Legislator Case Law & Legislation
cff6bf8d-0407-4063-aff8-db3ace98259b AI generated

cff6bf8d-0407-4063-aff8-db3ace98259b · Å iaulių apygardos teismas

Case Number cff6bf8d-0407-4063-aff8-db3ace98259b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-292-368/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03745-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; (S) 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 24 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) Société mutuelle d'assurence des collectivites locales Smacl assurances apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Girtrans“ ieÅ¡kinį atsakovui Societe mutuelle d‘assurence des collectivites locales Smacl assurances dėl draudimo iÅ¡mokos, procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

cff6bf8d-0407-4063-aff8-db3ace98259b · Å iaulių apygardos teismas: Nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, atsižvelgiant į tai, jog 1985 m. liepos 5 d. Badinterio įstatymo 4 straipsnis leidžia atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei įvertinus motorinių transporto priemonių vairuotojų veiksmus ir kitas aplinkybes, kurios įtakojo žalos atsiradimui, mažinti atlygintinos žalos dydį, spręstina, jog yra teisinga ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 4723,44 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos padarymo tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. 30 proc. mažinant kompensuotinos žalos dydį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-292-368/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03745-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; (S) 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 24 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) Société mutuelle d'assurence des collectivites locales Smacl assurances apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Girtrans“ ieÅ¡kinį atsakovui Societe mutuelle d‘assurence des collectivites locales Smacl assurances dėl draudimo iÅ¡mokos, procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Girtrans“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Societe mutuelle d‘assurence des collectivites locales Smacl assurances 4723,44 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos padarymo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo vilkikas DAF (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 15 d.

PrancÅ«zijoje esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje pateko į eismo įvykį. IeÅ¡kovo vairuotojo R. M. paaiÅ¡kinime nurodyta, jog sustojus stovėjimo aikÅ¡telėje A39 prie iÅ¡važiavimo ir iÅ¡lipus apsidaryti geresnės stovėjimo vietos, bei jau atitolus nuo automobilio apie 20 metrų, iÅ¡girdo girgždesį ir atsisukęs pamatė, kad PrancÅ«zijoje registruotas autovežis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino stovėjimo vietoje paliktÄ vilkikÄ . Ženklų, draudžiančių sustoti, nebuvo.

Po Å¡io įvykio toje pačioje vietoje buvo praleistos poilsiui skirtos 9 valandos, tačiau visiems užtekdavo vietos, kad jie galėtų iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje buvo nubraižyta eismo įvykio schema ir užfiksuota, kad kontaktas įvyko, t. y. žala buvo padaryta ieÅ¡kovo vilkikui. Eismo įvykį sukėlusio vilkiko Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę aktualaus eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs atsakovas — PrancÅ«zijos draudimo bendrovė Societe mutuelle d‘assurence des collectivites locales.

Nuostoliai dėl Å¡io eismo įvykio metu apgadinto ieÅ¡kovo vilkiko DAF, pagal DAT sistemos remonto iÅ¡laidų apskaičiavimÄ be PVM sudaro 4723,44 Eur.

2. Atsakovas Societe mutuelle d‘assurence des collectivites locales Smacl assurances pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kinio patenkinimui nėra pakankamas ieÅ¡kovo eismo įvykio aplinkybių nurodymas. Eismo įvykio dalyviai R. M. ir S. R. policijos pareigÅ«nų į įvykio vietÄ nekvietė, geranoriÅ¡kai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje nubraižė įvykio situacijÄ , pažymėjo atitinkamus jos langelius ir patvirtino tai savo paraÅ¡ais. IÅ¡ pateiktos deklaracijos matyti, kad ieÅ¡kovo automobilis „DAF“ su puspriekabe:

1) stovėjo ne automobilio stovėjimui skirtoje vietoje;

2) stovėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės skirtame vienos eismo juostos vienpusio eismo kelyje. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo automobilis „DAF“ su puspriekabe buvo pastatytas taip, kad trukdė vieÅ¡ajam eismui — trukdė kitiems automobiliams iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės. IeÅ¡kovo automobilio vairuotojas R. M. pažeidė PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R417- 10 straipsnio I dalį, II dalies 5 punktÄ , III dalies 5 punktÄ . Už Å¡iuos PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių pažeidimus ieÅ¡kovo darbuotojas R.

M. galėjo bÅ«ti nubaustas bauda, numatyta už antros klasės nusižengimÄ , tačiau baudos iÅ¡vengė, kadangi į eismo įvykio vietÄ nebuvo iÅ¡kviesti PrancÅ«zijos policijos pareigÅ«nai. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti žala atsirado dėl ieÅ¡kovo darbuotojo R. M. neteisėtų veiksmų bei kaltės. IeÅ¡kovo darbuotojui pastačius automobilį „DAF“ su puspriekabe automobiliui stovėti skirtoje vietoje eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Teigė, kad ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti žala nepagrįsta, nes ieÅ¡kovas nepateikė kompetentingo asmens sudaryto dokumento, kuriame užfiksuoti automobilio „DAF“ sugadinimai.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktos nuotraukos neinformatyvios bei dauguma jų darytos ne įvykio vietoje, praėjus nežinomam laikui po įvykio. SÄ matoje nurodytas deÅ¡inės pusės durelių keitimas, tačiau iÅ¡ nuotraukų matosi ieÅ¡kovo automobilio „DAF“ deÅ¡inės pusės durų slystamojo pobÅ«džio kontaktas, kas nepagrindžia deÅ¡inės pusės durelių keitimo. IeÅ¡kovas nenurodė motyvų, kodėl deÅ¡inės pusės durelių sugadinimas negalėtų bÅ«ti paÅ¡alintas duris remontuojant.

SÄ matoje taip pat numatyta keisti deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau nuotraukos nepatvirtina buvus ieÅ¡kovo automobilio deÅ¡inės pusės veidrodėlio sugadinimui. IeÅ¡kovas nepateikė automobilio deÅ¡inės pusės veidrodėlio nuotraukos. IÅ¡ nuotraukų matyti nubrozdintas veidrodžio rėmas ir pažeista veidrodžio rėmo balta apdaila, tačiau sÄ matoje nėra įrašų apie nubrozdinto veidrodžio rėmo ir veidrodžio rėmo baltos apdailos remontÄ /keitimÄ .

Laikė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl 2019 m. spalio 15 d. PrancÅ«zijoje įvykusio eismo įvykio yra atsakingas atsakovo apdrausto krovininio automobilio „Mercedes Actros“ su puspriekabe valdytojas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. sausio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo Societe mutuelle d‘assurence des collectivites locales Smacl assurances ieÅ¡kovui UAB „Girtrans“ 3306,40 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos padarymo, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3306,40 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 1466,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Esminiai teismo argumentai: 3.1. Atsižvelgiant į sprendimo 10, 11 punktuose nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , ginčo atveju sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , yra pagrindas taikyti PrancÅ«zijos vidaus teisę, kadangi eismo įvykis įvyko PrancÅ«zijoje. Dėl taikytinos PrancÅ«zijos teisės neprieÅ¡taravo ir ieÅ¡kovas. 3.2. Nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad dėl žalos ieÅ¡kovo transporto priemonei atsiradimo yra kaltas tik pats nukentėjusiosios transporto priemonės B (t. y. transporto priemonė DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), nes jis pažeidė PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R417-10 straipsnio I dalį;

II dalies 5 punktÄ ; III dalies 5 punktÄ , tačiau byloje jokių įrodymų, jog dėl tam tikrų PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių pažeidimų, ieÅ¡kovo darbuotojas (transporto priemonės B vairuotojas) bÅ«tų nubaustas, t. y. jo atžvilgiu bÅ«tų priimtas atitinkamos kompetentingos PrancÅ«zijos institucijos aktas, kurio pagrindu bÅ«tų konstatuota jo kaltė ir už pažeidimÄ bÅ«tų paskirta atitinkamo dydžio bauda ar kita nuobauda, pateikta nebuvo. PrancÅ«zijos draudimo bendrovė atsisakydama padengti atsiradusiÄ Å¾alÄ , taip pat konkrečiai neįvardino kokius teisės aktus transporto priemonės B vairuotojas pažeidė ir kuo konkrečiai dėl kilusio eismo įvykio pasireiÅ¡kė transporto priemonės B vairuotojo kaltė.

Transporto priemonės B vairuotojas dėl kilusio eismo įvykio savo kaltės nepripažino nuo pat pradžių, eismo įvykio deklaracijoje atsisakė pasiraÅ¡yti, tik padarė prieraÅ¡Ä (rus. NE VINOVEN) nekaltas. Pati eismo įvykio deklaracija yra užpildyta ne itin informatyviai ir dviprasmiÅ¡kai. 3.3. Ä®vertinus tai, jog transporto priemonė A (t. y. PrancÅ«zijoje registruota transporto priemonė Mercedes Actros, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) važiavo keliu ir pro kelyje stovinčiÄ transporto priemonę B pravažiavo, tik transporto priemonių sÄ lytis įvyko, transporto priemonei A baiginėjant manevrÄ , įsukant sankryžoje į deÅ¡inę pusę, darytina iÅ¡vada, jog pastatyta transporto priemonė B eismui netrukdė.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad transporto priemonės B vairuotojas pažeidė atsakovo įvardintas PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R417-10 straipsnio nuostatas, tačiau pripažintina, jog transporto priemonė B palikta kelyje sudarė papildomÄ kliÅ«tį kitiems eismo dalyviams. 3.4. Ginčo atveju yra pagrindas taikyti 1985 m. liepos 5 d. Badinterio įstatymo 4 straipsnį, abipusiam taikymui. Tai, kad transporto priemonės A vairuotojas nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir pats PrancÅ«zijos vairuotojas nuo pat eismo įvykio deklaracijos užpildymo laikė save nekaltu dėl eismo įvykio kilimo ir žalos atsiradimo, neÅ¡alina ir nepaneigia atsakovo prievolės pagal PrancÅ«zijos teisę atlyginti patirtÄ Å¾alÄ antrajai transporto priemonei, t. y. transporto priemonei B, nes atsakovas pilnai neįrodė antrojo vairuotojo (ieÅ¡kovo darbuotojo, transporto priemonės B) kaltės (CPK 178, 185 straipsniai).

Ä®vertinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, yra nustatytos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat abiejų vairuotojų kaltė, todėl atsakovui kyla pareiga ieÅ¡kovui atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ . 3.5. IeÅ¡kovas įrodė patirtos žalos dydį, tuo tarpu atsakovas nepaneigė nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų, o atsakovo deklaratyvÅ«s argumentai nesudaro pagrindo mažinti ieÅ¡kovo apskaičiuotos žalos dydžio, nes pats atsakovas tiek tuoj po įvykio, tiek vėliau sugadintos transporto priemonės neapžiÅ«rėjo ir procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje bÅ«tų nustatytas realus žalos atsiradimo dydis, nesinaudojo (CPK 178, 185 straipsniai).

Nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, atsižvelgiant į tai, jog 1985 m. liepos 5 d. Badinterio įstatymo 4 straipsnis leidžia atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei įvertinus motorinių transporto priemonių vairuotojų veiksmus ir kitas aplinkybes, kurios įtakojo žalos atsiradimui, mažinti atlygintinos žalos dydį, spręstina, jog yra teisinga ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 4723,44 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos padarymo tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. 30 proc. mažinant kompensuotinos žalos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) Société mutuelle d'assurence des collectivites locales Smacl assurances praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€” ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimÄ , nes į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu neįtraukė krovininį automobilį „Mercedes Astros“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), vairavusio S. R.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė S. R. civilinės atsakomybės klausimÄ ir tyrė jo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir pagrindus, bei nustatė S. R. pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ dėl eismo įvykio. Atsakovo pareiga kompensuoti eismo įvykio metu ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ galima tik esant S. R. civilinei atsakomybei. Dėl nurodyto, sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, yra neteisėta, todėl naikintina. 4.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė (o ir nenustatinėjo) ginčo teisinį santykį reguliuojančios PrancÅ«zijos vidaus teisės, o S. R. civilinę atsakomybę nustatė taikydamas neoficialų PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių tekstÄ (skundžiamo sprendimo 18 punkte nurodyta internetinė nuoroda).

Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra neteisėti ir pažeidžiantys materialiÄ sias teisės normas. Teismas turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie PrancÅ«zijos įstatymai reguliuoja ginčo santykį, gauti oficialų Å¡ių įstatymų tekstÄ , nustatyti, ar tie įstatymai galioja ir nėra pakeisti, iÅ¡analizuoti, kaip jie yra taikomi PrancÅ«zijos teismų praktikoje, kaip aiÅ¡kinami teisės doktrinoje ir panaÅ¡iai. Dėl to, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. 4.3. Teismas taip pat neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡ios bylos Å¡alims, nes sprendė, kad atsakovui teko papildoma pareiga įrodinėti aplinkybes apie eismo įvykio vietoje buvusius kelių eismo ženklus ar kelio ženklinimÄ .

Atsakovui atsisakius įvykį pripažinti draudžiamuoju argumentuojant tuo, kad pagal PrancÅ«zijos vidaus teisę ieÅ¡kovo automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje, atsakovas privalėjo įrodyti savo atsikirtimus, kÄ ir padarė. Savo ruožtu ieÅ¡kovas privalėjo pateikti įrodymus, kad jo automobilis buvo pastatytas leistinoje vietoje. Ä®rodymų ieÅ¡kovas neteikė argumentuodamas, kad atsakovas privalo įrodyti Å¡ias aplinkybes. 4.4. Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ dėl padarytos žalos.

IeÅ¡kovas nepateikė automobilio „DAF“ deÅ¡inės pusės durelių vidaus (ne automobilio salone matomos durų pusės, bet pačių durų vidaus) nuotraukų, iÅ¡ kurių bÅ«tų įmanoma nustatyti, ar durys pažeistos, kad neįmanoma jų naudoti pagal paskirtį suremontavus, kaip ir nepateikė remonto iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Galimai ieÅ¡kovas nori praturtėti atsakovo sÄ skaita, o teismo iÅ¡vados dėl visų durelių keitimo, dėl deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlio nėra pagrįstos įrodymais ir yra savavaliÅ¡kos (CPK 185 straipsnio pažeidimas).

5. Atsiliepimu į atsakovo Société mutuelle d'assurence des collectivites locales Smacl assurances apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas UAB „Girtrans“ praÅ¡o jį atmesti, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 5.1. Atsakovo teiginiai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas kėlė klausimÄ dėl S. R. įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovas motyvuoto praÅ¡ymo į bylÄ Ä¯traukti trečiuoju asmeniu S. R. byloje niekuomet nėra reiÅ¡kęs (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam reiÅ¡kia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymÄ . Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja tiesioginio reikalavimo teisę į draudikÄ . Todėl, nesant aplinkybių, kurios suteiktų teisę pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus draudėjui (apdraustajam) taikyti regresÄ , transporto priemonių vairuotojai į bylÄ trečiaisiais asmenimis įprastai neprivalo bÅ«ti įtraukti. 5.2.

Teismas teisingai taikė užsienio teisę. Atsisakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovas, kaip PrancÅ«zijoje veikiantis juridinis asmuo, konkrečiai neįvardino, kokius teisės aktus pažeidė ieÅ¡kovo vairuotojas, ir kuo pasireiÅ¡kė jo kaltė. Jis el. laiÅ¡ke tik deklaratyviai nurodė, jog „automobilis iÅ¡ Lietuvos nebuvo pastatytas teisingai ir „negerbė“ PrancÅ«zijos kelių įstatymo“. IÅ¡samesnio PrancÅ«zijos teisės iÅ¡aiÅ¡kinimo teismui atsakovo atstovas nepateikė.

Sprendžiant civilinės atsakomybės sÄ lygų dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvimo klausimÄ , dėl neteisėtų veiksmų buvimo (nebuvo) teismas analizavo eismo dalyvių elgesį bei vertino PrancÅ«zijos kelių eismo taisykles R417 ir jų taikymÄ liečiančiÄ PrancÅ«zijos teismų praktikÄ . Å iuos PrancÅ«zijos teisės aktus pasiÅ«lė pats atsakovas, todėl atsakovo teiginiai, jog užsienio teisės turinys galėjo bÅ«ti iÅ¡tirtas netinkamai, yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini. 5.3.

Ä®statymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo. PrieÅ¡ingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo iÅ¡tirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalÄ . Atsakovas, ne tik, kad teismui nepateikė įrodymų, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenzijÄ pateikusiam asmeniui (ieÅ¡kovui) padarytÄ Å¾alÄ , bet ir neatliko absoliučiai jokiu aktualaus eismo įvykio iÅ¡tyrimo veiksmų.

Atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ atsisakė iÅ¡mokėti — vėliau ieÅ¡kinį ginčijo teisme, nepatikrinęs jam kaip PrancÅ«zijos draudikui visos prieinamos informacijos ir netgi, kaip minėta, nesugebėjo gauti jo apdraustÄ transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis numeris FF-194-NO vairavusio S. R., ar draudėjo, paaiÅ¡kinimų apie įvykio aplinkybes. 5.4. IeÅ¡kovas savo patirtos žalos dydį įrodinėjo, pateikdamas DAT sistema apskaičiuotas vilkiko DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto iÅ¡laidas sÄ matoje, fotonuotraukas (tame tarpe iÅ¡ eismo įvykio vietos), kuriose detaliai užfiksuoti visi remonto sÄ matoje įraÅ¡yti transporto priemonei padaryti apgadinimai, atsiradę po eismo įvykio.

Taip pat nepriklausomų kilnojamo ir nekilnojamo turto vertintojų, kurie pagal įstatymus atsako už neteisingus vertinimus, licencijÄ turinčios įmonės UAB „Verlita“ konsultacinę iÅ¡vadÄ , jog visi darbai ir keičiamos dalys (iÅ¡skyrus veidrodžio stiklÄ ) įtraukti į remonto darbų sÄ matÄ , atitinka vilkiko apgadinimų pobÅ«dį ir esami apgadinimai galėjo atsirasti minėto eismo įvykio metu. Automobilio DAF gamintojo atstovų pateiktus duomenis, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad į remonto darbų sÄ matÄ Ä¯traukta deÅ¡inės pusės veidrodėlio kaina yra gerokai mažesnė, nei yra nustatęs gamintojas.

Kas taip pat patvirtina, kad ieškovo nuostoliai buvo apskaičiuoti ekonomiškai objektyviai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas pateikia savo pozicijÄ ir laiko, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant tiek materialiÄ sias, tiek procesines teisės normas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas laikosi nuomonės, kad naikinti teismo sprendimo nurodytais apeliacinio skundo argumentais, nėra jokio pagrindo. Dėl bylos esmės 10. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas sudaro Å¡alių ginčas dėl to, ar draudikas (apeliantas), apdraudęs transporto priemonės atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu vienoje ES Å¡alyje privalo atlyginti žalÄ padarytÄ , transporto priemonei, įvykus eismo įvykiui, apdraustai kitoje ES Å¡alyje.

11. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 15 d., 21.35 val., PrancÅ«zijoje, A40, stovėjimo aikÅ¡telėje (pavadinimas neskelbtinas) (b. l. 11, 50), ieÅ¡kovo krovininis automobilis vilkikas DAF (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – transporto priemonė B), pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu Å¡alys užsipildė eismo įvykio deklaracijÄ ir nubraižė eismo įvykio schemÄ , kurioje nurodyta, jog PrancÅ«zijoje registruota transporto priemonė Mercedes Actros, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – transporto priemonė A), kuriÄ vairavo S. R., iÅ¡važiuodama iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (kelyje iÅ¡sukdamas į kelio deÅ¡iniÄ jÄ pusę), puspriekabės galine dalimi kliudė iÅ¡važiavime (kelyje) kairėje kelio pusėje stovėjusiÄ ieÅ¡kovui priklausančiÄ transporto priemonę B, kurios vairuotojas R.

M.. Policijos tyrimas dėl Å¡io autoįvykio nebuvo atliekamas, jo dalyviai S. R. ir R. M. 2019 m. spalio 15 d. užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Deklaracijoje vairuotojas S. R. raÅ¡tu nurodė, kad transporto priemonė B (t. y. transporto priemonė DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) stovėjo ant kelio, už stovėjimo aikÅ¡telės vietų ribų, o R. M. deklaracijoje atsisakė pasiraÅ¡yti ir nurodė, jog yra nekaltas (rusiÅ¡kai „NE VINOVEN“) (b. l. 10, 11, 49, 50-51).

Vairuotojas R. M. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog krovininiu automobiliu sustojo stovėjimo aikÅ¡telėje prie iÅ¡važiavimo, jam iÅ¡ paskos važiavo automobilis, įsitikino, jog automobiliui pakanka vietos pravažiuoti, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo paieÅ¡koti geresnės vietos sustoti, atitolęs nuo automobilio apie 20 metrų iÅ¡girdo girgždesį, o atsisukęs pamatė, jog autovežis kliudė jo paliktÄ transporto priemonę. Pildant dokumentus, autovežio vairuotojas paėmė jo dokumentus ir sakė, kad jų negrÄ Å¾ins, jeigu protokolo jis nepasiraÅ¡ys.

Skambino į policijÄ , tačiau policija pranešė, jog į eismo įvykio vietÄ neatvyks. Pažymėjo, jog stovėti ten, kur buvo palikta transporto priemonė, ženklų draudžiančių stovėti nebuvo (8, 9 b. l.). IeÅ¡kovas 2019 m. lapkričio 25 d. tiesiogiai kreipėsi į draudimo bendrovę Societe mutuelle d‘assurence des collectivites locales Smacl assurances, kuri buvo apdraudusi transporto priemonę A, dėl 2019 m. spalio 15 d. įvykusio eismo įvykio ir apgadintos transporto priemonės B, praÅ¡ydamas atlyginti 4723,44 Eur dydžio patirtÄ Å¾alÄ (b. l. 35, 36).

Atsakovo atstovo pretenzijoms Lietuvoje nagrinėti atsiųstas ieÅ¡kovui praneÅ¡imas, kad jie patvirtino, kad automobilis iÅ¡ PrancÅ«zijos nėra atsakingas už šį įvykį. Automobilis iÅ¡ Lietuvos nebuvo pastatytas teisingai ir „negerbė“ PrancÅ«zijos kelių įstatymo, todėl draudimo bendrovė atsisako apmokėti automobiliui iÅ¡ Lietuvos žalÄ (37 b. l.).

13. IeÅ¡kovas pateikė apgadinto ieÅ¡kovo vilkiko DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal DAT sistemÄ apskaičiuotÄ iÅ¡samų remonto iÅ¡laidų apskaičiavimÄ , kur nurodyta, jog bendra iÅ¡laidų suma (atsiradusios žalos dydis) yra 4 723,44 Eur (be PVM) (12-13, 14, 15, 16, 17-18, 19-20, 21-22 b. l.). Fotonuotraukose užfiksuoti transporto priemonės B atsiradę apgadinimai (23-34, 52, 53, 84-104 b. l.). UAB „Verlita“ 2020 m. lapkričio 4 d. konsultacijoje dėl nuostolių vertės nustatymo transporto priemonei DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (transporto priemonei B), nurodyta, jog susipažinę ir įvertinę pateiktÄ medžiagÄ nustatė, jog visi darbai ir keičiamos dalys (iÅ¡skyrus veidrodžio stiklÄ ) įtraukti į remonto darbų sÄ matÄ , atitinka vilkiko apgadinimų pobÅ«dį ir esami apgadinimai galėjo atsirasti minėto eismo įvykio metu.

Veidrodžio stiklo apgadinimų, minėtose fotonuotraukose nesimato, tačiau tikėtina, jog po tokio smūgio stiklas vidinėje dalyje irgi gali būti pažeistas (82 b. l.). Ieškovas el. paštu kreipėsi į DAF gamintojo atstovus su paklausimu nurodyti, kiek kainuoja 2018 m. liepos 25 d. gamybos vilkiko DAF (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodis ir kokia yra veidrodžio komplektuojančių detalių: veidrodžio kronšteino (kojos), korpuso ir veidrodžio stiklo atskirai kaina (114 b. l.). Gautas atsakymas, jog veidrodžio koja komplekte su veidrodžiais be dangtelių 200 Eur + PVM, stiklas atskirai mažas 40+PVM, didelis 40+PVM, dangtelis didelis 33+PVM, mažas 20+PVM, apatinis dangtelis 25+PVM (b. l. 81).

14. Apeliantas vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentu teigia, kad teismas į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu neįtraukė krovininį automobilį „Mercedes Astros“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), vairavusio S. R., todėl sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, yra neteisėta.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (toliau – transporto priemonių draudimas) yra ypač svarbus Europos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudėjai, ar įvykio metu nukentėję asmenys (2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (kodifikuota redakcija) toliau – ES Direktyva 2009/103/EB).

Minimoje Direktyvoje įtvirtinta, kad nukentėjusioji Å¡alis gali bÅ«ti teisėtai suinteresuota gauti informacijÄ apie transporto priemonės savininko ar jÄ paprastai vairuojančio asmens arba registruoto valdytojo tapatybę, jeigu, pavyzdžiui, žalÄ atlyginti gali tik Å¡ie asmenys, nes transporto priemonė nėra tinkamai apdrausta arba žala virÅ¡ija draudimo sumÄ ; tokia informacija taip pat turėtų bÅ«ti teikiama (45 punktas). Tokios Direktyvos nuostatos, kurios perkeltos į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (toliau — ir TPVCAPDÄ®) reiÅ¡kia, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinio reguliavimo tikslai, tiek PrancÅ«zijoje, kurioje yra registruota atsakovo buveinė, tiek ir Lietuvos Respublikoje, kurioje nagrinėjama byla dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, yra vienodi: užtikrinti tiek žalÄ patyrusio trečiojo asmens nuostolių atlyginimÄ , tiek transporto priemonės valdytojo turtinių interesų apsaugÄ , kai nustatoma jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (žr., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgÄ , Teismų praktika Nr. 34).

Pabrėžtina, jog TPVCAPDÄ® įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Taigi, nurodytas ES ir Lietuvos Respublikos reglamentavimas dėl privalomuoju draudimu apdraustų transporto priemonių ir (ar) jų valdytojų atsakomybės bei iÅ¡plėtota tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos Teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, numato tik vienintelę iÅ¡imtį, kai nukentėjusioji Å¡alis gali bÅ«ti teisėtai suinteresuota, jog byloje dalyvautų transporto priemonės savininkas ar jÄ paprastai vairuojantis asmuo arba registruotas valdytojas - jeigu, pavyzdžiui, žalÄ atlyginti gali tik Å¡ie asmenys, nes transporto priemonė nėra tinkamai apdrausta arba žala virÅ¡ija draudimo sumÄ .

Kitais atvejais, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , kai abi transporto priemonės tinkamai apdraustos, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , transporto priemonių valdytojų dalyvavimas byloje, ypač kai Å¡alis pati tokio praÅ¡ymo byloje neteikia, teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikalingas ir pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas jo į bylÄ , civilinio proceso kodekso normų nepažeidė, todėl apelianto argumentai dėl to, kad teismas trečiuoju asmeniu neįtraukė į bylÄ krovininį automobilį „Mercedes Astros“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), vairavusio S. R., yra nepagrįsti ir atmestini.

16. Apeliantas kitu apeliacinio skundo argumentu teigia, kad teismas nenustatė (o ir nenustatinėjo) ginčo teisinį santykį reguliuojančios PrancÅ«zijos vidaus teisės ir tokie teismo veiksmai yra neteisėti ir pažeidžiantys materialiÄ sias teisės normas.

17. Atsakant į šį apelianto argumentÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirma, byloje nebuvo ginčo jog nagrinėjamam atvejui yra taikoma PrancÅ«zijos teisė, nes tai iÅ¡plaukia iÅ¡ 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, 8 straipsnio, Reglamento „Roma I“, TPVCAPDÄ® 10 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies bei CK 1.10 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1.44 straipsnio nuostatų sisteminės analizės, kÄ teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Antra, CK 1.12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiÅ¡kinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam (ex officio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos Å¡alys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017).

18. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas pateikė teismui PrancÅ«zijos Kelių eismo taisyklių R417-10 straipsnio, 1985 m. liepos 5 d. Baldinterio įstatymo Paryžiaus apeliacinio teismo, 2-ojo padalinio, 3 skyriaus, 2015 m. vasario 16 d. sprendimo Nr. 13-21788, Aix-en-Province apeliacinio teismo, 1-ojo skyriaus C, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1515313 vertimus į lietuvių kalbÄ , kuriuos atsakovas laikė aktualiais nagrinėjamam ginčui (b. l. 56-67, 116-139 b. l.). PraÅ¡ymo, kad teismas padėtų surinkti daugiau ar iÅ¡samesnės informacijos apie taikytinÄ užsienio teisę (CK 1.12 straipsnio 2 dalis, CPK 808 straipsnio 2 dalis), atsakovas neteikė.

Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus PrancÅ«zijos teisės aktus, PrancÅ«zijos teismų praktikÄ bei savo iniciatyva papildomai remdamasis vieÅ¡ai prieinamomis elektroninėje erdvėje PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklėmis, nustatė ginčo teisinį santykį reguliuojančiÄ PrancÅ«zijos vidaus teisę. TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ pagrindžia ginčijamo teismo sprendimo14-19 punktuose nustatytos ir įvertintos eismo įvykio aplinkybėmis, kiekvienos transporto priemonės, tiek B (transporto priemonė „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), tiek A (transporto priemonė „Mercedes Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vairuotojų veiksmų iÅ¡sami analizė, taikytos minimos PrancÅ«zijos teisės normos bei teismų praktika.

Pastebėtina, jog atsakovas, kaip PrancÅ«zijoje veikiantis draudimo teisinių santykių srityje juridinis asmuo, konkrečiai neįvardijo ir nepateikė įrodymų kaip kitaip traktuojami ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinami ginčo atveju jo paties pateikti aktualÅ«s PrancÅ«zijos teisės aktai nei juos aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog ginčuose, kylančiuose iÅ¡ TPVCAPDÄ® reguliuojančių teisinių santykių, atsakovas, siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas).

Taigi atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl taikomos užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį pagrindžiančius įrodymus, kurių Å¡ioje byloje atsakovas nepateikė. Atsakovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes automobilis iÅ¡ PrancÅ«zijos nėra atsakingas už šį įvykį dėl tos priežasties, jog „automobilis iÅ¡ Lietuvos nebuvo pastatytas teisingai ir „negerbė“ PrancÅ«zijos kelių įstatymo“ yra abstraktus ir neįrodantis, kad transporto priemonė B pažeidė konkretų PrancÅ«zijos Kelių eismo taisyklių straipsnį, už kurį Å¡ios transporto priemonės vairuotojas bÅ«tų nubaustas kompetentingos PrancÅ«zijos institucijos atitinkama tvarka.

Nesant užfiksuoto eismo įvykio ir nurodyto konkretaus pažeidimo, draudiko tirtų ir nustatytų eismo įvykio aplinkybių, bei esant byloje neinformatyviai ir dviprasmiškai užpildytai eismo įvykio deklaracijai, teisėjų kolegija remdamasi nustatytomis aplinkybėmis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai nustatinėjo Prancūzijos vidaus teisės turinį, bet ir jį teisingai sistemiškai aiškino esamų rašytinių įrodymų bei nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste, todėl šie atsakovo argumentai dėl užsienio teisės turinio nenustatymo, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

19. Apeliantas taip pat mano, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡ios bylos Å¡alims, nes sprendė, kad atsakovui teko papildoma pareiga įrodinėti aplinkybes apie eismo įvykio vietoje buvusius kelių eismo ženklus ar kelio ženklinimÄ . Atsakovui atsisakius įvykį pripažinti draudžiamuoju argumentuojant tuo, kad pagal PrancÅ«zijos vidaus teisę ieÅ¡kovo automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje, atsakovas privalėjo įrodyti savo atsikirtimus, kÄ ir padarė. Atsakovo nuomone, savo ruožtu ieÅ¡kovas privalėjo pateikti įrodymus, kad jo automobilis buvo pastatytas leistinoje vietoje, tačiau įrodymų ieÅ¡kovas neteikė. Å iuos apelianto argumentus teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai užpildė, nors ir neiÅ¡samiai bei dviprasmiÅ¡kai eismo įvykio deklaracijÄ , t. y. susitarė, kad žala padaryta transporto priemonei B, kas reiÅ¡kia, jog transporto priemonės A vairuotojas iÅ¡ esmės pripažino kad jo transporto priemone padaryta žala transporto priemonei B. Nors vėliau, draudikas, Å¡iuo atveju atsakovas ir nurodė, kad „automobilis iÅ¡ PrancÅ«zijos nėra atsakingas už šį įvykį dėl tos priežasties, jog „automobilis iÅ¡ Lietuvos nebuvo pastatytas teisingai ir „negerbė“ PrancÅ«zijos kelių įstatymo“, tačiau jokių pagrindžiančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Atsakovas apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡ios bylos Å¡alims, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas paskirstydamas įrodinėjimo byloje Å¡alims pareigÄ , procesinių teisės normų nepažeidė.

21. Å ioje ginčo situacijoje reikÅ¡minga tai, jog įstatymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo. PrieÅ¡ingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo iÅ¡tirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalÄ bei per 30 dienų (arba TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotÄ pasiÅ«lymÄ dėl iÅ¡mokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristÄ atsakymÄ ir įrodymus, atleidžiančius nuo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti iÅ¡mokÄ (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad sisteminis nurodytų TPVCAPDÄ® nuostatų, kurios suderintos su ES Direktyva 2009/103/EB bei įstatymo tikslų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, gavęs pretenzijÄ , civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ ir gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenzijÄ pateikusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ . Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines Å¡alių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginÄÄ teisme.

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsakovas Societe mutuelle d‘assurence des collectivites locales Smacl assurances privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, t. y. kad žala ieÅ¡kovo draudėjui buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. lapkričio 25 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011).

22. Esamų raÅ¡ytinių įrodymų byloje visuma patvirtina įvykio metu egzistavusias sekančias aplinkybes. Pirma, transporto priemonė B stovėjo, o jÄ kliudžiusi transporto priemonė A važiavo pro Å¡alį. Antra, sÄ lytis tarp transporto priemonių įvyko praktiÅ¡kai transporto priemonei A baigiant manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, pravažiavus visÄ transporto priemonę B, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad stovėjusi transporto priemonė B nekliudė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Trečia, ženklų, uždraudžiančių sustoti ar stovėti toje vietoje, kurioje stovėjo transporto priemonė B, nuotraukose nėra matyti.

Ketvirta, transporto priemonės B vairuotojui paskambinus į policijÄ ir sužinojus, kad pastaroji neatvyks, užpildęs eismo įvykio deklaracijÄ , transporto priemonės B vairuotojas padarė prieraÅ¡Ä , kad yra nekaltas. Penkta, esant ginčui dėl vairuotojų kaltės ir kilusio eismo įvykio kitų aplinkybių, transporto priemonės A vairuotojas bÅ«damas PrancÅ«zijos pilietis, mokėdamas vietinę kalbÄ bei bÅ«damas įsitikinęs, kad dėl kilusio eismo įvykio jis nėra kaltas, o kaltas ieÅ¡kovo darbuotojas, nepasirÅ«pino, kad bÅ«tų panaikintos bet kokios abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių neaiÅ¡kumo, vairuotojo kaltės ir pan., bei turėdamas galimybę tinkamai užfiksuoti eismo įvykio detales, kviesti policijos pareigÅ«nus, tačiau nesiėmė pakankamai veiksmų ir įvykio aplinkybių iki galo nesiaiÅ¡kino bei policijos pareigÅ«nų nekvietė.

Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ esmės sudaro tikėtinÄ prielaidÄ , kad transporto priemonės A vairuotojas suprato, kad neteisingai manevruodamas, kliudė transporto priemonę B, ir dėl atsiradusios žalos yra ir jo kaltė.

23. Nežiūrint į tai, jog iš foto nuotraukų matyti, kad transporto priemonė B buvo pastatyta ant kelio (eismo įvykio deklaracijoje įvardinta (pranc. route, kurį tikėtinai užrašė transporto priemonės A vairuotojas)), tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos nuomonei, jog iš byloje esančių įrodymų iki galo nėra aišku, ar tai buvo tik išvažiavimas iš stovėjimo aikštelės, ar tai vis dėl to buvo kelias, nes eismo įvykio deklaracijoje, stovėjimo aikštelė užfiksuota tik vienoje kelio pusėje; transporto priemonės B vairuotojo rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog sustojo stovėjimo aikštelėje prie išvažiavimo; transporto priemonės A vairuotojas nurodė, jog transporto priemonė B stovėjo ant kelio, už stovėjimo aikštelės vietų ribų.

Esant prieÅ¡taringai abiejų vairuotojų nuomonei kokioje aikÅ¡telės vietoje (prie iÅ¡važiavimo ar ant kelio) stovėjo transporto priemonė B, visgi, atsižvelgtina į tai, kad Å¡alia transporto priemonės B buvo palikta pakankamai vietos kitoms transporto priemonėms pravažiuoti, t. y. viena eismo juosta buvo laisva ir eismas nebuvo trikdomas, nes transporto priemonės pravažiuoti pro stovinčiÄ transporto priemonę B galėjo ir turėjo pakankamai vietos (b. l. 8-10). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog transporto priemonės B vairuotojas pažeidė atsakovo įvardintas PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R417-10 straipsnio nuostatas, ir teisingai pripažino, jog transporto priemonė B palikta kelyje sudarė papildomÄ kliÅ«tį kitiems eismo dalyviams, tačiau matydamas Å¡iÄ kliÅ«tį, transporto priemonės A vairuotojo turėjo siekti tÄ kliÅ«tį paÅ¡alinti ir laikytis PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnyje ir R415-3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tačiau minėtų veiksmų neatliko.

Ir vertinti padarytos iÅ¡vados, kad transporto priemonės A vairuotojas dalyvaudamas eisme ir bÅ«damas eismo dalyvis, nebuvo bendrai rÅ«pestingas ir atsargus, t. y. matydamas kelyje kliÅ«tį, nepasirÅ«pino, jog ji bÅ«tų paÅ¡alinta, nesustojo prie jos, nekvietė policijos pareigÅ«nų, o toliau važiavo ir bandė kliÅ«tį apvažiuoti, tačiau savo vairuojamos transporto priemonės gabaritų ir dėl savo veiksmų galimai kilsiančių pasekmių, kitaip, nei jÄ Ä¯vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

24. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ dėl padarytos žalos. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė automobilio „DAF“ deÅ¡inės pusės durelių vidaus (ne automobilio salone matomos durų pusės, bet pačių durų vidaus) nuotraukų, iÅ¡ kurių bÅ«tų įmanoma nustatyti, ar durys pažeistos, kad neįmanoma jų naudoti pagal paskirtį suremontavus, kaip ir nepateikė remonto iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Mano, kad ieÅ¡kovas nori praturtėti atsakovo sÄ skaita, o teismo iÅ¡vados dėl durelių keitimo, dėl deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlio nėra pagrįstos įrodymais ir yra savavaliÅ¡kos (CPK 185 straipsnio pažeidimas).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimÄ ar nebuvimÄ . Faktai, kuriais pagrįsti Å¡alių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias bÅ«tina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai iÅ¡plėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytÄ praktikÄ ). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

27. Nagrinėjamoje byloje apeliantas apeliaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir taip pažeidė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimÄ (CPK 176, 181, 185 straipsniai), Å¡iuos teiginius grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad byloje nebuvo automobilio „DAF“ deÅ¡inės pusės durelių vidaus nuotraukų, iÅ¡ kurių bÅ«tų įmanoma nustatyti, ar durys pažeistos, kad neįmanoma jų naudoti pagal paskirtį suremontavus, kaip ir nebuvo remonto iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų bei aiÅ¡kių įrodymų, kad buvo sugadintas ieÅ¡kovo automobilio deÅ¡inės pusės veidrodėlis, t. y., jog teismas kad darė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, įrodymų, esančių byloje visumai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas apeliaciniame skunde tik nurodo į kÄ pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, t. y. , kad byloje nebuvo tokių įrodymų, kokių pageidavo apeliantas ir savo iniciatyva reikalauti ieÅ¡kovo pateikti kitus įrodymus, nei buvo byloje, tačiau nenurodo, kuo, atsakovo požiÅ«riu, pasireiÅ¡kė netinkamas esamų byloje įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiÅ¡kė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikÅ¡mė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieÅ¡taringumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindÄ teismui remtis tais įrodymais, kuriuos Å¡is atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas.

28. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ES Direktyvos 2009/103/EB (48 punkte) įtvirtinta, jog žalos atlyginimo įstaigos vaidmuo – iÅ¡nagrinėti reikala­vimÄ atlyginti žalÄ tais atvejais, kai nukentėjusiosios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ galima objektyviai nustatyti, bei žalos atlygi­nimo įstaiga turėtų patikrinti tik tai, ar žalos atlyginimo pasiÅ«lymas pateiktas per nustatytÄ laikÄ ir nustatyta tvarka, nevertindama jo iÅ¡ esmės. Nagrinėtinu atveju, žalos atlyginimo įstaiga – atsakovas gavęs pasiÅ«lymÄ atlyginti žalÄ , apskritai, jÄ atlyginti nesutinka, neigdamas ne tik transporto priemonės A kaltę, bet ir padarytos žalos apimtį, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Direktyvos nuostatoms.

29. Pažymėtina, kad byloje pateikti žalos, padarytos transporto priemone A transporto priemonei B apskaičiavimÄ pagrindžiantys įrodymai (sprendimo 7-8 punktai). Sprendime taip pat iÅ¡samiai aptartos sugadintos transporto priemonės B detalės, pateiktas teisinis vertinimas ir motyvuoti argumentai (sprendimo 29-33 punktai). IÅ¡analizavusi apelianto argumentus, pirmosios instancijos teismo motyvus dėl priteistinos žalos dydžio, taikytinų teisės aktų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas vertino iÅ¡ atsakovo priteistinos žalos dydį ir jį priteisė nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos žalos nustatymo dydžio klausimais ir nepažeisdamas įrodymų ir įrodinėjimo vertinimo taisyklių (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog įrodymų, pagrindžiančių apie transporto priemonės suremontavimÄ nebuvimas, neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti žalÄ , kurios dydis, turi bÅ«ti vertintinas/apskaičiuotinas pagal bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas, t. y. atkuriant sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Å iuo aspektu taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams ir minima sprendime kasacinio teismo praktika, jog žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti iÅ¡laidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio, todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nes nukentėjęs asmuo bus grÄ Å¾intas į tÄ pačiÄ padėtį, kurioje buvo iki įvykio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje e3K-3-240-1075/2019).

Kadangi apeliantas, nesutikdamas su žalos dydžiu, įrodymų, kad transporto priemonės B sugadinimus bÅ«tų galima suremontuoti mažesnėmis sÄ naudomis, nepateikė, procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, jog byloje bÅ«tų nustatytas realus žalos dydis, nesinaudojo (CPK 178, 185 straipsniai), todėl apelianto argumentus, jog pirmosios teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ dėl padarytos žalos, tuo pačiu remiantis ir aukščiau nurodytu visiÅ¡ku nuostolių atlyginimo principu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl bylos procesinės baigties 30. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialiÄ sias, tiek procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1210 Eur) patirtas apeliacinės instancijos teisme ir pateikia jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės Societe mutuelle d‘assurence des collectivites locales Smacl assurances (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų 00 ct) ieÅ¡kovei UAB ‚Girtrans“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė