cfec00a7-2819-4af2-8ba6-a2d61478338f · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-501-935/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03365-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pažeidėjo K. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarimas ir K. B. skundas netenkintas,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarimu K. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, kadangi jis 2019 m. birželio 12 d., apie 08.07 val., Filaretų g., Didžiasalio k., Vilniaus r., vairavo automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilės (po paklaidos 0,42 promilės) girtumas, o taip pat vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 226 punktus.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir K. B. skundas buvo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde K. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ arba Å¡ios administracinio poveikio priemonės neskirti iÅ¡ viso.

4. K. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai vadovavosi policijos pareigÅ«no paaiÅ¡kinimais, kurie iÅ¡ tikrųjų yra tik Å¡io pareigÅ«no subjektyvi nuomonė. Apeliantas tvirtina, jog jis vienÄ butelį alaus buvo iÅ¡gėręs prieÅ¡ dvylika valandų iki jo neblaivumo tikrinimo, prieÅ¡ tai alkotesteriu buvo tikrinamas darbovietėje ir nebuvo nustatytas joks girtumas. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis automobilį vairavo blaivus, o alkotesterio parodyti rezultatai neatitinka tikrovės. Apeliantas mano, kad alkotesteris galėjo parodyti, jog jis yra neblaivus, kadangi prieÅ¡ tai jis naudojo burnos skalavimo skystį. Jis yra įsitikinęs, kad policijos pareigÅ«nas nepagrįstai ir nemotyvuotai neleido pakartoti neblaivumo nustatymo procedÅ«ros, nors jam buvo nurodyta, kodėl leidžiama neblaivumo riba buvo virÅ¡yta.

5. Skunde nurodoma, kad nors Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra nustatyta imperatyvi pareiga, kilus abejonėms atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinimÄ , tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad policijos pareigÅ«nas, vadovaudamasis ne tik formaliomis teisės aktų nuostatomis, bet ir protingumo principu, negalėjo leisti atlikti pakartotinio testo. Pažeidėjas pabrėžia, jog jis policijos pareigÅ«nui aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė motyvus, kodėl turėtų bÅ«ti atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas.

6. K. B. aiÅ¡kina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pats pažeidėjas galėjo nuvykti į medicinos įstaigÄ ir blaivumÄ pasitikrinti savarankiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad padaryto nusižengimo įforminimo procedÅ«ra užtruko daugiau nei vienÄ valandÄ , o iki Priklausomybės ligų centro dar bÅ«tų reikėję vykti ne mažiau nei pusvalandį, todėl svarstytina, ar toks tyrimas bÅ«tų buvęs objektyvus, o jeigu objektyvus, tai policijos pareigÅ«nai privalėjo patys jį vežti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai atlikti. Be to, siekiant iÅ¡sklaidyti abejones, dėl pažeidėjo neblaivumo, galėjo bÅ«ti atlikti jo bÅ«klės įvertinimo veiksmai, nurodyti Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 5 punkte.

7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pažeidėjas administracinio nusižengimo protokole paraÅ¡ydamas, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, mintyse turėjo tai, kad gailisi, jog padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 415 straipsnio 1 dalyje. Policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta formuluotė, jog sustabdžius K. B. pareigÅ«nui kilo pagrįstų abejonių dėl jo blaivumo, nes nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, o kalba buvo neriÅ¡li, laikytina formalia, standartine ir neatitinkančia faktinės situacijos. Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ veikÄ , byloje nėra.

8. Apeliantas nurodo, kad jis yra doras, dirbantis žmogus, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, jis turi du vaikus, anksčiau nėra teistas, per visÄ dvideÅ¡imt vienerių metų vairavimo laikotarpį yra padaręs tik keletÄ KET pažeidimų, tačiau niekada nesėdo už vairo neblaivus. Jis yra statybininkas, todėl jam kiekvienÄ dienÄ reikia vykti į nutolusius nuo miesto statybinius objektus, vežti medžiagas bei įrankius, todėl naudojimasis transporto priemone yra bÅ«tinas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , apeliantui turėtų bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalie nuostatos, nes ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas yra per griežta ir neproporcinga sankcija.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

K. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties nėra pagrindo.

10. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog policijos pareigÅ«nai per tikrinimÄ nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ . IÅ¡ aptartos Taisyklių nuostatos yra visiÅ¡kai akivaizdu, jog pareiga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimÄ , kai jo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija nevirÅ¡ija 1,5 promilių, tačiau virÅ¡ija 0,40 promilių, kyla tik tuomet, kai neblaivumu įtariamas transporto priemonės vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad K. B. bÅ«tų susijęs su eismo įvykiu, kurio metu bÅ«tų sukelti Taisyklėse nurodyti padariniai, todėl policijos pareigÅ«nui nebuvo teisinio pagrindo privalomai atlikti pakartotinį K. B. neblaivumo patikrinimÄ .

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tais atvejais, kai pagrįstai kyla abejonių dėl alkotesterio parodytų rezultatų teisingumo, iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti tikslinga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimÄ . Vis tik pakartotinis neblaivumo patikrinimas galėtų ir turėtų bÅ«ti atliekamas tik tokiais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, dėl netinkamo alkotesterio naudojimo taisyklių įgyvendinimo ir pan.) alkotesterio parodyti rezultatai galimai neatitinka objektyvios tikrovės. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog K.

B. policijos pareigÅ«nui nurodė priežastis, dėl kurių, jo manymu, turėjo bÅ«ti atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas, t. y. jis paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis alkoholio nevartojo, tačiau prieÅ¡ neblaivumo patikrinimÄ , jis naudojo burnos skalavimo skystį, kas galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims, be to, darbovietėje buvo tikrinamas jo neblaivumas ir buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Vis tik tokių apelianto teiginių nepatvirtina jokie administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys.

Policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nėra užfiksuota, kad K. B. bÅ«tų nurodęs kokias nors aplinkybes, kurios bÅ«tų leidusios suabejoti alkotesterio parodymų patikimumu. Pažeidėjo neblaivumÄ tikrinęs policijos pareigÅ«nas pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. B. teigė tik tai, jog jis įvykio dienÄ alkoholio nevartojo, apie tai, kad naudojo burnos skalavimo skystį ar prieÅ¡ tai darbovietėje buvo tikrinamas alkotesteriu, nieko nesakė. Nesivadovauti tokiais policijos pareigÅ«no, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi pagrindo apkalbėti apelianto, parodymais nėra jokio pagrindo.

Čia bÅ«tina pabrėžti, jog aplinkybių, kurios leistų manyti, kad alkotesterio rezultatai gali bÅ«ti klaidingi, pažeidėjas nenurodė ir administracinio nusižengimo protokole. Å iame protokole jis apskritai nenurodė jokių prieÅ¡taravimų dėl suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo turinio, o tik paaiÅ¡kino, jog gailisi (b. l. 9). Versija apie tai, kad prieÅ¡ neblaivumo patikrinimÄ buvo naudojamas burnos skalavimo skystis atsirado tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog K. B. jo neblaivumÄ tikrinusiam policijos pareigÅ«nui nenurodė jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų leidusios suabejoti alkotesterio parodytais rezultatais, todėl tikrinti pažeidėjo neblaivumÄ pakartotinai, nebuvo jokio pagrindo. Teigtina, jog vien asmens įsitikinimas, kad jis yra visiÅ¡kai blaivus, nėra vertintinas kaip pakankamas pagrindas atlikti pakartotinį jo neblaivumo patikrinimÄ ar patikrinimus.

12. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog K. B. iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija nežymiai virÅ¡ijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ maksimaliÄ leistinÄ apsvaigimo nuo alkoholio ribÄ , kai dar leidžiama vairuoti transporto priemones. Vis tik abejonių dėl alkotesterio rodmenų patikimumo nekyla, nes aptariamų įvykių metu alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, jog nuo K. B. sklido alkoholio (ne burnos skalavimo skysčio) kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li. IÅ¡ policijos pareigÅ«no parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad alkotesteriu K. B. buvo patikrintas po to, kai momentinis alkotesteris parodė kryžiukÄ , o automobilio vairuotojas nurodė, jog nevartojo alkoholio. Å ios aplinkybė tik patvirtina faktÄ , jog apelianto iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos leidžiamos ribos virÅ¡ijimo priežastis buvo bÅ«tent alkoholio vartojimas, o ne burnos skalavimo skysčio naudojimas prieÅ¡ neblaivumo patikrinimÄ .

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad dalis policijos pareigÅ«no Marijono Grajausko parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, yra vertintina tik kaip jo subjektyvi nuomonė. Tuo pačiu teigtina, jog, priimant skundžiamÄ nutartį, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo subjektyviais policijos pareigÅ«no pamÄ stymais, apie tai, kada ir kiek alkoholio K. B. galėjo bÅ«ti pavartojęs bei pan. Å iuo atveju policijos pareigÅ«no parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tikrųjų K. B. nenurodė jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų leidusios suabejoti alkotesterio parodymų teisingumu. Taip pat policijos pareigÅ«no parodymai leidžia teigti, jog tuo atveju, jeigu K. B. bÅ«tų nurodęs tokias aplinkybes, į jas bÅ«tų atitinkamai sureaguota, t. y. jis bÅ«tų tikrinamas tik palaukus tam tikrÄ laikÄ .

14. Apeliantas tvirtina, jog prieÅ¡ tai, kai jo neblaivumÄ tikrino policijos pareigÅ«nas, jo neblaivumas buvo tikrinamas darbovietėje ir buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Vis tik tokie apelianto teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl jais remtis nėra pagrindo. Čia pastebėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. praneÅ¡imas, kuriame užfiksuota, jog K. B. 2019 m. birželio 12 d., apie 07.30 val., buvo tikrinamas alkotesteriu, kuris neturi metrologinės patikros sertifikato, ir buvo nustatyta, kad jis yra blaivus (b. l. 7). Vis tik toks praneÅ¡imas nepaneigia policijos pareigÅ«no naudoto alkotesterio parodytų rezultatų, ypač įvertinus tai, kad jis buvo suraÅ¡ytas praėjus mėnesiui nuo įvykio, o (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurie turi teisę valdyti transporto priemones, blaivumas tikrinamas vienÄ ar du kartus per savaitę, o tai verčia abejoti ar praneÅ¡imo autorius iÅ¡ tikrųjų nurodė tiksliÄ apelianto patikrinimo datÄ . Kita vertus, net ir neginčijamai nustačius, jog K. B. darbovietėje buvo tikrinamas alkotesteriu, kurio rezultatų patikimumu nebÅ«tų galima abejoti, vis tiek nebÅ«tų pagrindo tvirtinti, jog jis negalėjo pavartoti alkoholio jau po Å¡io patikrinimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paprastai pareigÅ«nai asmens neblaivumo patikrinimÄ atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma prieÅ¡ingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nui, tikrinusiam K. B. neblaivumÄ , tokių abejonių nekilo ir negalėjo kilti. Taisyklių 3 punkte yra nustatyta, kad, jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, jis turi bÅ«ti pristatytas į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad K. B. neblaivumo patikrinimo objektyviai nebuvo įmanoma atlikti toje vietoje, kurioje jis buvo sustabdytas. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad policijos pareigÅ«nai privalėjo pristatyti K. B. į medicinos įstaigÄ , kurioje bÅ«tų patikrintas jo neblaivumas ar nagrinėjamoje situacijoje turėjo bÅ«ti atlikti kiti apelianto bÅ«klės įvertinimo veiksmai.

16. Taisyklių 30 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis. Taigi K. B., nesutikdamas su alkotesterio rezultatais, turėjo teisę kreiptis į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurioje bÅ«tų atlikta jo medicininė apžiÅ«ra. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl duomenų, kurie galėjo bÅ«ti gauti kreipusis į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pažeidus Taisyklėse nurodytÄ terminÄ , vertinimo, kadangi tokių duomenų paprasčiausiai nėra, o hipotetinių situacijų, kurių nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti, vertinimas yra beprasmis. SkundÄ nagrinėjantis teismas tik pažymi, jog tokie duomenys bÅ«tų vertinami kaip ir bet kokie kiti byloje užfiksuoti duomenys.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog patikrinimÄ atlikęs policijos pareigÅ«nas, atsisakęs atlikti pakartotinį K. B. iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos patikrinimÄ , apelianto nenugabenęs į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ bei papildomai nesiėmęs asmens bÅ«klės įvertinimo veiksmų tinkamai įvertino situacijÄ , o jo veiksmai neprieÅ¡tarauja nei teisės aktų, nei protingumo principo reikalavimams. Apelianto teiginys, kad administracinio nusižengimo protokole jis nurodė tik tai, jog gailisi dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu, neturinčiu įtakos nustatant įrodinėjimo dalykÄ sudarančius faktus, kadangi remiantis byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai įrodyta, jog K. B. veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Taip pat niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, jog tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta formuluotė, jog iÅ¡ K. B. burnos sklido alkoholio kvapas, o kalba buvo neriÅ¡li, yra laikytina formalia, standartine.

18. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

19. Teigtina, jog nagrinėjamu atveju K. B. visiÅ¡kai pagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas, jos terminas nustatytas atsižvelgus bei įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes (tiek teigiamai, tiek neigiamai apibÅ«dinančias pažeidėjÄ ) susidariusios situacijos ypatybes, numatytas ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Taikyti K. B. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminÄ nei yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje ar apskritai neskirti jam administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo. Pažymėtina, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ teisė vairuoti transporto priemones atimama nuo vienerių metų iki vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių. Nagrinėjamu atveju apeliantui buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

20. Nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis K. B. asmeninį bei visuomeninį gyvenimÄ , prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neiÅ¡vengiamos Å¡ios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. K. B. turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų, kuo mažesnę neigiamÄ Ä¯takÄ jo veiklai, artimiesiems ir pan. Konstatuotina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui nesukels jokių iÅ¡skirtinių neigiamų padarinių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

21. K. B. nurodo, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones praradimo, jis praras darbÄ . Vis tik įvertinus tai, kad apeliantas darbdavio yra vertinamas teigiamai, kaip darbuotojas, kuris prisideda prie sėkmingos įmonės veiklos, o iÅ¡ Å¡ios įmonės direktoriaus praneÅ¡imo matyti, jog joje dirba ir asmenys, kurie neturi teisės vairuoti transporto priemonių, konstatuotina, kad K. B. nuogÄ stavimai dėl galimo darbo praradimo yra nepagrįsti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Ugnius Trumpulis