cfea2141-87f3-4b0d-b7fe-97c9a62ee2b4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-483-661/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24288-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.3.6.; 2.5.11.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S Lietuvos Respublikos vardu2016 m. sausio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) K.

G. ir J. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų K. G. ir J. G. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl reikalavimo sumokėti skolÄ pripažinimo neteisėtu, byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvauja UAB „Vilniaus skydas“, UAB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, H. N., K. N., J. L., J. B., taip pat byloje dalyvauja institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 74-81, t.

III) prašė pripažinti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimÄ K. G. ir J. G. apmokėti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ ir mažmeninio aptarnavimo mokestį neteisėtu ir panaikinti 2014-03-20 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimÄ Nr. R2-837 „Dėl K. G. ir J. G. skundo nagrinėjimo.IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) G-3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2H1p, kuriame yra Å¡is garažas, taip pat yra Vilniaus miesto Žvėryno siurblinė. 2003-11-19 ieÅ¡kovai su atsakovu pasirašė susitarimÄ Nr. 60010/01, kurio pagrindu buvo nutraukta atsiskaitymo už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ sutartis Nr. 60010, ieÅ¡kovų su atsakovu sudaryta 2002-04-02. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2013-11-20 aktas dėl (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo atjungimo ir 2003-10-20 aktas. 2013-10-31, 2013-11-30, 2013-12-31, 2014-01-31, 2014-02-28 ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovo gavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. I1310 Nr. 4826 1884,61 Lt sumai, I1311 Nr. 4847 -1598 Lt ir 286,16 Lt sumai, I1312 Nr. 4938 309,23 Lt sumai, I1401 Nr. 5004 334,34 Lt sumai, I1402 Nr. 5012 358,07 Lt sumai.

IÅ¡ viso pagal Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovas reikalavo ieÅ¡kovus mokėti 1287,80 Lt sumÄ . Å iose sÄ skaitose ieÅ¡kovams teikiamos paslaugos buvo įvardintos bendro naudojimo patalpų Å¡ildymas, buto (patalpų) Å¡ildymas, Å¡ilumos pardavimo mokestis. IÅ¡kėlus Å¡iÄ civilinę bylÄ , atsakovas perskaičiavo ieÅ¡kovų skolÄ , jÄ sumažindamas iki 416,63 Lt. 2014-11-30 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje I1411 Nr. 5029 paslaugos įvardintos bendro naudojimo patalpų Å¡ildymas ir mažmeninio aptarnavimo vartotojams kaina.

IeÅ¡kovai su atsakovo PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis nesutiko, nes ieÅ¡kovai nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), neturi nei buto, nei bendro naudojimo patalpų. IeÅ¡kovai nesutinka apmokėti atsakovui už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ bei mažmeninio aptarnavimo mokestį bei praÅ¡o šį atsakovo reikalavimÄ pripažinti neteisėtu, nes pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus miesto Žvėryno siurblinė, kuri nuosavybės teise priklauso AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, taip pat kitos negyvenamosios patalpos, tarp kurių yra ir ieÅ¡kovams priklausantis garažas.

Visos patalpos Å¡iame pastate priklauso asmeninės nuosavybės teise, jokių bendro naudojimo patalpų pastate nėra. IeÅ¡kovų įsitikinimu, jie negali bÅ«ti laikomi vartotojais, nes dar 2003-11-19 jie nutraukė atsiskaitymo už suvartotÄ Å¡ilumos energijos sutartį su atsakovu (ŠŪĮ 2 str. 45 d.), jiems negali bÅ«ti skaičiuojamas Å¡ilumos pardavimo mokestis (Å ilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96, 67 p.).Atsakovas pateikė atsiliepimÄ byloje (b.l. 3A-7, t.

II), kuriuo su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ pastatui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate esantis garažas G-3 nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams. Pastate be garažo yra kitos negyvenamosios patalpos, kurios priklauso nuosavybės teise kitiems asmenims. 2003-10-19 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas Nr. 60010/01, kurio pagrindu buvo nutraukta atsiskaitymo už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ sutartis Nr. 60010, nes garažas buvo atjungtas nuo centrinės Å¡ildymo sistemos.

Å is susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas tuo metu, kad nebuvo jokio detalaus įstatymo, reglamentuojančio Å¡ilumos Å«kį, todėl toks susitarimas nebeatitinka esamos teisinės padėties ir leidžia neaptartais klausimais vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. IeÅ¡kovai be garažo bendros nuosavybės teise valdo pagrindines namo konstrukcijas, Å¡ildymo įrangÄ ir kitÄ Ä¯rangÄ , jei pasate tokia yra (CK 4.82 str. 1 d.), todėl jie yra tiekiamos Å¡ilumos vartotojai. Nors Å¡ilumos prietaisai jiems nuosavybės teise priklausančiame garaže atjungti, Å¡ilumos energija patenka į pastatÄ , kuriame jie turi bendrosios nuosavybės objektų (namo konstrukcijos, sienos, atitvarai, Å¡ildymo sistemos vamzdynai, kt.).

Visa pastate suvartota šilumos energija yra apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, ir skirstoma pagal ŠŪĮ 12 str. 2 d. Pastato įrenginių bendrasavininkai privalo apmokėti dalį įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu pastate užfiksuotos šilumos nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos (ar nešildomos) jų patalpos. Ši šiluma teisės aktų įvardijama kaip suvartota bendroms reikmėms, t.y. ne tik bendro naudojimo patalpose, bet ir įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėje ar kt. patalpose, stovuose ir t.t.) (ŠŪĮ 29 str. 3 d., LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1.5 p.), o Metodo Nr. 5 2.2 p. – kaip šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui.

Mokėtina suma ieÅ¡kovams už Å¡ilumos energijÄ paskaičiuota bÅ«tent skaičiuojant jÄ pagal MetodÄ Nr. 5, kurio esmė – iÅ¡ įvade esančio skaitliuko užfiksuoto Å¡ilumos energijos kiekio iÅ¡skirti Å¡ilumos kiekį, tenkantį bendroms reikmėms, pagal Metode nustatytus koeficientus. Mokėtinos sumos nustatymui pasak atsakovo visiÅ¡kai neturi esmės Å¡ildomos ar neÅ¡ildomos bendro naudojimo patalpos ir apskritai yra jos ar ne, nes bet kuriuo atveju dėl Å¡ilumos sklaidos Å¡ilumos energijos nuostoliai patiriami bendroje inžinierinėje sistemoje, kurių bendrasavininkais taip pat yra ieÅ¡kovai.

Laiptinių, nepriklausomai nuo nuosavybės ir Å¡ildymo/neÅ¡ildymo fakto, skaičius skirtas tik koeficientui nustatyti (procentinė iÅ¡raiÅ¡ka nuo bendro suvartoto Å¡ilumos kiekio, kiek skirta bendroms reikmėms). Visa likusi Å¡ilumos kiekio dalis (įvade atėmus pagal formules energijos kiekį, skirtÄ bendroms reikmėms) paskirstoma proporcingai turimam patalpų ar butų plotui, kuris yra Å¡ildomas centralizuotai. Aplinkybės, kad atsakovas tiekia Å¡ilumos energijÄ Ä¯ pastatÄ , ieÅ¡kovai neginčija.

Atsakovo teigimu, netaikant Å¡ilumos paskirstymo Metodo Nr. 5, iÅ¡ Å¡ilumos energijos apskaitos ir iÅ¡dalijimo/paskirstymo proceso bÅ«tų eliminuoti tie patalpų savininkai, kurių patalpos nėra Å¡ildomos nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, o mokėtina dalis už Å¡ilumos energijÄ Å¾enkliai padidėtų tiems savininkams, kurių patalpos yra Å¡ildomos nuo centrinio Å¡ildymo sistemos. Toks eliminavimas pažeistų ne tik Å¡ilumos energijos tiekimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (ŠŪĮ 12, 25 str.), bet ir patį principÄ , kad bendraturtis turi pareigÄ (proporcingai turimai turto daliai) prisidėti prie turto iÅ¡laikymo, iÅ¡saugojimo.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje J.

B. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad jis pats atsidūrė analogiškoje situacijoje (b.l. 119, t. I).Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Vilniaus skydas“ su ieškiniu sutinka (b.l. 138-139, t. I). Nurodo, kad pastatas (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise keliems savininkams: siurblinės patalpos priklauso AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus skydas“ priklauso antrame aukšte esančios administracinės patalpos, garažo patalpos priklauso atskiriems savininkams, vienu iš garažų naudojasi nuomos pagrindais UAB „Rytlangis“.

Atsakovas visÄ laikÄ slėpė, kiek yra pastate savininkų ir kokia Å¡ilumos energijos dalį kiekvienas iÅ¡ jų moka, tokius duomenis atsakovas UAB „Vilniaus skydas“ teikti atsisakė, motyvuodamas asmens duomenų apsauga. Kilus įtarimams, kad atsakovas apgaudinėja pateikdamas sÄ skaitas, UAB „Vilniaus skydas“ 2013-06-05 skundu kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ , kur paaiÅ¡kėjo, kad ilgÄ laikÄ bendrovė moka už neegzistuojančių bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

SÄ skaitose visada buvo nurodomos tik dvi eilutės – Å¡iluma ir Å¡ilumos pardavimo mokestis, Å¡iuo metu yra atsiradusi papildoma eilutė – bendro naudojimo patalpų Å¡ildymas. Po skundo iÅ¡nagrinėjimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje atsakovas pateikė UAB „Vilniaus skydas“ pasiraÅ¡yti naujÄ sutartį, tačiau bendrovė jos nepasirašė ir dėl toliau iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų, kuriose nurodomas mokestis už neegzistuojančių bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , ketina kreiptis į teismÄ .

UAB „Vilniaus skydas“ nurodo, kad AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ siurblinės patalpos nėra Å¡ildomos, joje nėra Å¡ildymo radiatorių ar kitų Å¡ildymo prietaisų. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. L. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b.l. 145-147, t. I, b.l. 42-43, t. III), kurių prašė nevertinti kaip savarankiÅ¡kų materialinių teisinių reikalavimų. Nurodė, kad dėl 2013 m. spalio mėnesį jai iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos atsakovui ji iÅ¡siuntė keturis paklausimus, atsakymus gavo, tačiau netikslius.

Jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta mokesčių pradinė perskaičiavimo atbuline data priežastis, ji iÅ¡ anksto neinformuota apie tokį perskaičiavimÄ , jai nebuvo sudarytos galimybės rinktis kainos metodikÄ . Pavyzdžiui, jai priklausantis ginčo garažas G-4 yra neÅ¡ildomas, todėl jai nesuprantama, kodėl jai reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , mokėti Å¡ilumos pardavimo mokestį. Pirkdama 2010 m. garaÅ¾Ä G-7 ji buvo gavusi iÅ¡ atsakovo pažymÄ , kad skolos nėra, tačiau pagal Å¡iuo metu teikiamus duomenis ji skolinga atsakovui nuo 2008 m.

Atsakovas nesuteikia pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams informacijos, kokios patalpos yra Å¡ildomos, kokios ne, todėl jo bendrasavininkai negali ieÅ¡koti sprendimų ir pasirinkti Å¡ildymo metodÄ .II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovų K. G. ir J. G. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – pripažinti neteisėtu UAB „Vilniaus energija“ reikalavimÄ K. G. ir J. G. apmokėti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ toje dalyje, kurioje skaičiuojant šį mokestį nuo 2008-01-01 iki 2014-03-31 ieÅ¡kovams be pagrindo buvo taikomas 0,2 (ne 0,1) dydžio Å¡ilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskyrimo koeficientas.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Teismas konstatavo, jog pastatui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2H1p, Å¡ildymas yra tiekiamas iÅ¡ centralizuotų sistemų, pastate suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ apskaito įvadinis Å¡ilumos apskaitos prietaisas, pastate įrengta vienvamzdė Å¡ildymo sistema su nepriklausoma pajungimo schema Å¡ildymui, karÅ¡to vandens tiekimo sistema pastate neįrengta. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grindė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu, kuriame Komisija konstatavo, kad ginčo pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokių bendro naudojimo patalpų, nes visos patalpos priklauso pastato Å¡ilumos vartotojams asmeninės nuosavybės teise, bei pateikė rekomendacijÄ atsakovui skirstant Å¡ilumÄ pastate taikyti mažiausiÄ Å¡ilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskyrimo koeficientÄ â€“ 0,1.

Be to, teismas konstatavo, jog Å¡iluma į pastato patalpas tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, per kurį tekantys Å¡ilumos energijos srautai apÅ¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų. Å ilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojat inžinierinę sistemÄ priskiriami prie Å¡ilumos kiekio, tenkančio bendrųjų patalpų Å¡ildymui, kas reiÅ¡kia, kad ginčo pastate nesant bendrojo naudojimo patalpų dalis Å¡ilumos vis tiek suvartojama pastato bendrosioms reikmėms.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovai K. G. ir J. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kurioje teismas atmetė IeÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimÄ IeÅ¡kovams apmokėti mažmeninio aptarnavimo mokestį toje dalyje, kurioje apskaičiuotas mažmeninio aptarnavimo mokesčio dydis virÅ¡ija 0,13 ct/kWh tarifÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ - pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimÄ IeÅ¡kovams apmokėti mažmeninio aptarnavimo mokestį toje dalyje, kuri virÅ¡ija 0,13 ct/kWh tarifÄ už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, t. y. 64,98 Lt plius PVM, nepagrįstu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantai mano, kad skundžiamas sprendimas, toje dalyje, kurioje buvo nepatenkintas ieškinys yra nepagrįstas dėl šių motyvų:

1. teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir neanalizavo mažmeninio aptarnavimo mokesčio dydžio pagrįstumo, taip pat aplinkybės, ar Atsakovas turėjo teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti vartotojų teises akivaizdžiai pažeidžiantį mokesčio dydį, kuris kelis kartus virÅ¡ija patį mokestį už bendrojo naudojimo patalpas. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas plėtoja vartotojams nepalankiÄ ir jų teises pažeidžiančiÄ praktikÄ , leidžiančiÄ verslininkui akivaizdžiai piktnaudžiauti savo teisėmis ir tuo buvo pažeistos apeliantų kaip vartotojų teisės.

2. pirmosios instancijos teismas minėtame sprendime nepasisakė taip pat ir dėl PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyto netinkamo paslaugos pavadinimo - „bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymas“, kuris klaidina vartotojus.Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Jis nurodo, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu ir vėliau patikslintu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės ginčijo pareigÄ prisidėti prie bendro turto Pastate iÅ¡laikymo, apmokant bendroms reikmėms skirtos Å¡ilumos energijos kiekį, apskaičiuotÄ pagal Komisijos metodus, bei su Å¡ia pareiga susijusius papildomus mokesčius (mažmeninio aptarnavimo kaina).

Teismas Sprendimu pripažino Atsakovo reikalavimÄ mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ / mokesčius už Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms pagristu tik pakeitė iÅ¡ 0,2 į 0,1 koeficientÄ , skirtÄ nustatyti bendroms reikmėms Å¡ilumos kiekio Pastate dydį. Atsižvelgiant į tai, kad IeÅ¡kovai nekėlė patikslintu ieÅ¡kiniu reikalavimo keisti mažmeninio aptarnavimo dydį, o ginčijo patį mokestį, Teismas vertino, ar pagrįstai toks mokestis Atsakovo reikalaujamas iÅ¡ IeÅ¡kovų.

Posėdžio, kuriame buvo iÅ¡klausoma institucijos, įtrauktos į civilinę bylÄ iÅ¡vadai pateikti, - Komisijos iÅ¡vada, metu Teismas aiÅ¡kinosi, kas tai yra mažmeninio aptarnavimo mokestis, kaip jis nustatomas ir ar pagrįstai jis reikalaujamas iÅ¡ IeÅ¡kovų. Todėl apeliaciniame skunde nurodomi Apeliantų teiginiai neva teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir neanalizavo argumentų dėl mažmeninio aptarnavimo mokesčio dydžio nustatymo pagrįstumo yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Komisija nagrinėdama Å¡alių ginÄÄ ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu 2014-03-20 (Komisijos sprendimo Nr. R2-337) metu bei teikdama iÅ¡vadÄ Ä¯ bylÄ bei paaiÅ¡kinimus žodžiu, paaiÅ¡kino, kas yra mažmeninio aptarnavimo kaina, kaip ji nustatoma ir kodėl ji privaloma apmokėti vartotojams.IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl apeliantų pareigos prisidėti prie bendro turto Pastate iÅ¡laikymo, apmokant bendroms reikmėms skirtos Å¡ilumos energijos kiekį, apskaičiuotÄ pagal Komisijos metodus, bei su Å¡ia pareiga susijusius papildomus mokesčius – mažmeninio aptarnavimo kainos.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų, nagrinėjant Å¡ia bylÄ , Atsakovas tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ namui, esančiam Sėlių g. 68A. Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas).

Pastate esantis garažas G-3 (toliau - Garažas) nuosavybės teise priklauso IeÅ¡kovams. 2003-10-19 tarp IeÅ¡kovų ir Atsakovo buvo sudarytas susitarimas Nr. 60010/01, kurio pagrindu buvo nutraukta atsiskaitymo už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ sutartis Nr. 60010, nes Garažas buvo atjungtas nuo centrinės Å¡ildymo sistemos. Pastate be Garažo yra kitos negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, kurie yra įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 4.82 str. 1 d. nuostatas – butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

IeÅ¡kovai yra Atsakovo tiekiamos Å¡ilumos vartotojai, nors Å¡ilumos prietaisai jiems nuosavybės teise priklausančiame Garaže atjungti, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡ilumos energija patenka į PastatÄ , kuriame jie turi bendrosios nuosavybės objektų – namo konstrukcijos, sienos, atitvarai, Å¡ildymo sistemos vamzdynai, kt. Visa Pastate suvartota Å¡ilumos energija yra apskaitoma įvadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas Å¡ilumos pirkimo - pardavimo vietoje, ir energija skirstoma pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d. (pagal Valstybine- kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) metodus).

Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino Atsakovo reikalavimÄ mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ / mokesčius už Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms pagristu ir tik pakeitė iÅ¡ 0,2 į 0,1 koeficientÄ , skirtÄ nustatyti bendroms reikmėms Å¡ilumos kiekio Pastate dydį. Dėl mažmeninio aptarnavimo mokesčio dydžio pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nekėlė patikslintu ieÅ¡kiniu reikalavimo keisti mažmeninio aptarnavimo dydį, o ginčijo patį mokestį, pirmosios instancijos teismas vertino, ar pagrįstai toks mokestis Atsakovo reikalaujamas iÅ¡ IeÅ¡kovų.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡klausoma institucijos, įtrauktos į civilinę bylÄ iÅ¡vadai pateikti, - Komisijos iÅ¡vada, teismas aiÅ¡kinosi, kas tai yra mažmeninio aptarnavimo mokestis, kaip jis nustatomas ir ar pagrįstai jis reikalaujamas iÅ¡ IeÅ¡kovų. Todėl apeliaciniame skunde nurodomi Apeliantų teiginiai, jog teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir neanalizavo argumentų dėl mažmeninio aptarnavimo mokesčio dydžio nustatymo pagrįstumo yra nepagrįsti.

Komisija nagrinėdama Å¡alių ginÄÄ ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu 2014-03-20 (Komisijos sprendimo Nr. R2-337) metu bei teikdama iÅ¡vadÄ Ä¯ bylÄ bei paaiÅ¡kinimus žodžiu, paaiÅ¡kino, kas yra mažmeninio aptarnavimo kaina, kaip ji nustatoma ir kodėl ji privaloma apmokėti vartotojams. Å iuo atveju pažymėtina, jog apeliantams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - Garažas, jie nėra Å¡ilumos buitiniai vartotojai, todėl atitinkamai jiems buvo taikoma kaina nustatyta kitiems vartotojams.

Be to, visos Å¡ilumos kainos, jų dedamosios bei kiti susiję mokesčiai skelbiami vieÅ¡ai. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Alvydas Barkauskas                                                                                                                     RÅ«ta Burdulienė                                                                 Neringa Å vedienė