2021-05-12 Nr. CB-4621-2-70-3-07265-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2496

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07265-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Artūro Driuko,

susipažinusi su 2021 m. balandžio 28 d. paduotu atsakovo Z. J. J. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas Z. J. J. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimas priteisti iš atsakovo ieškovei 538,99 Eur dydžio skolą už suteiktas pastato (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas atsakovo teisę būti išklausytam ir pažeisdamas CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatą, šalių lygiateisiškumo principą bei teismo pareigą išnagrinėti visas bylos aplinkybes, nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo rašytinius paaiškinimus, kvalifikavęs juos kaip pateiktą atsiliepimą į ieškovės pateiktą atsiliepimą; 2) teismai, pažeisdami įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir CPK 185 straipsnio nuostatas, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybės dėl statybos darbų – stogo dangos keitimo paprastojo remonto – užbaigimo, taip pat ir kitų aplinkybių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialinės ir proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atrankos kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinį skundą surašo advokatas (CPK 347 straipsnio 3 dalis). Be to, procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs (CPK 111 straipsnio 5 dalis). Šie reikalavimai taikytini ir asmenų paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 340 straipsnio 5 dalis). Sistemiškai aiškinant minėtas nuostatas darytina išvada, kad tuo atveju, kai kasacinį skundą surašo advokatas, kartu su kasaciniu skundu turi būti pateiktas advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, kasaciniame skunde nurodyti jo vardas ir pavardė, veiklos vykdymo adresas ir procesinių dokumentų įteikimo jam būdas. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktą kasacinį skundą pasirašė tiek atsakovas, tiek advokatė Vanda Laukevičienė, tačiau nėra pateikti jos įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, taip pat kasaciniame skunde nėra nurodyti su minėta advokate susiję duomenys ir procesinių dokumentų įteikimo jai būdas, kaip tai nustato CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, taip pat CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Z. J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 20 (dvidešimt) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 73 AB SEB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Artūras Driukas