cfec1587-6b82-423f-8917-e3912a635650 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-891/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44775-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Dariui AliÅ¡auskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. Paulausko (toliau ir – prokuroras) ir nuteistojo E. B. gynėjo advokato D. AliÅ¡ausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas E. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 10.50 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 11.56 val. (dvi dienos), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 30 MGL (1 500 Eur) dydžio. E. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, nuspręsta valstybės naudai konfiskuoti E. B. priklausantį automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. E. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 10 d., apie 10.15 val., Vilniuje, ties Gelvonų g. – Ozo g. sankryža, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: E. B. paskirti BK 68 straipsnyje nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 11 d.

3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ . Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, kad gretindamas E. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (pavojingumo pobÅ«džio aspektu) su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 ir 9 dalių nuostatomis, padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , kadangi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes E. B. padarytus veiksmus privalėjo gretinti su ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, dėl ko nustatė aiÅ¡kiai per Å¡velnų baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo terminÄ â€“ 1 metai.

Pasak prokuroro, baudžiamojoje byloje neabejotinai įrodyta, jog E. B. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo girtumas virÅ¡ijo 1,5 promilės, be to sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimÄ turtÄ â€“ automobilius TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ir, jeigu nurodytÄ situacijÄ , kuriÄ yra sukÅ«ręs E. B., teoriÅ¡kai sumažindami etilo alkoholio kiekį jo kraujyje iki mažesnės nei 1,5 promilės ribos gretinsime prie administracinio nusižengimo, jo veiksmus vertinant pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, matysime, kad toks administracinis nusižengimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 1 200 iki 1 400 Eur bei privalomÄ skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 3 iki 5 metų.

4. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo veika buvo ne tik padarytas Å¡iurkÅ¡tus KET pažeidimas, tačiau ir sukelta reali grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų turtui ir gyvybei, bei padaryta reali žala. Asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus Vilniaus mieste, ryte, kai automobilių srautas kelyje yra gana didelis, be to, atsitrenkė ir apgadino du automobilius. Prokuroro įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, jog E. B. bÅ«dingas nepakankamai atsakingas požiÅ«ris į visuomenėje priimtas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, vieÅ¡ai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles, taip pat ir į dėl tokių pažeidimų kylančiÄ realiÄ grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei.

Net ir esant byloje nustatytai atsakomybę Å¡velninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant padarytai turtinei žalai, baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas 1 metams yra nepakankamas. Prokuroro manymu, nepaisant to, kad teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai motyvavo savo sprendimÄ , kodėl tikslinga skirti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , tačiau tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas ir baudžiamojo poveikio priemonė tampa neadekvačiai per Å¡velni, nei ta, kuri bÅ«tų paskirta už administracinį nusižengimÄ (ANK 423 straipsnio 3 dalis).

Nors teisė vairuoti transporto priemones E. B. reikalinga tiek darbo tikslais, tiek ir kasdieniniame gyvenime, tačiau Å¡iuo atveju E. B. patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami vieÅ¡ojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl turi prioritetÄ prieÅ¡ asmeninius interesus.

5. Taip pat teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) nusikaltimais laikomi tik tokie teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sÄ lygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus. Administraciniais teisės pažeidimais taip pat daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams, tačiau jie yra mažiau pavojingi nei nusikalstamos veikos.

Vadinasi, BK 2811 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas turėtų bÅ«ti įvertintas ne tik griežtesne, nei už panaÅ¡ius nusižengimus ANK atitinkamame straipsnyje numatyta, sankcija, bet ir griežtesnėmis, ar bent jau maksimaliai griežčiausiomis, baudžiamojo poveikio priemonėmis. Dėl to, individualizavus Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamÄ atvejį, atsižvelgus, kad E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu papildomai apgadino svetimÄ turtÄ , E. B. paskirtas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės 1 metų terminas, prokuroro įsitikinimu, yra akivaizdžiai per trumpas.

6. Apibendrindamas prokuroras apeliaciniame skunde daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bei skirdamas E. B. baudžiamojo poveikio priemonę (BK 68 straipsnis), netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, dėl ko nepagrįstai nustatė per trumpÄ , neatitinkantį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones) terminÄ .

7. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas D. AliÅ¡auskas praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ E. B. konfiskuotino turto, t. y. transporto priemonės VOLVO XC90 vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 760,33 Eur.

8. Gynėjas skunde nurodo, kad nuteistasis E. B. teismo praÅ¡o vadovautis BK 72 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta, kad kai konfiskuojamas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nuostatomis, nustatant, kad jam priklausanti transporto priemonė nebÅ«tų konfiskuojama, o bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismo praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad Å¡i transporto priemonė įsigyta santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurios ½ dalis priklauso E. B. sutuoktinei N. B., todėl turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į jos interesus. Skunde pažymima, kad nors N. B. pati transporto priemonės nevairuoja, automobilis jai reikalingas nuvežant ir parvežant jÄ Ä¯ (iÅ¡) ligoninės, kadangi ji yra senatvės pensininkė, turi neterminuotai nustatytÄ neįgalumÄ , jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis dėl diagnozuotos onkologinės ligos, kitais reikalais.

Kol sutuoktiniui atimta teisė vairuoti transporto priemonę, jÄ vežioti gali vaikai ar kiti asmenys. Gynėjas taip pat teigia, kad konfiskavus automobilį sutuoktiniai pagal savo pajamas negalės įsigyti kito tiek pat saugaus ir patikimo automobilio, todėl N. B. yra gyvybiÅ¡kai svarbu iÅ¡saugoti Å¡iÄ transporto priemonę, atsiskaitant su valstybe konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma.

9. Skunde pažymima, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Tik kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismas Å¡ioje byloje konfiskuojamo turto vertę nustatė pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymÄ , kurioje, remiantis duomenų bazėje nurodyta panaÅ¡aus automobilio (tos pačios markės, modelio, gamybos metų) vidutine rinkos verte, nustatyta E. B. automobilio vertė yra 6 060 Eur (su PVM).

VieÅ¡ai skelbiamoje informacijoje nurodyta, kad VÅ¡Ä® „Emprekis“ informacinėje sistemoje vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kad kainos yra orientacinės ir negali bÅ«ti juridinių pretenzijų objektu. Taigi VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rÅ«Å¡ies automobilių grupei taikomÄ bendrÄ , orientacinę vidutinę kainÄ , informacija yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, ji nėra privaloma sudarant realius sandorius, vadovaujantis tik tokia informacija automobilis gali bÅ«ti įvertintas nepagrįstai brangiai, neatsižvelgiant į jo realiÄ bÅ«klę ir susidėvėjimÄ .

Pasak gynėjo, prie skundo pridedama UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad konfiskuotino automobilio VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2020 m. lapkričio 10 d. sudarė 4 550 Eur (su PVM). Nors ataskaitoje nenurodyta, tačiau apskaičiavus automobilio vertė be PVM yra 3 760,33 Eur. Advokato teigimu, Å¡ioje turto vertinimo ataskaitoje transporto priemonės vertė yra nustatyta apžiÅ«rėjus E. B. priklausantį automobilį, todėl yra individuali ir tikslesnė nei 6 060 Eur suma, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, su kuria E. B. nesutinka, nes yra aiÅ¡kiai per didelė, sutuoktiniai nėra pajėgÅ«s jÄ sumokėti.

Be to, pasak gynėjo, E. B. siÅ«lyta transporto priemonės iÅ¡pirkimo kaina – 6 060 Eur nepagrįstai buvo nurodyta su PVM, nes teismų praktikoje įtvirtinta, kad PVM tokiais atvejais neskaičiuojamas, kadangi Å¡iuo atveju nėra tiekiama jokia prekė ar teikiama paslauga, civilinėje apyvartoje neįvyksta joks sandoris, turto konfiskavimas negali sukurti jokios pridėtinės vertės. Pasak gynėjo, atsižvelgiant į visa tai, E. B. sutinka ir praÅ¡o leisti jam sumokėti konfiskuojamo automobilio tikrÄ jÄ vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 3 760,33 Eur.

10. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundÄ nuteistojo E. B. gynėjas advokatas D. AliÅ¡auskas praÅ¡o palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį dalyje dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo E. B. nepakeistÄ , kadangi teismas tinkamai motyvavo savo sprendimÄ , kodėl tikslinga skirti minimalų uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ .

11. Atsiliepime nurodoma, kad akivaizdu, jog įvertinus kaltinamajam kylančius baudžiamosios atsakomybės padarinius, juos vertinant ne atskirai, o kompleksiÅ¡kai, kaip visumÄ (teistumas, bauda, automobilio konfiskavimas, specialiosios teisės atėmimas ir kt.), matyti, kad jie yra gerokai griežtesni nei nuobauda administracinio nusižengimo byloje. Todėl prokuroro skundo teiginiai, kad, neva, E. B. dėl skirtos bausmės patiria Å¡velnesnes pasekmes, nei kad jam kiltų administracinio nusižengimo byloje, yra klaidingi ir neobjektyvÅ«s. Be to, gynėjo įsitikinimu, bÅ«tina vadovautis ne tik skunde akcentuojamu proporcingumo, bet ir kitais baudžiamojo proceso principais.

Å iuo aspektu pabrėžiama, kad teismas skyrė tokiÄ baudžiamojo poveikio priemonę, kokios teisiamajame posėdyje prašė prokurorė, tai yra bÅ«tent vienerių metų draudimo naudotis transporto priemone. Be to, E. B. ikiteisminio tyrimo metu mainais į prisipažinimÄ ir pagreitintÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ buvo žadama skirti (praÅ¡yti) minimalios, Å¡velniausios bausmės. Gynėjo nuomone, toks baudžiamosios bylos nagrinėjimo bÅ«das, kai vienoje instancijoje reikalaujama Å¡velnesnės bausmės, o tada apeliacine tvarka teikiamas skundas dėl griežtesnės, neatitinka teisingumo principo, parodo pareigos pareigÅ«nui elgtis sÄ Å¾iningai bei tinkamai pažeidimÄ , pakerta visuomenės pasitikėjimÄ teisingumÄ vykdančiomis institucijomis ir iÅ¡ esmės pažeidžia kaltinamojo teisę į teisingÄ teismÄ .

Todėl vien dėl tokios aplinkybės prokuratūros apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

12. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas D. AliÅ¡auskas prašė tenkinti gynėjo apeliacinį skundÄ , o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro ir gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

13. IÅ¡ pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad nei prokuroras, nei gynėjas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei E. B. kaltės neginčija, nesutinka tik su nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tai yra prokuroras ginčija E. B. nustatyto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ , kuris, anot prokuroro yra per trumpas, o gynėjas ginčija skirtÄ turto konfiskavimÄ , praÅ¡ydamas konfiskuoti ne E. B. priklausantį automobilį VOLVO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o iÅ¡ieÅ¡koti Å¡io automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 760,33 Eur, nustatytÄ pagal pateiktÄ Kilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vadÄ . Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų, atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundÄ ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės 15.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas, kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonę skyrimo klausimÄ asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

16. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniuose skunduose neginčijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo E. B. teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau prokuroro apeliaciniu skundu nesutinkama su Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 1 metams, praÅ¡ant taikyti ilgesnį, atitinkantį vidurkį, uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ â€“ 3 metus.

17. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , E. B. padarytus veiksmus privalėjo gretinti ne su ANK 422 straipsnio 5 ir 6 (skunde nepagrįstai nurodoma 9 dalis, kadangi Å¡is straipsnis tokios dalies neturi) dalių, bet su ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, taip pat pateikiama ANK 423 straipsnio 4 dalies, pagal kuriÄ , už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytÄ KET pažeidimÄ , sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų, ir BK 68 straipsnio 2 dalies, pagal kuriÄ , teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų, lyginamoji analizė.

Teisėjų kolegija sutinka, kad bylos duomenys patvirtina, jog E. B. automobilį vairavo ne tik neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, bet ir apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones ir tokie jo veiksmai, jeigu jam bÅ«tų nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis, tai yra nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės, bÅ«tų kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, o ne 422 straipsnio 5 dalyje, numatančioje tik atsakomybę už vairavimÄ esant neblaiviam (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės).

Tačiau pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, jame ANK 422 straipsnio 6 dalies, kurioje numatyta, kad už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) asmenys, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, nuostatos akcentuojamos ne nustatant uždraudimo vairuoti transporto priemones terminÄ , bet vertinant, ar yra galimybė apskritai neskirti E. B. Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Kita vertus, prieÅ¡ingai nei teigia prokuroras, teismas neprivalėjo gretinti E. B. padaryto nusikaltimo su atitinkamu administraciniu nusižengimu.

18. Nors ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra griežtesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, t. y. numato ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , tačiau vien tuo pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminÄ , teisinio pagrindo nėra. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir skirdamas bausmę (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę) teismas vadovaujasi tik baudžiamojo įstatymo nuostatomis, ir vien tai, kad ANK yra numatyta didesnė piniginė bauda ar ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas už tokio paties pobÅ«džio neteisėtus veiksmus, padarytus asmens, kuriam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, savaime neįpareigoja teismo pagal tai derinti skiriamÄ bausmę (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmei bei baudžiamojo poveikio priemonei skirti, tai yra atsižvelgęs į E. B. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , jo padarymo aplinkybes ­â€“ E. B. vairavo transporto priemonę, kai nustatyta, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, automobilį vairavo Vilniaus mieste, ryte, kai automobilių srautas kelyje yra gana didelis, be to, atsitrenkė ir apgadino du automobilius, į tai, kad jis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat į aplinkybes, apibÅ«dinančias E. B. asmenybę ­â€“ iki tol neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, paskyrė E. B. minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskirti E. B. tokios trukmės, tai yra 1 metų, uždraudimÄ vairuoti transporto priemones teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prašė ir kaltinimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ­â€“ uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios E. B. padaryto KET pažeidimo pavojingumÄ ir jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. B. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas.

Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti E. B. veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėti E. B. veiksmai didelės žalos nepadarė, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadinti jame dalyvavę automobiliai. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę), yra kaltininko asmenybė.

Tai reiÅ¡kia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Å iuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. B. pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra teisiamas pirmÄ kartÄ . Nors, kaip matyti iÅ¡ vairuotojo pažymėjimo, teisę vairuoti transporto priemones E. B.

įgijo 1987 m. sausio 1 d., tai yra turi didesnį nei 30 metų vairavimo staÅ¾Ä , tačiau administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus yra baustas tik kelis kartus ir niekada nėra baustas už vairavimÄ esant neblaiviam ar apsvaigusiam (b. l. 66–67). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė E. B. 1, o ne 3 metų, kaip to praÅ¡oma prokuroro apeliaciniame skunde, teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ ir objektyvaus pagrindo tokį terminÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per trumpÄ nėra.

Dėl automobilio konfiskavimo 21. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei bÅ«dingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sÄ moningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to, nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, kaltininkui priklausančio tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. vairavo automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus ir sukėlė avarijÄ , kurios metu buvo apgadinti kitiems asmenims priklausantys du automobiliai. Pats E. B. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡gėrė apie 350 g stipraus alkoholinio gėrimo – degtinės, po ko vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, taigi jis suvokė tokios savo veikos pavojingumÄ ir norėjo taip elgtis, todėl jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 2811 straipsnyje nustatytÄ veikÄ , panaudodamas automobilį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Be to, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, automobilis, kurį vairavo E. B., nuosavybės teise priklauso pačiam E. B., o kaip jau minėta, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sÄ lygos, kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai dėl automobilio VOLVO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo valstybės naudai.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio konfiskavimas E. B. nėra aiÅ¡kiai neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei, negalima teigti, kad ji sudaro nuteistajam ar jo Å¡eimos nariams pernelyg didelę naÅ¡tÄ , varžo E. B. teises akivaizdžiai labiau negu reikia ja siekiamiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra nuteistasis E. B., jo padaryta nusikalstama veika yra iÅ¡ tiesų kelianti didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei, Å¡ia veika sukeltas eismo įvykis, padaryta reali turtinė žala, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka Å¡is įvykis nesibaigė rimtesnėmis pasekmėmis.

Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ E. B. skirta Å¡velniausia sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, savo dydžiu labai artima minimaliai baudai, galimai skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Todėl, net ir įvertinus automobilio vertę bei tai, kad automobilis reikalingas tenkinti kasdienius Å¡eimos poreikius, taip pat įvertinus skirtÄ baudÄ ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų terminui, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas gali padėti pasiekti bausmės tikslus ir proporcingumo principo nepažeidžia.

24. Šios išvados nepaneigia ir gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad automobilis E. B. yra reikalingas, jog galėtų pasirūpinti žmona, kuri yra neįgali ir serga onkologine liga bei automobilio nevairuoja, tai yra nuvežti savo sutuoktinę N. B. į ligoninę bei parvežti iš jos, taip pat kitais reikalais. Pačiame skunde pažymima, kad, kol E. B. uždrausta vairuoti transporto priemones, N. B. vežioti gali vaikai ar kiti asmenys. Iš tiesų, byloje nustatyta, kad nuteistasis ir jo sutuoktinė turi du suaugusius vaikus, kurie vairuoja ir turi automobilius, gyvena Vilniuje, taigi gali ir turės galimybę pasirūpinti N. B..

Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis žinojo apie sutuoktinės ligas ir jos poreikius, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Išimtine aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas nekonfiskuoti E. B. priklausančio automobilio, nelaikytina ir gynėjo nurodoma aplinkybė, kad sutuoktiniai pagal savo pajamas negalės įsigyti kito, tiek pat saugaus ir patikimo automobilio. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas.

Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Dėl to, skundo argumentai, susiję su dideliu automobilio reikalingumu sutuoktinei bei bÅ«tinybe iÅ¡saugoti bÅ«tent šį automobilį, yra atmetami.

25. Apeliantas skundu taip pat praÅ¡o ne konfiskuoti E. B. priklausantį automobilį, o iÅ¡ieÅ¡koti Å¡io turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Savo praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas santuokos metu, todėl yra nuteistojo E. B. ir jo sutuoktinės N. B. bendroji jungtinė nuosavybė, kurios ½ dalis priklauso N. B.. Toks apelianto praÅ¡ymas yra nepagrįstas. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iÅ¡ BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sÄ lygų iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , todėl taikyti E. B. Å¡ios dalies nuostatas nėra pagrindo. Sutiktina, kad automobilį E. B. savo vardu įgijo santuokos metu, bylos duomenimis, Å¡i santuoka nėra pasibaigusi, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, minėtas automobilis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių E. B. ir N. B. nuosavybe.

Kita vertus, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-81-676/2019).

Vien tai, kad automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnyje, padarymo priemonė. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008).

26. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ , tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, todėl keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Kolegija taip pat pažymi, kad gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimÄ ir dėl automobilio VOLVO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, tačiau konstatavus, kad Å¡ios transporto priemonės konfiskavimas skirtas teisėtai ir pagrįstai ir Å¡io automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra galimas, automobilio vertės nustatymo klausimas nėra aktualus. Atsižvelgiant į tai, gynėjo apeliaciniame skunde suformuluoto praÅ¡ymo iÅ¡ieÅ¡koti transporto priemonės VOLVO XC90 vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 760,33 Eur, teisėjų kolegija nesprendžia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko ir nuteistojo E. B. gynėjo advokato Dariaus Ališausko apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė