cfec6641-89e7-400f-9582-48ab1f350a2b · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-354/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02240-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei, nuteistojo M.

K. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. M. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 16 d., apie 1.25 val., nukentėjusiajai Ž. G.-P. atidarius buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, vienÄ kartÄ rankos delnu trenkė jai į deÅ¡inės pusės skruostÄ , sukeldamas nukentėjusiajai Ž. G.-P. fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jo bylÄ , nes jis yra nekaltas, tariama nukentėjusioji yra pati kalta dėl Å¡meižto.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 4. Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad M. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. TelÅ¡ių apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl M.

K. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. 5.1. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡dėstė kaltinančius M. K. bylos duomenis, motyvuotai atmetė nuteistojo keltÄ versijÄ , jog jis nesmurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, o tik ėjo pas jÄ pakalbėti dėl neva pastarosios girdėto triukÅ¡mo, ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios Ž. G.-P., liudytojos S. Ž. parodymais bei kitais byloje esančiai įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad M.

K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 5.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016).

Dėl to Å¡iuo atveju nuteistajam M. K. nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. 5.3. Vieninteliai argumentai, kuriais apeliantas neigia savo kaltę, yra tie patys, kuriuos jis nurodė ir apylinkės teismo posėdžio metu, t. y., jog yra nekaltas ir yra neva apkalbamas (Å¡meižiamas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl M.

K. kaltės tyčia trenkus nukentėjusiajai ir taip pastarajai sukėlus fizinį skausmÄ . 5.4. Apygardos teismo vertinimu, M. K. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia trenkus nukentėjusiajai delnu, sukeliant pastarajai fizinį skausmÄ , įrodo: nuoseklÅ«s nukentėjusiosios Ž. G.-P. parodymai apylinkės teisme, kur ji nurodė, kad dėl gretimame bute buvusio triukÅ¡mo ji iÅ¡kvietė policijÄ , praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai iÅ¡vyko policija, atėjo M.

K., jÄ iÅ¡koliojo ir labai netikėtai vienÄ kartÄ ranka smogė į veidÄ , įvykį matė jos dukra (2 t., b. l. 61–63); nepilnametės liudytojos S. Ž. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kur pastaroji nurodė, jog buvo naktis, kaimynas už sienos garsiai leido muzikÄ , mama dėl triukÅ¡mo iÅ¡kvietė policijÄ , kai iÅ¡vyko policija, atėjo M. K. ir pabarÅ¡kino į duris, mama atidarė duris ir M. K. iÅ¡ karto jai trenkė į veidÄ , ji (S. Ž.) įvykio metu stovėjo mamai už nugaros, todėl viskÄ matė (1 t., b. l. 67–69); liudytojo Å .

A. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog jis (Å . A.) vyko į iÅ¡kvietimÄ dėl triukÅ¡mo bute, į butÄ , kuriame galimai buvo triukÅ¡maujama, pareigÅ«nų niekas neįsileido, tačiau iÅ¡ karto jiems (pareigÅ«nams) iÅ¡vykus, buvo gautas antras praneÅ¡imas, jog triukÅ¡madarys atėjo ir trenkė apie triukÅ¡mÄ praneÅ¡usiai moteriai (2 t., b. l. 63), tokias pačias aplinkybes liudytojas Å . A. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. 34); iÅ¡ dalies liudytojo R. K. (asmens, dėl kurio bute galimai buvusio triukÅ¡mo nukentėjusioji kvietė policijÄ ) parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ kurių matyti, kad jam (liudytojui) M.

K. pripažino, jog bÅ«tent jis (M. K.) sukonfliktavo su nukentėjusiÄ ja, nors įvykio detalių pats M. K. nenurodė (1 t., b. l. 40; 2 t., b. l. 64); taip pat iÅ¡ dalies paties M. K. parodymai apylinkės teisme, kur jis patvirtino, jog jam inkriminuojamos veikos padarymo laiku jis buvo pas kaimynÄ (R. K.), vartojo alkoholį, kai R. K. išėjo cigarečių, buvo iÅ¡kviesta policija dėl neva buvusio triukÅ¡mo bute, jis žinojo, kad policijÄ galėjo iÅ¡kviesti tik nukentėjusioji, todėl nuėjo tiesiai pas jÄ (2 t., b. l. 60–61); kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys – nukentėjusiosios protokolas – pareiÅ¡kimas, informacinė pažyma, nukentėjusiosios pirminė apklausa, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusiajai iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis, kurį vėliau ji atpažino kaip M.

K., atėjęs trenkė jai delnu į veidÄ , dėl to nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , trenkęs vyriÅ¡kis nuėjo pas kaimynÄ R. į (duomenys neskelbtini) butÄ , minėtas vyriÅ¡kis priekaiÅ¡tavo dėl to, jog ji iÅ¡kvietusi policijÄ dėl triukÅ¡mo (1 t., b. l. 1–3, 16–19, 22–23, 70–74). Taigi, minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji iÅ¡ tiesų kvietė policijÄ dėl galimo triukÅ¡mo bute, kuriame M. K. su R. K. vartojo alkoholį, taip pat patvirtina, kad M.

K., iÅ¡vykus policijai, nuėjo pas nukentėjusiÄ jÄ aiÅ¡kintis dėl iÅ¡kviestos policijos ir, pastarajai atidarius duris, trenkė jai į veidÄ . Nors nuteistasis teigia, kad jis yra Å¡meižiamas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kodėl apeliantas galėtų bÅ«ti apkalbamas, tokių duomenų, argumentų nepateikė ir pats M. K. viso ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės teisme bei apeliaciniame skunde. Pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes, kuriuos patvirtina anksčiau paminėti įrodymai, teismas neturi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo iÅ¡kelta versija, jog jis yra Å¡meižiamas ir yra nekaltas dėl padarytos veikos, laikytina tik kaip apelianto gynybine pozicija, siekiant jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 5.5.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas apie tai, kad nuteistojo M. K. veiksmuose pasireiÅ¡kė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Ä®vertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad M.

K. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė