cfe9cccb-1940-468e-9d9d-e1aa07d8a2e8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-151-464/2016 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00407-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.9.; 2.5.8.11.5.; 2.5.10.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ūkininko atsakovo T.

S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-513-357/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Farmers LT“ ieÅ¡kinį atsakovui Å«kininkui T. S. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Farmers LT“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Å«kininko T. S. 76 329,30 Eur (263 549,82 Lt) nuostolių atlyginimui, 8,4 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013-11-25 su atsakovu pasirašė pirkimo sutartį Nr. 2013-11/25 (toliau – ir sutartis), kuria ieÅ¡kovas pardavė, o atsakovas nupirko veislinę audinių bandÄ (1800 vienetų audinių patelių ir patinų) už 174 939,76 Eur kainÄ . 2015-12-15, vykstant audinių pakrovimo į sunkvežimį darbams, atsakovas kategoriÅ¡kai nurodė, kad nebenori vykdyti sutarties ir sutartÄ skaičių audinių pirkti atsisako, pareikalavęs jas iÅ¡krauti iÅ¡ dėžučių. IeÅ¡kovė nerado naujų pirkėjų, todėl, siekdama sumažinti nuostolius, iÅ¡mušė audines kailiams ir pardavė juos rinkos kainomis Kopenhagos kailių aukcione.

Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, kurių dydis paskaičiuoti pagal sutarties kainos ir nutrauktÄ sutartį pakeičiančių kailių pardavimo sutarčių kainų skirtumo principÄ . Å iaulių apygardos teismas 2014-10-24 preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino.Atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nurodydamas, kad Å¡iuo atveju atsirado sutarties 3.3.2 punkte numatytas jos nutraukimo pagrindas - iki 2013-12-15 nebuvo pasiraÅ¡ytas priėmimo-perdavimo aktas.

Sutartis nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji žvėrelių pakrovimo metu nepateikė audinių kraujo tyrimų, vakcinavimo dokumentų bei įrodymų, kad iÅ¡vežamos audinės yra sveikos, t. y. ieÅ¡kovė pažeidė esmines sutarties sÄ lygas. Be to, audinių patelės jau buvo paruoÅ¡tos kergimui („iÅ¡kÅ«dintos“), kas sutrikdė jų biologinį ciklÄ , o dėl to nebuvo su ieÅ¡kove susitarta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2015-04-29 galutiniu sprendimu pakeitė 2014-10-24 preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei UAB „Farmers LT“ iÅ¡ atsakovo Å«kininko T.

S. 68 659,86 Eur nuostolių atlyginimui, 8,4 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 614 Eur žyminio mokesčio ir 38 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidų.Teismas sprendė, kad Å¡alys susitarė ne dėl bÅ«simo pirkimo, bet buvo jau sudariusios pirkimo-pardavimo sutartį, atidėdamos jos vykdymo terminÄ iki 2013-12-10. Ä®vertinęs Å¡ios sutarties vykdymo aplinkybes bei kiekvienos iÅ¡ Å¡alių veiksmus, teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė sutarties reikalavimų nepažeidė.

Ä® bylÄ ieÅ¡kovės pateiktas 2013-11-21 Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Å«kinių gyvÅ«nų laikymo vietos patikrinimo aktas Nr. 36GGP-102 partvirtina, jog 2013 m. audinių kraujo tyrimai ir vakcinacija buvo tinkamai atlikti, audinės buvo sveikos. Teismo vertinimu, visi dokumentai bei duomenys apie kraujo tyrimus ir audinių sveikatos bÅ«klę buvo atsakovui pateikti sutarties pasiraÅ¡ymo metu, kitaip atsakovas nebÅ«tų pasirašęs sutarties. Abi Å¡alys yra verslininkai, todėl nebÅ«tų sudarę sutarties dėl 174 939,76 Eur dydžio finansinio įsipareigojimo, jei sutarties sudarymo metu bÅ«tų kilę abejonių dėl ieÅ¡kovės parduodamų audinių kokybės. IÅ¡ Å iaurės Lietuvos Å¡velniakailių žvėrelių augintojų asociacijos pateiktos informacijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal Lietuvoje taikomÄ praktikÄ prieÅ¡ parduodant veislinius žvėrelius kiekvienam iÅ¡ jų kraujo tyrimai artimu perdavimui laikotarpiu nėra atliekami, o paprastai tyrimai atliekamai 2-3 kartus per metus, iÅ¡tiriant apie 5 procentus bandos.

Teismas nenustatė, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi kokį nors pagrindÄ nesilaikyti žvėrelių maitinimo instrukcijų, prieÅ¡ jas parduodant atsakovui, o Å¡is ir nepateikė tokių jo teiginių pagrįstumo įrodymų. Teismas nesutiko ir su atsakovo pozicija dėl sutarties 3.3.2 punkto aiÅ¡kinimo, kuris, jo nuomone, leidžia jam bet kada vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir nepatirti jokių sankcijų. Situacija, kuomet atsakovas galėtų vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, neatlygindamas nuostolių ieÅ¡kovei, prieÅ¡tarautų verslo praktikai.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė įrodė patirtus nuostolius ir juos paskaičiavo palankiausiu atsakovui bÅ«du. Tačiau ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti nuostolius kaip negautas pajamas, o negautos pajamos suprantamos kaip negautas grynasis pelnas. Dėl Å¡ios priežasties teismas ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažino, atskaitydamas apmokestinamÄ jį 15 proc. pelnÄ III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas Å«kininkas T. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015-04-29 galutinį sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo nuostolius, nes ieškovė neturėjo jokio sutartinio pagrindo jų reikalauti. Šalių sudarytos sutarties 3.3.2 punkte numatyta, kad jei pirkėjas negali pasiimti audinių dėl kažkokių priežasčių ir jei šalys iki 2013-12-15 nepasirašo priėmimo-perdavimo akto, sutartis nutraukiama. Priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, todėl sutartis nutrūko. Sankcijų, kurios būtų taikomos sutarties nutraukimo atveju, sutartyje nebuvo numatyta, todėl nėra ir jokio pagrindo atlyginti nuostolius ieškovei.

Sutartis buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes Å¡i žvėrelių pakrovimo metu nepateikė audinių kraujo tyrimų, vakcinavimo dokumentų bei įrodymų, kad audinės yra sveikos, t. y. pažeidė esmines sutarties sÄ lygas. Teismo iÅ¡vada, kad audinės yra sveikos, nepagrįsta įrodymais. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos Kopenhagos aukciono laboratorijos kraujo tyrimo rezultatų matyti, kad buvo iÅ¡tirta tik apie 16 proc. auginamų žvėrelių kraujo mėginių. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad vakcinacija ir kraujo tyrimai atlikti konkrečiai atsakovui parduodamiems žvėreliams, o juos atliko sertifikuota įmonė.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, jog prieÅ¡ parduodant kiekvienam iÅ¡ veislinių žvėrelių kraujo tyrimai artimu pardavimui laikotarpiu nėra atliekami, žvėrelių pirkimo-pardavimo verslo praktika yra kitokia, t. y. parduodant yra pateikiami kiekvieno žvėrelio vakcinavimo ir kraujo tyrimo dokumentai. TÄ patvirtina prie apeliacinio skundo pridedama pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp Danijos įmonės ir atsakovo, kuriÄ praÅ¡o prijungti prie bylos.Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga ir atsakomybė už daikto trÅ«kumus tenka pardavėjui.

Audinių patelės buvo „iÅ¡kÅ«dintos“ ir paruoÅ¡tos kergimui, nepaisant biologinių ciklų, todėl ieÅ¡kovei pažeidus esmines sutarties sÄ lygas atsakovui buvo pagrindas jÄ nutraukti (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus bei nenustatė realaus nuostolių dydžio. Teismas netyrė, o ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų kokios kokybės ir kiek kailių buvo siuntose, ar tarp jų apskritai buvo atsakovui ruoÅ¡iamų parduoti žvėrelių kailiai. Be to, kailių kainų kritimas jų aukcionuose nepriklauso nuo atsakovo, kainų kritimÄ aukcione nulemia rinkos dėsniai, dėl to atsakovo kaltės nėra.

IeÅ¡kovė UAB „Farmers LT“ atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliaciniame skunde kartojami pirmosios instancijos teismo jau įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog sutartis buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad visi ieÅ¡kovės žvėreliai buvo vakcinuojami ir kad buvo atlikti jų kraujo tyrimai bei pagrįstai konstatavo, jog žvėreliai buvo sveiki.

Vien atsakovo subjektyvi nuomonė negali paneigti teismo iÅ¡vadų, paremtų byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Atsakovas atsisakė pirkti žvėrelius ne dėl jų netinkamos kokybės, o dėl to, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo krito jų kaina rinkoje.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog turėjo bÅ«ti iÅ¡tirtas kiekvienas parduodamas žvėrelis, kÄ neva pagrindžia pridedama apelianto ir Danijos įmonės sudaryta sutartis, tačiau tokia sutartis prie skundo nebuvo pridėta. Be to, Å¡alys yra laisvos sutartyje konkrečiai susitarti dėl teisių ir pareigų.

Nagrinėjamu atveju tokios sÄ lygos Å¡alys nenustatė, be to, tokia sÄ lyga prieÅ¡tarautų Lietuvoje nusistovėjusiai Å¡io verslo praktikai. Pateikta metodinė žvėrelių auginimo medžiaga ir sutartys, sudarytos su kitais pirkėjais, paneigia atsakovo teiginius apie netinkamÄ Å¾vėrelių auginimÄ („iÅ¡kÅ«dinimÄ â€œ), kadangi akivaizdu, jog ieÅ¡kovė yra Å¡ios srities profesionalė, kuriai yra žinomas audinių veisimo cikliÅ¡kumas, jų auginimo ir šėrimo technologija. Atsakovo pozicija dėl teisės nutraukti sutartį yra nenuosekli: iÅ¡ pradžių teigiama, kad jis bet kada galėjo nutraukti sutartį, po to, kad Å¡i sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.

Tačiau nutraukdamas sutartį dėl esminio jos pažeidimo, atsakovas turėjo apie numatomÄ nutraukimÄ informuoti ieÅ¡kovę prieÅ¡ 30 dienų. Toks praneÅ¡imas nebuvo pateiktas, todėl akivaizdu, jog sutartis buvo nutraukta bÅ«tent dėl paties atsakovo kategoriÅ¡ko atsisakymo jÄ vykdyti.Atsakovo atsisakytų priimti gyvÅ«nėlių kailiai nebuvo atskirai identifikuoti, todėl nuostoliai buvo paskaičiuoti pagal kailių siuntų kainų vidurkius. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė nuostolius apskaičiavo palankiausiu atsakovui bÅ«du, įtraukusi kainas, buvusias 2013 m. gruodžio mėn. aukcione, į kurį ieÅ¡kovė negalėjo spėti.

Sutinka, kad atsakovo veiksmai neįtakoja kainų aukcione, tačiau atsakovas nepagrįstai nutraukė sutartį bÅ«tent siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, susijusių su kainų kritimu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Byloje ginčas kilęs dėl pirkimo-pardavimo sutarties (ne)vykdymo ir dėl to kilusių padarinių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs prielaidų apeliacinio skundo ribų peržengimui, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ Ä¯vertina pagal tuos faktinius bei teisinius aspektus, kuriuos savo skunde kelia apeliantas, (CPK 320 str.).

Å iuo konkrečiu atveju aptartini Å¡alių sudarytos sutarties aiÅ¡kinimo bei kiekvienai iÅ¡ Å¡alių pagal jÄ tenkančių pareigų vykdymo, įrodymų pakankamumo ir jų įvertinimo klausimai.      Dėl sutarties vykdymo ir jos pasibaigimo padarinių Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2013-11-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad ieÅ¡kovė (pardavėja) parduoda, o apeliantas (pirkėjas) perka veislinę audinių bandÄ , 1800 vnt. audinių patelių bei patinų, už 174 939,75 Eur (604 032 Lt) kainÄ .

Sutarties 3.2 punkte apeliantas įsipareigojo veislinę audinių bandÄ atsiimti iki 2013-12-10, tačiau Å¡io įsipareigojimo neįvykdė, paskutinę galimÄ sutarties vykdymo dienÄ (2013-12-15), kaip tai numatyta sutarties 3.2.2. punkte, atsisakęs priimti jam jau paruoÅ¡tas audines ir pasiraÅ¡yti jų priėmimo-perdavimo aktÄ . Apeliantui neįvykdžius sutarties, ieÅ¡kovė audinių, kurias Å¡is turėjo nupirkti, kailius pardavė aukcione, o kainų skirtumÄ tarp sumos, kuriÄ turėjo gauti iÅ¡ apelianto, jeigu jis bÅ«tų sutartį vykdęs, ir sumos, kuriÄ realiai gavo pardavusi kailius, prašė priteisti iÅ¡ apelianto.

Skundžiamame teismo sprendime pripažinta, kad ieÅ¡kovė sutarties nuostatų nepažeidė, tuo tarpu atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, jis neturėjo objektyvaus pagrindo nutraukti sutartį ir todėl privalo kompensuoti ieÅ¡kovei padarytus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas tokį apelianto elgesį, kuris, teismo vertinimu, sutartį vykdyti atsisakė nesant tam svarbių priežasčių (aplinkybių), įvertino kaip sutarties pažeidimÄ ir ieÅ¡kovės nuostolius kompensuojantį kainų skirtumÄ iÅ¡ jo priteisė.Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog viena vertus, pagal sutarties 3.3.2 punktÄ jis galėjo bet kada nutraukti sutartį, nepatirdamas jokių sankcijų, kita vertus, kad Å¡i sutartis buvo nutraukta dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės, nes ji netinkamai vykdė pardavėjo pareigas, t. y.

žvėrelių pakrovimo metu nepateikė jų kraujo tyrimų, vakcinavimo dokumentų bei įrodymų, kad iÅ¡vežamos audinės yra sveikos, be to, žvėreliai neatitiko kokybės reikalavimų (buvo per anksti „iÅ¡kÅ«dinti“). Visų pirma bÅ«tina pažymėti, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis - pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų iÅ¡taisymas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimÄ arba panaikinimÄ lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Tačiau nagrinėjamos bylos atveju apeliantas kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo jo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurie Å¡io teismo buvo iÅ¡tirti, įvertinti bei dėl jų iÅ¡samiai pasisakyta teismo sprendime. Kadangi pirmosios instancijos teismas tokiais atsikirtimų į ieÅ¡kinį teiginiais paremtÄ apelianto pozicijÄ jau įvertino, o apeliaciniame skunde nesama įtikinamų argumentų, kodėl teismo padarytos iÅ¡vados yra neteisingos, vien aplinkybė, kad apeliantas su jomis nesutinka, pati savaime nesudaro prielaidų abejoti teismo atlikto faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo pagrįstumu.

Pasisakant dėl esminių ginčo sutarties vykdymo aspektų, bÅ«tina atsižvelgti teik į tokio pobÅ«džio sutarties Å¡alims tenkančias pareigas bei turimas teises, tiek ir į konkrečios Å¡ioje byloje nagrinėjamos sutarties specifikÄ (pirkimo objektÄ ). Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 str. 2 d.). Sutarties sudarymo momentas nėra siejamas su jos dalyko perdavimo momentu. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, Å¡alys, sulygusios dėl visų esminių tokio pobÅ«džio sutarčiai sudaryti sÄ lygų, 2013-11-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad ieÅ¡kovė parduoda, o atsakovas nuperka 1800 vnt. veislinių audinių už 174 939,75 Eur kainÄ .

Sutarties 3.2 punktu atsakovas įsipareigojo pasiimti audines iki 2013-12-10, o sutarties 2.2.1 punktu atsakovas įsipareigojo pateikti dėžutes audinių gabenimui. 2013-12-15 sunkvežimis su atsakovui priklausančiomis dėžutėmis audinėms krauti atvyko į ieÅ¡kovės fermÄ , tačiau atvykęs atsakovas nurodė, kad atsisako pirkti audines. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių (pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, bet liko neįvykdyta) nekilo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.).

Å alys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sÄ Å¾iningai, vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du (CK 6.200 str.). Å ie sutarties privalomumo bei sÄ Å¾iningo jos vykdymo principai taip pat apima ir Å¡alių pastangas tam, kad viena iÅ¡ Å¡alių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos Å¡alies net ir teisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118- 248/2016).

Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme įtvirtintais teisių gynimo bÅ«dais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , reguliavimo bÅ«das Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimÄ nacionalinėje teisėje, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

Nagrinėjamoje byloje sutarties nutraukimÄ (atsisakymÄ vykdyti sutartį) apeliantas grindė tokių pardavėjo (ieÅ¡kovės) pareigų pažeidimu: pardavėja žvėrelių pakrovimo metu nepateikė audinių kraujo tyrimų, vakcinavimo dokumentų bei įrodymų, kad iÅ¡vežamos audinės yra sveikos. Kaip matyti iÅ¡ sutarties 2.1 punkto, Å¡alys susitarė dėl Å¡ių pardavėjai tenkančių pareigų, vykdant sutartį: atlikti audinių kraujo tyrimÄ (sutarties 2.1.1 p.), pateikti gabenimo dokumentus ir sÄ skaitas faktÅ«ras pagal pardavėjo reikalavimus (sutarties 2.1.2 p.), užtikrinti, kad iÅ¡vežamos audinės bÅ«tų sveikos (sutarties 2.1.3 p.), užtikrinti, kad parduodamos audinės bÅ«tų vakcinuotos (2.1.4 p.).

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, sutartis apskritai nenumatė pardavėjui pareigos pirkimo objekto perdavimo momentu pateikti pirkėjui ir atliktų žvėrelių kraujo tyrimų ir / ar vakcinavimo dokumentus - sutarties 2.1.2 punktas įpareigojo pardavėjÄ pateikti tik gabenimo dokumentus ir sÄ skaitas faktÅ«ras pagal pardavėjo reikalavimus. Aplinkybes, kad pardavėja įvykdė jai tenkančias pagal sutartį pareigas, t. y. užtikrinti (garantuoti) audinių sveikatÄ , jų vakcinavimÄ bei kraujo tyrimų atlikimÄ , patvirtina ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ duomenys.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiu 2013-11-21 Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Å«kinių gyvÅ«nų laikymo vietos patikrinimo aktu Nr. 36GGP-102, taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymais, teismui pateikto 2013 m. užkrečiamųjų ligų kontrolės žurnalo duomenimis, nustatė, kad 2013 m. audinių kraujo tyrimai, vakcinacija buvo tinkamai atlikti ir audinės buvo sveikos. Apeliantas Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo iÅ¡tirta tik apie 16 proc. auginamų žvėrelių kraujo mėginių, kas, pasak apelianto, nepatvirtina tinkamo sutarties sÄ lygų įvykdymo, įskaitant ir užtikrinti parduodamų jam audinių sveikatÄ , teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.

Sutartyje nebuvo detalizuota, kokiu konkrečiai bÅ«du (kokiam audinių kiekiui) ir kokiu terminu iki audinių perdavimo pardavėja turėtų atlikti kraujo tyrimus bei vakcinacijÄ . IÅ¡ byloje esančio Å iaurės Lietuvos Å¡velniakailių žvėrelių augintojų asociacijos 2015-03-18 raÅ¡to matyti, kad pagal Lietuvoje taikomÄ praktikÄ prieÅ¡ parduodant veislinius žvėrelius kiekvienam iÅ¡ jų kraujo tyrimai artimu pardavimui laikotarpiu nėra atliekami, o paprastai tyrimai atliekami 2-3 kartus per metus ir iÅ¡tiriama iki 5 procentų bandos.

Vadinasi, toks skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė iÅ¡tyrė „tik 16 procentų auginamų žvėrelių kraujo mėginių“ tik patvirtina, jog ji iÅ¡tyrė daugiau kaip tris kartus didesnį mėginių skaičių, nei taikoma nusistovėjusioje Å¡iame versle praktikoje. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jam nebuvo pateikti įrodymai apie kiekvieno perkamo žvėrelio vakcinavimÄ ir medicininius tyrimus, nors žvėrelių pirkimo-pardavimo verslo praktika yra kitokia – parduodant žvėrelius yra pateikiami kiekvieno žvėrelio vakcinavimo ir kraujo tyrimo dokumentai.

Å ias aplinkybes, apelianto teigimu, turėtų patvirtinti su apeliaciniu skundu teikiama pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su Danijoje esančiu kontrahentu, kuriÄ praÅ¡o prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad tokios praktikos apeliantas neįrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pirmosios instancijos teisme, o įstatymų leidėjas riboja tokiÄ galimybę apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Antra, kartu su apeliaciniu skundu jis pateikia ne pirkimo-pardavimo sutartį su Danijos įmone, bet tÄ , kuri jau buvo pateikta į bylÄ , t. y. 2013-11-25 Å¡alių sudarytÄ ginčo pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to nėra pagrindo spręsti naujų įrodymų prijungimo prie bylos klausimo (CPK 314 str.).

Apeliantas savo teisę vienašališkai nutraukti sutartį grindė argumentais, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Apeliantas nurodė, jog pagal CK 6.327 straipsnio nuostatas pardavėjo pareiga yra užtikrinti parduodamų daiktų kokybę, o atsakomybė už daikto trūkumus tenka pardavėjui (CK 6.217 str. 1 d., 2 d. 1 p., 6.334 str. 1 d. 4 p.). Taigi, apeliantas ieškovės kaltę dėl neįvykusio sandorio grindžia pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus taisykle. Tokiu atveju būtent jam tenka pareiga įrodyti realiai buvusius pirkimo objekto kokybės trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jokių objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kovės audinių patelės buvo „iÅ¡kÅ«dintos“, iÅ¡skyrus jo paties teiginius, atsakovas nepateikė. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, papildomai pažymėdama, kad pagal įstatyminį reglamentavimÄ pirkėjas turi pareigÄ per protingÄ laikÄ po to, kai neatitikimÄ pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai praneÅ¡ti pardavėjui ir nurodyti, kokių reikalavimų daiktas neatitinka, prieÅ¡ingu atveju pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu (CK 6.348 str. 1 d., 6.327 str. 5 d.).

Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas reiÅ¡kė pretenzijas ar kaip kitaip per protingÄ laikÄ pranešė ieÅ¡kovei apie jo nurodomus parduodamų žvėrelių kokybės trÅ«kumus, nors, kaip pats nurodo, šiuos trÅ«kumus (kad patelės yra „iÅ¡kÅ«dintos“), jis pastebėjo 2013-12-15 atvykęs pas ieÅ¡kovę pažiÅ«rėti, kaip vyksta žvėrelių pakrovimo darbai. Tokios aplinkybės dėl pardavimo objekto netinkamos kokybės buvo įvardintos tik ieÅ¡kovei pradėjus reikÅ¡ti pretenzijas atlyginti jai nuostolius.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ir 2014-02-04 atsakyme į ieÅ¡kovės pretenzijÄ dėl sutarties nevykdymo bei nuostolių atlyginimo bÅ«tent tokių parduodamų žvėrelių kokybės trÅ«kumų taip pat nenurodė. Apelianto argumentai dėl „iÅ¡kÅ«dintų“ audinių patelių nurodyti tik prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas neteko teisės remtis daiktų neatitikimu ir tuo pagrindu grįsti sutarties atsisakymo teisėtumÄ (CK 6.327 str. 5 d.).

Dar daugiau, į bylÄ nepateikta ir jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės atsikirtimus Å¡iuo aspektu bei teikiamus įrodymus, kad tokia audinių patelių bÅ«klė nėra jų kokybės trÅ«kumas, prieÅ¡ingai, ji pateisinama biologinio jų veisimo ciklo ypatumais. Taigi, nesant pagrindo atsisakyti vykdyti sutartį, apeliantas privalėjo priimti jam perduodamus daiktus (CK 6.346 str. 1 d.), o to nepadaręs, laikytinas neįvykdžiusiu įsipareigojimų pagal sutartį. Nepagrįstas yra ir apelianto teikiamas sutarties turinio aiÅ¡kinimas, kad pagal Å¡ios sutarties 3.3.2 punktÄ jis turėjo teisę, nepatirdamas jokių neigiamų padarinių (sankcijų), atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties ir sutartų prekių nebepirkti.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka. Kaip minėta pirmiau, pirkimo-pardavimo sutartis, sulygus dėl visų esminių sÄ lygų, jau buvo sudaryta, taigi atsisakyti pirkinio apeliantas galėjo tik sutartyje ar įstatyme numatytu pagrindu. Sutarties 3.3.2. punkte numatyta, kad jei pirkėjas negali pasiimti audinių dėl kažkokių priežasčių, ir jei Å¡alys iki 2013-12-15 nepasiraÅ¡o priėmimo-perdavimo akto, sutartis nutraukiama. Apeliantas netinkamai interpretuoja Å¡iÄ sutartinę nuostatÄ .

Kasacinis teismas iÅ¡samiai iÅ¡plėtotoje praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-288/2010; 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-46/2012; 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje 3K-3-381/2014).

Å iuo konkrečiu atveju, aiÅ¡kinant Å¡alių turėtus ketinimus, privalu atsižvelgti į tai, kad Å¡alys susitarė dėl itin specifinio pardavimo objekto – veislinių audinių pirkimo-pardavimo. Kaip nurodė ieÅ¡kovė, dėl audinių auginimo objektyvaus biologinio cikliÅ¡kumo kiekvienų metų lapkričio pabaigoje visi augintojai (tarp jų ir ieÅ¡kovė) jau turi suformavę savo veislines bandas kitiems metams, todėl gruodžio mėnesį parduoti veislinę bandÄ kitiems potencialiems pirkėjams yra iÅ¡ esmės neįmanoma, o veislinės bandos tolesnis laikymas prieÅ¡tarautų ekonominei logikai (žvėreliai pavasarį atsivestų jauniklių ir nebetilptų fermoje, o veislinės bandos iÅ¡muÅ¡imas kailiams yra komerciÅ¡kai nuostolingas, nes optimali kailio kokybė bÅ«na lapkričio viduryje-pabaigoje).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į itin specifiÅ¡kÄ pardavimo objektÄ (gyvÅ«nai), pripažįsta objektyviai egzistavusį poreikį aiÅ¡kiai ir konkrečiai susitarti dėl sutarties pasibaigimo momento, kas ir buvo padaryta 3.3.2 punkte. Taigi Å¡i sutartinė nuostata reiÅ¡kia tik sutarties nutraukimo sÄ lygÄ , bet ne pagrindÄ (galimybę) pirkėjui apskritai nevykdyti sutarties nepatiriant dėl to jokių padarinių, kaip jÄ aiÅ¡kina apeliantas. Toks pirkėjo atleidimo nuo sutarties vykdymo pagrindas turėjo bÅ«ti Å¡alių aptartas atskirai.

Dėl nuostolių (negautų pajamų) realumo ir jų dydžio Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės reikalavimas yra dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo iÅ¡ prievolės neįvykdžiusio apelianto. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai specialÅ«s įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatyminė visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo paskirtis yra, atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginti tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grÄ Å¾inti Å¡alis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusiÄ padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiajam asmeniui (kreditoriui) jo patirtÄ nuostolių dydį. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).IeÅ¡kovė patirtus nuostolius (prarastos galimybės piniginė vertė) apskaičiavo pagal sutarties kainos ir nutrauktÄ sutartį pakeičiančių kailių pardavimo vieÅ¡ame aukcione sutarčių kainų skirtumo principÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas, taikant kainų skirtumo principÄ , siejamas su situacija, kai nukentėjusioji Å¡alis vietoje nutrauktos sutarties per protingÄ terminÄ sudaro kitÄ , nutrauktÄ sutartį pakeičiančiÄ sutartį (CK 6.258 str. 5 d.). Tais atvejais, kai pakeičiančios sutarties prievolės įvykdymas tampa brangesnis, sutarties Å¡alis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios Å¡alies nuostolius: prekių, paslaugų kainų skirtumÄ , kurie paprastai pripažįstami minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutrauktos ar pakeičiančios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013).

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 6.258 straipsnio 5 dalies normÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiÅ«riu turėtų pakeisti pirmÄ jÄ ; pakeičiančioji sutartis gali bÅ«ti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sutartinė prievolė (prievolės); pakeičiančioji sutartis turi bÅ«ti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios sutarties Å¡alimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo; sutartis turi bÅ«ti sudaryta per protingÄ terminÄ , kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-16 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinio teismo akcentuojama ir tai, kad teismas, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei CK 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiÄ sias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sÄ lygomis, jei Å¡ios palankios nuostoliams sumažinti.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ėmėsi visų priemonių galimiems nuostoliams sumažinti, todėl sudarė nutrauktÄ sutartį pakeičiančiÄ sutartį – kailių pardavimo vieÅ¡ajame aukcione sutartį (CK 6.258 str. 5 d.).

Nors apeliantas skunde Å¡ios teismo iÅ¡vados neginčija ir nekelia kailių pardavimo vieÅ¡ame aukcione sutarčių kvalifikavimo pakeičiančiÄ ja sutartimi klausimo, teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės sutinka ir pažymi, kad nors nesutampa Å¡ių sutarčių objektai (audinės ir jų kailiai), tačiau Å¡ioje konkrečioje faktinėje situacijoje, atsižvelgiant į specifinį ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos sutarties objektÄ , ieÅ¡kovės sudarytos kailių pardavimo vieÅ¡ame aukcione sutartys galėtų bÅ«ti laikomos pakeičiančiomis sutartimis CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kailių pardavimo aukcione sutartys ekonominiu požiÅ«riu pakeitė Å¡alių sudarytÄ sutartį, jos sudarytos protingais terminais (sutartį atsakovas atsisakė vykdyti 2013-12-15, žvėrelių kailiai į aukcionÄ iÅ¡siųsti 2013-12-27 ir 2013-12-31). IeÅ¡kovė, atsižvelgiant į jos veiklos specifikÄ , biologinius audinių auginimo ciklo ypatumus, iÅ¡ tiesų buvo suinteresuota ir dėjo maksimalias pastangas tam, kad kailiai bÅ«tų parduoti kuo aukÅ¡tesne kaina, t. y. pardavė kailius aukcione, o kailių pardavimo kainÄ Å¡iuo atveju nulėmė objektyvios rinkos sÄ lygos.

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ Å¡ioje situacijoje skaičiuoti nuostolius pagal pirminės ir jÄ pakeitusios sutarčių kainų skirtumÄ .Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teismas netyrė, o ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokios kokybės ir kiek kailių buvo iÅ¡siųsta į aukcionÄ , ar tarp jų apskritai buvo atsakovui ruoÅ¡iamų parduoti žvėrelių kailiai. Dėl to, apelianto vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo.

Be to, apeliantas skunde pažymi, kad jis negali bÅ«ti laikomas kaltu dėl kailių kainų kritimo jų aukcionuose. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais taip pat nesutinka. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių (biologinio audinių auginimo ciklo, ekonominio nenaudingumo juos toliau laikyti) visi žvėreliai, kuriuos atsakovas atsisakė pirkti, buvo iÅ¡muÅ¡ti, o jų kailiai iÅ¡siųsti į aukcionÄ keliomis siuntomis.

IeÅ¡kovė patirtus nuostolius įrodinėjo pateikdama į bylÄ 2013-12-27 ir 2013-12-31 siuntų siuntimo ir kailių pardavimo duomenis (siuntimo važtaraščius, pristatymo sÄ lygas, atspausdintas iÅ¡ Kopenhagen Fur interneto svetainės, kailių specifikacijas pagal atskiras kailių rÅ«Å¡is (spalva/lytis) bei nuostolių skaičiavimo lentelę). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė byloje ir neginčijo apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovo atsisakyti pirkti kailiai nebuvo atskirai identifikuoti, todėl nuostolius ji apskaičiavo pagal kailių siuntų kainų vidurkius.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovė ne tik įrodė savo patirtus nuostolius, bet ir paskaičiavo juos atsakovui palankiausiu bÅ«du, nes rėmėsi kainų vidurkiu, buvusiu 2013 m. gruodžio (Å¡iame aukcione kainos buvo didžiausios ir į jį ieÅ¡kovė negalėjo spėti) – 2014 m. rugsėjo mėnesiais (Å¡iame aukcione kainos kilo), nepaisant to, kad didžioji dalis ieÅ¡kovės kailių parduota 2014 m. vasario – birželio aukcionuose. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl negautų pajamų priteisimo, ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti nuostolių sumÄ sumažino, atskaitęs apmokestinamÄ jį 15 proc. pelnÄ nuo reikalaujamų nuostolių ir sÄ naudų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados teisingos ir pagrįstos, padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 str., 178 str., 185 str.). Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ių nuostolių dydžiu, jokiais objektyviais duomenimis jų pagrįstumo ir teisingumo nepaneigė, neįrodinėjo savo skaičiavimų. Dėl apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis negali bÅ«ti laikomas kaltu dėl kailių kainų kritimo jų aukcionuose, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nuostoliai iÅ¡ jo priteisti dėl to, kad neįvykdė sutarties, o ieÅ¡kovas dėl tokių apelianto veiksmų turėjo sudaryti kitÄ sandorį, t. y. kailius parduoti aukcione už tuo metu galiojusiÄ rinkos kainÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å iaulių apygardos teismo 2015-06-02 nutartimi apeliantas įpareigotas sumokėti 150 Eur dydžio žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies (1 512 Eur) mokėjimas jam buvo atidėtas iki apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo, nurodyta suma valstybei iÅ¡ jo priteistina (CPK 84 str., 93 str.). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti bylinėjimosi iÅ¡ laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau apie patirtas iÅ¡laidas įrodymų nepateikė, todėl tokios iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovo Å«kininko T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 512 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvylika) eurų žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ . Teisėjai             Konstantinas Gurinas              Dalia Kačinskienė              Vigintas ViÅ¡inskis