cff0b71b-bb10-4a17-a017-33beb6b352b4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-397-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00413-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija: 27.7   (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. S. ir A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-462-790/2011 pagal ieÅ¡kovų A. S. ir A. S. ieÅ¡kinį atsakovui 654-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl 2001 m. sausio 24 d. bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo, 2001 m. vasario 22 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimo bei 2004 m. sausio 10 d. bendrijos pirmininko patvarkymo pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                                 I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovai A. S. ir A. S. prašė pripažinti 2001 m. sausio 24 d. 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – 654 GSEB) visuotinio susirinkimo sprendimÄ dėl pavedimo pirmininkui teisės sukeisti garažų boksus (stovėjimo vietas) ir perraÅ¡yti pajus bei 2001 m. vasario 22 d. 654 GSEB įgaliotinių susirinkimo sprendimÄ dėl pavedimo pirmininkui teisės sukeisti garažų boksus (stovėjimo vietas) ir perraÅ¡yti pajus negaliojančiais, pripažinti 2004 m. sausio 10 d. 654 GSEB pirmininko patvarkymÄ negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad iš atsakovo atsiliepimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-21826-656/2009 sužinojo, kad 2001 m. sausio 24 d. įvyko GSEB visuotinis susirinkimas, kurio metu nuspręsta pirmininkui sukeisti (parduoti) garažus, suteikti pirmininkui teisę tokius vietų (garažų) pakeitimus bei pajų perrašymus atlikti savo vienasmeniškais patvarkymais. 2001 m. vasario 24 d. įvyko bendrijos įgaliotinių susirinkimas, kuriame nutarta, kad bet kokius pakeitimus, susijusius su garažais, juos sukeičiant ar parduodant, ar panaudojant atsiskaitymams, gali vykdyti bendrijos pirmininkas R.

V.. Pagal tuometinius bendrijos įstatus tokie įgaliojimai bendrijos pirmininkui negalėjo bÅ«ti suteikiami, todėl tai yra esminis bendrijos valdymo tvarkos pažeidimas. Tokie sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes jais apspręstas ieÅ¡kovų teisių klausimas apie tai neinformavus pačių ieÅ¡kovų. Nei visuotinis susirinkimas, nei įgaliotinių susirinkimas negalėjo turėti teisės nuspręsti dėl kitų asmenų daiktinių teisių. Be to, nėra duomenų apie susirinkimų dalyvius – dalyvių sÄ rašų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad tuose susirinkimuose tikrai buvo kvorumas ir susirinkimai apskritai galėjo priimti kažkokius sprendimus. 2004 m. sausio 10 d. bendrijos pirmininkas priėmė patvarkymÄ â€žDėl garažų sukeitimo vietomis ir galimo jų panaudojimo atsiskaitant už atliktus darbus“, kuriuo nutarė dalį bendrijos narių valdytų garažų (tame tarpe ir ieÅ¡kovų valdytus garažus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) sukeisti vietomis į trečiÄ aukÅ¡tÄ ir panaudoti juos atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus.

Toks pirmininko patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes juo apspręstas ieškovų teisių klausimas apie tai neinformavus pačių ieškovų, be to, pirmininkas neturi teisės nuspręsti dėl kitų asmenų daiktinių teisių.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovų A. S. ir A. S. ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančia 2004 m. sausio 10 d. 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininko patvarkymo „Dėl garažų sukeitimo vietomis ir galimo jų panaudojimo atsiskaitant už atliktus darbus“ dalį, kuria nuspręsta garažus, pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), panaudoti atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo 188,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis 16,59 Lt ir iÅ¡ atsakovo 16,59 Lt iÅ¡laidų procesiniams dokumentams įteikti.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai ginčija 2001 m. sausio 24 d. garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 265 visuotinio narių susirinkimo sprendimÄ , kuriame nutarta pavesti bendrijos pirmininkui iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas nori įsigyti A. S. ir kitų garažus, kurie Å¡iuo metu yra apleisti, ir juos sukeisti, o ateityje tokius vietų pakeitimus bei pajų perraÅ¡ymus daryti savo vienasmeniÅ¡kais patvarkymais.

Toks sprendimas priimtas motyvuojant garažų nepriežiÅ«ra. Taip pat ieÅ¡kovai ginčija 2001 m. vasario 22 d. Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo įgaliotinių susirinkimo sprendimÄ , kuriuo bendrijos pirmininkas įpareigotas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriuose garažuose nėra vartų ar jie iÅ¡griauti, o garažų Å¡eimininkai jais nesirÅ«pina ir neprižiÅ«ri, nemoka mokesčių ar kitaip nereaguoja į pastabas ir, jeigu yra galimybė juos pakeisti, siekiant iÅ¡vengti nepageidaujamų pasekmių, suteikti teisę pirmininkui tai padaryti vienasmeniÅ¡kai, suraÅ¡ant patvarkymÄ pakeisti garažų vietas. Teismas nustatė, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu kooperatyvo organų kompetencija ir kiti kooperatyvo veiklos klausimai buvo reglamentuoti 265-ojo garažų statybos kooperatyvo įstatuose, pagal kuriuos kooperatyvas yra nekomercinis, nesiekiantis pelno fizinių asmenų susivienijimas, įsteigtas kooperatyvo narių transporto priemonių garažams statyti ir eksploatuoti.

Ä®statuose numatyta kooperatyvo nario pareiga įmokėti sumÄ , atitinkančiÄ vieno bokso sÄ matinę vertę, nustatyta, kad valstybinei komisijai priėmus naudoti garažus, kviečiamas kooperatyvo narių visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas ir kooperatyvo nariams paskirstomi boksai (stovėjimo vietos). Nustatyta, kad kooperatyvo narys gali bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ kooperatyvo, jei jis nemoka stojamojo mokesčio, kitų įmokų, sistemingai pažeidžia kooperatyvo įstatus, tokiu atveju grÄ Å¾inama įmoka, kai priimtas kooperatyvo narys sumoka įmokÄ .

Taip pat numatyta, kad kooperatyvo narys turi teisę perduoti savo įmokas kitam asmeniui, jei jis gali bÅ«ti priimtas į kooperatyvÄ . Nustatyta, kad kooperatyvo visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas sprendžia narių priėmimo, Å¡alinimo klausimus, nustato įmokų dydį, mokėjimo tvarkÄ , organizuoja garažo boksų (stovėjimo vietų) skirstymÄ kooperatyvo nariams. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovams stojant į 265-ojo garažų statybos kooperatyvÄ (1997 m.) garažo boksai (stovėjimo vietos) buvo paskirstyti, t. y. ieÅ¡kovai perėmė konkrečius garažus, nors pagal kooperatyvo įstatus garažų vietos turėjo bÅ«ti skirstomos priėmus naudoti garažus.Ä®vertinęs aplinkybes, kad kooperatyvas buvo įsteigtas 1992 metais, tačiau garažų statyba užsitęsė ir galutinai buvo užbaigta (garažų pastatas pripažintas tinkamu naudoti) tik 2008 m. rugpjūčio 12 d., kad kooperatyvo įstatai suteikė teisę kooperatyvo visuotiniam (įgaliotinių) susirinkimui organizuoti garažo boksų (stovėjimo vietų) skirstymÄ kooperatyvo nariams, kad faktiÅ¡kai buvo paskirti garažų boksai, kad garažų boksų nepriežiÅ«ra neatitiko kitų narių interesų, kėlė grėsmę kooperatyvo turtui, kad kooperatyvo nariams paskirtos garažų boksų (stovėjimo) vietos de jure nuosavybės teise nepriklausė, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas 2001 m. sausio 24 d. ir įgaliotinių susirinkimas 2001 m. vasario 22 d. pagal kooperatyvo įstatuose nustatytÄ kompetencijÄ (įstatų 28.7 p.) turėjo įgaliojimus organizuoti apleistų garažų vietų sukeitimÄ bei faktiÅ¡kai pavesti tai atlikti bendrijos pirmininkui.Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovų argumentai, kad nėra duomenų apie susirinkimų dalyvius, yra nepagrįsti, kadangi susirinkimų, kurių metu priimti ginčijami sprendimai, protokoluose yra duomenys apie dalyvavusių narių (įgaliotinių) skaičių, užfiksuoti balsavimų rezultatai.

Šiuose kooperatyvo organų susirinkimuose buvo priimti ir kiti sprendimai (dėl naujų įstatų patvirtinimo, valdybos narių, pirmininko išrinkimo, kt.), kurie nėra ginčijami, priešingai, jų pagrindu atlikti pakeitimai juridinių asmenų registre. Ieškovai byloje neįrodinėjo, kad visuotiniame ar įgaliotinių susirinkimuose nebuvo kvorumo, ar susirinkimuose dalyvavę asmenys nepriėmė tokių sprendimų, nors nustatyti, kokie kooperatyvo nariai ir įgaliotiniai tuo metu buvo, galimybė yra.

Todėl vien tai, kad nėra iÅ¡saugoti susirinkimų dalyvių sÄ raÅ¡ai, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamų sprendimų. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡ioje dalyje teismas atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai taip pat ginčija 2004 m. sausio 10 d. 654 GSEB pirmininko patvarkymÄ â€žDėl garažų sukeitimo vietomis ir galimo jų panaudojimo atsiskaitant už atliktus darbus“, kuriuo bendrijos pirmininkas nutarė garažus (tarp jų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) sukeisti vietomis į trečiÄ aukÅ¡tÄ ir panaudoti juos atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus.

Teismas jau konstatavo, kad kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas 2001 m. sausio 24 d. ir įgaliotinių susirinkimas 2001 m. vasario 22 d. turėjo įgaliojimus organizuoti apleistų garažų vietų sukeitimÄ bei faktiÅ¡kai pavesti tai atlikti bendrijos pirmininkui. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovams skirti garažai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo neprižiÅ«rimi ir apleisti, patvirtina ne tik ginčijamų sprendimų turinys, bet ir garažų apžiÅ«ros aktai: 2003 m. spalio 30 d., 2004 m. sausio 5 d., 2004 m. rugsėjo 14 d..

IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo minėtus garažus. Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrijos pirmininkui buvo teisinis ir faktinis pagrindas, vykdant visuotinio ir įgaliotinio susirinkimų sprendimus priimti patvarkymÄ sukeisti ieÅ¡kovams paskirtus garažus į garažus, esančius trečiame aukÅ¡te. Tačiau teismas nusprendė, kad bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų priimti patvarkymo panaudoti ieÅ¡kovams skirtus garažus atsiskaitymui su rangovais.

Anot teismo, minėti 2001 m. sausio 24 d. kooperatyvo narių visuotinio susirinkimo ir 2001 m. vasario 22 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimai nesuteikė bendrijos pirmininkui tokios teisės, kadangi jie buvo priimti tik dėl garažų vietų sukeitimo. Savo pasekmėmis toks patvarkymas prilygsta ieÅ¡kovų paÅ¡alinimui iÅ¡ bendrijos narių, kadangi ieÅ¡kovai netenka teisės įgyti nuosavybės teise garažų (už vienÄ kurių įnaÅ¡as sumokėtas pilnai) ir turi teisę reikalauti tik įnaÅ¡o grÄ Å¾inimo.

Tiek kooperatyvo 1992 metų įstatai, tiek nauji 2001 metų 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatai numato bendrijos nario teisę iÅ¡mokėjus pajų, įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksÄ (stovėjimo vietÄ ) garaže (senų įstatų 9 p., naujų įstatų 14.6 p.). Tiek pagal senus, tiek naujus įstatus tik visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo kompetencija yra spręsti bendrijos narių priėmimo-Å¡alinimo klausimus (senų įstatų 28.1 p., naujų įstatų 23.1 p.), tačiau bendrijos visuotinio narių (įgaliotinių) sprendimo ieÅ¡kovus paÅ¡alinti iÅ¡ bendrijos narių nebuvo priimta.

Todėl bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų priimti patvarkymo ieÅ¡kovams skirtus garažus panaudoti atsiskaitant su rangovais. Dėl to teismas nusprendė, kad toks bendrijos pirmininko patvarkymas prieÅ¡tarauja atsakovo steigimo dokumentams, todėl pripažintino jį negaliojančiu (CK 2.82 str. 4 d.). Teismo nuomone, atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, nepagrįsti, nes atsakovas nebendradarbiavo su ieÅ¡kovais, neteikė informacijos apie bendrijos priimtus sprendimus ieÅ¡kovų atžvilgiu, nepateikė ieÅ¡kovams ginčijamų sprendimų, tai nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-21826-656/2009, kuriuo atsakovas įpareigotas suteikti ieÅ¡kovams informacijÄ , kas naudojasi garažų boksais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo kada, kokiu pagrindu ir kokiomis daiktinėmis teisėmis.

Kaip matyti iš minėtos civilinės bylos medžiagos, išrašas iš visuotinio susirinkimo, įvykusio 2001 m. sausio 24 d., protokolo ir bendrijos pirmininko 2004 m. sausio 10 d. patvarkymas buvo pateikti tik 2009 m. spalio 8 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį. Ieškovai teisminės gynybos kreipėsi 2010 m. sausio 8 d., operatyviai po sužinojimo apie priimtus sprendimus.Kadangi buvo atmesti du ieškovų reikalavimai, o trečiasis patenkintas iš dalies, teismas iš atsakovo ieškovų naudai priteisė 1/6 dalį bylinėjimosi išlaidų.               III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai A. S. ir A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , pripažinti 2001 m. sausio 24 d. 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (tuo metu – Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 265) visuotinio susirinkimo sprendimÄ dėl pavedimo pirmininkui teisės sukeisti garažų boksus (stovėjimo vietas) ir perraÅ¡yti pajus (kiek tai susiję su bendrijos nariams priskirtų garažų pardavimu ar atsiskaitymu jais) bei 2001 m. vasario 22 d. 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (tuo metu – Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 265) įgaliotinių susirinkimo sprendimÄ dėl pavedimo pirmininkui teisės sukeisti garažų boksus (stovėjimo vietas) ir perraÅ¡yti pajus (kiek tai susiję su bendrijos nariams priskirtų garažų pardavimu ar atsiskaitymu jais) bei parduoti garažų boksus ar jais atsiskaityti negaliojančiais, pripažinti negaliojančia 2004 m. sausio 10 d. 654-osios garažų statybos bei eksploatavimo bendrijos pirmininko patvarkymo „Dėl garažų sukeitimo vietomis ir galimo jų panaudojimo atsiskaitant už atliktus darbus“ dalį, kuria nuspręsta ieÅ¡kovams priskirtus garažus panaudoti atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva iÅ¡skyrė du klausimus: galimybę sukeisti garažų boksus vietomis bei galimybę garažų boksais natÅ«ra atsiskaityti rangovams už bendrijos naudai atliekamus darbus. Teismas taip nusprendė nepagrįstai ir be juridinio pagrindo, kadangi galimybė bei suteikta teisė garažų boksus sukeisti vietomis ieÅ¡kinyje apskritai nebuvo ginčijama. Vertinant ieÅ¡kinio teksto loginę struktÅ«rÄ bei reikalavimų formuluotes kompleksiÅ¡kai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai ginčijo jų pažeistÄ teisę valdyti garažus (boksus), įgyti į juos nuosavybės teisę bei jais disponuoti.

Å i teisė buvo panaikinta ne sukeitus ieÅ¡kovams priskirtus garažus vietomis, o ieÅ¡kovams priskirtais garažais atsiskaičius su 654-osios GSEB rangovais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡skaidyti ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯ kelis atskirus ir pasisakyti dėl kiekvieno iÅ¡ jų iÅ¡eina už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų. Toks iÅ¡skaidymas ypač reikÅ¡mingas sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimÄ â€“ vietoje visų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo, dėl kurio kaltės buvo pažeisti ieÅ¡kovų teisėti interesai, ieÅ¡kovams priteista vos 1/6 bylinėjimosi iÅ¡laidų, kas nusižengia teisėtumo ir protingumo kriterijams bei pažeidžia ekonominius ieÅ¡kovų interesus, kadangi teismo procesas, skirtas pažeistoms teisėms apginti, tampa neatitinkantis teisėtų lÅ«kesčių principo.2.

Pirmosios instancijos teismui iÅ¡skaidžius 2004 m. sausio 10 d. patvarkymu atliktus veiksmus į ieÅ¡kovams priskirtų garažų sukeitimÄ vietomis į trečiÄ aukÅ¡tÄ bei panaudojimÄ atsiskaitymui su rangovais už atliekamus darbus, atsirado teisinis situacijos neapibrėžtumas. Teismas turėjo konstatuoti, kad bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų patvarkymu atsiskaityti ieÅ¡kovams priskirtais garažų boksais (nepriklausomai nuo jų numerių prieÅ¡ sukeitimÄ ar po jo).3. 2001 m. sausio 24 d. visuotinio susirinkimo bei 2001 m. vasario 22 d.

įgaliotinių susirinkimo sprendimų teisėtumas ginčijamas ne procedÅ«riniu (kvorumo, narių ar narių sÄ rašų) aspektu, o teisiniu – įgaliojimų perraÅ¡yti pajus ir atsiskaityti garažais suteikimas bendrijos visuotiniame bei įgaliotinių susirinkimuose pirmininkui yra neteisėtas, kÄ pripažino pats pirmosios instancijos teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėdamas, kad 2004 m. sausio 10 d. 654-osios GSEB pirmininko patvarkymo dalis, kuria nuspręsta ieÅ¡kovams priskirtus garažus panaudoti atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus, pripažinta negaliojančia.4. 2001 m. sausio 24 d. visuotinio susirinkimo bei 2001 m. vasario 22 d.

įgaliotinių susirinkimo sprendimai prieÅ¡tarauja bendrijos įstatuose nurodytoms funkcijoms ir kompetencijoms bei tuo pažeidžia 1964 metų CK 28 straipsnį, todėl Å¡ie sprendimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.  Atsakovas 654-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , kuriame teigia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas. Nurodo, kad minėtais nutarimais piniginiai pajai nebuvo perraÅ¡yti ir jie liko ieÅ¡kovų nuosavybė, todėl jiems liko teisė juos iÅ¡sireikalauti.

Nuosavybės teisių į garažus nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nėra įgijęs, o kadangi pajus nebuvo iÅ¡mokėtas, garažai nebuvo prižiÅ«rimi ir kėlė grėsmę kilti gaisrams, nemokėjo mokesčių ir kt., visuotinis bei bendrijos įgaliotinių susirinkimai priėmė tokius sprendimus, ir ieÅ¡kovai apie tai buvo informuoti, kÄ patvirtina 2003 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tas Nr. 03-11-14 bei 2008 m. spalio 26 d. raÅ¡tas Nr. 08/10-26. Byloje taikytina ieÅ¡kinio senatis, numatyta CK 1.125 straipsnio 4 dalyje.

Anot atsakovo, teismo sprendimas turi bÅ«ti pakeistas ir ieÅ¡kinys atmestas.     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).     Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas 2001 m. sausio 24 d. ir įgaliotinių susirinkimas 2001 m. vasario 22 d. pagal kooperatyvo įstatuose nustatytÄ kompetencijÄ (įstatų 28.7 p.) turėjo įgaliojimus organizuoti apleistų garažų vietų sukeitimÄ bei faktiÅ¡kai pavesti tai atlikti bendrijos pirmininkui.

Tokius įgaliojimus kooperatyvo narių visuotiniam susirinkimui ir įgaliotinių susirinkimui suteikė ginčijamų sprendimų priėmimo metu galioję 265-ojo garažų statybos kooperatyvo įstatai, pagal kuriuos kooperatyvo visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas sprendė narių priėmimo, Å¡alinimo klausimus, nustatė įmokų dydį, mokėjimo tvarkÄ , organizavo garažo boksų (stovėjimo vietų) skirstymÄ kooperatyvo nariams ir t. t. Nors kooperatyvo nariams faktiÅ¡kai paskirti garažų boksai (stovėjimo vietos) de jure nuosavybės teise nepriklausė, tačiau jie turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti faktiÅ¡kai jiems priskirtus garažų boksus.

IeÅ¡kovams neprižiÅ«rint minėtų objektų, tokia nepriežiÅ«ra neatitiko kitų garažų bendrijos narių interesų, kėlė grėsmę kooperatyvo turtui, todėl kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas 2001 m. sausio 24 d. ir įgaliotinių susirinkimas 2001 m. vasario 22 d. pagal kooperatyvo įstatuose nustatytÄ kompetencijÄ (įstatų 28.7 p.) turėjo teisę imtis priemonių ieÅ¡kovų atžvilgiu ir organizuoti apleistų garažų vietų sukeitimÄ bei faktiÅ¡kai pavesti tai atlikti bendrijos pirmininkui.

Atitinkamai, bendrijos pirmininkas, vykdydamas visuotinio ir įgaliotinių susirinkimų nutarimus, ieÅ¡kovams nesirÅ«pinant jiems priskirtais garažų boksais, turėjo teisinį ir faktinį pagrindÄ priimti 2004 m. sausio 10 d. patvarkymÄ sukeisti ieÅ¡kovams paskirtus garažus į garažus, esančius trečiame aukÅ¡te.    Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog bendrijos pirmininkas nors ir turėjo įgalinimus priimti patvarkymÄ dėl garažo boksų sukeitimo, tačiau neturėjo įgaliojimų priimti patvarkymo panaudoti ieÅ¡kovams skirtus garažus atsiskaitymui su rangovais. 2001 m. sausio 24 d. kooperatyvo narių visuotinio susirinkimo ir 2001 m. vasario 22 d.

įgaliotinių susirinkimo sprendimai nesuteikė bendrijos pirmininkui tokios teisės. Kadangi sukeliamomis pasekmėmis toks bendrijos pirmininko patvarkymas prilygsta ieÅ¡kovų paÅ¡alinimui iÅ¡ bendrijos narių, dėl ko ieÅ¡kovai netenka teisės įsigyti nuosavybės teise garažų, o taip pat nesant visuotinio susirinkimo nutarimo paÅ¡alinti ieÅ¡kovus iÅ¡ bendrijos narių, toks bendrijos pirmininko patvarkymas prieÅ¡tarauja atsakovo steigimo dokumentams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ patvarkymo dalį pripažino negaliojančia.

 Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai tai pat ginčija bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog įvertinus ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų ir patenkintų reikalavimų apimtį, o taip pat, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atmetus du ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus, o trečiÄ jį tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina 1/6 dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. proporcingai tenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

 Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Atsakovas neskundė apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinio proceso ribas apibrėžia ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde keliami reikalavimai. Kaip žinia, CPK nėra numatyta teisė atsiliepime į apeliacinį skundÄ kelti kokius nors materialinius teisinius reikalavimus, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovo nurodytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis buvo patenkinta.

  Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                               Andrius Ignotas        Vilija Mikuckienė                                                                                                                             Asta Radzevičienė