamyba“ iÅ¡ UAB „Intrum Lietuva“ nupirko N. P. skolÄ .

9. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovų atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ atsakovams priklausančiame žemės sklype. Teismui nusprendus esant teisinį pagrindÄ nustatyti atlygintinÄ servitutÄ , ieÅ¡kovai teikia alternatyvų reikalavimÄ ir praÅ¡o teismo priteisti atsakovams vienkartinę 91,45 Eur kompensacijÄ . Atstovas pažymėjo, kad teritorijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai – žemės sklypui nustatytas inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos naudojimo bÅ«das ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobÅ«dis. Tai patvirtina į bylÄ pateikti detaliojo plano, servituto plano kopijos, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai ir kt. IeÅ¡kovų atstovas akcentavo, kad atsakovų sklypui, kuriame praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , yra taikomi areÅ¡tai, todėl atsakovai negali savarankiÅ¡kai disponuoti sklypu, todėl ieÅ¡kovams liko vienintelė galimybė teismo sprendimu nustatyti servitutÄ atsakovų sklype.

Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatyme įtvirtinta, kad areÅ¡tuoto sklypo savininkai negali leisti nustatyti jų sklype servituto. IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti 91 kv. m neatlygintinį servitutÄ servitutÄ , suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atÅ¡akÄ iki ieÅ¡kovams priklausančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtÄ servituto planÄ . Servitutas nustatytinas siekiant užtikrinti dujų tiekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų namus, kas yra bÅ«tina užtikrinant normalias gyvenimo sÄ lygas.

Atsakovų sklypas yra inžinerinės paskirties, tik per jį gali bÅ«ti nutiestas dujotiekis iki ieÅ¡kovų sklypo. Å iuo metu ieÅ¡kovai sklypu negali naudotis pilnavertiÅ¡kai. Dėl servituto nustatymo sÄ lygų ieÅ¡kovų atstovas paaiÅ¡kino, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama tiktai teismo sprendimu. Pagal CK 4.126 straipsnį servitutas teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatomas, jei vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkai nesutaria, o servituto nenustačius yra ribojama avininkų teisė naudoti daiktÄ pagal paskirtį.

Turto areÅ¡tas yra nuosavybės teisės ribojimas, taigi Å¡iuo atveju yra konfliktas tarp Å¡alių, kadangi atsakovai objektyviai negali suteikti sutikimo nustatyti servitutÄ jiems priklausančiame areÅ¡tuotame žemės sklype. Kita servituto sÄ lyga, kad nenustačius servituto neįmanomas vieÅ¡pataujančio daikto ribojimas normaliomis sÄ lygomis, irgi egzistuoja, nes ieÅ¡kovai negali nusitiesti dujotiekio, bÅ«tino tinkamai eksploatuoti namÄ , jį Å¡ildyti ir kt., iki savo sklypo ribos. Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo turi atsižvelgti į teritorijų planus.

Nagrinėjamu atveju yra patvirtintas detalusis planas, kuriame atsakovų sklypas įvardintas kaip inžinerinės paskirties, t. y. skirtas inžinerinėms komunikacijos teisti. Nustatant servituto turinį svarbu konkrečiai apibrėžti ribojimų turinį ir teritorijÄ , kad galima bÅ«tų nustatyti tiksliÄ servituto lokacijÄ . Teismui pateiktame UAB „Ginteka“ servituto plane tiksliai apibrėžtos servituto koordinatės, planas, servituto turinys – tiesti ir naudoti požemines komunikacijas. Nurodytas planas visiÅ¡kai sutampa su ieÅ¡kinio reikalavimais.

Kadangi teismas turi iÅ¡spręsti atlygio už servitutÄ klausimÄ , ieÅ¡kovų nuomone, yra pagrindas nustatyti neatlygintinį servitutÄ . Visų pirma, įvertinamos aplinkybės, ar tarnaujančio daikto savininkai patiria nuostolių. Kadangi nagrinėjamu atveju tarnaujantis servitutas yra inžinerinės paskirties, todėl atsakovai Å¡iame sklype jokios veiklos nevykdo, negauna iÅ¡ jo pajamų. Å iuo atveju, nustačius praÅ¡omÄ servitutÄ , sklypas kaip tik ir bus naudojamas pagal paskirtį. Be to, atsakovai planavo šį sklypÄ neatlygintinai perduoti Vilniaus m. savivaldybei, tad Å¡iuo atveju bÅ«tų taikomas gerokai mažesnis nuosavybės teisių ribojimas.

Servitutas užimta tik 5 proc. atsakovų žemės sklypo, todėl nuosavybės teisių nevaržo.

10. Atsakovas N. P. ir kiti tretieji asmenys atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė, bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo. Patikslintas ieÅ¡kinys ir teismo Å¡aukimai N. P. įteikti tinkamai. Pažymėtina, kad į paskutinį teismo posėdį (2022 m. birželio 6 d.) N. P. Å¡aukimas įteiktas asmeniÅ¡kai. IÅ¡ teismui grįžusių procesinių dokumentų įteikimo Å¡aknelių nustatyta, kad I. M. Å¡aukimas į 2022 m. kovo 30 d. teismo posėdį įteiktas asmeniÅ¡kai; trečiajam asmeniu UAB „BirÅ¡tono mineraliniai vandenys“ ir KO Å¡aukimas į 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdį įteiktas marketingo asistentei, į 2022 m. kovo 30 d. teismo posėdį įteiktas sargui; patikslintas ieÅ¡kinys – sargui.

Be to, atsakovams ir tretiesiems asmenims procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys, teismo praneÅ¡imas, teismo Å¡aukimai) buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame tinklalapyje www.teismai.lt. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas Faktinės bylos aplinkybės 11. ieÅ¡kovams A. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis pastatas – gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

12. H. P. ir N. P. priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai. Patvirtinus detaliojo plano sprendinius, žemės sklypui nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis.

14. Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypas areÅ¡tuotas kreditorių I. M., UAB „BirÅ¡tono mineraliniai vandenys“ ir Ko, UAB „Mano BÅ«stas NPC“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Kino gamyba“ naudai, todėl ieÅ¡kovai negali gauti areÅ¡tuoto sklypo savininkų (atsakovų) sutikimo jų sklype nustatyti servitutÄ , suteikiantį teisę iki ieÅ¡kovų sklypo per areÅ¡tuotÄ atsakovų sklypÄ nutiesti dujotiekį.

15. UAB „Ginteka“ 2021 m. gegužės 28 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Kad Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planÄ , kuriame tiksliai apibrėžti servituto iÅ¡matavimai, konfigÅ«racija, iÅ¡sidėstymas ir kiti duomenys, servitutas įbraižytas brėžinyje, pažymėti visi posÅ«kio taÅ¡kai, kurių koordinatės nurodytos koordinačių žiniaraÅ¡tyje, iÅ¡ kurių galima aiÅ¡kiai identifikuoti servituto teritorijÄ ir ribas, kurias praÅ¡oma nustatyti inžinerinės infrastruktÅ«ros sklype.

IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti servitutÄ pagal UAB „Ginteka“ servituto planÄ . Dėl servituto nustatymo sÄ lygų 16. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 ir kt.).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

18.  BÅ«tinumas užtikrinti tinkamÄ vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimÄ gali bÅ«ti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi. Jeigu į dalį žemės sklypo ar jame esantį pastatÄ arba kitÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ nėra galimybių patekti, atlikti jo remonto ar priežiÅ«ros darbus, nepasinaudojant gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali bÅ«ti pagrindas nustatyti servitutÄ . Servituto bÅ«tinumas tokiu atveju yra tol, kol nėra galimybės patekti į visÄ sklypÄ ar juo visu nepasinaudojant gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali bÅ«ti pagrindas nustatyti servitutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017).

19. CK VII skyriuje, reglamentuojančiame servituto institutÄ , yra iÅ¡skirtos servitutų rÅ«Å¡ys – kelio servitutas, statinių servitutas, servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kiti servitutai (CK 4.117 straipsnis, 4.122 straipsnis, 4.123 straipsnis).

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieÅ¡kovų teisės praÅ¡yti nustatyti servitutÄ svarbu įvertinti praÅ¡omo nustatyti servituto ypatumus. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti servitutÄ , kuris suteiktų teisę neterminuotai ir neatlygintinai naudotis atsakovų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi – tiesti inžinerines komunikacijas, t. y. dujotiekį, iki ieÅ¡kovams priklausančio sklypo ribos.

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis pastatas – gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai – žemės sklypui nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis.

Inžinerinės infrastruktūros sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovams. Vadovaujantis patvirtintu detaliojo plano suvestiniu inžinerinių tinklų planu, visi tiesiami į privačius žemės sklypus inžineriniai tinklai turi būti pakloti tarp (duomenys neskelbtini) raudonųjų zonų. (duomenys neskelbtini) yra inžinerinės infrastruktūros sklype, kuriam nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis, t. y. inžinerinės infrastruktūros sklypas skirtas komunikacijoms įrengti.

Dėl Å¡ios priežasties gamtinių dujų skirstymo sistemos atÅ¡aka iki ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribos nuo netoli esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gali bÅ«ti įrengta tik per inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypÄ . Kito bÅ«do prijungti ieÅ¡kovų dujų prietaisus prie skirstomojo tinklo nėra jokios galimybės. PastarÄ jÄ aplinkybę pagrindžia ir parengtas dujotiekio projekto planas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių iÅ¡dėstymÄ sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017).

23. Taigi, sprendžiant dėl ieÅ¡kovų reikalavimo nustatyti servitutÄ , svarbu atkreipti dėmesį į teritorijos detaliuosius planus, nustatytÄ sklypų paskirtį, inžinerinių komunikacijų projektus ir kt. Nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus dokumentus (detalųjį planÄ , dujotiekio projektÄ ir kt.) nustatyta, kad pagal patvirtintus detaliuosius planus per atsakovams priklausantį inžinerinės paskirties ginčo sklypÄ , iki ieÅ¡kovų sklypo ribos numatyta tiesti dujotiekį, o vėliau nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prasidedanti dujotiekio atÅ¡aka inžinerinės infrastruktÅ«ros sklype pasuktų į rytus ir susijungtų su kitais ESO priklausančiais dujų tinklais. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovų žemės sklypas bÅ«tų prijungtas prie centralizuotos dujotiekio infrastruktÅ«ros.

24. Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypas areÅ¡tuotas kreditorių I. M., UAB „BirÅ¡tono mineraliniai vandenys“ ir Ko, UAB „Mano BÅ«stas NPC“, Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Kino gamyba“ naudai. IÅ¡ į bylÄ pateiktų Turto areÅ¡to aktų registro duomenų nustatyta, kad taikyto turto areÅ¡to bÅ«das – disponavimo teisės apribojimas. Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimÄ â€“ teisės turtÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, iÅ¡nuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtÄ sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas.

Tokiu bÅ«du egzistuojant inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypo disponavimo apribojimams, atsakovai negali sudaryti jokių susitarimų dėl sklypo, t. y. jį parduoti, suvaržyti ir panaÅ¡iai, atitinkamai neturi galimybės sandoriu nustatyti servituto. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes spręstina, kad susiklosčiusioje situacijoje egzistuoja konfliktas, įtakojantis ieÅ¡kovų interesus, nes atsakovai, esant areÅ¡tuotam jų sklypui, negali ieÅ¡kovams duoti sutikimo nustatyti servitutÄ jiems priklausančiame žemės sklype.

Ä®vertinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatÄ , kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kuriÄ patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba Å¡ie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios (17 straipsnio 2 dalis), taip pat, Turto areÅ¡to registro duomenis apie atsakovų skolas tretiesiems asmenims, sprendžia, kad nenustačius servituto teismo tvarka, o atsakovams kol bus nepanaikintas jų turto areÅ¡tas, nėra galimybės suteikti sutikimÄ nustatyti servitutÄ jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, tokia padėtis pažeidžia ieÅ¡kovų teisę naudotis jiems priklausančiame sklype esančiu namu pagal jo paskirtį – Å¡ildyti, gaminti maistÄ ir kt., sudarant ieÅ¡kovams bÅ«tinybę, esant atkirstiems nuo centralizuoto dujų tiekimo dėl atsakovų kreditorių interesų atgauti dalį ar visÄ skolÄ ateityje, rÅ«pintis alternatyviais energijos tiekimo Å¡altiniais.

Susiklosčiusi padėtis vertintina, kaip pažeidžianti ieÅ¡kovų ir atsakovų kreditorių teisių ir interesų pusiausvyrÄ â€“ ieÅ¡kovų teisę savo nuosavybe naudotis pagal jos paskirtį pilna apimtimi ir atsakovų kreditorių teisių ir interesų teisę užtikrinant atsakovų skolinių įsipareigojimų grÄ Å¾inimÄ , taigi ir civilinėje teisėje galiojančių protingumo ir teisingumo principų pusiausvyrÄ .

25. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir, ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

26. Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų privatus interesas – jiems priklausančios nuosavybės teisės įgyvendinimas taip, jog galėtų įsirengti dujotiekį, gali bÅ«ti patenkintas tik suteikiant ieÅ¡kovams teises į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , t. y. apribojus (suvaržius) greta ieÅ¡kovų sklypo esančių žemės sklypo savininkų teises naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Šios žemės sklypo savininkų teisės teismo sprendimo pagrindu galėtų bÅ«ti apribotos tik nustatant atitinkamÄ servitutÄ . Taigi spręstina, kad yra įrodytos bÅ«tinosios servituto nustatymo sÄ lygos teismo tvarka, nes įvertinus patvirtintÄ detalųjį teritorijos, kurioje yra ieÅ¡kovų bei atsakovų sklypai, planÄ , nustatytÄ atsakovų žemės sklypo paskirtį, dujotiekio planÄ , objektyviai nėra kito bÅ«do iÅ¡spręsti ieÅ¡kovų nuosavybės teisių ir interesų naudotis jiems priklausančiu sklypu ir jame esančiu namu pagal paskirtį užtikrinimo.

27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo areÅ¡tuotame atsakovų sklype, t. y. esant apribotai atsakovų teisei disponuoti Å¡iuo turtu. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad teismas, gali spręsti klausimÄ areÅ¡tuotame žemės sklype nustatyti servitutÄ (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-521-619/2016), sprendžia, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl servituto nustatymo atsakovams priklausančiame inžinerinės paskirties žemės sklype tenkintinas.

28. Teismas pažymi, kad tretieji asmenys (atsakovų kreditoriai) nepateikė teismui savo pozicijos dėl ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo, jų pagrįstumo, buvo pasyvÅ«s vykstančiame teisminiame procese. Dėl servituto turinio 29. Nustatant servitutÄ turi bÅ«ti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi.

Teritorija turi bÅ«ti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidėstymÄ sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutÄ daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylÄ turi bÅ«ti pateiktas planas (schema) su Å¡iais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodyta, kad Å¡is servitutas nustatytas pagal konkretų planÄ (schemÄ ), įraÅ¡ant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti Å¡io dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017).

30. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio dėl servituto nustatymo pagrindÄ sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigÅ«racija, iÅ¡sidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra bÅ«tinoji ieÅ¡kinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi bÅ«ti tikslus ir aiÅ¡kus, tai jis nustatomas pagal pateiktÄ planÄ , kuris grafiÅ¡kai atvaizduoja bÅ«tinų apribojimų dydį.

31. IeÅ¡kovai reikalavimÄ suformulavo remdamiesi UAB „Ginteka“ 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Kad Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planu (savininkai H. P., N. P.), kuriame yra tiksliai apibrėžti servituto iÅ¡matavimai, konfigÅ«racija, iÅ¡sidėstymas ir kiti duomenys, servitutas įbraižytas brėžinyje, pažymėti visi posÅ«kio taÅ¡kai, kurių koordinatės nurodytos koordinačių žiniaraÅ¡tyje, iÅ¡ kurių galima aiÅ¡kiai identifikuoti servituto teritorijÄ ir ribas, kurias praÅ¡oma nustatyti Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklype. Plane aiÅ¡kiai nurodoma, kokios teisės suteikiamos vieÅ¡pataujančio daikto savininkui – servitutas suteiktų teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

32. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo praktikÄ sprendžia, kad ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti servitutÄ , suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atÅ¡akÄ iki ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtÄ servituto planÄ tenkintinas. Dėl servituto (ne)atlygintinumo 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad Å¡iems teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas.

Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitÄ Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, vadovaujasi ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir – administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.).

Tokia kasacinio teismo pozicija grįsta inter alia (be kita ko) civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principu. Taigi, servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, pvz., neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

34. Pagal bendrÄ sias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.).

Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-217/2011; kt.).

35. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai reiÅ¡kia du alternatyvius reikalavimus sprendžiant atlyginimo už nustatomÄ servitutÄ klausimÄ . Pirmuoju atveju ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti neatlygintinį servitutÄ , o antruoju – nustatyti 91,45 Eur vienkartinę kompensacijÄ .

36. Teismas, įvertinęs suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, sprendžia, kad įvertinęs faktines bylos aplinkybes, jog servitutas nustatomas dujotiekiui tiesti Inžinerinės paskirties sklype, pagal servituto planÄ servitutas užima tik nedidelę dalį (91 kv.

m) sklypo ploto, kai visas sklypo plotas yra 1811 kv. m, t. y. 5,02 proc. inžinerinio sklypo, ir tokiu bÅ«du sklypo savininkų (atsakovų) nuosavybės teisė suvaržoma itin nežymiai. Duomenų, kad atsakovai ginčo sklype vykdytų kokiÄ nors Å«kinę ar kitÄ veiklÄ , nėra, taigi servituto nustatymas nesuvaržys atsakovų nuosavybės teisių, Inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypas bus naudojamas pagal savo tikslinę paskirtį, todėl teismas sprendžia, kad vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir joje nustatyta tvarka, nepažeis atsakovų teisės į sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ kompensacijÄ už jų nuosavybės teisės suvaržymÄ nustatant servitutÄ .

Pagal metodikos 16 punktÄ vienkartinės kompensacijos dydis (Nk) apskaičiuojamas pagal formulę Nk = Sp x Vk x Kn, kur Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka, padalyta iÅ¡ žemės sklypo ploto;

Kn – lygus 0,1. Žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais) yra 0,0091 ha; žemės sklypo vidutinė vertė pagal masinį žemės vertinimÄ yra 18 200,00 Eur; žemės sklypo plotas yra 0,1811 ha. Taigi, vienkartinės kompensacijos už servitutÄ dydis apskaičiuojamas 0,0091 x 18200 / 0,1811 x 0,1 = 91,45 Eur.

37. Esant nustatytam, teismas tenkina ieÅ¡kovų reikalavimÄ nustatyti ieÅ¡kovams atlygintinį servitutÄ atsakovams sumokant 91,45 Eur vienkartinę kompensacijÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 38. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 straipsniai).

39. Pagal ieškovų pateiktus duomenis, ieškovai byloje patyrė 2238,50 Eur išlaidų advokato pagalbai ir sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį, t. y. iš viso patyrė 2321,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad teismo priimtas sprendimas dėl Å¡alių ginčo lemia atsakovų pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

41. MaksimalÅ«s dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius.

42. IeÅ¡kovų patektose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta, kad ieÅ¡kovams buvo suteiktos Å¡ios paslaugos: ieÅ¡kinio dėl servituto nustatymo inžineriniame sklype rengimas (1694 Eur); pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje (544,50 Eur) (viso 2238,50 Eur).

43. IeÅ¡kovui suteiktų teisinių paslaugų įkainiai nevirÅ¡ija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių, tačiau pagal Rekomendacijų 1 punkto sÄ lygÄ , Å¡ios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius, todėl vien ta aplinkybė, kad maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai nėra virÅ¡ijami, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti bÅ«tent tokio dydžio iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobÅ«dį, gali sudaryti pagrindÄ priteisti ir mažesnį Å¡ių iÅ¡laidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

44. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje sprendžiant dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, aktualu tai, kad pagal susiklosčiusias faktines bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kovai neturėjo galimybės nustatyti servituto ne teismo sprendimu ir ginti savo pažeistų teisių, atsakovai ir tretieji asmenys byloje prieÅ¡taravimų ieÅ¡kiniui nepateikė, bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byla dėl Å¡alių ginčo nebuvo sudėtinga, nereikalavo sudėtingų ar specifinių teisės žinių taikymo, atsikirtimų į kitų bylos dalyvių argumentus rengimo ir ieÅ¡kovų atstovo didelių darbo ir laiko sÄ naudų, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas sumažinti priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nuo 2238,50 Eur iki 1500 Eur.

45. Teismui ieškinį iš esmės tenkinus ieškovų patirtų 1583 Eur (1500 Eur išlaidos už advokato paslaugas ir 83 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis po 791,50 Eur.

46. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 113,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnis), t. y. valstybės naudai iš atsakovų priteistina po 57 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti. Nustatyti atsakovams H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlygintinį 0,0091 ha (91 kv.

m) ploto servitutÄ , suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atÅ¡akÄ iki ieÅ¡kovams A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtÄ 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Kad Nr. (duomenys neskelbtini) servituto nustatymo planÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 91,45 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienas euras 45 ct) vienkartinę piniginę kompensacijÄ kaip atlyginimÄ už atsakovų teisių suvaržymÄ dėl servituto nustatymo. Sumažinti ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ iki 1500 Eur. Priteisti iÅ¡ atsakovo H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 791,50 Eur (septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt vienas euras 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 791,50 Eur (septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt vienas euras 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdeÅ¡imt septyni) Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (raÅ¡tinei). Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdeÅ¡imt septyni) Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (raÅ¡tinei). Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irena Bielskytė