cff0f02a-27d9-4db2-aa95-c0c0efdfe013 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1050-909/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21407-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, sekretoriaujant Katažynai Grinevič, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, dalyvaujant ieškovui I. P. ir jo atstovui advokatui Z. B., atsakovei T. J. ir jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, liudytojai B.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. P. ieÅ¡kinį atsakovei T. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas teismui pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu (toliau - ieÅ¡kinys) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 142,39 Eur turtinės žalos, 1 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. I. P., eidamas iÅ¡ garažo, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išėjęs į GariÅ«nų akligatvį prie posÅ«kio pastebėjo palaidÄ , be antsnukio, Å¡unį. IeÅ¡kovas atpažino Å¡uns Å¡eimininkę T. J., kuri buvo apie 10 metrų atstumu nuo Å¡uns. Nurodo, jog Å¡uo ieÅ¡kovÄ pastebėjo ir pradėjo bėgti į jo pusę, tačiau atsakovė į tai tinkamai nereagavo. Pribėgęs Å¡uo iÅ¡ karto puolė letenomis į krÅ«tinę, ieÅ¡kovas pradėjo suktis, Å¡uo įkando į kojÄ .

IeÅ¡kovui pasisukus nugara, Å¡uo letenomis nuplėšė lietpaltį, toliau ieÅ¡kovas gynėsi sportiniu krepÅ¡iu. Å uo sugriebė sportinį krepšį, jis nukrito ant žemės, dėl to besiginant deÅ¡ine ranka Å¡uo į jÄ Ä¯kando. Atsakovė, pamačiusi situacijÄ , bėgo link Å¡uns rėkdama „stovėk“, o pribėgusi nutempė Å¡unį nuo ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas pažymi, kad iÅ¡ deÅ¡inės rankos bėgo kraujas, jis jautė skausmÄ , buvo iÅ¡tiktas Å¡oko. Vėliau iÅ¡kviesta greitoji pagalba, kuri ieÅ¡kovÄ pristatė į VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinę ligoninę, ten nustatyta, kad ieÅ¡kovui padarytos deÅ¡inės plaÅ¡takos daugybinės plėštinės, kÄ stinės, apie 4 - 5 mm žaizdos, patinimas, riboti pirÅ¡tų judesiai.

Dėl infekcijos rizikos buvo leidžiami skiepai nuo stabligės ir pasiutligės, iÅ¡raÅ¡yti vaistai analgetikai ir antibiotikai bei nurodyta laikytis režimo. Apie įvykį greitoji pagalba informavo policijÄ , ieÅ¡kovas pateikė skundÄ . Atsakovei už administracinį teisės nusižengimÄ buvo paskirta 150 Eur bauda. IeÅ¡kovas teigia, kad dėl Å¡uns įkandimo jam buvo sužalota sveikata, padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalÄ sudaro: suplėšytas 100 Eur vertės lietpaltis, suplėšyta 40 Eur vertės kuprinė, ieÅ¡kovas pirko vaistų už 2,39 Eur, taigi iÅ¡ viso patirta 142,39 Eur dydžio turtinė žala.

Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina 1 500 Eur suma, kadangi ieÅ¡kovas patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, stresÄ , didelį fizinį skausmÄ , kurį sukėlė Å¡uns įkandimas, ieÅ¡kovas pergyveno dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, dėl to patyrė dvasinį sukrėtimÄ , be to, dėl rankos sužalojimų ieÅ¡kovas turėjo didelių nepatogumų – jautė skausmÄ apžiÅ«rų bei perriÅ¡imų metu, dėl apvyniojimo tvarsčiais negalėjo praustis, privalėjo lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, dėl didelės infekcijos turėjo skiepytis nuo stabligės ir pasiutligės, buvo nedarbingas nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d., dėl Å¡uns įkandimo visam gyvenimui liko liekamieji reiÅ¡kiniai – randai ant rankos ir riboti deÅ¡inės plaÅ¡takos III ir IV pirÅ¡to judesiai, taip pat nepatogumų sukėlė lankymasis policijoje, kreipimasis į advokatÄ .

Atsakovė atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies t. y. reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai ieÅ¡kovui priteisiant 200 Eur. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad savo kaltės dėl 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio incidento, kurio metu jos Å¡uo įkando ieÅ¡kovui į rankÄ ir tokiu bÅ«du jį sužalojo, neneigia. Atsakovė kaltę pripažino iÅ¡ karto po įvykio, duodama paaiÅ¡kinimus.

Todėl, jausdama savo atsakomybę dėl atsiradusių pasekmių, atsakovė sutinka kompensuoti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , tačiau tik tokia apimtimi, kuri yra pagrįsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) reikalavimus atitinkančiais įrodymais t. y. įrodymų leistinumo, patikimumo bei pakankamumo principais. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas neįrodė teiginių dėl suplėšytų asmeninio naudojimo daiktų, o tiksliau: 100 Eur vertės lietpalčio bei 40 Eur vertės kuprinės, taip pat, kad vaistų įsigijimui iÅ¡leista 2,39 Eur suma, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 142,39 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalauja atlyginti jam padarytÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1 500 Eur bei nurodė jos vertinimo kriterijus t. y. didelį iÅ¡gÄ stį, didelį fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir kt. Atsakovė neginčija Å¡ių faktų, jog dėl patirto įvykio ieÅ¡kovas neturėjo nemalonių iÅ¡gyvenimų, tačiau mano, kad Å¡ios bylai reikÅ¡mingos aplinkybės turi bÅ«ti grindžiamos adekvačiu objektyviÄ realybę atitinkančiu vertinimu nesiekiant nesÄ Å¾iningai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Atsakovė pažymi, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, nėra įrodymų apie visam gyvenimui likusius liekamuosius reiÅ¡kinius. Atsakovė nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu siÅ«lė ieÅ¡kovui 200 Eur dydžio kompensacijÄ , tačiau ieÅ¡kovas bendrauti atsisakė. Atsakovė nurodė, kad dėl įvykusi incidento ir pati patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kadangi yra senyvo amžiaus, serga įvairiomis ligomis. IeÅ¡kovas dublike nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė teismo tenkinti ieÅ¡kinį pilna apimtimi.

Nurodė, kad pateikti įrodymų dėl suplėšytų daiktų vertės negali, todėl atsakovei nesutinkant su suplėšyto lietpalčio ir suplėšytos kuprinės nurodoma žala, praÅ¡o teismo skirti ekspertizę žalos nustatymui. Ä®rodymai apie ieÅ¡kovo patirtÄ skausmÄ , gydymÄ si ir perriÅ¡imus, nerimo dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, yra užfiksuoti medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡uose, kurie buvo pateikti teismui. IeÅ¡kovas nurodo, kad patirtas iÅ¡gÄ stis ir stresas dėl Å¡uns užpuolimo, sukeltas fizinis skausmas, Å¡uns įkandimas, ieÅ¡kovo nerimas dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, patirtas dvasinis sukrėtimas, turi bÅ«ti vertinama daugiau nei 200 Eur.

Atsakovė triplike palaikė savo atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas skirti byloje atlikti ekspertizę atmestinas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino apie turtinės ir neturtinės žalos atsiradimÄ , argumentuodamas, kad atsakovė netinkamai prižiÅ«ri savo augintinį, jį vedžiodama, neuždeda Å¡uniui skirto antsnukio, Å¡uo yra labai didelis, sveriantis apie 60 kilogramų, dažnai Å¡uo bÅ«na palaidas, todėl atsakovė Å¡uns pilnai nekontroliuoja ir tai viena iÅ¡ priežasčių, dėl ko buvo užpultas ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas taip pat teigė, jog atsakovę yra matęs, kadangi netoliese esančioje teritorijoje nuo Å¡uns užpuolimo vietos, turi nuosavÄ garaÅ¾Ä , kuriame dažnai lankosi. Incidentų su atsakovės Å¡uniu yra buvę ir anksčiau, tačiau dėl baimės ar nenoro kreiptis į teismÄ , kiti nukentėję asmenys dėl žalos atlyginimo į atsakovę ar teismÄ nesikreipė ir pretenzijų nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovas posėdžio metu apibÅ«dino patirtus sužalojimus ir pakomentavo tolimesnę savijautÄ po 2019 m. gegužės 8 d.

įvykio. Nurodė, kad negali pilnai sulenkti pirÅ¡tų, yra likę randai, jaučia skausmÄ . Dėl sužalojimų turėjo nedarbingumÄ , turėjo pakartotinai lankytis gydymo įstaigose, atlikti procedÅ«ras, vartojo iÅ¡raÅ¡ytus vaistus, skiepijosi. Å iuo metu nėra pilnai iÅ¡gydytas, kadangi dėl Å¡alyje paskelbto karantino reabilitacija nutrÅ«ko, sunku patekti pas gydytojus. Turtinę žalÄ ieÅ¡kovas grindė į teismo posėdžio vietÄ atsineÅ¡tais daiktais, t. y. Å¡uns užpuolimo metu suplėšytas lietpaltis ir sportinis krepÅ¡ys, nurodė, kad daiktus įsigijo prieÅ¡ metus už 150 Eur (lietpaltis) ir 45 Eur (sportinis krepÅ¡ys).

IeÅ¡kovas taip pat reikalauja neturtinės žalos atlyginimo ir jÄ motyvavo tuo, jog dėl Å¡uns padarytų sužalojimų negebėjo atlikti daugumos kasdienių darbų, dėl to jautė diskomfortÄ . Taip pat dažnai teko lankytis gydymo įstaigose, dėl ko jautė nerimÄ , jog serga stablige ar pasiutlige, patyrė dvasinį sukrėtimÄ . IeÅ¡kovas pridÅ«rė, jog po įvykio atsakovė nebandė užmegzti kontakto, atsipraÅ¡yti, o siÅ«lė tik pinigus – 300 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas Zigmantas Benetis palaikė ieÅ¡kinyje ir dublike iÅ¡dėstytus ieÅ¡kinio tenkinimo motyvus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nuo pat pradžių teigė patyręs turtinės žalos dėl suplėšytų daiktų, tai patvirtina ir policijos medžiaga bei administracinės bylos protokolas. Policijos tyrimo metu ieÅ¡kovas neturtinę žalÄ vertino 1 000 Eur, kadangi buvo praėję mažai laiko nuo įvykio, ieÅ¡kovas nežinojo apie liekamuosius sužalojimo padarinius. Atsakovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kiniu, neneigia savo kaltės dėl įvykusio Å¡uns užpuolimo.

Taip pat nurodė, jog vedžiodama Å¡unį jį paleidžia tik grįždama namo, kai nėra žmonių, Å¡unį vedžioja be antsnukio. Ä®vykio metu atsakovė ieÅ¡kovui sakė sustoti, jog iÅ¡vengtų incidento, tačiau ieÅ¡kovas pradėjo mojuoti rankomis ir Å¡uo puolė. Iki specialiųjų tarnybų atvykimo atsakovė bandė ieÅ¡kovÄ Å¡nekinti, domėtis kas nutiko, tačiau ieÅ¡kovas su atsakove nekalbėjo, vengė kontakto. Nepastebėjo, kad incidento metu bÅ«tų suplėšyta kuprinė ar striukė.

Atsakovė susisiekė su savo dukra, kuri atvykusi į vietÄ , bandė su ieÅ¡kovu susitarti taikiai, pasiÅ«lydama 300 Eur už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau ieÅ¡kovas nesutiko. Dėl Å¡uns elgesio jai niekas kitas niekada nesiskundė. Å iuo metu ji yra pensininkė, gauna apie 380 Eur pensijÄ , gyvena viena. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Jolita Urbaitytė nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, sutiko su ieÅ¡kinio tenkinimu iÅ¡ dalies. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas neįrodė turtinės žalos dydžio dėl sugadintų daiktų.

Pasak atstovės, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovo nedarbingumas susijęs su Å¡uns įkandimu. Teismo posėdyje liudytoja apklausta B. M. paaiÅ¡kino, kad yra atsakovės dukra, buvo atvykusi į įvykio vietÄ , kai jau buvo pasirodžiusi greitoji medicinos pagalba, ir bandė susitarti su ieÅ¡kovu dėl 300 Eur kompensacijos už padarytÄ Å¾alÄ . Taipogi nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo pasyvus ir su atsakove ar jos dukra bendrauti nenorėjo, todėl visos informacijos, susijusios su ieÅ¡kovo savijauta, turėjo teirautis greitosios pagalbos medikų bei policijos.

Liudytoja paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo lietpaltis ir sportinis krepÅ¡ys nebuvo suplėšyti, ieÅ¡kovas, bÅ«damas prie policijos tarnybinio automobilio, atrodė tvarkingai, daiktai nebuvo pažeisti. ApžiÅ«rėjusi ieÅ¡kovo į posėdį atsineÅ¡tÄ kuprinę, nurodė, kad įvykio metu ieÅ¡kovas buvo su kita kuprine, o lietpaltis galėjo bÅ«ti ir tas pats. Liudytoja pridÅ«rė, kad po įvykio ji paskambino ieÅ¡kovui ir vėl pasiÅ«lė taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ ir atlyginti žalÄ sumokėdama 200 Eur, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡girdo pasipiktinimÄ bei atsakymÄ , jog kreipsis į teismÄ ir taikiai ginčo nespręs. Liudytoja patvirtino, kad Å¡uo nėra agresyvus ir niekada nebuvo nieko užpuolęs. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Byloje nustatytos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieÅ¡kovui einant gatve nuo (duomenys neskelbtini), link garažų prie jo pribėgo aviganių veislės Å¡uo, priklausantis T. J., Å¡uo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Å uo užpuolė ieÅ¡kovÄ ir įkando ieÅ¡kovui į deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , dėl ko ieÅ¡kovas patyrė sužalojimus. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu atsakovė buvo pripažinti kalta padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse, ir atsakovei paskirta 150 Eur bauda.

IeÅ¡kovui apskundus nutarimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi 2019 m. gegužės 19 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, ieÅ¡kovo skundas atmestas. Byloje dėl Å¡ių aplinkybių ginčo nekilo. IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktÄ , pateikdamas iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė po incidento: nustatyta, kad ieÅ¡kovo deÅ¡inėje plaÅ¡takoje yra dauginės plėštinės kÄ stinės žaizdos, apie 4-5 mm, nekraujuoja, lokalus patinimas, riboti pirÅ¡tų judesiai, jutimai ir kraujotaka nesutrikę.

Taip pat teismui pateikti kvitai, patvirtinantys tam tikrų medikamentų įsigijimÄ 2,39 Eur sumai bei įrodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovui atliktos vakcinacijos nuo pasiutligės. Nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovas buvo gydytas dėl Å¡uns įkandimo. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovui dėl nelaimingo atsitikimo buityje buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl atsakovės atsakomybės už naminio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį.

Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Å ios teisinės aplinkybės iÅ¡tiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvÅ«nų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Naminių gyvÅ«nų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ bei atlyginti naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado. Pagal GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktÄ gyvÅ«no laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvÅ«no savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal Å¡io įstatymo 12 punktÄ gyvÅ«no savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvÅ«nas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad incidento metu ieÅ¡kovÄ užpuolusį Å¡unį augino, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi atsakovė, todėl ji ir yra Å¡io naminio gyvÅ«no savininkė, atsakinga už jo padarytÄ Å¾alÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat patvirtino, jog aviganių veislės Å¡uo, kuris sužalojo ieÅ¡kovÄ , priklauso jai. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl jai priklausančio naminio gyvÅ«no padarytos žalos. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo 2012 m. spalio 3 d.

įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2271 nustatyta, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui (20 straipsnio 3 punktas). GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei priklausantis Å¡uo puolė ieÅ¡kovÄ , tačiau nepavykus apsiginti ir atsakovei neprižiÅ«rėjus savo augintinio, ieÅ¡kovui Å¡uo įkando į deÅ¡inę rankÄ (plaÅ¡takÄ ).

Dėl Å¡io įvykio atsakovė nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalį, skirta 150 Eur bauda. Atsakovė, tiek suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, su pažeidimu sutiko. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sÄ lygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovė, bÅ«dama Å¡uns savininke ir valdytoja, neužtikrino, kad jos auginamas Å¡uo, vedžiojant bÅ«tų pririÅ¡tas su pavadėliu, taip pat uždėtu antsnukiu ir nesukeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nagrinėjamu atveju atsakovė to neužtikrino ir ko pasekoje jos Å¡uo, įkÄ sdamas ieÅ¡kovui į deÅ¡inę rankÄ , sukėlė ieÅ¡kovui fizinį skausmÄ , taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jos žinioje esančio naminio gyvÅ«no tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačio ieÅ¡kovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Atsakovė kaltę pripažino.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nustačius visas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, atsakomybė už Å¡uns ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ tenka atsakovei. Dėl turtinės žalos priteisimo Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos, įkandus atsakovės Å¡uniui, dydžio. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra per didelės, neįrodytos, o praÅ¡ymas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ yra ieÅ¡kovo siekis pasipelnyti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 142,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. 100 Eur nuostolių dėl šuns suplėšyto lietpalčio, 40 Eur nuostolių dėl suplėšyto sportinio krepšio ir 2,39 Eur išlaidas vaistų įsigijimui. Atsakovė nepripažįsta ieškovo patirtos turtinės žalos ir teigia, jog atsakovės augintinis negalėjo suplėšyti ieškovo nurodytų daiktų, po įvykio nematė, jog tiek lietpaltis, tiek sportinis krepšys būtų pažeisti, tačiau neneigia fakto, jog ieškovas įvykio metu buvo su nurodytu lietpalčiu bei sportiniu krepšiu.

Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ieÅ¡kovas turtinę žalÄ dėl lietpalčio ir kuprinės pradėjo įrodinėti tik Å¡io civilinio proceso metu, pasak atsakovės, ieÅ¡kovas anksčiau niekada neminėjo patyręs Å¡iÄ Å¾alÄ . Tačiau su Å¡iais atsakovės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 5 d. praneÅ¡ime policijai dėl užpuolusio Å¡uns ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Å¡uo įkando į lietpalčio deÅ¡inę pusę, Å¡uo įsikando jo krepšį, nutraukė dirÅ¾Ä , 2019 m. gegužės 16 d. ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinime administracinio nusižengimo byloje teigė, kad Å¡uo nuplėšė jam lietpaltį, po to ieÅ¡kovas pradėjo gintis mėlynos spalvos sportine taÅ¡e, 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas taip pat tvirtino, kad jam padaryta turtinė žala dėl sugadintų daiktų.

Byloje pateiktos sugadintų daiktų fotonuotraukos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pateikė Å¡iuos daiktus apžiÅ«rai proceso dalyviams. Taigi, remiantis nustatytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinė žala, sugadinant ieÅ¡kovui priklausančius daiktus. IeÅ¡kovas patirtÄ turtinę žalÄ taipogi įrodinėja iÅ¡laidomis vaistams, pagal gydytojo nurodymus, vaistai analgetikai ir antibiotikai, taip pat priemonės padedančios žaizdai gyti. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų taip pat nustatyta, kad po įkandimo ligoninėje jam buvo sutvarkyta žaizda, suleista vakcina nuo stabligės bei pasiutligės, tačiau Å¡ios procedÅ«ros ieÅ¡kovui nekainavo.

IeÅ¡kovas mano, kad tęstinis skausmas dėl Å¡uns įkandimo, negalėjimas pilnavertiÅ¡kai kontroliuoti rankos pirÅ¡tų yra tik atsakovės kaltė, nes iki tol ieÅ¡kovas neturėjo sveikatos problemų, sužeidimų su dabartine Å¡uns sužalota deÅ¡ine ranka. Vėlesnį gydymÄ ieÅ¡kovas tęsė prižiÅ«rimas Å¡eimos gydytojo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo patirtos 2,39 Eur dydžio iÅ¡laidos, susijusios su vaistų pirkimu, padedančių sužalojimui gydyti, yra pagrįstos ir priteistinos iÅ¡ atsakovės. Teismas pažymi, kad byloje ieÅ¡kovas prašė teismo skirti ekspertizę, nustatyti suplėšyto lietpalčio ir kuprinės vertei bei pačio pažeidimo faktui nustatyti.

Tačiau teismas 2020 m. vasario 28 d. posėdžio metu, remdamasis teismo proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo, proporcingumo principais, atsižvelgdamas į siekiamų įvertinti daiktų ieÅ¡kovo nurodytÄ vertę (100 Eur ir 40 Eur) bei į nurodytÄ ekspertizės kainÄ (už kiekvienÄ vertinamÄ daiktÄ po 100 Eur, taigi iÅ¡ viso apie 200 Eur), ekspertizės byloje nutarė neskirti. Visgi toks teismo sprendimas neužkirto kelio ieÅ¡kovui padarytos žalos įrodinėti kitais bÅ«dais, t. y. pateikiant lietpalčio, sportinio krepÅ¡io pirkimÄ patvirtinančius kvitus, pateikiant informacijÄ apie panaÅ¡aus ar tokio paties daikto vertę esant naujam ar kitais bÅ«dais, patvirtinančiais bei įrodančiais, jog ieÅ¡kovas objektyviai įvertino pažeistų daiktų vertę, o nesirėmė tik subjektyvia savo nuomone.

Taigi, ieÅ¡kovas kitų objektyvių įrodymų turto vertei nustatyti nepateikė, teismo posėdžio metu tik nurodė, kad daiktus pirko prieÅ¡ metus, už lietpaltį mokėjo 150 Eur, už kuprinę – apie 45 Eur. Ä®vertinant tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovo sugadinti daiktai turi akivaizdžių nusidėvėjimo požymių, ieÅ¡kovui nepateikus teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių tikrÄ daiktų įsigijimo kainÄ , nesant duomenų, kad ieÅ¡kovo daiktai yra garsaus gamintojo, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 50 Eur žalos atlyginimÄ už suplėšytÄ lietpaltį, 20 Eur žalos atlyginimÄ už sportinį krepšį, taip pat priteisiant anksčiau nurodytas 2,39 Eur dydžio iÅ¡laidas už medikamentų įsigijimÄ .

Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 72,39 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl neturtinės žalos Be turtinės žalos ieškovas prašo priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl šuns užpuolimo patirtų išgyvenimų ir atsiradusių padarinių. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka dalinai, mano, kad ieškovas bando pasipelnyti ir nėra pagrindo priteisti pilnos sumos, nurodo, kad neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju vertintina 200 Eur.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turi įstatyminį pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Å¡iÄ Å¾alÄ jis patyrė dėl sveikatos sutrikimo, atsiradusio dėl atsakovės tinkamai neprižiÅ«rėto Å¡uns užpuolimo. Atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas patyrė.

Vertinant dėl Å¡uns užpuolimo ieÅ¡kovo patirtÄ iÅ¡gÄ stį, pažymėtina tai, kad atsakovės Å¡uo užpuolė ieÅ¡kovÄ netikėtai, todėl neabejotina, kad sukėlė didelį iÅ¡gÄ stį. Kadangi ieÅ¡kovÄ užpuolė netikėtai, Å¡uo buvo agresyviai nusiteikęs ir labai didelis (apie 60 kg), ieÅ¡kovui buvo sukeltas stresas, be to, ieÅ¡kovas dėl įkandimo patyrė fizinį skausmÄ , ieÅ¡kovas nerimavo dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , todėl pritartina ieÅ¡kovo teiginiams, kad jis po įvykio turėjo nemalonių iÅ¡gyvenimų, taip pat patyrė nepatogumų dėl sužeistos rankos gydymo, perriÅ¡imų, reabilitacijos.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio teismas sprendžia aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės bÅ«sena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiÅ¡kindamas neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies pagrindė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovės netinkamai prižiÅ«rėto Å¡uns užpuolimo ir dėl to nežymiai sutrikdytos sveikatos, faktÄ (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, Å¡uns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas, ieÅ¡kovui sukėlė skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ . Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus atsižvelgiant į tai, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.

Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijus yra pažeistos vertybės pobÅ«dis – sveikata, kaip mažinantys – nežymus pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį byloje nėra pateikta, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė paminėjo, jog yra nedirbanti ir gaunanti 380 Eur pensijÄ , gyvena viena.

Teismas pažymi, kad atsakovė neginčijo Å¡uns įkandimo fakto, iÅ¡ karto po įvykio bei vėliau siÅ«lė iÅ¡ dalies atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , tačiau susitarti su ieÅ¡kovu taikiai nepavyko. Å ias aplinkybes byloje patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja B. M.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tyčios atsakovės veiksmuose nebuvo. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinė žala ieÅ¡kovui pasireiÅ¡kė sukeltu skausmu bei neigiamais iÅ¡gyvenimais, nesant rimtesnių sveikatos sutrikimų, yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį.

Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, esminę reikÅ¡mę suteikiant pažeistos vertybės pobÅ«džiui ir kilusiems padariniams. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pripažintina, kad ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimas iÅ¡ esmės nepakeitė buvusio iki įvykio ieÅ¡kovo gyvenimo, dėl sužalojimo pobÅ«džio jis netapo priklausomas nuo kitų asmenų.

IeÅ¡kovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių sužalojimo liekamuosius ilgalaikius reiÅ¡kinius, nepateikė objektyvių duomenų apie dabartinę sužalotos rankos bÅ«klę. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas dėl įvykio patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , stresÄ , tačiau byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovui nustatytus sunkesnius bei ilgalaikius nervinius sutrikimus, kas bÅ«tų pagrindas teismui spręsti dėl didesnio neturtinės žalos dydžio.

Teismas taip pat vertina ir atsakovės elgesį po įvykio – atsakovė susisiekė su ieÅ¡kovu, paskambinusi siÅ«lė susitarti taikiai bei sumokėti 200 Eur už žalÄ . Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis (1 500 Eur) vertintinas kaip per didelis. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismų praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo bylose, priteistina neturtinė žala mažintina ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 200 Eur neturtinė žala.

Dėl procesinių palÅ«kanų IeÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato procesines palÅ«kanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkcijÄ . Å i teisės norma reglamentuoja palÅ«kanas pagal prievoles, neskirstant prievolių į sutartines ir deliktines, todėl yra taikoma ir esant nesutartinėms prievolėms, pavyzdžiui, susijusioms su žalos atlyginimu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. Jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė yra atleisti 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nėra pagrindo iÅ¡ Å¡alių priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui I. P. iÅ¡ atsakovės T. J. 72,39 Eur (septyniasdeÅ¡imt dviejų eurų 39 ct) turtinę žalÄ , 200,00 Eur (dviejų Å¡imtų eurų 00 ct) neturtinę žalÄ , 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 272,39 Eur (dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt dviejų eurų 39 ct) sumÄ , palÅ«kanas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Justa RaciÅ«tė