cff1e6b8-edac-439e-bee5-75edd25f2cc5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1782-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19458-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.2; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. spalio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai J. P., Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams A. D. ir V. M. dėl Lietuvos Respublikos teismuose vykdomo organizuoto turto prievartavimo ir diskriminacijos civilinėse bylose bei dėl to atsiradusios teisės į atlyginimÄ , ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D. ir V. M. su atsakovu Jonavos rajono apylinkės teismu ir teisėja J. P. pažeidė ieÅ¡kovo teises civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ir vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu;

2) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 152 000 Lt atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių pažeidimus ir diskriminacijos vykdymÄ , pavedant sprendimo vykdymÄ atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

3) remiantis CPK 299, 300 straipsnių nuostatomis, priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl atsakovų tyčinių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu ir informuoti generalinį prokurorÄ apie nusikaltimo požymius.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui A. B. 10 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos gavimo dienos joje nurodytiems trÅ«kumus paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad teikiamame ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos aplinkybės bei nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, t. y. prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, bei praÅ¡ymai dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, kurių ieÅ¡kovas pateikti negali (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 135 str. 2 d.).

Prašymas išreikalauti rašytinius įrodymus turi būti motyvuotas ir pagrįstas, t. y. turi būti nurodytos priežastys, kodėl ieškovas negali pateikti šių įrodymų. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškinį grindžia teismų priimtais procesiniais sprendimais civilinėse bylose, kuriose pats ieškovas yra šalis, bei paties ieškovo rašytais skundais, tačiau minėtų dokumentų nepateikia, nenurodo priežasčių, kodėl šių dokumentų pateikti negali. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A.

D. ir V. M. su atsakovu Jonavos rajono apylinkės teismu ir teisėja J. P. pažeidė ieÅ¡kovo teises civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu ir vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu yra neaiÅ¡kus ir nekonkretus, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečiai veiksmus ieÅ¡kovas siekia pripažinti neteisėtais ir diskriminuojančiais. Be to, teismas nurodė, kad dėl padarytos turtinės žalos turi bÅ«ti pateikti įrodymai ir įvardijamos žalos padarymo aplinkybės. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kė neturtinė žala, t. y. kokiais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, sukrėtimais ir pan., t. y. ieÅ¡kovas nenurodė, kokius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ar pan. patyrė bei nepateikė tai pagrindžiančių duomenų.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas atsakovais be Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, nurodė ir Jonavos rajono apylinkės teismÄ bei Å¡io teismo teisėjÄ J. P., Lietuvos apeliacinį teismÄ bei Å¡io teismo teisėjus A. D. ir V. M.. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė, todėl valstybė, o ne teismas ar konkretÅ«s teisėjai, gali bÅ«ti traukiami civilinėn atsakomybėn pagal ieÅ¡kinius dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A.

B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, be to, įrodymų nepateikimas ar nurodymas nėra pagrindas taikyti CPK 115 str. 2 d.

Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A.

B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai J. P., Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams A. D. ir V. M. dėl Lietuvos Respublikos teismuose vykdomo organizuoto turto prievartavimo ir diskriminacijos civilinėse bylose bei dėl to atsiradusios teisės į atlyginimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi, įvertinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, konstatavo, kad jis yra su procesiniais trÅ«kumais ir nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su minėta 2014-06-19 nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų keliÄ asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvieno kreipimosi į teismÄ atveju turi bÅ«ti pradėtas teismo procesas. IeÅ¡kinys bus priimtas ir civilinė byla iÅ¡kelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos.Civilinis procesas pagrįstas Å¡alių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiÅ¡kia, jog civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik ieÅ¡kovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikÅ¡ti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikÅ¡ti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikÅ¡tus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 13 str.).

Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieÅ¡kovui, kokius reikalavimus jis turi reikÅ¡ti, kad ieÅ¡kinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų bÅ«ti patenkintas. Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Tačiau Å¡iÄ teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ gali bÅ«ti iÅ¡kelta.

Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismÄ teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieÅ¡kovas nesilaikė teisės kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieÅ¡kinį turi atsisakyti priimti.

Kitais atvejais, kai ieÅ¡kinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115, 138 str.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, atsakovais nurodo Lietuvos RespublikÄ , Jonavos rajono apylinkės teismÄ bei Å¡io teismo teisėjÄ J. P., Lietuvos apeliacinį teismÄ bei Å¡io teismo teisėjus A. D. ir V. M..Pažymėtina, jog CK 6.272 str. 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties.

Jeigu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžiantis teismas civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, iÅ¡siaiÅ¡kinęs ieÅ¡kovo tikrÄ jÄ valiÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės pagal tokį ieÅ¡kinį, t. y. kad jie negali bÅ«ti traukiami atsakovais.Taigi, pagal bendrÄ taisyklę ieÅ¡kovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobÅ«džio reikalavimus reikÅ¡ti (CPK 13 str.).

Tačiau ieÅ¡kovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumÄ ir veiksnumÄ turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieÅ¡ Å¡iuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi bÅ«ti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir Å¡ių pareigÅ«nų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis.

Jeigu teismas nustato, kad ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovas negali bÅ«ti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieÅ¡ tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-06-19 nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, įstatymas bei teismų formuojama praktika suteikia teisę pačiam teismui (savarankiÅ¡kai), nustačius, jog atsakovais į bylÄ Ä¯traukti asmenys, turintys imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, paÅ¡alinti juos iÅ¡ proceso. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio proceso stadijose pirmosios instancijos teisme. Todėl, kai ieÅ¡kovas atsakovais nurodo ne tik Lietuvos RespublikÄ , tačiau ir teismus bei teisėjus, nėra bÅ«tina taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Tais atvejais yra pagrindas teismui savarankiÅ¡kai priimti nutartį dėl minėtų asmenų paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos turi bÅ«ti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi ieÅ¡kovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime privalėjo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tai yra nurodyti, kas ir kokiu bÅ«du turi atlyginti žalÄ , nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti Å¡ių veiksmų neteisėtumÄ , nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iÅ¡ ko susideda 152 000 Lt dydžio suma ir kokie įrodymai jÄ patvirtina.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje apsiribojo apibendrintais teiginiais apie aplinkybes, kuriomis remdamasis siekia prisiteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, todėl iÅ¡ ieÅ¡kinio negalima suprasti, kokiais konkrečiais teismų (teisėjų) veiksmais buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės, kokius konkrečiai veiksmus ieÅ¡kovas siekia pripažinti neteisėtais ir diskriminuojančiais, t. y. ieÅ¡kovas tinkamai nesuformulavo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo.

IeÅ¡kovas teismui nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų, kuriuose atsispindėtų ieÅ¡kovo patirta turtinė ir neturtinė žala. IeÅ¡kinyje nėra nuosekliai iÅ¡dėstomos aplinkybės, daugiausia remiamasi teismų nutartimis, tačiau tai neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos ieÅ¡kinio pateikimo metu pateikti bent pagrindines ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡ydamas priteisti turtinę bei neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius praÅ¡omÄ priteisti turtinę bei neturtinę žalÄ , kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieÅ¡kinį nebuvo padaryta.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad Å¡ių įrodymų jis negali gauti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ juos pateikti. Å iuo atveju nurodyti ieÅ¡kinio netikslumai yra aiÅ¡kÅ«s ieÅ¡kinio turinio trÅ«kumai, kurie turi bÅ«ti paÅ¡alinti ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, nes jų nepaÅ¡alinus objektyviai užkertama galimybė gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieÅ¡kovui terminÄ pateikti ieÅ¡kinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, patikslinti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , t. y. pagrįstai taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-06-19 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti yra pasibaigęs, ieÅ¡kovui nustatytinas naujas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti iki 2014-11-10.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovui A. B. terminÄ iki 2014 m. lapkričio 10 d. paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartyje. Teisėjas                                                                                          Vidas Stankevičius