cfec863c-b088-497e-9ea7-34f2a72c8ae8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1230-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03047-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.6.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus TamaÅ¡ausko apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo UAB „Vernisažas“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-570/2014 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Naras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R.

S., ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vernisažas“, tretiesiems asmenims N. S., BUAB bankas SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Naras“ ir atsakovo UAB „Vernisažas“ 2012-05-04 sudarytÄ tarpusavio skolų įskaitymo ir jo pagrindu 2012-05-04 sudarytÄ skolų suderinimo aktÄ nuo jų sudarymo momento, taikyti restitucijÄ ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti 8000 Lt bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat prašė įpareigoti save patį, t.y. BUAB „Naras“ administratorių R. S. įtraukti UAB „Vernisažas“ į BUAB „Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 8000 Lt finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Naras“ kreditorių susirinkimo sprendimu buvo pradėta UAB „Naras“ bankroto procedÅ«ra. Bankrutuojančios UAB „Naras“ administratoriumi paskirtas R. S., kuriam visi dokumentai buvo perduoti 2013-05-28. Ä®monės bankroto administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nustatė, kad UAB „Naras“ jau bÅ«nant nemokiai, prieÅ¡ neteisminės bankroto procedÅ«ros inicijavimÄ su atsakovu sudarė sandorį, kuriuo pažeidžiant kitų kreditorių interesus, suteikiant pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių – UAB „Vernisažas“ iÅ¡ viso buvo įskaityta prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų už 8000 Lt sumÄ .

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko visiÅ¡kai (atsiliepimas t. 1, b. l. 48). Nurodė, kad su UAB „Naras“ 2011-03-10 buvo pasirašę prekių tiekimo konsignaciniais pagrindais sutartį. UAB „Naras“ jų įmonei buvo skolinga, skolų sumokėjimo terminas buvo pasibaigęs 2012-04-16, todėl jie pasinaudojo galimybe atlikti įskaitymÄ , kai gavo UAB „Naras“ patvirtinimÄ , kad jų ir atsakovo duomenys apie tarpusavio įsiskolinimus sutampa. 2012-05-04 tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame yra užfiksuota tik Å¡alių įsiskolinimų faktinė padėtis, nesukÅ«rė jokių naujų teisių ir pareigų juos pasiraÅ¡iusioms Å¡alims, o tik užfiksavo jau egzistuojančias prievoles.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pripažino negaliojančiu 2012 m. gegužės 4 d. tarp BUAB „Naras“ ir UAB „Vernisažas“ sudarytÄ tarpusavio skolų suderinimo (įskaitymo) aktÄ nuo jo sudarymo momento; priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Naras“ iÅ¡ atsakovo UAB „Vernisažas“ 8000 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2013-08-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 350 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalba apmokėti.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu. Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Vernisažas“ 240 Lt žyminio mokesčio, 21,14 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad administratorius turi teisę (ir pareigÄ ) ginti visų kreditorių interesus (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.), taigi, jų interesais jis gali ginčyti UAB „Naras“ sudarytus sandorius, kurių įmonė sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidė kreditorių teises, o UAB „Vernisažas“ apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.).

Iš 2012-04-30 UAB „Naras“ balanso (t. 1, b. l.

14) matyti, kad ieÅ¡kovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2012-04-30 sudarė 13 891,119 Lt, o įmonės turtas tai pačiai dienai sudarė 15 313850 Lt. Pagrindinis kreditorius buvo BUAB bankas Snoras, kuriam neįvykdyti įsipareigojimai pagal 2007-05-30 kredito sutartį Nr. 031-82144 buvo 12 711 947, 83 Lt negrÄ Å¾into kredito, 270 733, 59 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 561 601,15 Lt nesumokėtų delspinigių (t. 1 b. l. 10). Kiti kreditoriai buvo smulkÅ«s (t. 1, b. l. 17).UAB ,,Naras 2012-04-01 negrÄ Å¾inus bankui aukščiau nurodyto dydžio kredito, pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, ir įmonė tapo nemoki.

Tai tapo aiÅ¡ku 2012-04-24 galutinai sužinojus, kad kredito sutartis nebus pratęsta. IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, kad UAB “Naras“ ne tik 2012 metų pirmÄ jį pusmetį, pagal savo buhalterinius dokumentus, bet ir pagal oficialų praneÅ¡imÄ jau žinojo apie savo įmonės nemokumÄ . IeÅ¡kovo buhalterė A. K. ginčijamÄ sandorį pasirašė 2012-05-04, įmonei esant nemokiai, tokiu bÅ«du visiÅ¡kai likviduojant ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ atsakovui. Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, jau bÅ«damas nemokus (ir pats tai pripažinęs) iÅ¡ esmės suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, sumažinant ieÅ¡kovo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. IÅ¡ ginčijamo akto turinio matyti, kad Å¡iuo atveju abiejų Å¡alių atstovų, t.y. asmenų, kurių sudaryti sandoriai sukuria juridiniam asmeniui teises ir pareigas (CK 2.81 str. 1 d.), valiniais sprendimais – pasiraÅ¡ant ginčijamÄ aktÄ , visų pirma buvo atliekamas įskaitymas.

Taigi, abi Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos aktÄ , konstatavo, kad pasibaigė jų tarpusavio teisės ir pareigos dėl atitinkamų skolų.Atsakovas, bÅ«damas verslininku, galėjo ir turėjo suprasti, jog panaÅ¡ių problemų ieÅ¡kovui gali bÅ«ti ir su kitais kreditoriais, todėl privalėjo pasidomėti ieÅ¡kovo turtine padėtimi bei situacija apskritai. Teismas laikė akivaizdžiu ir tai, kad privatus juridinis asmuo taip pat negalėjo nesuvokti, jog vienkartinis įsiskolinimo sumos likvidavimas prekėmis, kurių akivaizdžiai atsakovui nereikėjo (reikėjo grynųjų pinigų) gali turėti reikÅ¡mingos įtakos tiek paties ieÅ¡kovo mokumo bÅ«klei, tiek kitiems ieÅ¡kovo kreditoriams, juo labiau, kad nėra pateikta duomenų, jog tai bÅ«tų buvusi įprastinė Å¡alių skolos padengimo praktika.

Be to, ir su UAB „Statybų namai“ tai buvo vienkartinis sandoris, be sutarties ar pan., tik siekiant parduoti gautas iÅ¡ UAB „Naras“ prekes. Todėl toks prekių perdavimas jau ieÅ¡kovui esant nemokiam ir iÅ¡ esmės ruoÅ¡iantis bankroto procedÅ«rai, ginčijamo akto pasiraÅ¡ymas skubos tvarka, susitariant, kad jos bus toliau pardavinėjamos toje pačioje vietoje, tik kitos įmonės (UAB „Statybų namai“) leidžia pagrįstai manyti, kad abi Å¡alys, be kita ko, veikė suderintai ir akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai kitų kreditorių atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vernisažas“ praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:1.             Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai pritaikė įstatymus ir nepagrįstai sprendimÄ pagrindė teismų praktika, kuri yra nevienareikÅ¡miÅ¡ka.

IeÅ¡kovas savo reikalavimu teismui ginčijo 2012 m. gegužės 4 d. Skolų suderinimo aktÄ , kaip dviÅ¡alį sandorį. Teismas su tuo sutiko, nors, vadovaujantis LR CK 6.131 str. 1 d., įskaitymui kitos Å¡alies sutikimas nereikalingas. IÅ¡ ginčijamo 2012 m. gegužės 4 d. Skolų suderinimo akto turinio akivaizdu, kad įskaitymÄ inicijavo atsakovas UAB „Vernisažas“. Å iuo raÅ¡tu, kuris kartu atlieka ir praneÅ¡imo apie įskaitymÄ funkcijÄ , buvo papraÅ¡yta suderinti skolos dydį. Jokių abipusių įsipareigojimų, ar susitarimų čia nėra nei užuominų, prieÅ¡ingai, tekstas „Po tarpusavio skolų užskaitos neturime jokių tarpusavio skolų“ liudija apie vienaÅ¡alį pareiÅ¡kimÄ , t.y. patvirtina, kad įskaitymas yra vienaÅ¡alis.

Nors ieÅ¡kovas laikėsi nuostatos, kad įskaitymas buvo atliktas kelių tarpusavio susijusių sandorių rezultate, tačiau kitų sandorių jis neginčijo. Esant sandoriui vienaÅ¡aliam, bankrutavusios įmonės administratorius neturėjo teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui, nes LR Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 5 d.

8) punkto nuostatos leidžia administratoriui ginčyti tik bankrutavusios įmonės sandorius.2.             Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio argumentų yra tai, kad įskaitymas atliktas pažeidžiant LR CK 6.130 str. 1 d. nustatytÄ taisykle, draudžiančiÄ Ä¯skaityti reikalavimÄ , kurio terminas nesuėjęs. Byloje nustatyta, kad UAB „Naras“ atsiskaitymo terminas UAB „Vernisažui“ už parduotas prekes suėjo 2012-04-16. Taigi, UAB „Vernisažas“ savo prievolės įvykdymui 2012-05-04 įskaitė reikalavimÄ , kurio terminas jau buvo suėjęs ir čia nėra jokio LR CK 6.130 str. pažeidimo.

Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 6.53 str. 3 d. nuostata, skolininkas turi teisę savo prievolę įvykdyti prieÅ¡ terminÄ , tad ieÅ¡kinio argumentas, kad įskaitymui bÅ«tinas abiejų reikalavimų termino suėjimas, yra nepagrįstas. Kita vertus, LR CK 6.140 str. leidžia įskaityti reikalavimÄ , kurio terminas nepasibaigęs, jei skolininkas tampa nemokus, nebent įstatymai nustatytų kÄ kita. Todėl ieÅ¡kiniui pagrįsti bÅ«tina teisės norma, konkuruojantį su LR CK 6.140 str. norma. Tokio įstatymo nėra.

Å iai situacijai taip pat netinka LR CK 6.66 str. 1 d. nuostata, leidžianti ginčyti nemokaus skolininko sandorius: UAB „Vernisažas“ nėra nemokus. Bet, net ir esant LR CK 6.66 str. ir 6.140 str. normų konkurencijai, CK 6.140 str. norma laikytina specialiÄ ja, nes joje kalbama apie vienÄ specifinę nemokios įmonės sandorių rūšį -įskaitymÄ , tuo tarpu CK 6.66 str. apima visus nemokios įmonės sandorius.3.             Byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių atsakovas galėjo susidaryti nuomonę, jog ieÅ¡kovas sudarydamas ginčijamÄ sandorį buvo nemokus.

Kaip konstatavo teismas, UAB „Naras“ nemokumas atsirado suėjus kredito grÄ Å¾inimo terminui, t.y. 2012 m. balandžio 1 d. Apie tai, kad kreditavimas nutraukiamas, įmonė buvo informuota 2012 m. balandžio 24 d. elektroniniu laiÅ¡ku, o kad įmonei bus keliama bankroto byla tapo aiÅ¡ku tik iÅ¡ banko 2012 m. birželio 22 d. praneÅ¡imo. Å ių duomenų atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti. Teismų praktikoje įprasta, kad apie įmonės nemokumÄ galima spręsti iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje esančių praneÅ¡imų apie jos turto areÅ¡tus ar užvestas bylas, taip pat iÅ¡ kitų vieÅ¡ai prieinamų Å¡altinių apie įmonės finansines problemas.

Tokios informacijos apie UAB „Naras“ taip pat niekur nebuvo paskelbta ir atsakovui niekaip negalėjo bÅ«ti žinoma. PrieÅ¡ingai, visa prieinama informacija liudijo apie UAB „Naras“ gerÄ finansinę padėtį: įmonės vardu buvo įregistruota daug nekilnojamojo turto, nebuvo jokių Å¡io turto areÅ¡tų ar kitų duomenų apie keliamas bylas, veikė parduotuvės, metiniai balansai rodė įmonės teigiamÄ bÅ«klę.4.             Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ liudija tai, kad ieÅ¡kovui neturint pinigų atsiskaitymui, vietoje jų buvo priimtos prekės, kurios kartu buvo realizuojamos per kitÄ tų pačių akcininkų susijusiÄ Ä¯monę.

Teismas tokį atsiskaitymÄ Ä¯vertino kaip skubotÄ , tačiau tam nėra jokių įrodymų. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas žinojo, apie tai, kas yra UAB „Naras“ ir UAB „Statybos namai“ akcininkai. Kaip parodė atsakovo atstovas, pagrindas nutraukti prekybos sutartį su ieÅ¡kovu buvo sprendimas perkelti prekybÄ kilimais į kitÄ parduotuvę Marijampolėje, kuri buvo strategiÅ¡kai žymiai parankesnėje vietoje, t.y. įvažiuojant į miestÄ iÅ¡ Vilniaus pusės. Tai, kad, nesant įmonėje tuo metu pinigų, buvo pasiÅ«lyta atsiskaityti prekėmis, kurios buvo žadamos realizuoti jų nepervežant į kitÄ vietÄ , atsakovas įvertino kaip skolos garantÄ , nutraukinsit sutartį, todėl tai buvo visiÅ¡kai priimtina ir niekaip nesusiję su inkriminuojamu siekimu pažeisti kitų kreditorių interesus.5.             Apeliantas ne tik nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ kitų kreditorių teisių pažeidimÄ , t.y. kokios nors privilegijos jam suteikimÄ , bet, kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, tokia privilegija iÅ¡ viso niekam nebuvo teikiama:

UAB „Naras“ prekių likučiai buvo pakankami visų kreditorių, išskyrus banko, reikalavimams patenkinti, o banko reikalavimas buvo užtikrintas turto įkeitimu.6.             Pareiga įrodyti, kad sandoris atliktas mažesnėmis nei rinkos kainomis, tenka ginčijančiam sandorį ieškovui, tačiau tokių įrodymų nėra pateikta. Pati savaime nuolaida yra įprastinė prekybinės veiklos dalis, tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog prekės buvo nenaujos, t.y. iš ekspozicijos.

Ä®rodinėjimo dalykas Å¡iuo požiÅ«riu turėtų bÅ«ti ne pati nuolaida, bet prekių rinkos kaina. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Naras“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. S., praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais:1.             IeÅ¡kovas pardavė atsakovui prekių už sumÄ , identiÅ¡kÄ tai, kuriÄ ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui.

Prekes, kurių vertė sÄ skaitoje nurodyta 11 333,61 Lt, ieÅ¡kovas atsakovui pardavė už 8000 Lt pritaikęs 3333,61 Lt nuolaidÄ , kas sudaro beveik 30%. Tai akivaizdžiai parodo, jog dar iki įskaitymo atlikimo, ieÅ¡kovas su atsakovu buvo susitaręs dėl susidariusios skolos padengimo prekėmis ir vėliau tarpusavio skolų įskaitymo atlikimo. Prekes ieÅ¡kovas atsakovui pardavė pritaikęs net 30 % nuolaidÄ tik tam, jog vėliau galėtų atlikti tarpusavio skolų užskaitÄ . Todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog tokiais atsakovo ir ieÅ¡kovo veiksmais buvo pažeisti UAB „Naras“ kreditorių interesai, nes ieÅ¡kovas ginčijamu sandoriu pirmumo teise pilnai patenkino atsakovo reikalavimÄ ir netgi susitarė, kad atsakovo iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirktos prekės bus realizuojamos toje pačioje parduotuvėje, su atsakovu susijusio asmens - UAB „Statybų namai“.2.             Pastebėtina, jog ieÅ¡kovas nuo 2012 m. balandžio mėn. faktiÅ¡kai yra nemokus.

UAB „Naras“ pagal 2007-05-30 kredito sutartį Nr. 031-82144 buvo įsipareigojusi grÄ Å¾inti AB bankas SNORAS paimtÄ kreditÄ iki 2012-04-01, tačiau Å¡ios savo prievolės laiku ir tinkamai neįvykdė. UAB „Naras“ negrÄ Å¾ino bankui 12 711 947,83 Lt kredito, priskaičiuotų palÅ«kanų bei delspinigių. UAB „Naras“ 2012-04-01 negrÄ Å¾inus bankui aukščiau nurodyto dydžio kredito, UAB „Naras“ pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas jau buvo nemokus ir ieÅ¡kovas Å¡io sandorio sudaryti neprivalėjo.3.             Manytina, jog kiekvienas asmuo tokioje situacijoje suprastų, jog jei asmuo negali sumokėti kitam asmeniui skolos piniginėmis lėšomis ir skolos padengimui siÅ«lo pirkti iÅ¡ to asmens tam tikro turto/daiktų, akivaizdu, jog tas asmuo galimai yra nemokus, ir toks sandoris gali pažeisti kitų to asmens kreditorių interesus.4.             Darytina iÅ¡vada, jog atsakovas, bÅ«damas verslininku, prieÅ¡ sudarant ginčijamÄ sandorį turėjo pasidomėti ieÅ¡kovo finansine padėtimi.

Manytina, jog atsakovui, neabejotinai buvo žinoma ieÅ¡kovo sunki finansinė padėtis ir tikėtinas nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu, nes bÅ«tent negalėdamas atsiskaityti su atsakovu, ieÅ¡kovas pardavė prekių atsakovui ir vėliau atliko tarpusavio skolų užskaitÄ . Manytina, jog kiekvienas vidutiniÅ¡kai protingas ir apdairus asmuo, kokiu yra laikytinas atsakovas, kaip verslininkas, tokioje situacijoje suprastų, jog ieÅ¡kovas turi mokumo problemų ir tokiu bÅ«du, t.y. sudarant ginčijamÄ užskaitos aktÄ , bus sustiprintas skolininko, t.y. ieÅ¡kovo nemokumas ir pažeistos kitų kreditorių teisės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo BAB bankas Snoras praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais:1.             IeÅ¡kovui 2012-08-08 buvo pradėta neteisminė bankroto procedÅ«ra.

Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių interesus. IeÅ¡kovo kredito grÄ Å¾inimo terminas Bankui baigėsi 2012-04-01, tačiau kredito ieÅ¡kovas negrÄ Å¾ino, todėl po minėto termino jo pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į ieÅ¡kovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir ieÅ¡kovas tapo nemokiu. Apie tai, kad kredito grÄ Å¾inimo terminas nebus pratęstas ir kredito sutartis yra laikoma nutraukta ieÅ¡kovui Bankas pranešė 2012-04-24 raÅ¡tu Nr. M12-00016.

Å ias aplinkybes teismas teisingai įvertino, sprendime konstatuodamas faktinį įmonės nemokumÄ ginčo sandorio sudarymo metu. Apeliaciniame skunde neneigiamas ieÅ¡kovo nemokumo faktas, tik argumentuojama, kad tokio fakto atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti.2.             IÅ¡ byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl sudarydamas ginčijamus sandorius bei visiÅ¡kai patenkindamas atsakovo reikalavimÄ užkirto keliÄ atsakovui įvykdyti prievolę ieÅ¡kovui pinigais, kurie galėjo bÅ«ti nukreipti kitų kreditorių reikalavimų (jų dalies) tenkinimui.

Ginčo sandoriu atsakovui buvo sudarytos iÅ¡skirtinės sÄ lygos, nes iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ atsakovo reikalavimas bÅ«tų tenkinamas 3 eile proporcingai su kitų tos eilės kreditorių reikalavimais. Ginčo sandoris pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises, nes dėl jo ieÅ¡kovo kreditoriai, tarp jų ir bankas, prarado galimybę gauti bent dalies savo reikalavimų patenkinimÄ , todėl, kad ieÅ¡kovas negavo jam priklausančių lėšų, dėl ko sumažėjo jo mokumas, o likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais.

Esant paminėtoms sÄ lygoms Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.3.             IeÅ¡kovas buvo sudaręs su banku kredito sutartį, kurioje buvo numatytas galutinis prievolės įvykdymo terminas 2012-04-01. Minėtu terminu prievolė įvykdyta nebuvo. Banke apsvarsčius ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo buvo priimtas sprendimas termino nepratęsti ir apie tai ieÅ¡kovas buvo informuotas 2012-04-24 raÅ¡tu.

Å is raÅ¡tas elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas E. M., vienai iÅ¡ ieÅ¡kovo akcininkių ir pagrindinio akcininko bei vadovo N. S. dukrai. Visos Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iki ginčo sandorio sudarymo (sudarytas 2012-05-04) IeÅ¡kovas žinojo, kad yra nemokus ir negalės atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl visiÅ¡kai atsiskaitant su atsakovu bus pažeisti kitų kreditorių interesai bei teisės, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai.4.             Teismas teisingai konstatavo ir atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

Paprastai su atsakovu bÅ«davo atsiskaitoma pinigais, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad jau vien aplinkybė, jog siÅ«lomas atsiskaitymas prekėmis, turėjo atsakovui suteikti pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas turi finansinių problemų ir visiÅ¡kai atsiskaitydamas su atsakovu gali pažeisti kitų kreditorių interesus. Kaip teismas teisingai nurodė, įskaitymas buvo atliktas skubotai, net nelaukiant, kada pasibaigs PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 856470 numatytas apmokėjimo už atsakovo įsigytas prekes terminas (apmokėjimo terminas buvo nurodytas 2012-06-15, įskaitymas atliktas 2012-05-04).

Be to atsakovas pirko iÅ¡ ieÅ¡kovo bet kokias prekes (ekspozicines prekes (vonios spinteles ir kt.)) bei perdavė jas pardavinėti kitai tų pačių akcininkų įmonei UAB „Statybų namai“, kuri veiklÄ vykdė tuo pačiu adresu bei tose pačiose patalpose. Paminėtos aplinkybės bei įprasto atsiskaitymo bÅ«do pasikeitimas ir skubotumas negalėjo nesukelti atsakovui klausimų ir abejonių, kodėl tai atsitiko.5.             Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad įskaitymas buvo vienaÅ¡alis sandoris.

Tokiam savo teiginiui pagrįsti Atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Ä®statymas nedraudžia dėl įskaitymo atlikimo susitarti abiems Å¡alims, t.y. sudaryti dviÅ¡alį sandorį, kas nagrinėjamu sandoriu ir buvo atlikta. 2012-05-04 skolų suderinimo aktas buvo pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių taip abiems Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ sukurti tam tikras teises bei pareigas, todėl Å¡is sandoris laikytinas dviÅ¡aliu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant CK 6.130 str. 1 d. nuostatas, tačiau Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įskaitymas galėjo bÅ«ti daromas vadovaujantis CK 6.140 str., kuriame numatoma, jog skolininkui tapus nemokiam įskaitymas galimas net ir nesuėjus reikalavimų terminui.

Teismų praktikoje pasisakoma, jog net ir bÅ«damas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranaÅ¡umo nė vienam kreditoriui. SÄ Å¾iningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka toks atvejis, kai iÅ¡ keleto kreditorių iÅ¡skiriamas vienas ar keli ir su juo (jais) visiÅ¡kai atsiskaitoma. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje yra kilęs ginčas dėl vienarÅ«Å¡ių reikalavimų tarpusavio įskaitymo ir jo pagrindu sudaryto skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu remiantis actio Pauliana institutu.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08/2011, pagal kuriÄ atsakovė UAB „Vernisažas“ įsipareigojo ieÅ¡kovei tiekti prekes, kurių kainos, kiekiai ir pavadinimai nurodomi PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, o ieÅ¡kovas UAB „Naras“ įsipareigojo už Å¡ias prekes apmokėti (1 t., b. l. 127–129).

TÄ pačiÄ dienÄ atsakovė ieÅ¡kovei pateikė prekių pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už 9254,94 Lt (1 t., b. l. 130–131). Atsiskaitymas už prekes buvo numatytas prieÅ¡ tai minėtoje sutartyje, kurios 4.3 punkte nurodyta, jog pirkėjas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, su atsakovu atsiskaito pagal faktiÅ¡kai realizuotÄ pirkėjo produkcijÄ kartÄ per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 d. pavedimu arba grynaisiais. Kaip nurodo atsakovas savo apeliaciniame skunde, atsiskaitymo už prekes terminas buvo suėjęs 2012 m. balandžio 16 d., todėl 2012 m. gegužės 4 d. apeliantas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui nupirkti iÅ¡ jo prekių už tokiÄ sumÄ , kuriÄ yra skolingas ieÅ¡kovas atsakovui.

Å iuos apelianto argumentus patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ ginčijamo 2012 m. gegužės 4 d. skolų suderinimo akto matyti, jog apeliantas kreipėsi į UAB „Naras“, kuriuo prašė patvirtinti, jog ieÅ¡kovės skola apelianto įmonei yra 8000,00 Lt (1 t., b. l. 19). IeÅ¡kovas su tokiu skolos dydžiu sutiko ir apeliantui už tokiÄ pačiÄ sumÄ pardavė įvairių prekių (vonios spintelių, praustuvų, spintelių) (1 t., b. l. 21). Taigi, Å¡alys 2012 m. gegužės 4 d. susitarė užskaityti tarpusavio skolas ir tuo pagrindu sudarė skolų suderinimo aktÄ (1 t., b. l. 19).

CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos Å¡alies pareiÅ¡kimo, kas reiÅ¡kia, kad įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris. Ä®skaityti galima tik vienarūšį prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , kurio terminas yra suėjęs arba nenurodytas, arba apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės pareiÅ¡kimas ieÅ¡kovei atsiskaityti už prekes atitinka Å¡iuos kriterijus, be to, prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.140 straipsnis nedraudžia esant nemokumui įskaitymÄ atlikti ir terminui nepasibaigus, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu įstatymai nenustato kÄ kita.

Ä®monių bankroto įstatymas draudžia įskaitymus nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovės UAB „Naras“ kreditoriai 2012 m. liepos 8 d. susirinkime nutarė pradėti UAB „Naras“ neteisminę bankroto procedÅ«rÄ (1 t., b. l. 9). Taigi, neteisminė bankroto procedÅ«ra ieÅ¡kovui pradėta po trijų mėnesių, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Administratorius ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu pareiÅ¡kė ginčydamas tarpusavio skolų įskaitymo aktÄ ir nurodydamas, kad sandorio sudarymo momentu UAB ,,Naras” buvo faktiÅ¡kai nemoki, todėl sudarytas sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus.

Tai, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, bankroto administratorius grindė tuo, jog atsakovei nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius, taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus, nes sandorio sudarymo metu UAB „Naras“ jau buvo nemoki. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pakankama patenkinti ieškinį.Apeliantas nurodo, kad toks tarpusavio skolų užskaitymas yra vienašalis sandoris ir tai yra normalus veiksmas verslo srityje, o tai negali pažeisti kitų kreditorių interesų.

Taip pat pažymi, jog apie ieÅ¡kovo nemokumÄ sudarant ginčijamÄ aktÄ nebuvo apeliantui žinoma, ir negalėjo bÅ«ti žinoma, nes ieÅ¡kovas tuo metu turėjo labai daug turto, įmonė vykdė veiklÄ , turtas nebuvo areÅ¡tuotas. Apeliantas nurodo, jog jis buvo sÄ Å¾iningas sudarydamas ginčo sandorį, todėl Å¡is sandoris negali bÅ«ti panaikintas.Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiÅ¡kia tam tikrÄ sutarties laisvės principo apribojimÄ , pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje teisminėje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pagrįstai nurodė, kad toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklÄ bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be iÅ¡imties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali bÅ«ti vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto. PrieÅ¡ingai, tokie sandoriai gali bÅ«ti naudingi skolininkui, kartu ir jo kreditoriams. Kreditoriaus įsipareigojimų sumažinimas tokio turto sÄ skaita tuo momentu dažniausiai atitinka ir kitų kreditorių interesus, nes taip sumažinami finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir sudaromos prielaidos jiems visiÅ¡kai įvykdyti.Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas bÅ«damas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Å iai aplinkybei nustatyti nėra bÅ«tina įsiteisėjusi teismo nutartis iÅ¡kelti skolininkui bankroto bylÄ . Tačiau vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesui.

Actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklÄ bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be iÅ¡imties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

Pažymėtina, kad tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali bÅ«ti vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto. Dėl Å¡ios priežasties įprastai skolininko turto pirkimo–pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , arba jam savo esme analogiÅ¡kas turto perleidimo už skolÄ sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainÄ . Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiÅ¡koje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie bÅ«tų suinteresuoti įsigyti tÄ patį turtÄ ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sÄ lygomis.

PrieÅ¡ingai, tokie sandoriai gali bÅ«ti naudingi skolininkui, kartu ir jo kreditoriams. Kreditoriaus įsipareigojimų sumažinimas tokio turto sÄ skaita tuo momentu dažniausiai atitinka ir kitų kreditorių interesus, nes taip sumažinami finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir sudaromos prielaidos jiems visiÅ¡kai įvykdyti.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Å¡alių atliktas įskaitymas nelaikytinas prieÅ¡ingu ieÅ¡kovės interesams sandoriu, nes kreditoriaus atsisakymas įvykdyti prievolę pinigais padėjo sutaupyti ieÅ¡kovės apyvartinių lėšų atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar skolininkas, bÅ«damas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikdamas pirmenybę kitam kreditoriui pažeidė kitų kreditorių teises, bÅ«tina nustatyti tokiÄ skolininko bÅ«klę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iÅ¡ skolininko turto laikantis įstatymų nustatyto eiliÅ¡kumo geriausiai atitinka kreditorių interesus.

Ieškovė šiai aplinkybei pagrįsti nurodo, kad atsakovės finansinio reikalavimo, kurio vertė – 8000 Lt, patenkinimas bendrovės turtu pažeidė kreditorių, iš esmės pagrindinio kreditoriaus – banko, kurio finansinis reikalavimas sudarė daugiau nei 13 000 000 Lt, interesus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai išanalizavo aplinkybes dėl galimo ieškovės nemokumo sandorio sudarymo metu, t. y., kad bendrovė buvo moki, ji vedė derybas su banku dėl kredito sutarties pratęsimo ir turėjo pagrindo tikėtis, kad kredito sutartis bus pratęsta.

Bylos duomenimis UAB „Naras“ nemoki tapo nepratęsus kredito sutarčių, pagal kurias skolos grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2012 m. balandžio 1 d., ieÅ¡kovei nesusitarus su banku dėl kredito sutarčių pratęsimo pradėjus paties banko AB „Snoras“ bankroto procedÅ«rÄ . Taigi tik kredito sutarties nepratęsimas sudarė situacijÄ , kad ieÅ¡kovė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais todėl, kad nepratęsus kredito sutarties, bendrovei reikėjo padengti įsiskolinimÄ bankui, kuris, kaip minėta, sudarė daugiau nei 13 000 000 Lt.

IeÅ¡kovei turint turto už 15 000 000 Lt, ir bankui pareikalavus grÄ Å¾inti visÄ Ä¯siskolinimÄ su palÅ«kanomis, įmonė tapo nemoki. Todėl, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamÄ sprendimÄ Å¡iuo aspektu, iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Å¡i aplinkybė yra pakankama konstatuoti ieÅ¡kovo nemokumÄ kaip actio Pauliana taikymui bÅ«tinÄ aplinkybę.Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad toks prekių perdavimas jau ieÅ¡kovui esant nemokiam ir iÅ¡ esmės ruoÅ¡iantis bankroto procedÅ«rai, ginčijamo akto pasiraÅ¡ymas skubos tvarka, susitariant, kad jos bus toliau pardavinėjamos toje pačioje vietoje, tik kitos įmonės (UAB „Statybų namai“) leidžia pagrįstai manyti, kad abi Å¡alys, be kita ko, veikė suderintai ir akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai kitų kreditorių atžvilgiu.

Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas actio Pauliana pagrindu, tad tokio ieÅ¡kinio pagrįstumui ieÅ¡kovė, visų pirma, privalo įrodyti abiejų ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . SÄ Å¾iningumas – vertinamasis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyvųjį kriterijų sudaro faktinės aplinkybės (informacija), kuriÄ sudarydamos ginčijamÄ sandorį, veikdamos protingai ir apdairiai Å¡alys turėjo žinoti, kad nepažeistų teisėtų kitų asmenų interesų, subjektyvusis kriterijus, tai asmens psichinis santykis su objektyviÄ ja tikrove, t. y., ar asmuo galėjo suvokti, kad sandorio sudarymas pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , kurį bÅ«tina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiÅ¡kinamas sÄ Å¾iningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtÄ .

Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Siekdama įrodyti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė galėjo ir turėjo gauti informacijÄ apie UAB „Naras“ nemokumÄ ir turėjo taip pat žinoti, kad bÅ«tent jai suteikiama pirmenybė, t. y. kitiems nemokios įmonės kreditoriams tokios sÄ lygos atsiskaityti nesudaromos. Teismų praktikoje įprasta, kad apie įmonės nemokumÄ galima spręsti iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje esančių praneÅ¡imų apie įmonės turto areÅ¡tus ar pateiktus ieÅ¡kinius teismui, taip pat iÅ¡ kitų vieÅ¡ai prieinamų Å¡altinių apie įmonės nemokumÄ .

UAB „Naras“ nemokumas kilo iÅ¡ 2012 m. balandžio 1 d. suėjusio kredito grÄ Å¾inimo termino ir AB banko „Snoras“ atsisakymo toliau šį terminÄ pratęsti. Å i informacija niekur nebuvo paskelbta, be to apie sutarties nutraukimÄ elektroniniu paÅ¡tu buvo informuota UAB „Naras“ akcininkė E. M. (t. 2 b. l. 1–2), kuri tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose ir Å¡io raÅ¡to neperdavė kitiems ieÅ¡kovės akcininkams ir vadovams. Pažymėtina, kad atsakovė duomenų apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų tikrai negalėjo gauti.

Kaip nurodė apeliantė, jai nebuvo jokio pagrindo abejoti ieÅ¡kovės mokumu – Å¡alis siejo seni komerciniai ryÅ¡iai ir abipusė prekyba, UAB „Naras“ parduotuvės veikė, nebuvo jokių ženklų apie jų uždarymÄ . Vykstant abipusiai prekybai, tarpusavio įsiskolinimų įskaitymas buvo įprasta praktika, kÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta UAB „Naras“ buhalterė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino ginčijamÄ sandorį kaip pažeidžiantį ieÅ¡kovės kreditorių interesus ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė veikė susitarusi su ieÅ¡kove ir dėl to buvo nesÄ Å¾ininga.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad sandorius sudariusių Å¡alių sÄ Å¾iningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sÄ lygų, nustačius, jog ginčijami sandoriai nepažeidė kitų kreditorių teisių, o skolininkas ginčijamus sandorius sudarė dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad sudarydamos sandorius Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas negaliojančiu 2012 m. gegužės 4 d. tarp BUAB „Naras“ ir UAB „Vernisažas“ sudarytas tarpusavio skolų suderinimo (įskaitymo) aktas nuo jo sudarymo momento ir priteista ieÅ¡kovui BUAB „Naras“ iÅ¡ atsakovo UAB „Vernisažas“ 8000 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų) skolos, 6 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2013-08-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, naikintinas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje kaip nepagrįstas atmestinas, kita teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

V.             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymoÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.).

Atsakovė, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos, turėjo teisinės pagalbos iÅ¡laidų 907,50 Lt (1 t., b. l. 49–50), apeliacinės instancijos teisme turėjo 605,00 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų, bei žyminio mokesčio valstybei sumokėjo 240,00 Lt, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo apelianto naudai (CPK 96 str. 2 d.). IÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1752,50 Lt atsakovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų teisme. Kadangi ieÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei yra atleistas, todėl Å¡ios iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ patenkinti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu 2012 m. gegužės 4 d. tarp BUAB „Naras“ ir UAB „Vernisažas“ sudarytas tarpusavio skolų suderinimo (įskaitymo) aktas nuo jo sudarymo momento ir priteista ieÅ¡kovui BUAB „Naras“ iÅ¡ atsakovo UAB „Vernisažas“ 8000 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų) skolos, 6 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2013-08-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir priteista 350 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalba apmokėti, panaikinti, ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria priteista valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Vernisažas“ 240 Lt žyminio mokesčio, 21,14 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Naras“ (juridinio asmens kodas 151133110, adresas Geležinkelio g. 3, Marijampolė, atstovaujamos bankroto administratoriaus R.

S.) 1752,50 Lt (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du litus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovės UAB „Vernisažas“ (juridinio asmens kodas 125976020, adresas Musninkų g. 18-12, Vilnius) naudai.KitÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuriÄ ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, palikti nepakeistÄ .  Teisėjai                                                                                Virginija Lozoraitytė                                                                                 ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas