cff22011-bf05-4671-8bc1-de039c5bdb98 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1135-583/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00311-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6; 55.1.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Dianai Šėperienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui, atsakovo atstovei Gintarei Čiakienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.

R.,2017 m. rugpjūčio 14 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. I. M. skundÄ atsakovui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, R. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.              Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėja A.

I. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi skundu į teismÄ praÅ¡ydama:             -panaikinti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir atsakovas, Direkcija) 2016 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. S1-116 (6.19) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);- įpareigoti atsakovÄ suderinti pateiktÄ valstybinės žemės sklypo Klaipėda, (duomenys neskelbtini), planÄ , prilyginamÄ detaliojo planavimo dokumentui;- priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             PareiÅ¡kėja nurodo, kad yra pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Siekiant suformuoti prie jai nuosavybes teise priklausančių pastatų žemės sklypÄ , 2012 m. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ praÅ¡ymu leisti pradėti rengti žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir žemės sklypo planas).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 24 d. priėmė įsakymÄ Nr. AD1-2460, kuriuo leido pradėti rengti valstybinės žemės sklypo planÄ . Žemės sklypo reikalavimų 8.2 punkte nustatyta, jog planas turi bÅ«ti suderintas su KultÅ«ros paveldo departamentu ir Direkcija.              PareiÅ¡kėja vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. AD1-2460 nurodytais reikalavimais parengė planÄ , kuris pateiktas derinimui.

KultÅ«ros paveldo departamentas parengtÄ planÄ suderino nepateikdamas pastabų, tačiau atsakovas atsisakė jį derinti, nurodydamas, jog formuojamas sklypas yra netinkamo dydžio. Siekdama iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ , kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama patikslinti 2012 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. AD1-2460 nurodytus reikalavimus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 6 d. priėmė įsakymÄ Nr. AD1-2365 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-2460 „Dėl leidimo pradėti rengti valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pakeitimo“.

PareiÅ¡kėja vadovaudamasi pastaruoju Klaipėdos administracijos direktoriaus įsakymu parengė naujÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuriuo sumažintas žemės sklypo dydis ir pateikė Direkcijai derinti, tačiau atsakovas atsisakė derinti planÄ , nurodydamas analogiÅ¡kas atsisakymo priežastis. Pažymi, jog atsižvelgdama į Direkcijos pastabas trečiÄ kartÄ parengė pakoreguotÄ Å¾emės sklypo planÄ , tačiau atsakovas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. S1-116 (6.19) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ atsisakė suderinti pateiktÄ planÄ .

             PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu ir teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakyme yra nurodytos preliminarus sklypo dydis ir jos praÅ¡omas suderinti planas atitinka rekomenduojamÄ sklypo dalį. Pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais patvirtinama, kad sklypo dydis buvo nustatytas 2002 m. spalio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 509. Toks sklypo dydis buvo užfiksuotas ir pastatų kadastrinėje byloje.

FaktiÅ¡kai naudojamas sklypo dydis ir jo riba taip pat yra užfiksuoti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Taip pat bÅ«tina atkreipti teismo dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra konstatavusi faktÄ , kad PareiÅ¡kėjos naudojamas bÅ«tent toks sklypo dydis, koks yra užfiksuotas kadastrinių matavimų byloje. Atkreipia dėmesį, jog Direkcija pasisakydama dėl žemės sklypo dydžio ir nurodydama tai kaip priežastį atsisakyti derinti pateiktÄ planÄ veikė virÅ¡ydama jai suteiktos kompetencijos ribas.

Atsakovas yra vieÅ¡asis administravimo subjektas kuriam suteikti įgaliojimai veikti labai konkrečiai apibrėžtoje srityje ir projekto derinimo sÄ voka suponuoja teisę ir pareigÄ derinti ar nederinti projektus atsižvelgiant į Direkcijos nustatytus gamtos aplinkosauginius tikslus. PareiÅ¡kėjos nuomone skundžiame sprendime atsakovas pasisako dėl aplinkybių, dėl kurių ji neturi kompetencijos spręsti. PareiÅ¡kėja pabrėžia, kad Direkcijos veiksmai yra Å¡aliÅ¡ki bei tendencingi, skundžiamas sprendimas priimtas virÅ¡ijant suteiktos kompetencijos ribas ir prieÅ¡tarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, todėl turi bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos A. I. M. atstovas advokato padėjėjas Marius Matiukas nurodo, kad palaiko skundÄ jame nurodytų argumentų pagrindu, praÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinė parko direkcija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagristÄ . Atsakovas teigia, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas jos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais.

Pažymi, jog Direkcijos nuostatų 10.12 punkte numatyta, kad Direkcija nustatyta tvarka dalyvauja teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų rengimo bei derinimo procesuose, o 11 punktas nurodo, kad Direkcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę: pagal kompetencijÄ teikti iÅ¡vadas dėl teritorijų planavimo, Å«kinės ir kitokios veiklos, objektų statybos, rekonstrukcijos ir kitų projektų. Informuoja, jog pareiÅ¡kėja penkis kartus pateikė žemės sklypo planÄ derinimui.

Paskutinis planas gautas 2016 m. vasario 25 d. ir Direkcija 2016 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. S1-116 (6.19) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ atsisakė suderinti pateiktÄ planÄ . Atsakovas pažymi, kad pateiktas žemės sklypo planas prieÅ¡tarauja: Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o 7 ir 20 punkto reikalavimams ir žemės sklypo plano planavimo tikslui.Teismo posėdžio atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė Gintarė Čiakienė nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o atsiliepime pateiktų argumentų pagrindu skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. nurodė, jog palaiko pareiÅ¡kėjos skundÄ , praÅ¡o jį tenkinti. Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir R. R. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai – iÅ¡siųsti teismo Å¡aukimai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant (ABTÄ® 77 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, k o n s t a t u o j a:              Administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinės parko direkcijos 2016 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. S1-116 (6.19) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ teisėtumo ir pagrįstumo.              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nuosavybės teise valdo du nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėda: nekilnojamojo turto objektÄ , kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamÄ jį turto objektÄ , kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ pradėti rengti valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2460 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ leido pareiÅ¡kėjai rengti žemės sklypo planÄ su sÄ lyga, jog jis atitiks žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminariÄ Å¾emės sklypo ribų schemÄ . Å io įsakymo 1 priedo 8.2 papunkčiu pareiÅ¡kėja įpareigota sklypo planÄ suderinti su KultÅ«ros paveldo departamentu ir atsakovu.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. AD1-2365 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. AD-2460 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planÄ prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pakeitimo“ pakeitė aukščiau nurodyto 2012 m. spalio 24 d. įsakymo reikalavimus, pakeičiant 1 priedo 2.2 papunkti, 7 punktÄ ir 8.4 papunktį bei iÅ¡dėstant preliminariÄ Å¾emės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ribų schemÄ nauja redakcija.

             IÅ¡ administracinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog pareiÅ¡kėja pirmÄ jį žemės sklypo planÄ KultÅ«ros paveldo departamentui ir Direkcijai derinti pateikė 2013 m. lapkričio 20 d. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys susipažinęs su parengtu planu sutiko suderinti žemės sklypo planÄ . Atsakovas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. S1-912 (6.19) „Dėl žemės sklypo plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ atsisakė derinti pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ .

Pareiškėja 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2015 m. balandžio 27 d., 2015 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. vasario 24 d. atsakovui pakartotinai teikė patikslintus žemės sklypo planus derinimui, kuriuos Direkcija atsisakė derinti. Skundžiame sprendime atsakovas nurodė šiuos atsisakymo motyvus:

1) parengtas žemės sklypo planas prieštarauja Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 20 punkto reikalavimams, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. AD1-2365 nurodyta preliminari žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ribų schema neatitinka plane formuojamos žemės sklypo ribos;

2) žemės sklypo planas prieÅ¡tarauja Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o 7 punkto reikalavimams. Å iame punkte nurodyta, jog formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ statinių tiesioginę paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, tačiau brėžinyje nurodomas naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijÄ ;

3) parengtas žemės sklypo planas prieÅ¡tarauja žemės sklypo planavimo tikslui. Rengiamo plano tikslas – suformuoti žemės sklypÄ esamų pastatų eksploatacijai, o žemės sklypo plane numatytas ir naudojimo bÅ«do keitimas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPÄ®) pakeitimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sÄ lygų, gali bÅ«ti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimÄ .

Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas pradėtas rengti vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2460, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytini teritorijų planavimÄ reglamentuojantys įstatymai bei juos lydintieji teisės aktai, aktualÅ«s iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. iki Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) įsigaliojimo.TPÄ® 20 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 15 d.

įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) nustato, kad detaliojo planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojai. IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡io reikalavimo yra numatyta to paties straipsnio 2 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija), įtvirtinančioje, kad savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sÄ lygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

TPÄ® 21 straipsnio 3 dalies, kurioje pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginimų žemės sklypų planų sÄ raÅ¡as, nuostatas detalizuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 8 punktas numato, kad žemės sklypo plano rengimÄ organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas, o žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos.Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimÄ leisti pradėti rengti žemės sklypo planÄ , struktÅ«rinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus ApraÅ¡o 15 ir 16 punktuose, arba iÅ¡siunčia pareiÅ¡kėjui motyvuotÄ atsakymÄ , nurodydamas praÅ¡ymo netenkinimo priežastis (ApraÅ¡o 14 p.).

Žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose, be kita ko, nurodoma formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, nustatyti pagal ApraÅ¡o 7 punktÄ , arba esama pertvarkomo arba didinamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis (ApraÅ¡o 15.1 p.). Formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ statinių tiesioginę paskirtį.

Formuojant valstybinės žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms, aikÅ¡tėms, miestų miÅ¡kams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultÅ«ros paveldo objektų užimamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi pagal sklype esančių objektų tiesioginę paskirtį. Nustatomas naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis privalo atitikti žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo bÅ«dų turinio, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡o ir jų turinio patvirtinimo“ nustatytÄ Å¾emės sklypų naudojimo bÅ«dų ir pobÅ«džių turinį (ApraÅ¡o 7 p.).

Žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema (toliau – ir schema), kurioje pažymimos siÅ«lomos preliminarios ApraÅ¡o 4 punkte nurodytais atvejais (iÅ¡skyrus 4.2.4 punkte nurodytÄ atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planÄ iÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių iÅ¡dėstymÄ , faktinį naudojimÄ , gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų (ApraÅ¡o 16.2 p.).

Schemoje siÅ«lomi formuoti žemės sklypai turi bÅ«ti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį. Prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas (ApraÅ¡o 16.3 p.).Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ ginčijamo atsakovo sprendimo, pareiÅ¡kėjai žemės sklypo planÄ leista rengti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2460 „Dėl leidimo pradėti rengti valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, kuris pakeistas 2014 m. rugpjūčio 6 d.

įsakymu Nr. AD1-2365 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. AD1-2460 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pakeitimo“. Å iais įsakymais patvirtinta preliminari žemės sklypo ribų schema, nurodytas formuojamo žemės sklypo naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, galimas naudojimo bÅ«das pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Skundžiamame sprendime Direkcija viena iÅ¡ žemės sklypo plano nederinimo priežasčių nurodo bÅ«tent aplinkybę, jog parengtas planas prieÅ¡tarauja ApraÅ¡o 7 punkto reikalavimams. ApraÅ¡o 7 punktas numato, jog formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ statinių tiesioginę paskirtį. Formuojant valstybinės žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms, aikÅ¡tėms, miestų miÅ¡kams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultÅ«ros paveldo objektų užimamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi pagal sklype esančių objektų tiesioginę paskirtį. PareiÅ¡kėjos 2016 m. vasario 24 d. atsakovui pateiktame derinti žemės sklypo plane nurodyta, kad sklypas formuojamas nuosavybės teise turimų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, eksploatavimui.

Planuojama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties, o naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, galimas naudojimo būdas pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorija. Kaip jau paminėta, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamasis turto objektas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų objektų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai nurodo, kad formuojamo žemės sklypo naudojimo paskirtis neatitinka pareiÅ¡kėjai priklausančių nekilnojamojo turto objektų naudojimo paskirties. Tačiau kaip jau paminėta Å¡iame sprendime, bÅ«tent detaliojo teritorijų planavimo organizatorius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2460 ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. AD1-2365 nurodė naujai formuojamo žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ komercinės paskirties objektų teritorijos, teikdamas nuorodÄ Ä¯ Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. AD1-2365 3 punktu įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais – Klaipėdos miesto bendruoju planu. Ä®vertinus aukščiau aptartas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja žemės sklypo planÄ rengė vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nurodytais žemės sklypo projekto rengimo reikalavimais.

ApraÅ¡o 20.1 papunktyje numatyta, kad plano rengėjas privalo žemės sklypo planÄ rengti pagal struktÅ«rinio padalinio iÅ¡duotus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja neturėjo nukrypti nuo aukščiau paminėtuose įsakymuose nurodytų reikalavimų. Kita vertus, administraciniai aktai, kuriais pareiÅ¡kėjai leista pradėti rengti valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nebuvo ginčijami nei atsakovo nei kitų subjektų ir jų teisėtumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkÄ reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (bylai aktuali 2010 m. birželio 18 d.

įstatymo Nr. XI-912 redakcija) yra įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Å iems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimÄ pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ .

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo tvarkÄ nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų tvarkos apraÅ¡o 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu Å¡is parengtas.

Analizuojant aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog formuojant naujÄ Å¾emės sklypÄ savivaldybės administracijos direktorius turi teisę, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ , keisti žemės naudojimo paskirtį. AnalogiÅ¡kos pozicijos savo teisminėje praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtino Klaipėdos miesto bendrÄ jį planÄ , pagal kurio sprendinius matyti, jog pareiÅ¡kėjai priklausantys nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra komercinės paskirties objektų teritorijoje.

Remiantis aukščiau iÅ¡vardintomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu darytina iÅ¡vada, kad plano rengėjas pagrįstai žemės sklypo plane nurodė, jog planuojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties, o naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, vadovaudamasis bÅ«tent tai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir planavimo organizatoriaus apibrėžtais žemės sklypo plano rengimo reikalavimais.              Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad atsakovas atsisakydamas suderinti pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas.

Akcentuoja, jog Direkcijai kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui yra suteikti įgaliojimai veikti labai apibrėžtoje srityje ir projekto derinimo sÄ voka suponuoja teisę bei pareigÄ derinti ar nederinti projektus atsižvelgiant į gamos aplinkosauginius tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡ioje administracinėje byloje konstatavo, kad Direkcija vykdo ne valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme, bet yra atsakinga už specialiÄ sias teritorijų planavimo dokumentais ir kitais teisės aktais nustatyto KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teisinio režimo laikymÄ si (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1880-624/2017).              Analizuojant TPÄ® 27 straipsnio ir ApraÅ¡o 34.6 punkto turinius matyti, kad atsakovas yra vienas iÅ¡ teritorijų planavimo dokumentÄ derinančių subjektų, kurios įtraukimÄ Ä¯ rengiamo žemės sklypo plano derinimÄ lėmė faktinė aplinkybė, jog planuojamas sklypas patenka į atsakovo saugomÄ teritorijÄ . Direkcijos kompetencijos ribas, veiklos tikslus ir funkcijas reglamentuoja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuostatai (toliau – ir Direkcijos nuostatai), vieÅ¡ai paskelbti atsakovo interneto tinklalapyje (http://nerija.am.lt) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Parko nuostatai).

Direkcijos nuostatų 5 punktas apibrėžia Direkcijos tikslus:

1) organizuoti KurÅ¡ių nerijos didžiojo kopagÅ«brio, jo senųjų parabolinių kopų ties Juodkrante, pilkųjų kopų Agilos – Naglių ruože, pustomų Parnidžio kopų, užpustytų senųjų dirvožemių, taip pat pajÅ«rio ir pamario palvės, kupstynės gamtinių kompleksų, apsauginio pajÅ«rio kopagÅ«brio, savitos KurÅ¡ių nerijos augalijos, taip pat miÅ¡kų su sengirės fragmentais, gyvÅ«nijos apsaugÄ ;

2) organizuoti autentiÅ¡kų pamario kultÅ«ros paveldo objektų (vertybių), etnografinių žvejų sodybų, senųjų vilų, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenviečių, užpustytų senųjų gyvenviečių kultÅ«rinių sluoksnių, memorialinių vietų apsaugÄ ;

3) organizuoti sunaikintų ir pažeistų gamtos, kultÅ«ros kompleksų bei objektų atkÅ«rimÄ ;

4) organizuoti nacionalinio parko sausumos, marių ir jÅ«ros ekosistemos stabilumo apsaugÄ ;

5) sudaryti sÄ lygas plėtoti pažintinę rekreacijÄ , reguliuoti Å«kinę veiklÄ ir urbanizacijos plėtrÄ pagal nacionalinio parko planavimo schemÄ , statinių formas ir tÅ«rius riboti pagal gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose;

6) organizuoti ir/ar inicijuoti gamtos objektų, terÅ¡iančių aplinkÄ ar nesusijusių su parko veikla ir jo gyventojų interesais iÅ¡kėlimÄ iÅ¡ nacionalinio parko teritorijos arba jų veiklos pobÅ«džio pakeitimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka;

7) propaguoti KurÅ¡ių nerijos gamtos vertybes, materialinės ar dvasinės kultÅ«ros paveldÄ bei jų apsaugÄ , puoselėti bÅ«dingas medines architektÅ«ros tradicijas. Parko nuostatų 6 punktas numato nacionalinio parko steigimo tikslus: 1) iÅ¡saugoti KurÅ¡ių nerijos didįjį kopagÅ«brį, jo senÄ sias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkÄ sias kopas Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius dirvožemius, taip pat pajÅ«rio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajÅ«rio kopagÅ«brį, savitÄ KurÅ¡ių nerijos augalijÄ , taip pat miÅ¡kus su sengirės fragmentais, gyvÅ«nijÄ ;

2) iÅ¡saugoti savitÄ kultÅ«ros paveldÄ , iÅ¡ jo autentiÅ¡kas pamario nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senÄ sias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultÅ«rinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti bÅ«dingas medinės architektÅ«ros tradicijas;

3) atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus;

4) iÅ¡saugoti Nacionalinio parko sausumos, marių ir jÅ«ros ekosistemų stabilumÄ ;

5) vykdyti tyrimus ir stebėjimus, rinkti, kaupti informacijÄ gamtosaugos, kultÅ«ros paveldo apsaugos srityse;

6) plėtoti pažintinį turizmÄ , reguliuoti Å«kinę veiklÄ ir užstatymo plėtotę pagal Nacionalinio parko planavimo schemÄ , statinių formas ir tÅ«rį riboti pagal gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose;

7) iÅ¡kelti iÅ¡ Nacionalinio parko objektus, terÅ¡iančius aplinkÄ ar nesusijusius su Nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobÅ«dį įstatymų nustatyta tvarka;

8) propaguoti KurÅ¡ių nerijos gamtos ir kultÅ«ros vertybes, materialinės ir dvasinės kultÅ«ros paveldÄ ir jų apsaugÄ . Ä®vertinus Å¡iuos atsakovo veiklÄ ir kompetencijÄ reglamentuojančius nuostatus konstatuotina, kad Direkcija nėra institucija vykdanti teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ TPÄ® 34 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau yra atsakinga už specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais ir kitais teisės aktais nustatyto KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teisinio režimo laikymÄ si. Paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka tik Å¡ios institucijos:

1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Analizuojant skundžiame sprendime nurodytas atsisakymo derinti žemės sklypo planÄ priežastis, nustatyta, jog nei vienas iÅ¡ atsakovo pateiktų argumentų nėra tiesiogiai susijęs su Direkcijos nuostatuose ar Parko nuostatuose reglamentuotais Direkcijos veiklos tikslais ir atliekamoms funkcijoms t. y. atsakovas nenurodo, kad pateikti derinti sprendiniai turės neigiamos įtakos KurÅ¡ių nerijos gamtai, ekosistemai, saugomoms kultÅ«ros vertybės ar pan.

Konstatuotina, jog atsakovas ginčijamu aktu iÅ¡ esmės pasisakė dėl valstybinės teritorijų planavimo priežiÅ«ros institucijoms priskirtų funkcijų, kurios teisės aktais priskirtos kitų institucijų kompetencijai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad atsakovas veikė virÅ¡ydamas savo kompetencijos ribas (ultra vires). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (žr. pvz.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Valstybės institucijos, pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal vieÅ¡ojoje teisėje veikiantį teisėtumo principÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas virÅ¡ijant kompetencijos ribas (ultra vires), pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , yra pagrindas vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktÄ pripažinti neteisėtu.

VieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiÅ¡kinimas nėra galimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog Direkcijos 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. S1-116 (6.19) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui“ yra neteisėtas, kadangi priimtas virÅ¡ijant teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu naikintinas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus PareiÅ¡kėja skunde taip pat praÅ¡o teismo įpareigoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijÄ suderinti pateiktÄ valstybės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) planÄ , prilyginamÄ detaliojo planavimo dokumentui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo vieÅ¡ojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas.

Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimÄ dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimÄ , ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).Remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, spręstina, jog materialines teises normas taiko atsakovas, todėl tik jis, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, turi teisę nuspręsti ar pateiktas derinti pareiÅ¡kėjos žemės sklypo planas parengtas laikantis KurÅ¡ių nerijos nacionaliniame parke galiojančių teisės aktų.

Å iuo atveju pripažinus Direkcijos 2016 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. S1-116 (6.19) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui“ neteisėtu ir naikintinu, atsakovas tenka imperatyvi prievolė jam suteiktos kompetencijos ribose, pakartotinai įvertinti pareiÅ¡kėjos 2016 m. vasario 24 d. pateiktÄ derinimui valstybės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) planÄ , prilyginamÄ detaliojo planavimo dokumentui ir priimti administracinį sprendimÄ dėl minėto plano derinimo.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTÄ® 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtas iÅ¡laidas. Administracinėse bylose atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (2015 m. kovo 20 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

IÅ¡ administracinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. kovo 22 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 16/03/22 su advokato padėjėju Mariu Matiuku ir pavedė jį parengti bei pasiraÅ¡yti skundÄ administracinėje byloje, sumokėti žyminį mokestį, atstovauti pareiÅ¡kėjÄ teisme. 2016 m. birželio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovo pateikta pažyma dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 2016 m. birželio 20 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 775029 patvirtina, kad pareiÅ¡kėja atstovui sumokėjo 1000.00 Eur už skundo parengimÄ ir 200.00 Eur už dokumentų analizę, teisines konsultacijas, derybas su institucija ir atstovimÄ teisme, iÅ¡ viso 1200.00 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d.. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-697-756/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad analogiÅ¡ko turinio norma yra įtvirtina ir CPK 93 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi skundas patenkintas iÅ¡ dalies, vertintina, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų skundo reikalavimų, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėja įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ patenkintų skundo reikalavimų dalyje.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad už skundÄ sumokėtas 21.00 Eur dydžio žyminis mokestis.

ABTÄ® 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtina taisyklė, jog administracinėse bylose, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas nustatytas žyminis mokestis, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nurodytas Å¡io įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. PareiÅ¡kėjos skundas patenkintas iÅ¡ dalies, tačiau atsižvelgiant į ABTÄ® 35 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklę, pareiÅ¡kėjos naudai priteistina visa sumokėta žyminio mokesčio suma t. y. 21.00 Eur. Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikomas 2,5 koeficientas. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje 2015 m. IV ketvirtį buvo 756.90 Eur, todėl maksimali galima priteisti suma už 2016 m. kovo 23 d. skundo parengimÄ sudaro 1892.25 Eur (2,5 x 756.90), t. y. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už skundo parengimÄ yra mažesnės nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad iÅ¡nagrinėjus skundÄ tenkinama tik ½ dalis pareikÅ¡tų skundo reikalavimų, pareiÅ¡kėjai A. I. M. iÅ¡ atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteistina 500.00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų rengiant skundÄ pirmosios instancijos teismui. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1.

Iš informacinės pažymos matyti, jog 2016 m. birželio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja atstovavo advokato padėjėjas Marius Matiukas, posėdžio trukmė 1 val. 22 min. (nuo 9 val. 18 min iki 10 val. 40min.). Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 10 punkte nurodyta, kad atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų, už pareiÅ¡kėjos atstovavimÄ teismo posėdyje, atlyginimÄ aktualus 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 748.00 Eur, todėl už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui, dalyvavimÄ derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ maksimali priteistina suma galėtų bÅ«ti 74.80 Eur (748.00 x 0.1).

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , patenkintų reikalavimų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir atstovavimo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje trukmę, praÅ¡oma priteisti 200 Eur suma laikytina per didelė, todėl nurodytu aspektu pareiÅ¡kėjos patirtos atstovavimo iÅ¡laidos mažintinos ir priteistina 37,40 Eur (74,80 Eur x 50 proc. = 37,40 Eur).Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja taip pat atstovavo advokato padėjėjas Marius Matiukas.

IÅ¡ teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, jog posėdžio trukmė 1 val. 22 min (nuo 09 val. 03 min iki 10 val. 25 min.), tačiau posėdžio metu buvo padaryta 4 min trukmės pertrauka (nuo 09 val. 16 min iki 09 val. 20 min), todėl remiantis Rekomendacijų 10 punktu Marius Matiukas pareiÅ¡kėja atstovavo 1 val. 18 min. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. PareiÅ¡kėja ar jos atstovas nepateikė dokumentų su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu dėl pareiÅ¡kėjos patirtų bylinėjimo iÅ¡laidų už jos atstovavimÄ 2017 m. rugpjūčio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu, todėl Å¡ioje apimtyje pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ iÅ¡ atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos pareiÅ¡kėjai A. I. M. priteistinas 558,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Vadovaudamasis ABTÄ® 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a:              PareiÅ¡kėjos A. I. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Panaikinti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2016 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. S1-116 (6.19) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  IÅ¡ atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos pareiÅ¡kėjai A. I. M. priteisti 558,40 (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Eur 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                                                    Remigijus Arminas                                                                                                                                           Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė