cfee7968-1db5-4c2d-928a-7dbe5019441e · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-767-245/2016                     Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04387-2016-3             Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir Institucija) vyresniojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 20N-31360945-15 administracinio teisės pažeidimo byloje I. L. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalį 434 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad 2015 m. gegužės 13 d. 7.48 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 7-ajame kilometre, vairuodama automobilį Peugeot 308, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuodama iÅ¡ deÅ¡inės automobilių kolonÄ , važiavo žvyruotu kelkraščiu, tokiu transporto priemonės vairavimu, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų demonstravo savo iÅ¡skirtinumÄ bei nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams. Dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo bÅ«ti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 18 ir 125 punktų reikalavimus.

I. L. nesutikdama su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu padavė skundÄ Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs I. L. skundÄ dėl Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo 2016 m. liepos 19 d., nutartimi patenkino I. L. skundÄ iÅ¡ dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimÄ Nr. 20N-31360945-15 administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitė ir I.

L. už pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje padarymÄ paskyrė 434 Eur (keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. (vieneriems metams). I. L. (toliau – ir apeliantė) skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo liepos 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Apeliantė nurodo, kad ji iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kiekvienÄ darbo dienos rytÄ važiuodama į darbÄ , nuveža savo mažametę dukrÄ V.

L. į vaikų darželį „(duomenys neskelbtini) ", esantį (duomenys neskelbtini), taip pat sÅ«nų ir vyresnius kaimynų vaikus, lankančius (duomenys neskelbtini) gimnazijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 13 d. ryte jai įsukus į keliÄ (duomenys neskelbtini) dukra V. L. pasakė, kad nori į tualetÄ , tačiau skundo autorė ties (duomenys neskelbtini), pateko į susiformavusį transporto priemonių kamÅ¡tį. Stovint kolonoje ir po truputį judant į priekį pėsčiųjų perėjos į mokyklÄ ir vaikų darželio link, dukra pradėjo verkti, sakydama, kad jai skauda pilvÄ ir ji nebegalinti ilgiau kentėti.

PareiÅ¡kėja tuomet suprato, kad stovint kolonoje ir laukiant, kol priartės iki pėsčiųjų perėjos, dukra nebespės nueiti iki darželio, todėl, įsijungus avarinį signalÄ , kaip atsipraÅ¡ymÄ kitų eismo dalyvių, nusprendė įvažiuoti į kelkraÅ¡tį iÅ¡ deÅ¡inės pusės, ketindama sustoti kelkraÅ¡tyje prieÅ¡ įrengtÄ pėsčiųjų perėjÄ , siekiant kuo greičiau pervesti vaikus per pėsčiųjų perėjÄ Ä¯ mokymosi įstaigas. Pažymi, kad važiavo lėtai, apie 20 km/h greičiu, byloje esanti filmuota medžiaga, patvirtina automobilio greitį, aplinkybes kaip ji važiavo.

Skundo autorės nuomone nufilmuotas jos vairavimas 2015 m. gegužės 13 d. patvirtina, jog ji savo veiksmais nedemonstravo savo iÅ¡skirtinumo ir nepagarbos aplinkiniams, nebuvo jokio realaus pavojaus ar eismo įvykio rizikos. Anot apeliantės, akivaizdu, jog tiek nutarimÄ priėmusios institucijos atstovas, tiek pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu netinkamai vertino byloje esantį tiesioginį įrodymÄ â€“ filmuotÄ medžiagÄ . Akcentuoja, kad ji visÄ bylos nagrinėjimÄ pripažino, jog 2015 m. gegužės 13 d. pasukdama į kelkraÅ¡tį, t. y. nesilaikydama kelio ženklinimo ir važiuodama neleistina kelio juosta, pažeidė KET 125 p. ir padarė ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

Atkreipia dėmesį į administracinę bylÄ Nr. ATP-429-491/2014, kurioje yra konstatuota, kad esant situacijai kada asmens veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami pagal skirtingus ATPK straipsnius, kurių vienas yra griežtesnis, t. y. ATPK 1242 straipsnio 2 dalį ir 1241 straipsnio 2 dalį, grėsmės eismo saugumui požymis turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir konkrečiai konstatuotas, nurodant kaip pažeidimas sukėlė realiÄ grėsmę eismo saugumui. Vien paties pažeidimo nustatymas negali bÅ«ti automatiÅ¡kai grėsme eismo saugumui.

Todėl, skundo autorės teigimu, jos veiksmai pažeidimo padarymo dienÄ nebuvo tinkamai kvalifikuoti ir ji atsakomybėn buvo patraukta ne pagal tÄ teisės normÄ .Skunde nurodoma ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ administracinio teisės pažeidimo ATPK 1242 straipsnio 2 dalies sudėties bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Tvirtinama, kad tai, jog apeliantės veiksmuose nebuvo jokių chuliganiÅ¡kų paskatų įrodo tai, kad 2015 m. gegužės 13 d. iÅ¡važiuodama į kelkraÅ¡tį ji kaip atsipraÅ¡ymÄ kitų eismo dalyvių, įjungė automobilio avarinį signalÄ , kuris eismo dalyvių yra suprantamas kaip atsipraÅ¡ymo ar padėkos ženklas.Be to, skunde pabrėžiama, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdu, jog laiko atžvilgiu apelentei bÅ«tų buvę greičiau nevažiuoti į kelkraÅ¡tį, o daryti posÅ«kį į kairę pusę, nes automobilių spÅ«stis jau buvo gerokai sumažėjusi, kas įrodo, jog į kelkraÅ¡tį ji įsuko vedina dukters noro Å¡lapintis, turėdama tikslÄ nuvesti mergaitę į tualetÄ kelkraÅ¡tyje, arba jei ji iÅ¡kentės pervesti vaikus per perėjÄ Ä¯ mokymo įstaigÄ .

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai byloje vadovavosi jos 2015 m. gegužės 13 d. pasiaiÅ¡kinimu, nes 2015 m. gegužės 13 d. jai buvo suraÅ¡ytas protokolas už tai, kad neva ji pažeidė KET 4 ir 125 punktus, tačiau 2016 m. gegužės 19 d. jai buvo suraÅ¡ytas naujas protokolas, kuriame jai buvo inkriminuoti KET 4, 9, 18 ir 125 punktų pažeidimai, dėl ko ji protokolo suraÅ¡ymo metu pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , jog su nurodytomis protokole aplinkybėmis nesutinka. Teigia, kad teismas, vertindamas jos pirminį pasiaiÅ¡kinimÄ ir nevertindamas naujo pasiaiÅ¡kinimo, netinkamai įsigilino į bylos medžiagÄ , faktines aplinkybes ir pažeidė jos teisę į gynybÄ .

Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog 2015 m. gegužės 13 d. ji pateikė institucijai ir dar vienÄ paaiÅ¡kinimÄ , tačiau Å¡io dokumento, nors jis ir buvo byloje, teismas nepagrįstai nevertino. Taip pat skundo autorė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nepilnamečio sÅ«naus M. L. parodymus vertino kritiÅ¡kai ir jais nesivadovavo, nors jis teisme buvo pirmÄ kartÄ ir dar apklausiamas liudytoju, dėl ko jai akivaizdu, jog vaikas pasakė teismui viskÄ , kas jam, kaip tiesioginiam liudininkui, buvo žinoma.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė sÅ«nų į teismÄ liudytoju atsivedė ne savo iniciatyva, o paraginta bylÄ nagrinėjusio teismo.Anot skundo autorės, pirmosios instancijos teismas neteisingai prioritetÄ byloje suteikė liudytojų V. G. ir G. J. parodymams, nes Å¡ie liudytojai atvykę į teismÄ nieko apie 2015 m. gegužės 13 d. neatsiminė, iÅ¡skyrus tai, jog kategoriÅ¡kai nurodė, jog ji važiuodama avarinių Å¡viesų įsijungusi nebuvo, kas yra paneigta byloje esančia filmuota medžiaga.

Nesutinkant su skundžiamos nutarties teiginiais, jog Å¡ie liudytojai patvirtino, kad sustabdyta apeliantė jiems nurodė, jog vėluoja į darbÄ , pramiegojo į mokyklÄ , sÅ«nus turi raÅ¡yti kontrolinį darbÄ , skundo autorė tvirtina, kad tai prieÅ¡tarauja byloje esantiems Å¡ių liudytojų parodymams, kurie teismo posėdžio metu buvo pagarsinti. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, jog Å¡ie liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nes bÅ«tent dėl Å¡ių pareigÅ«nų nekompetencijos suraÅ¡ant jai 2015 m. gegužės 13 d. protokolÄ ji priversta iki Å¡ios dienos bylinėtis.Skunde akcentuojama, kad apeliantė yra persekiojama nuo 2015 m. gegužės 13 d. ir pirmosios instancijos teismas, kreipimÄ si į teismÄ vertindamas kaip jos padėtį sunkinančiÄ aplinkybę, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei pažeidė teisę į teisingÄ teismÄ .Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės sutuoktinio teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nustatė, kad jos sutuoktinis turi teisę vairuoti transporto priemonę, kas, anot teismo, irgi yra pagrindas skundo autorei neskirti Å¡velnesnės nei įstatymas numato nuobaudos.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime praÅ¡oma netenkinti I.

L. apeliacinio skundo. Teismas k o n s t a t u o j a I. L. skundas atmetamas.Apeliaciniu skundu ginčijamas pažeidėjos veiksmų pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį kvalifikavimas, todėl aukÅ¡tesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , organo (pareigÅ«no) priimtame nutarime turi bÅ«ti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Teismas pažymi, kad Å¡ia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotÄ , argumentuotÄ teismo sprendimÄ . ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nepažeidė, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes bei iÅ¡samiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumÄ . Teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos medžiaga, iÅ¡samia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog chuliganiÅ¡kas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.

Apeliantė savo kaltę dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį ginčija, teigdama, jog jos vairavimas nebuvo chuliganiÅ¡kas, o ji, įvažiuodama į kelkraÅ¡tį deÅ¡inėje pusėje ir lenkdama spÅ«styje esančius automobilius, tik bandė kuo greičiau pervesti vaikus per pėsčiųjų perėjÄ Ä¯ mokymosi įstaigas ir suspėti pristatyti mažametę dukrÄ , turinčiÄ sveikatos sutrikimų, į tualetÄ atlikti gamtinių reikalų. Anot skundo autorės, tokie jos veiksmai neatitinka ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių.AukÅ¡tesnysis teismas atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo iÅ¡tirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais.

I. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: pažeidimÄ užfiksavusių pareigÅ«nų V. G. ir G. J. parodymais (t. 1, b. l. 40-43, t. 2, 23-25 b. l.), liudytojo M. L. parodymais (t. 1, 101 b. l.), pačios I. L. paaiÅ¡kinimais (t. 2, 21-23, 35 b. l.), vaizdo įraÅ¡u, Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kita raÅ¡ytine medžiaga.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog I. L. 2015 m. gegužės 13 d., apie 7.48 val., vairuodama jai priklausantį automobilį, apvažiuodama iÅ¡ deÅ¡inės transporto priemonių kolonÄ važiavo žvyruotu kelkraščiu, tokiu transporto priemonės vairavimu demonstravo savo iÅ¡skirtinumÄ bei nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo bÅ«ti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams.

Tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 4, 9, 18, 125 punktų reikalavimus. Å iuo atveju byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėja iÅ¡ tiesų padarė jai inkriminuotus KET pažeidimus. Pati I. L. tiek paaiÅ¡kinime, užfiksuotame 2016 m. gegužės 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek bylÄ nagrinėjant teisme pripažino, jog važiuodama kelkraščiu iÅ¡ deÅ¡inės lenkė automobilių kolonÄ , ir nors nesutiko, kad tokiu vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei demonstravo jiems nepagarbÄ ir savo iÅ¡skirtinumÄ , tačiau nurodė, jog įjungė automobilio avarinį signalÄ , atsipraÅ¡ydama eismo dalyvių, kas rodo, jog ji suprato savo veiksmų neteisėtumÄ bei galimÄ pavojingumÄ .

Pastebėtina, kad tai, jog pažeidėja nepripažįsta dalies jai inkriminuotų KET punktų, ir kitaip (subjektyviai) interpretuodama bylos duomenis, savaip vertina savo veiksmus, neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, be kitų bÅ«tinų Å¡io pažeidimo konstatavimui reikÅ¡mingų požymių (vairavimo, keliančio pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, chuliganiÅ¡kų paskatų) užtenka nustatyti faktÄ , jog asmuo padarė bent vienÄ KET pažeidimÄ (Kauno apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1127-290/2015).

Nagrinėjamu atveju I. L. inkriminuotus KET pažeidimus pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai iÅ¡analizavo, pagrindė jų buvimÄ pažeidėjos veiksmuose, aukÅ¡tesnės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pateikta teismo motyvacija.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo motyvuotas ir įrodytas veikos pavojingumas, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės teiginiai taip pat nepagrįsti, kadangi iÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, jog grėsme buvo pripažinta bÅ«tent ta aplinkybė, jog inkriminuoti KET pažeidimai buvo padaryti ne tuščiame kelyje, bet gatvėje, vykstant intensyviam eismui prieÅ¡ mokymo, ugdymo įstaigų, daugumos piliečių darbo pradžiÄ , todėl minėtų KET reikalavimų nesilaikymas neabejotinai kėlė kitų eismo dalyvių, pačios vairuotojos ir jos vežamų keleivių – vaikų, saugumui.

Be to, dėl transporto priemonių važiavimo kelkraščiu, aplenkiant lėtai važiuojančius automobilius ir keliant grėsmę eismo saugumui nurodytame kelio ruože, buvo gautas skundas iš Ringaudų seniūnijos, dėl ko nagrinėjamu metu buvo atliekamas policijos pareigūnų nurodytos vietos stebėjimas ir fiksuojama kaip vairuotojai laikosi KET reikalavimų. Apeliantės subjektyvus vertinimas, kad jos vairavimas nurodytu atveju niekam nekėlė pavojaus, nepaneigia, jog grėsmė, nesilaikant vairuotojams nustatytų reikalavimu, nebuvo sukelta.

Ta aplinkybė, kad vairuotoja, neleistinu bÅ«du apvažiuodama kitus – spÅ«styje buvusius – automobilius, įjungė avarinį signalÄ , nepaneigia to, kad kiti eismo dalyviai, tarp kurių buvo ir vaikų, galėjo nenumatyti tokių pažeidėjos veiksmų. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, jau pats minėto manevro pobÅ«dis kelia grėsmę eismo saugumui. Pažymėtina, kad grėsmės eismo saugumui sukėlimas netapatus pavojingos situacijos sudarymui. Sukelti grėsmę reiÅ¡kia savo veiksmais sudaryti tokias sÄ lygas, kurioms esant gali kilti pavojinga situacija.

Taigi šioje byloje nustatyti pareiškėjos padaryti KET pažeidimai pagrįstai pripažinti kėlę grėsmę eismo saugumui.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atmestinas apeliantės teiginys, jog jos veikoje nėra nustatyta jai inkriminuoto ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės – chuliganiškų paskatų, požymio, nes šis argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog I.

L., vairuodama transporto priemonę, turėdama mažareikÅ¡mį tikslÄ ir motyvÄ , žinodama, kad draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės važiuojant kelkraščiu, tyčia nepasirinko saugaus bÅ«do pasiekti važiuojamo marÅ¡ruto tikslo, t. y., lėčiau važiuojant judėti kartu su kolona važiuojančiais automobiliais, ir juos aplenkė, įvažiuodama į kelkraÅ¡tį iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Nors apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tvirtinama, kad pažeidėja buvo priversta iÅ¡sukti į kelkraÅ¡tį ir juo važiuoti dėl dukters noro atlikti gamtinius reikalus, tokius paaiÅ¡kinimus aukÅ¡tesnysis teismas vertina kritiÅ¡kai ir atmeta, kadangi byloje esantys įrodymai Å¡iÄ apeliantės versijÄ paneigia.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ pirminio nagrinėjamÄ administracinį teisės pažeidimÄ užfiksavusio dokumento – 2015 m. gegužės 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokole pateikto pačios I. L. paaiÅ¡kinimo (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 16-17 b. l.) matyti, kad jame nurodytos aplinkybės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimo padarymo tikslo ir motyvo – skubėjimo, kas atitinka bylÄ nagrinėjant teisme liudytojais apklaustų pareigÅ«nų V.

G. ir G. J. parodymus, jog KET reikalavimų nesilaikymas buvo grindžiamas siekimu kuo skubiau nuvežti vaikus į mokyklÄ (t. 1, b. l. 40-43, t. 2, 23-25 b. l.), bei neprieÅ¡tarauja policijos pareigÅ«no V. G. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytai informacijai (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 18 b. l.). SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieÅ¡taravimų. Tai, kad 2015 m. gegužės 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pakeistas, patikslinant pažeidėjai inkriminuojamus KET punktus, nepaneigia jame nurodyto ir pačios apeliantės ranka suraÅ¡yto pažeidimo padarymo tikslo ir motyvo teisingumo.

Tai, kad vėliau apeliantė teigė, jog ji įvažiavo į kelkraÅ¡tį, atsižvelgiant į mažametės dukros norÄ atlikti gamtinius reikalus, yra apeliacinio skundo autorės niekuo nepagrįstas tvirtinimas, kurį paneigė abu pažeidimÄ užfiksavę pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 40-43, t. 2, 23-25 b. l.), todėl pagrįstai tokie teiginiai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip pažeidėjos gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti jai gresiančios atsakomybės. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad net ir tokiu atveju, kurį nurodo I.

L., aplinkybės, kad buvo bÅ«tinumas įvažiuoti į kelkraÅ¡tį dėl mažametei dukrai iÅ¡kilusio fiziologinio poreikio, nepatvirtina apeliantės veiksmai, jog ji nesustojo nurodytu tikslu pakelėje, nors galėjo tai padaryti, taip pat pariegÅ«nams fiksuojant pažeidimÄ , neprašė jų paskubėti dėl minėtos aplinkybės ar leisti palydėti dukrÄ atlikti gamtinius reikalus.Nors skunde keliamos abejondės dėl liudytojų V. G. ir G. J. parodymų patikimumo, prioriteto jiems suteikimo, taip pat pareigÅ«no V.

G. tarnybinio praneÅ¡imo vertinimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuotas nagrinėjamas pažeidimas, atlikti nesuinteresuotų, neÅ¡aliÅ¡kų, kompetentingų asmenų – pareigÅ«nų. Duomenų apie tai, kad pareigÅ«nai, nagrinėjamo įvykio laiku, fiksavę kelių eismo taisyklių pažeidimus, bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų prieÅ¡ingai apeliantės interesams nėra. Nurodyti asmenys įvykio dienÄ Ä¯vykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėja nėra susieti jokiais ryÅ¡iais, liudytojais apklausti V.

G. ir G. J. davė parodymus bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi apeliantė nepateikė, todėl pagrindo teigti, kad V. G. ir G. J. paaiÅ¡kinimai bei tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės yra neteisingi ar prieÅ¡taringi, nėra. Kiti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantės atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, jog ji kreipėsi į teismÄ , taip pat, jog nėra duomenų, kad jos sutuoktinis vairuoja automobilį, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. liepos 19 d. nutartį I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                                 Kęstutis Dargužis