cfeeb189-e1e3-4f9d-827d-85ac2530d252 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-918/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00286-2011-9                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        21.4.; 35.6.1.; 37.; 41.; 63.; LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Inno Trade“ ir T.

L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aurenta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inno Trade“ dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovui T. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nepagrįstai gautos skolos, palÅ«kanų priteisimo, taip pat pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lutonė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“, apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lutonė“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aurenta“, atstovaujamai bankroto administratoriaus M.

Š., ir uždarajai akcinei bendrovei „Inno Trade“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo T. L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-416-544/2011 pagal BUAB „Aurenta“ ieškinį atsakovui UAB „Inno Trade“ dėl skolos, palūkanų priteisimo bei sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovui T. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nepagrįstai gautos skolos ir palūkanų priteisimo.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. UAB „Inno Trade“ ir T. L., nesutikdami su priimtu procesiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-62/2013. Å i civilinė byla 2012 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo sustabdyta iki tol, kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Lutonė“ ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ dėl neteisėto prekių perleidimo bei restitucijos taikymo.

Panevėžio apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs minėtÄ civilinę bylÄ , ieÅ¡kinio netenkino. IeÅ¡kovas BUAB „Lutonė“, nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , pagal kurį apeliacinės instancijos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2A-918/2013.Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2A-918/2013 ir susipažinusi su civiline byla Nr. 2A-62/2013 nustatė, kad Å¡ios bylos yra glaudžiai susijusios ir jas tikslingiau bÅ«tų nagrinėti kartu toje pačioje byloje, įvertinant pirminių dokumentų, iÅ¡ kurių Å¡alys kildina tarpusavio skolų dengimus, galiojimÄ (klausimas sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2A-62/2013) bei sprendžiant ginÄÄ dėl sutarčių vykdymo – atsiskaitymo, pagal byloje ginčijamų sÄ skaitų faktÅ«rų dalį, teisėtumo (klausimas sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2A-918/2013).

Minėtos civilinės bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi buvo sujungtos, paliekant sujungtai bylai Nr. 2A-918/2013. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011 pagal ieškovo BUAB „Aurenta“ ieškinį atsakovui UAB „Inno Trade“ dėl skolos, palūkanų priteisimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, ir atsakovui T. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos bei palūkanų priteisimo, buvo reiškiami reikalavimai:

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/06/01-2, sudarytÄ tarp UAB „Aurenta“ ir T. L., pagal kuriÄ atsakovas T. L. už 1 078 945 Lt perleido ieÅ¡kovui 1 078 945 Lt kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ UAB „Lutonė“;

2) iÅ¡ atsakovo T. L. priteisti 10 650 Lt, kurie iÅ¡mokėti pagal ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Inno Trade“ 932 184,44 Lt skolÄ už parduotas prekes, 5 000 Lt skolÄ už patalpų nuomÄ , 24 995,94 Lt skolÄ , kuri iÅ¡mokėta pagal ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ;4) priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, 2009 m. birželio 1 d. UAB „Aurenta“ su atsakovu T. L. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas T. L. už 1 078 945 Lt perleido ieÅ¡kovui 1 078 945 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ UAB „Lutonė“.

IeÅ¡kovo teigimu, minėtos sutarties sudarymo metu, UAB „Lutonė“ buvo nemoki: 2009 m. birželio 17 d. teismo nutartimi UAB „Lutonė“ buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o po pusmečio ir bankroto byla. Sudarydamas ginčo sutartį ieÅ¡kovas tapo skolingas atsakovui T. L. daugiau nei milijonÄ litų ir įgijo reikalavimÄ Ä¯ nemokiÄ Ä¯monę, taip pažeisdamas ieÅ¡kovo kreditorių turtinius interesus. Ginčijamos sutarties ieÅ¡kovas sudaryti neprivalėjo, jokios naudos iÅ¡ sandorio neturėjo, Å¡alys veikė iÅ¡imtinai tik atsakovo T.

L. interesais. Be to, ginčijamo sandorio Å¡alys žinojo, kad sandoris pažeis ieÅ¡kovo kreditorių teises, todėl iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu minėta sutartis pripažintina negaliojančia, o jÄ vykdant ieÅ¡kovo atsakovui T. L. sumokėti pinigai grÄ Å¾intini. Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog 2010 m. birželio 1 d. tarp atsakovų UAB „Inno Trade“ ir T. L. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Inno Trade“ įsigijo iÅ¡ T. L. 1 078 945 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ UAB „Aurenta“ pagal 2009 m. birželio 1 d.

Paskolos sutartį Nr. 09/06-01. IeÅ¡kovas minėtos Paskolos sutarties nepripažino. Jo teigimu, atsakovas T. L. ieÅ¡kovui 1 078 945 Lt nepaskolino ir pinigų neperdavė, pinigai nebuvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ ar sÄ skaitÄ , todėl 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas UAB „Inno Trade“ įsigijo negaliojantį reikalavimÄ ir neturi turtinių pretenzijų į ieÅ¡kovÄ .IeÅ¡kovas teigia, jog atsakovo UAB „Inno Trade“ reikalavimai, kylantys iÅ¡ 2010 m. birželio 1 d. tarp atsakovų UAB „Inno Trade“ ir T.

L. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties yra negaliojantys, dėl to atsakovas privalo padengti susidariusį įsiskolinimÄ . Ä®siskolinimas susidarė atsakovui UAB „Inno Trade“ neapmokėjus septynių sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. liepos 30 d., kuriomis ieÅ¡kovas perleido atsakovui prekių už 949 085,44 Lt. Tai, kad prekes atsakovas gavo, patvirtina atsakovo direktoriaus paraÅ¡ai ant PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. Å ių sÄ skaitų atsakovas pilnai neapmokėjo ir liko skolingas 932 184,44 Lt.

Be to, 2010 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti negyvenamÄ sias patalpas, esančias Beržų g. 5c, Panevėžyje už 5 000 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovas už patalpų nuomÄ 2010 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovui turėjo sumokėti iki 2010 m. rugsėjo 10 d., tačiau iki Å¡iol nesumokėjo ir yra skolingas 5 000 Lt.Atsakovas T. L. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog 2009 m. birželio 1 d. tarp ieÅ¡kovo UAB „Aurenta“ ir jo buvo pasiraÅ¡yta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieÅ¡kovui už 1 078 945 Lt sumÄ buvo perleistas 1 078 945 Lt dydžio reikalavimas į UAB „Lutonė“. 2009 m. birželio 1 d. tarp tų pačių Å¡alių buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kuriÄ Â T. L. UAB „Aurenta“ suteikė 1 078 945 Lt dydžio paskolÄ , taip pakeičiant UAB „Aurenta“ skolÄ T. L., kilusiÄ iÅ¡ Reikalavimo perleidimo sutarties. 2010 m. birželio 1 d. atsakovas T.

L. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su atsakovu UAB „Inno Trade“, kuria T. L. perleido įmonei reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ , kilusias iÅ¡ 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties. Atsakovo T. L. teigimu, ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kaip sudarytÄ pažeidžiant įmonės ir jos kreditorių interesus, yra nepagrįstas, kadangi minėta sutartimi ieÅ¡kovas įgijo reikalavimÄ Ä¯ UAB „Lutonė“, kuriai buvo skolingas, ir taip įgijo teisę įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.Atsakovas UAB „Inno Trade“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovo manymu, ieÅ¡kovo bankroto administratorius teismui pateikė neiÅ¡samiÄ informacijÄ , klaidina teismÄ , teigdamas, jog atsakovė nusipirko iÅ¡ ieÅ¡kovo prekes 949 085 Lt sumai, kurios nesumokėjo. Pažymi, jog pirkimo-pardavimo sutartis tarp Å¡alių sudaryta ar įvykdyta nebuvo, o pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ieÅ¡kovas atsakovui tik perdavė jose nurodytÄ turtÄ kaip ankstesnės paties ieÅ¡kovo skolinės prievolės atsakovui įvykdymÄ , kurį atsakovas turėjo remiantis Reikalavimo perleidimo sutartimi. 2010 m. birželio 1 d.

Reikalavimo perleidimo sutartimi T. L. perleido atsakovei reikalavimo teises į ieÅ¡kovės skolÄ pagal 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį bei su Å¡ia sutartimi susijusius įkeitimus. Sutartinis įkeitimas tarp skolininko - ieÅ¡kovės - ir kreditoriaus T. L. hipotekos registre buvo įregistruotas 2010 m. sausio 18 d. Pagal jį vietoje buvusio kreditoriaus T. L. į prievolę įstojo naujasis kreditorius – atsakovas UAB „Inno Trade“. IeÅ¡kovas gavęs atsakovo raginimÄ , gera valia sutiko įvykdyti įsipareigojimus atsakovui, t. y. perleisti įkeitimo objektÄ - apyvartoje esančias prekių atsargas.

Å is ieÅ¡kovės turto perleidimas buvo įformintas ieÅ¡kovui suraÅ¡ant PVM sÄ skaitas- faktÅ«ras, kurias ieÅ¡kovės administratorius pateikė teismui nepagrįstai nurodydamas kaip iÅ¡raÅ¡ytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 932 184,44 Lt už, neva, parduotas prekes reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nepripažįsta ir ieÅ¡kovo reikalavimo sumokėti mokestį už patalpų, esančių Beržų g. 5c, Panevėžyje, nuomÄ .

Atsakovo teigimu, ieškovas šias patalpas nuomojasi iš BUAB „Lutonė“, o atsakovas jas subnuomoja iš ieškovo. BUAB „Lutonė“ yra pakeitusi šių patalpų spynas, todėl į jas patekti negali ir atsakovas, ir ieškovas. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieškovo BUAB „Lutonė“ ieškinį atsakovams BUAB „Aurenta“, atstovaujamai bankroto administratoriaus M. Š., ir UAB „Inno Trade“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, prašoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.82 straipsnio, 1.86 straipsnio ir 6.66 straipsnio pagrindais pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento:

1) BUAB „Aurenta“ UAB „Inno Trade“ iÅ¡raÅ¡ytas 2010 m. liepos 30 d. sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. ANS000001779, Nr. ANS000001777, Nr. ANS000001780, Nr. ANS000001766 dalyje dėl ieÅ¡kinyje įvardintų prekių perdavimo;

2) BUAB „Lutonė“ BUAB „Aurenta“ iÅ¡raÅ¡ytas 2010 m. vasario 18 d. sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. PRE000014959, Nr. PRE000014957, Nr. PRE000014958, 2010 m. sausio 21 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PRE000014942, 2010 m. vasario 10 d. sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. PRE000014948, Nr. PRE000014949, 2010 m. vasario 12 d. sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. PRE000014953, Nr. PRE000014954, 2010 m. vasario 11 d. sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. PRE000014951, Nr. PRE000014950, 2010 m. vasario 18 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PRE000014956, 2010 m. sausio 19 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PRE000014941, 2010 m. sausio 5 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED000000241, 2010 m. vasario 9 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PRE000014947 ir 2010 m. sausio 18 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. Nr. PRE000014940 dalyje dėl ieÅ¡kinyje nurodytų prekių perdavimo;3) pritaikyti restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į 1 530 prekių pozicijų ir jų kiekius 491 433,77 Lt sumai;4) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo;5) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 17 d. priėmė nutartį dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovui UAB „Lutonė“ iÅ¡kėlimo, tačiau restruktÅ«rizavimo byla buvo 2009 m. gruodžio 10 d. nutraukta. 2010 m. gegužės 14 d.

Panevėžio apygardos teismas iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ . Nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Lutonė“ perdavė prekių ir suteikė paslaugų (nuomojo patalpas) UAB „Aurenta“ už 2 243 251,97 Lt, tačiau UAB „Aurenta“ sumokėjo UAB „Lutonė“ tik 358 760 Lt. IeÅ¡kovo bankroto administratoriaus teigimu, ieÅ¡kovo vadovas, įmonei esant nemokiai, periodiÅ¡kai suteikinėjo prekes atsakovui, kuris net neketino atsiskaitinėti su nemokiu ieÅ¡kovu.

Be to, UAB „Aurenta“ laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. liepos 30 d. pagal 7 sÄ skaitas faktÅ«ras pardavė prekes, nusipirktas iÅ¡ UAB „Lutonė“, UAB „Inno Trade“. Taip ieÅ¡kovo vadovas T. L. be jokio realaus užmokesčio (už 2 243 251,97 Lt prekių ir paslaugų buvo sumokėta tik 358 760 Lt) perleido prekes UAB „Aurenta“, o Å¡i perleidinėjo jas UAB „Inno Trade“. IeÅ¡kovo teigimu, UAB „Aurenta“ pardavimai UAB „Inno Trade“ yra fiktyvÅ«s, kadangi UAB „Aurenta“ perleido prekes UAB „Inno Trade“ už tÄ pačiÄ kainÄ , nesiekiant jokios naudos iÅ¡ pardavimo, kas patvirtina, jog siekta per sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis perleisti prekes ir jas pasisavinti.

Dalis prekių net nebuvo judinamos iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , o buvo ieÅ¡kovo patalpose. IeÅ¡kovo teigimu, realiai ginčijami sandoriai prilygintini ne pirkimui-pardavimui, bet neatlygintinam dovanojimui, kas prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams. Atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, žinojo, kad tarpusavyje jie neatsiskaitinės, be to jie yra susiję su UAB „Lutonė“, žinojo apie kreditoriaus prastÄ finansinę padėtį, pradėtus restruktÅ«rizavimo procesus. Å alims nebuvo prievolės sudaryti sandorius.

Ginčijamos sÄ skaitos tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Aurenta“ sudarytos nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2010 m. kovo mėn., nors ieÅ¡kovas, jo paties teigimu, nuo 2009 m. kovo 31 d. buvo nemokus, o prekių už 491 433,77 Lt perleidimas sumažino ieÅ¡kovo turtÄ ir pažeidė kreditorių interesus. Atsakovas BUAB „Aurenta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus M. Å ., su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo teigimu, įmones tarpusavyje sieja didelio mÄ sto civiliniai santykiai, o įmonėms iÅ¡kėlus bankroto bylas, dalis buhalterinių duomenų administratoriams nebuvo perduoti.

Tiek atsakovo, tiek ir ieÅ¡kovo buhalterinę apskaitÄ tvarkė ta pati įmonė – UAB „Tik apskaita“, todėl atsakovo teigimu, Å¡ios įmonės pateiktais duomenimis sprendžiant šį ginÄÄ ir bÅ«tina vadovautis. Atsakovo teigimu, buhalteriniai duomenys patvirtina, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 7 d. ieÅ¡kovas atsakovui BUAB „Aurenta“ pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 2 243 251,97 Lt sumÄ , iÅ¡ kurios ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta prekių už 52 590,83 Lt sumÄ , taigi galutinė perduotų prekių ir paslaugų suma atsakovo paskaičiavimu sudaro – 2 190 661,14 Lt.

Atsakovas BUAB „Aurenta“ ieÅ¡kovui pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 382 185,53 Lt sumÄ , iÅ¡ kurios prekių atsakovui grÄ Å¾inta už 278,38 Lt sumÄ , galutinė suma – 381 907,15 Lt. Atsakovas BUAB „Aurenta“ ieÅ¡kovui sumokėjo, tame tarpe buvo padarytos užskaitos 2 179 030,70 Lt sumai, tuo tarpu ieÅ¡kovas atsakovui BUAB „Aurenta“ sumokėjo, tame tarpe buvo padarytos užskaitos 414 834,82 Lt. Taigi, pagal Å¡alių tarpusavio sandorius atsakovas BUAB „Aurenta“ ieÅ¡kovui yra skolingas tik 44 558,11 Lt.

Å i faktinė aplinkybė paneigia, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti tik „dėl akių“, neketinant atsiskaityti. Atsakovas BUAB „Aurenta“, žinodamas, kad ieÅ¡kovui iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, buvo sÄ Å¾ininga ginčijamų sandorių Å¡alimi. Sandorių sudarymo metu ir ieÅ¡kovas, ir BUAB „Aurenta“ vykdė komercinę veiklÄ . Jokie įstatymai ar įmonių įstatai to daryti nedraudė, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai ieÅ¡kinyje teigia, kad ginčijamų sandorių Å¡alys sudaryti negalėjo.

Kadangi atsakovui BUAB „Aurenta“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ieÅ¡kovas galėtų tik pasitvirtinti Å¡iai sumai kreditorinį reikalavimÄ , bet ne ginčyti prekių pirkimo-pardavimo sandorius. IeÅ¡kovas vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , nors jam buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, todėl prekių pardavimas buvo niekuo neydingas sandoris. IeÅ¡kovas neįrodė, kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo tapo nemokus. PrieÅ¡ingai, ginčijamais sandoriais ieÅ¡kovas gavo pajamas, prekes pardavė rinkos verte.

IeÅ¡kovas ginčijamais sandoriais nesuteikė atsakovams pirmenybės atgauti skolas prieÅ¡ kitus kreditorius, taigi, ginčijami sandoriai nepažeidė jokių ieÅ¡kovo kreditorių teisių. IeÅ¡kovas neįrodė Å¡alių nesÄ Å¾iningumo sudarant sandorius bei neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Aurenta“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Inno Trade“ bei T.

L., ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/06-01-2, jÄ pakeitusiÄ 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 09-06-01, 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo T. L. 10 650 Lt, iÅ¡mokėtus pagal sutartį, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Inno Trade“ 24 995,94 Lt, iÅ¡mokėtus pagal sutartį, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Inno Trade“ 932 184,44 Lt už pirktas prekes, 5 000 Lt pagal nuomos sutartį, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pasisakydamas dėl 2009 m. birželio 1 d.

Reikalavimo perleidimo sutarties, 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties bei 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, teismas nurodė, kad atsakovas T. L., bÅ«damas verslo ir giminystės ryÅ¡iais susijęs su UAB „Lutonė“, UAB „Inno Trade“ ir UAB „Aurenta“, žinojo, jog iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ iÅ¡ UAB „Lutonė“ realių galimybių nebėra, todėl 2009 m. birželio 1 d. ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimÄ perleido, ir dėl to ieÅ¡kovas UAB „Aurenta“ tapo skolingas atsakovui T.

L. 1 078 945 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, nei po to jÄ pakeitusios 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties bei 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagal paskolos sutartį skolininkas sudaryti neprivalėjo, nes to privalomai nenumatė nei įstatymas, nei sutartis. Minėti sandoriai, teismo nuomone, pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises, nes ieÅ¡kovui UAB „Aurenta“ realiai paskolos sutartyje nurodyti pinigai sumokėti nebuvo, bendrovės neįvykdyti mokestiniai įsiskolinimai padidėjo virÅ¡ vieno milijono litų, padidėjo ir kasmėnesiniai palÅ«kanų ir įsiskolinimų iÅ¡mokėjimai, ieÅ¡kovas dėl to tapo nemokus ir jam 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Inno Trade“ iÅ¡ T. L. 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijo negaliojantį reikalavimÄ , nes T. L. pagal 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį ieÅ¡kovui 1 078 945 Lt nepaskolino, realiai pinigų neperdavė, pinigai nebuvo įneÅ¡ti į kasÄ ar sÄ skaitÄ , o vien tik paskolos sutarties ir įkeitimo lakÅ¡to pasiraÅ¡ymas neįrodo, kad paskola buvo suteikta. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo atsakovui UAB „Inno Trade“ dėl skolos priteisimo, teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas prekes gavo, tai patvirtina ir atsakovo direktoriaus paraÅ¡ai ant PVM sÄ skaitų faktÅ«rų.

Å ių sÄ skaitų atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas 932 184,44 Lt, nes pagal 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitus ieÅ¡kovui už prekes avansu sumokėta 16 900 Lt. Minėtuose pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad tai yra avansinis mokėjimas už prekes, o ne įkeitimu užtikrintos 2009 m. balandžio 1 d. paskolos sutarties Nr. 09/06-01 vykdymas perduodant įkeistus daiktus UAB „Inno Trade“. Be to, dvi iÅ¡ nurodytų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ytos iki kreipimosi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Todėl, teismo nuomone, atsakovai nepagrįstai teigia, kad prekių perleidimas pagal minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo atsakovui įkeistų prekių (statybinių medžiagų) perdavimas, o ne prekių pirkimas-pardavimas. Pasisakydamas dėl sumų, susijusių su nuomos mokesčiu, priteisimu, teismas nurodė, jog tai, kad BUAB „Lutonė“ administratorius yra ėmęsis patalpų apsaugos priemonių, nesudaro pagrindo atsakovui nemokėti subnuomos (nuomos) mokesčio ieÅ¡kovui. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Lutonė“ ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ ieÅ¡kinį atmetė.             Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais remiantis CK 1.86 straipsnio nuostatomis, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad tikroji Å¡alių valia buvo per trečiuosius asmenis iÅ¡Å¡vaistyti, pasisavinti nemokaus ieÅ¡kovo turtÄ .

Teismo vertinimu, negalima sutikti su ieÅ¡kovo argumentu, kad tarp UAB „Lutonė“ ir UAB „Aurenta“, bei tarp UAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ sudaryti sandoriai prilygintini ne pirkimui- pardavimui, bet neatlygintinam dovanojimui. Atsakovas BUAB „Aurenta“ pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras įsigijo iÅ¡ BUAB „Lutonė“ prekes, nors iki Å¡iol nėra pilnai su ieÅ¡kovu atsiskaitęs, tačiau pirkimo-pardavimo sandorius pripažįsta ir iÅ¡ dalies juos yra įvykdęs. Teismas sprendė, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami sandoriai sudaryti pažeidžiant BUAB „Lutonė“, BUAB „Aurenta“, UAB „Inno Trade“ valdymo organų kompetencijÄ .

Teismui pripažino, kad sandoriai tarp UAB „Lutonė“ ir UAB „Aurenta“ bei tarp UAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ nebuvo tariami, o atitiko pirkimo-pardavimo sandorių sampratÄ , kadangi yra atlygintiniai. Byloje nenustačius, kad prekės bÅ«tų parduotos už mažesnę kainÄ , nei yra jų rinkos vertė, nėra pagrindo pripažinti, kad sandoriai prieÅ¡taravo juridinių asmenų tikslams.Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas, nors ir bÅ«damas nemokus, vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , sudarydamas ginčijamus sandorius neprisiėmė naujų įsipareigojimų, o įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už perduotas prekes.

Nors atsakovas BUAB „Aurenta“ nėra pilnai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovas turi galimybę pareikÅ¡ti savo kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažino, kad nėra pagrindo teigti, jog sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeisti ieÅ¡kovo kreditorių interesai. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai UAB ,,Inno Trade“ ir T. L. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies, paliekant nepakeistÄ tik tÄ teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo UAB ,,Inno Trade“ ieÅ¡kovui priteisti 5 000 Lt pagal nuomos sutartį, likusioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes savo sprendimÄ grindė tik ieÅ¡kovo pareikÅ¡tais samprotavimais bei pateiktais įrodymais, tuo tarpu atsakovų pateikti įrodymai bei pareikÅ¡ti tiek žodiniai, tiek ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai liko neaptarti ir neįvertinti teismo sprendime.2. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog pagal septynias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovas atsakovui UAB „Inno Trade“ pardavė įvairių prekių už 949 085,44 Lt.

Toks teismo teiginys yra neteisingas, o jam pagrįsti teismas padarė nuorodÄ Ä¯ absoliučiai su Å¡iuo laikotarpiu ir Å¡iomis septyniomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nesusijusius kvitus, pasiraÅ¡ytus tarp tų pačių Å¡alių, tačiau kitu pagrindu ir dėl kitų objektų, pagal kuriuos atsakovas UAB ,,Inno Trade“ apmokėjo pirkimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ,,Aurenta“.

3. Pripažindamas ginčijamus sandorius neteisėtais, teismas nevertino, jog ieÅ¡kovui buvo perleista atsakovo T. L. reikalavimo teisė į kitÄ veikiantį juridinį asmenį - UAB „Lutonė“, tarp kurių, t. y. tarp ieÅ¡kovo UAB „Aurenta“ ir UAB „Lutonė“, vyko intensyvus komercinis bendradarbiavimas, buvo sudaroma daugybė įvairaus pobÅ«džio sandorių, kÄ akivaizdžiai įrodo prie atsakovo T. L. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį pridėtos tokių sandorių suvestinės. Tačiau teismas Å¡ių įrodymų neanalizavo, nurodydamas, jog Å¡ios suvestinės esminės reikÅ¡mės byloje Å¡io klausimo sprendimui neturi.

Be to, T. L. ieÅ¡kovo UAB „Aurenta“ įmonėje įsidarbinęs tik projektų vadovu, realiai negalėjo žinoti tikslios įmonės finansinės bÅ«klės, jos įsiskolinimų ir įmonei reiÅ¡kiamų trečiųjų asmenų pretenzijų.4. Teismas sprendime konstatuodamas, kad atsakovas T. L. 2009 m. birželio 1 d. ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimÄ perleido, ir dėl to ieÅ¡kovas UAB „Aurenta“ tapo skolingas atsakovui T. L. 1 078 945 Lt, visiÅ¡kai neįvertina kito fakto, kad bÅ«tent dėl Å¡io sandorio ieÅ¡kovas ne tik tapo skolingas atsakovui T.

L., bet ir įgijo teisę reikalauti tokio pat dydžio skolos iš UAB „Lutonė“. Nors ieškovui Paskolos sutartyje nurodyti pinigai realiai nebuvo sumokėti, tačiau ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo išvadai, kad tai pažeidė ieškovo kreditorių teises.

5. Apeliantai nesutinka ir su teismo iÅ¡vadomis dėl 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Apeliantų teigimu, nutartis iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ buvo priimta tik 2009 m. rugsėjo 6 d., ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti nepalankesnėmis ieÅ¡kovui sÄ lygomis, buvo siekiama, kad kuo mažiau bÅ«tų pažeisti kreditorių interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovo įmonės turtas dėl ieÅ¡kinyje ginčijamo sandorio – 2009 m. birželio 1 d.

Reikalavimo perleidimo sutarties,- nesumažėjo, mokumas nepakito, dėl ko ir konstatuoti, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teises, negalima. Atsiliepimu į atsakovų UAB ,,Inno Trade“ ir T. L. apeliacinį skundÄ BUAB ,,Aurenta“ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius nesutikimo su skundu motyvus:1. Atsakovas UAB „Inno Trade“ pagal prie ieÅ¡kinio pridėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ieÅ¡kovui įsigijo visas ieÅ¡kovo turėtas prekes.

Už šias prekes atsakovas UAB „Inno Trade“ su ieškovu neatsiskaitė, todėl teismas visiškai pagrįstai ir priteisė iš atsakovo 932 184,44 Lt už įsigytas prekes.

2. Ginčijami sandoriai be jokios abejonės pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises, nes iÅ¡ ginčijamų sandorių ieÅ¡kovas jokios naudos neturėjo, jų sudaryti neprivalėjo. Tai, kad ginčijami sandoriai pažeis ieÅ¡kovo kreditorių interesus, sandorių Å¡alys nežinoti negalėjo, nes pagal juos ieÅ¡kovas įgijęs reikalavimo teisę į UAB ,,Lutonė“ jau suprato, kad Å¡ios skolos neatgaus, kadangi UAB ,,Lutonė“ jau buvo nemoki. Ginčijamų sandorių Å¡alys nesÄ Å¾iningai, iÅ¡imtinai tik atsakovo T.

L. interesais, sudarė sutartis, todėl teismas pagrįstai nustatė visas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas ir priėmė pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „Lutonė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“, praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkinamas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nepagrįstas visapusiu įrodymų tyrimu ir jų vertinimu.

Sprendimas atmesti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės priimtas remiantis tik atsakovo pateiktais įrodymais – iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ buhalterinės programos, nesant byloje pirminių dokumentų, patvirtinančių buhalterinių duomenų tikrumÄ . Be to, teismas teigdamas, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas atliko tarpusavio įskaitymÄ , dėl ko atsakovo skola ieÅ¡kovui sudaro tik 44 558,11 Lt, netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar atsakovas BUAB „Aurenta“ turėjo galiojantį prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ ieÅ¡kovui.

2. Teismas, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo santykių tarp UAB „Inno Trade“ ir BUAB „Aurenta“ teisėtumÄ bei nevertino Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių.

3. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta, jog ginčijami sandoriai nepažeidė ieÅ¡kovo įmonės interesų ir neprieÅ¡taravo juridinio asmens tikslams. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo BUAB „Lutonė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“, apeliacinį skundÄ atsakovas BUAB „Aurenta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus M. Å ., praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ ieÅ¡kovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

IeÅ¡kovas reikalavimus grindė iÅ¡ esmės tik jo buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios įmonės pateiktais dokumentais - ieÅ¡kovo ir atsakovo pardavimo operacijų suvestine. Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovo buhalterinę apskaitÄ tvarkė ta pati įmonė, todėl jos pateiktomis tarpusavio sandorių ir jų įvykdymo suvestinėmis teismas neturėjo pagrindo abejoti. Be to, apeliantas kitų suvestinių, patvirtinančių jo teiginius nepateikė.2. Apeliantas savo steigimo dokumentuose nurodytų valdymo organų kompetencijos pažeidimo ieÅ¡kinyje neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijami sandoriai įmonės veiklos tikslams neprieÅ¡taravo.

IeÅ¡kovui neįrodžius visų actio Pauliana taikymo sÄ lygų, ieÅ¡kinys buvo pagrįstai atmestas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl faktinės bylos situacijosSujungtų civilinių bylų medžiaga patvirtina, jog ieškovai (BUAB „Aurenta“ ir BUAB „Lutonė“) iš esmės kėlė reikalavimus atsakovams (UAB „Inno Trade“ ir UAB „Aurenta“ (byloje pagal BUAB „Lutonė“ ieškinį)) dėl skolos priteisimo.

Tačiau atsakovai, atsikirsdami į Å¡iuos reikalavimus teigė turintys prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ ieÅ¡kovams, kuris buvo įskaitytas, todėl skolÄ praÅ¡oma priteisti nepagrįstai. Vadinasi tam, jog minėtas bylas bÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, pirmiausia turi bÅ«ti įvertintas pirminių sutarčių ir sandorių, kuriomis bylos Å¡alys (atsakovai) grindžia savo atsikirtimus, bei kurias ginčija ieÅ¡kovai, teisėtumo ir galiojimo klausimas. Civilinėje byloje pagal BUAB „Aurenta“ ieÅ¡kinį buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Inno Trade“ skolÄ , susidariusiÄ laiku nesumokėjus patalpų nuomos mokesčio.

Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas ir priteisus skolÄ iÅ¡ atsakovo, UAB „Inno Trade“ pripažino šį reikalavimÄ ir apeliaciniame skunde pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria iÅ¡spręstas Å¡ios skolos priteisimo klausimas neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo, nesudaro apeliacijos dalyko. IeÅ¡kovas BUAB „Aurenta“, be nurodyto reikalavimo, civilinėje byloje pareikÅ¡toje atsakovams UAB „Inno Trade“ ir T.

L. taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Inno Trade“ skolÄ , susidariusiÄ atsakovui pilnai neapmokėjus ieÅ¡kovo nurodytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. Atsakovas savo ruožtu nurodė, jog 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi jis iÅ¡ T. L. įgijo reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ , todėl sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia reikalavimus atsakovui dėl skolos priteisimo, patvirtina ne ieÅ¡kovo prekių pardavimÄ atsakovui, vykdant Å¡alis siejusius pirkimo – pardavimo sandorius, bet ieÅ¡kovo prekių perdavimÄ atsakovui kaip prievolės, pagal Å¡alis siejančios Reikalavimo perleidimo sutarties, vykdymÄ .

Atsakovas taip pat nurodė, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi jam buvo perleista T. L. turėta reikalavimo teisė į ieÅ¡kovÄ , atsiradusi iÅ¡ Å¡alis siejusios 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties, kuri savo ruožtu pakeitė 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo sutartį, kuria T. L. savo turėtÄ 1 078 945,44 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯ UAB „Lutonė“ perleido ieÅ¡kovui BUAB „Aurenta“. IÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, jog siekiant įvertinti Å¡alis siejusius tarpusavio santykius ir iÅ¡spręsti byloje kilusius ginčus pirmiausia bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar teisėta ir nepažeidžianti Å¡alių bei jų kreditorių interesų yra 2009 m. birželio 1 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Aurenta“ ir T. L., bei vėlesnės jos pagrindu sudarytos sutartys. Dėl 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimoIeÅ¡kovas BUAB „Aurenta“ teigė, jog minėtas sandoris, kuriuo T. L. perleido UAB „Aurenta“ 1 078 945,44 Lt dydžio skolÄ Ä¯ UAB „Lutonė“ ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 078 945 Lt, pažeidžia BUAB „Aurenta“ kreditorių interesus, dėl to laikytinas negaliojančiu.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti visų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimÄ ir ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis, kadangi, apeliantų vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčijamu sandoriu ieÅ¡kovas įgijo ne tik pareigÄ atlyginti T. L. už perleistas reikalavimo teises, bet ir reikalavimÄ Ä¯ kitÄ veikiantį juridinį asmenį - UAB „Lutonė“, todėl toks sandoris, nesant duomenų apie įmonės nemokumÄ , bei ieÅ¡kovo kreditorių teisių pažeidimÄ , negalėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir Å¡alių argumentais mano, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu yra pagrįstos ir teisėtos.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ . CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Nagrinėjamu atveju įgyvendindamas įstatymo jam pavestas funkcijas (Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.) bei vykdydamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugÄ , ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio tvarka teismui inicijavo BUAB „Aurenta“ bankroto administratorius M. Å .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas skundus vertina tik tas sandorio pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu sÄ lygas, dėl kurių egzistavimo apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad Å¡ios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.

Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Aurenta“ nemokumas buvo nustatytas 2010 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-856-227/2010 (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 5-6), tačiau tik Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo sandoriu nebuvo pažeisti įmonės bei jos kreditorių interesai, kadangi CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu bÅ«tų teisiÅ¡kai konstatuotas, todėl siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumÄ , sandorio sudarymo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje UAB „Aurenta“ finansinių duomenų už 2009 metus nėra pateikta. Bendrovė finansinių duomenų ataskaitos už 2009 m. ataskaitinį laikotarpį nepateikė ir juridinių asmenų registrui, tačiau byloje, viešuosiuose registruose (juridinių asmenų registre) bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių įrodymų visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Aurenta“ buvo praktiškai nemoki, neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

UAB „Aurenta“ finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registre rodo, jog įmonė 2008 m. baigė pelningai (8 297 Lt), jos per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (51 Lt), nevirÅ¡ijo įmonės balansinės turto vertės (2 663 Lt), tačiau 2010 metų įmonės finansiniai rodikliai buvo ženkliai pasikeitę – įmonė buvo pripažinta nemokia. 2010 metų UAB „Aurenta“ balansas rodo, jog 2010 metais įmonė patyrė 1 719 700 Lt nuostolį, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (4 227 150 Lt) dvigubai virÅ¡ijo įmonės turimÄ turtÄ (2 085 742 Lt).

Kaip minėta, UAB „Aurenta“ juridinių asmenų registrui nepateikė finansinių ataskaitų už 2009 metus, tačiau įvertinus 2008 ir 2010 metų finansinių ataskaitų duomenis akivaizdu, jog įmonės veikla sutriko ir finansinė padėtis smarkiai suprastėjo ne per pirmÄ jį 2010 metų pusmetį (pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateiktas 2010 metų birželio mėnesį, o 2010 m. rugsėjo 6 d. įmonė pripažinta nemokia), 2010 metų finansiniai rodikliai neabejotinai įtakoti ankstesnių metų (2009 m.) nuostolingos įmonės veiklos.

Bankroto bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „Aurenta“ 2009 metais turėjo kreditorių su kuriais buvo delsiama atsiskaityti ir 2009 m. reikalavimo perleidimo sandoris pažeidė jų teises. Byloje pateiktas BUAB „Aurenta“ kreditorių sÄ raÅ¡as įrodo, jog tvirtinant įmonės kreditorinius reikalavimus pirmos eilės kreditoriai nurodė, jog be pagrindinio reikalavimo įmonei, kurį sudaro reikalavimas be palÅ«kanų ir netesybų, turi ir 3 630 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯monei, kurį sudaro palÅ«kanos ir netesybos, antros eilės kreditorių palÅ«kanos ir netesybos sudarė – 66 668,05 Lt, o trečios eilės - 11 423,33 Lt (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 155-156).

Å ie duomenys patvirtina, jog įmonėje ilgÄ laikÄ buvo nedengiami įsiskolinimai, neatsiskaitoma ne tik su valstybės ir socialinio draudimo biudžetais, bet ir darbuotojais. Be to, Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-827-102/2010 medžiaga patvirtina, jog UAB „Aurenta“ 2009 m. balandžio 9 d. buvo sudariusi su AB „Swedbank“ laidavimo sutartį. Pagrindiniam skolininkui nustatytu terminu (2009 m. balandžio 10 d.) neatsiskaičius su banku, jis įgijo reikalavimo teisę ir į laiduotojÄ (UAB „Aurenta“) (CK 6.81 str.) 333 063 Eur sumai (Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-827-102/2010 medžiaga).

Å ios aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, įrodo, jog 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu įmonė turėjo nevykdomų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, todėl finansiÅ¡kai nenaudingo, net nuostolingo, sandorio sudarymas neabejotinai pažeidė tiek pačios įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčijama 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Aurenta“ įgijo ne tik pareigÄ sumokėti T.

L. 1 078 945 Lt, bet ir įgijo tokio paties dydžio reikalavimÄ Ä¯ kitÄ veikiantį juridinį asmenį – UAB „Lutonė“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčijama sutartis, kuria UAB „Aurenta“ įgijo reikalavimo teisę į UAB „Lutonė“, sudaryta 2009 m. birželio 1 d., tuo tarpu UAB „Lutonė“ restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡kelta 2009 m. birželio 17 d. (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 2, l. 5), restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimÄ inicijavo pats T.

L. dar 2009 m. balandžio 29 d. (Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos 2-516-544/2009 medžiaga). RestruktÅ«rizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis iÅ¡saugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklÄ , sumokėti skolas, atkurti mokumÄ ir iÅ¡vengti bankroto (Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymas 1 str. 2 d.). IÅ¡dėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina apeliantų teiginių nepagrįstumÄ , kadangi ginčijama sutartimi UAB „Aurenta“ buvo perleistas reikalavimas į įmonę turinčiÄ finansinių sunkumų ir kaip patvirtina bylos medžiaga – ne laikinų (2010 m. gegužės 14 d.

Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Lutonė buvo iÅ¡kelta bankroto byla) (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 2, b. l. 6). Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, jog dėl Å¡alis (UAB „Aurenta“ ir UAB „Lutonė“) siejančių didelio masto sandorių, UAB „Aurenta“ įgijusi reikalavimÄ Ä¯ UAB „Lutonė“ kartu įgijo ir galimybę atlikti prieÅ¡prieÅ¡inius įskaitymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ karto po ginčijamos 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2009 m. birželio 17 d.) UAB „Lutonė“ buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.

Pagal tuo metu galiojusio Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo redakcijos (galiojusios nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. ginčo sandorio sudarymo metu) 9 straipsnio nuostatas buvo draudžiama vykdyti finansines prievoles (tarp jų ir įskaitymÄ ) neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Todėl įvertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliantų pateiktų suvestinių, patvirtinančių Å«kinės - komercinės veiklos, tarp UAB „Aurenta“ ir UAB „Lutonė vykdymÄ , kaip neturinčias reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui.Apeliantų argumentai, jog sudarius ginčijamÄ sandorį UAB „Aurenta“ nemokumas nepakito taip pat nelaikytini pagrįstais, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar iÅ¡liko toks pats, nėra teisiÅ¡kai lemianti ar reikÅ¡minga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali bÅ«ti pažeidžiami kitais bÅ«dais, nesusijusiais su nemokumu.

Kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Nustatyti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemokus, nevykdė skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nepaisant to sudarė finansiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį, kuriuo įsipareigojo sumokėti T.

L. 1 078 945 Lt, bei įgijo tokio paties dydžio reikalavimÄ , kurio realiai įgyvendinti, t. y. gauti pinigines lėšas, nebuvo galimybių. Kaip buvo minėta, actio Pauliana taikymui turi bÅ«ti nustatyta visų Å¡io ieÅ¡kinio taikymui bÅ«tinų sÄ lygų visuma. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas - tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). IeÅ¡kovo atstovui reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti sandorius negaliojančiais, sudarytus pažeidžiant kreditorių interesus, tenka pareiga įrodyti, jog ieÅ¡kovas ir atsakovai, su kuriais buvo sudaryta ginčijama sutartis, buvo nesÄ Å¾iningi, nes žinojo, ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog aukščiau nustatytos aplinkybės, jog ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Aurenta“ finansinė padėtis buvo prasta, bendrovė nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nepaisant to sudarė ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį, iÅ¡imtinai T. L. palankiomis sÄ lygomis, neabejotinai leidžia pripažinti ieÅ¡kovÄ nesÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi. Tuo tarpu vertinant kitos sandorio Å¡alies – T. L., sÄ Å¾iningumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog ginčo sandoris sudarytas tarp UAB „Aurenta“ ir T.

L. dėl reikalavimo teisių į UAB „Lutonė“ perleidimo. Å iuo atveju pažymėtina, jog T. L. tėvai buvo UAB „Lutonė“ akcininkai, o jis pats – UAB „Lutonė“ direktoriumi bei tuo pačiu metu UAB „Aurenta“ projektų vadovu (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 204; t. 2, l. 61). Å iÄ aplinkybę teisėjų kolegijos vertinimu, reikėtų vertinti, kaip vienÄ iÅ¡ sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo požymių. Sandorio Å¡alių tarpusavio ryÅ¡iai padidina nesÄ Å¾iningumo kreditoriaus atžvilgiu galimybes, kadangi esantys ryÅ¡iai sudaro sÄ lygas tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis nevieÅ¡intina informacija apie prieÅ¡ingos sandorio Å¡alies finansinę bÅ«klę, esamas problemas, sudaromo sandorio tikslus ir kitas įprastomis sandorių sudarymo sÄ lygomis prieÅ¡ingai sandorio Å¡aliai neatskleistinomis aplinkybėmis.

T. L. bÅ«damas UAB „Lutonė“ direktoriumi žinojo, jog ginčijama 2009 m. birželio 1 d. sutartimi perleidžia UAB „Aurenta“ reikalavimÄ Ä¯ nemokiÄ Ä¯monę (tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 2, l. 61)), tačiau, nepaisant to pats pasiÅ«lė sudaryti ginčijamÄ sandorį. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti, jog ginčo sandoryje ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovas T. L., buvo nesÄ Å¾iningas, nes sudaromu sandoriu T.

L. buvo sudaryta galimybė atgauti skolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, jam savo ruožtu perleidžiant reikalavimÄ Ä¯ nemokiÄ Ä¯monę.BylÄ nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme aplinkybių, sudarančių pagrindÄ teigti, jog bylos Å¡alys privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį nenurodyta, teismui nebuvo pateikta įrodymų apie prieÅ¡ tai buvusius ikisutartinius susitarimus, vieÅ¡Ä konkursÄ ir kitus iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandančius imperatyvus, bylos Å¡alis įpareigojusius sudaryti ginčijamÄ sutartį, todėl laikytina, jog ginčijamas sandoris nebuvo sandorio Å¡alims privalomas.

Apeliantai neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų, kuriomis pripažintas ir kitų sandorių negaliojimo actio Pauliana pagrindu sÄ lygų buvimas, todėl plačiau Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako, ir, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl actio Pauliana sÄ lygų visumos buvimo sprendžiant dėl 2009 m. birželio 1 d.

Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo ir pagrįstai šį sandorį pripažino negaliojančiu. Dėl 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties ir 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimoPirmosios instancijos teismui pripažinus 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, jis savo iniciatyva pripažino ir 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį bei 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančiomis. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, savo iniciatyva pripažindamas minėtus sandorius negaliojančiais.

Teismo teisė pripažinti savo iniciatyva (ex officio) sandorį niekiniu įtvirtinta CK 1.78 straipsnio 5 dalyje. Teismas, nustatęs, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , pagal CPK nustatytus įgalinimus turi bÅ«ti aktyvus, Å¡alinti akivaizdų įstatymo pažeidimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios praktikos dėl teismo teisės savo iniciatyva (ex officio) pripažinimo sandorio niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89), kad teismas savo iniciatyva (ex officio), nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes, kai, nagrinėjant bylÄ , pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus.

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikÅ¡tais reikalavimais, toks konstatavimas yra bÅ«tinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors ieÅ¡kiniu BUAB „Aurenta“ tiesiogiai reikalavimo pripažinti minėtas sutartis negaliojančiomis ir nereiÅ¡kė, tačiau iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo įrodinėtų aplinkybių, reikalavimų (tarp jų – priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui, jo, vykdant minėtas sutartis, sumokėtus pinigus, teisėjų kolegijos vertinamÄ kaip tiesioginę Å¡ių sutarčių pripažinimo negaliojančia pasekmę) akivaizdžiai matyti, jog ieÅ¡kovas siekė, kad pripažinus 2009 m. birželio 1 d.

Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, negaliojančiomis bÅ«tų pripažintos ir paskesnės sutartys. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms ir pažymint, jog nagrinėjamoje byloje vyrauja vieÅ¡asis interesas, įpareigojantis teismÄ aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir užtikrinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties bei 2010 m. birželio 1 d.

Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo klausimus. Be to, bylos nagrinėjimo metu Å¡alys ne kartÄ nurodė, jog 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartimi buvo pakeistos UAB „Aurenta“ ir T. L. 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties atsiskaitymo sÄ lygos. Paskolos sutartimi, atsakovo T. L. teigimu, buvo padengta UAB „Aurenta“ skola pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 176, 206). Vadinasi, Paskolos sutartį Å¡alys laikė neatsiejama nuo pagrindinės - Reikalavimo perleidimo sutarties (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 203), dėl ko pripažinus pagrindinę sutartį negaliojančia, Paskolos sutartis taip pat buvo pripažinta negaliojančia.

Net ir ginčijant 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį kaip savarankiÅ¡kÄ Å¡alis siejusį sandorį, jis taip pat turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kadangi Å¡alys bylos nagrinėjimo metu nepaneigė aplinkybės, jog pagal minėtÄ sutartį paskolos davėjas (T. L.) paskolos sumos – 1 078 945 Lt, realiai neperdavė paskolos gavėjui (UAB „Aurenta“), dėl ko tokia sutartis, vadovaujantis įstatymo normomis, laikoma nesudaryta (CK 6.870 str. 2 d., 6.181 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog vien tik paskolos sutarties ir įkeitimo lakÅ¡to pasiraÅ¡ymas neįrodo, paskolos suteikimo fakto.

Ä®keitimas pagal savo prigimtį yra prievolės įvykdymÄ užtikrinantis kilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.198 str. 1 d.). Ä®keitimu užtikrinama prievolė nebÅ«tinai turi bÅ«ti kilusi iÅ¡ paskolos sutarties, kadangi kaip minėta Å¡iuo atveju Å¡alys pripažino, jog Reikalavimo perleidimo sutarties atsiskaitymo sÄ lygos buvo pakeistos Paskolos sutartimi, galima teigti, jog įkeitimu buvo užtikrintas bÅ«tent prievolių pagal Reikalavimo perleidimo sutartį įvykdymas.Pripažinęs negaliojančia 2009 m. birželio 1 d.

Paskolos sutartį, teismas pripažino negaliojančia ir 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp T. L. ir UAB „Inno Trade“, kuria T. L. perleido UAB „Inno Trade“ reikalavimo teisę į UAB „Aurenta“ kilusį iÅ¡ 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Galima perleisti ir bÅ«simÄ reikalavimÄ , o taip pat ir neapibrėžto pobÅ«džio reikalavimo teisę (CK 6.101 str. 3 d., 6.15 str. ).

Atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimÄ , yra nurodyti CK 6.102 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Taigi, pagal Å¡io straipsnio nuostatÄ galima perleisti tik tokį galiojantį reikalavimÄ , kurį anksčiau ar vėliau bus galima įgyvendinti, t. y. patenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismui pripažinus 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo ir Paskolos sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento, laikytina, jog T.

L. reikalavimo UAB „Aurenta“ neturėjo. Kai reikalavimo teisės objektyviai (ne santykinai) neįmanoma patenkinti (dėl to, jog reikalavimas neegzistuoja), susitarimas dėl tokio reikalavimo perleidimo negalioja (CK 6.3 str.4 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo manymu ir 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendęs ginčijamų sandorių galiojimo klausimus taip pat teisingai pritaikė ir teisės normas reglamentuojančias restitucijos taikymÄ (CK 6.145 str. 1d.).

Kadangi UAB „Aurenta“ vykdydama negaliojančiais pripažintus sandorius mokėjo atsakovams T. L. ir UAB „Inno Trade“ (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 173-175; t. 2, l. 7-9) sutartimi numatytas sumas, teismas pripažinęs sandorius, kurių pagrindu buvo atliekami mokėjimai, negaliojančiais, pagrįstai priteisė juos ieškovui iš atsakovų. Kadangi atskirai klausimas dėl neteisingai pritaikytos restitucijos apeliaciniu skundu nekeliamas, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jo nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl skolos iÅ¡ atsakovo UAB „Inno Trade“ priteisimoTeismui iÅ¡sprendus byloje kilusius ginčus dėl aukščiau minėtų sutarčių galiojimo, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Inno Trade“ 937 185,44 Lt skolÄ . ReikalavimÄ kildino iÅ¡ atsakovui laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. liepos 30 d. iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų serija ANS: Nr. 000001749, Nr. 000001775, Nr. 000001776, Nr. 000001777, Nr. 000001778, Nr. 000001779 ir Nr. 000001780, kurios ieÅ¡kovo teigimu, patvirtina prekių už 949 085,44 Lt sumÄ perdavimÄ .

Pažymėtina, jog civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Lutonė“ ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, praÅ¡oma 2010 m. liepos 30 d. UAB „Aurenta“ UAB „Inno Trade“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, serija ANS: Nr. 000001776, Nr. 000001777, Nr. 000001779 ir Nr. 000001780, dalyje dėl ieÅ¡kinyje nurodytų prekių dalies pardavimo, pripažinti negaliojančiomis.

Toks reikalavimas siejamas su ieÅ¡kovo UAB „Lutonė“ reikalavimu pripažinti atsakovui UAB „Aurenta“ laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. vasario 18 d. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras negaliojančiomis, dalyje dėl ieÅ¡kinyje nurodytų prekių pozicijų pardavimo. IeÅ¡kovo UAB „Lutonė“ atstovo teigimu, įmonei jau esant nemokiai, ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintos prekės ginčijamomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis buvo perleidžiamos atsakovui UAB „Aurenta“, pastarajam net neketinant atsiskaityti už jas, o UAB „Aurenta“, savo ruožtu, Å¡ias prekes (už tÄ pačiÄ kainÄ kaip ir įsigijus iÅ¡ ieÅ¡kovo bei nekeičiant jų buvimo vietos) perleido UAB „Inno Trade“ ginčijamomis PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis.

Å ios aplinkybės, ieÅ¡kovo vertinimu, sudaro pagrindÄ teigti, jog prekes iÅ¡ bankrutuojančios įmonės, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais buvo siekiama perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras dėl ieÅ¡kinyje nurodytų prekių pozicijų sudarytų tiek tarp UAB „Lutonė“ UAB „Aurenta“, tiek ir tarp UAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ praÅ¡oma pripažinti negaliojančiomis CK 1.82, 1.86 ir 6.66 straipsnių pagrindu.

IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių akivaizdu, jog neįvertinus Å¡alis (UAB „Lutonė“ UAB „Aurenta“) siejusių santykių pagal laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. vasario 18 d. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, bei po jų sekusių BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ 2010 m. liepos 30 d. iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis, serija ANS: Nr. 000001776, Nr. 000001777, Nr. 000001779 ir Nr. 000001780, įformintų prekių perleidimo santykių, teisėtumo ir galiojimo, iÅ¡spręsti ieÅ¡kovo UAB „Aurenta“ praÅ¡ymo dėl skolos iÅ¡ atsakovo UAB „Inno Trade“ priteisimo nėra galimybių.

Dėl UAB „Lutonė“ reikalavimo pripažinti UAB „Aurenta“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras negaliojančiomis, dalyse dėl nurodytų prekių pozicijųKaip buvo minėta, ieÅ¡kovas laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. vasario 18 d. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras prašė pripažinti negaliojančiomis CK 1.82, 1.86 ir 6.66 straipsnių pagrindu. Atsakovas nesutiko su jam pareikÅ¡tais reikalavimais ir nurodė, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas vienas kitam tiekė prekes.

Už perduodamas prekes Å¡alys tarpusavyje atsiskaitinėjo, todėl pagrindo teigti, jog Å¡alys siekė tik dėl akių sukurti įvaizdį dėl tarpusavio pirkimo - pardavimo sandorių egzistavimo, yra klaidingas. Atsakovas įrodinėdamas tarp Å¡alių vykusius atsiskaitymus teigė, jog už tam tikras jam perleistas prekes buvo atsiskaityta padarius užskaitas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ ginčijamu klausimu, ieÅ¡kinio reikalavimų netenkino, pripažinęs, jog atsakovo teiginiai dėl Å¡alis siejusių tarpusavio santykių ir vykdytų atsiskaitymų nesudaro pagrindo pripažinti Å¡alis siejusių santykių kaip tariamų ar prieÅ¡taraujančių įmonės veiklos tikslams ir kreditorių interesams.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡ esmės rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiÅ¡kinimais apie vykdytus Å¡alių tarpusavio užskaitymus, nors atsakovas nebuvo pateikęs ar konkrečiai įvardinęs pirminio dokumento, kuriuo remiantis jie buvo vykdomi. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas reikalavo įrodyti atsakovo teiginių pagrįstumÄ (patikslintu ieÅ¡kiniu (civilinės bylos Nr. 2-312-227/2012, t. 1, b. l.

58) bei teismo posėdžio metu buvo keliamas reikalavimas pateikti pirminius dokumentus kurie, atsakovo teigimu, sudarė pagrindÄ atlikti tarpusavio užskaitymus (civilinės bylos Nr. 2-312-227/2012, t. 4, b. l. 121)), pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl vykusių tarpusavio užskaitymų ir jų pagrįstumo, turėjo imtis priemonių siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra sutarčių ir susitarimų, kurių pagrindu bÅ«tų galima vertinti, jog Å¡alys turėjo teisę atlikti tarpusavio užskaitymus.

Teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , teigė, jog tikėtina, kad atsakovo UAB „Aurenta“ įsiskolinimas UAB „Lutonė“ buvo užskaitytas tuomet, kai T. L. perleido UAB „Aurentai“ reikalavimo teisę į UAB „Lutonė“, nors pats atsakovas nenurodė, kokiu įrodymu jis grindžia savo atsikirtimus bei nepateikė duomenų apie egzistavusias reikalavimo teises į AB „Lutonė“. Tuo labiau, sujungtų civilinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustačius, jog tarp UAB „Aurenta“ ir T.

L. sudaryta 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartis laikytina negaliojančia, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo spėjimai Å¡iuo klausimu nepasitvirtino. Todėl teisingam kilusio ginčo sprendimui svarbu nustatyti, kokiu pagrindu UAB „Aurenta“ teigė turėjęs reikalavimo teises į UAB „Lutonė“ bei vykdęs tarpusavio užskaitymus, t. y. turi bÅ«ti iÅ¡reikalauti ir pateikti teismui pirminiai įrodymai, leidžiantys nustatyti atsakovo teiginių, apie vykdytus tarpusavio užskaitymus, pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Lutonė“ ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“, pripažindamas tarp Å¡alių atliktus tarpusavio užskaitymus, nenustatė ir neįvertino atsakovo teiginių pagrįstumo, neiÅ¡sireikalavo ir netyrė įrodymų, kurių pagrindu atsakovas teigia turėjęs reikalavimo teisę UAB „Lutonė“.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieškovo BUAB „Lutonė“ ieškinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ naikintinas ir vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011, pagal ieškovo BUAB „Aurenta“ ieškinį atsakovams UAB „Inno Trade“ bei T.

L., dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra tinkamai pagrįstas, priimtas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrus bylos medžiagÄ bei Å¡alių nurodytas aplinkybes, nei vienam iÅ¡ pateiktų įrodymų nesuteikiant prioriteto ir tinkamai pritaikius materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu sprendimo dalis, kuria nuspręsta dėl ieÅ¡kovui priteistino įsiskolinimo iÅ¡ UAB „Inno Trade“ priteisimo naikintina ir kartu su sujungta byla pagal ieÅ¡kovo BUAB „Lutonė“ ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ grÄ Å¾intina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kadangi tik pirmosios instancijos teismui įvertinus UAB „Lutonė“ ir UAB „Aurenta“, o vėliau UAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų galiojimo bei Å¡alis siejusių santykių teisėtumÄ , bus galima įvertinti ieÅ¡kovo UAB „Aurenta“ reikalavimo atsakovui UAB „Inno Trade“ dėl skolos priteisimo pagrįstumÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsiliepime į BUAB „Lutonė“ apeliacinį skundÄ atsakovas BUAB „Aurenta“ prašė priteisti iÅ¡ apelianto bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, praÅ¡ant iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisti iÅ¡laidas už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ , teismui turi bÅ«ti pateikiamas praÅ¡ymas kartu su jį pagrindžiančiu iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės atsakovas BUAB „Aurenta“ duomenų apie praÅ¡omų priteisti atstovavimo iÅ¡laidų dydį ir jas pagrindžiančių paskaičiavimų nepateikė, todėl jo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkinamas.Kadangi sujungtos civilinės bylos nurodytose dalyse grÄ Å¾inamos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lutonė“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aurenta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Inno Trade“ naikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aurenta“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Inno Trade“ bei T.

L., dalyje dėl sandorių: 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties ir 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo palikti nepakeistÄ , likusiÄ sprendimo dalį dėl skolos iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inno Trade“ priteisimo naikinti ir kartu su Panevėžio apygardos teismo civiline byla Nr. 2-312-227/2012 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                           Alė Bukavinienė                 Artūras Driukas                 Egidija Tamošiūnienė