2024-12-18 Nr. AB-18391-3-61-3-03507-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2589-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03507-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Melykonas“ ir mažoji bendrija „Lietar“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. H. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 24S150793 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jam (pareiškėjui) 2023 m. kovo 13 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „RNDV statyba“. Atvykus į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva), darbo sąlygos pareiškėjo netenkino, todėl jis nusprendė pakeisti darbdavį ir dėl to kreipėsi į Migracijos departamentą. Tačiau kiti potencialūs darbdaviai nesutiko mokėti pragyvenimo lygį atitinkančio darbo užmokesčio arba kėlė neproporcingus darbo užmokesčiui reikalavimus, todėl pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 25 d. įsteigė mažąją bendriją (toliau – MB) „Nev group“, kuriai reikėjo surasti klientų, kad galėtų pradėti teikti paslaugas. 2024 m. balandžio mėnesį pareiškėjui (duomenys neskelbtini), todėl jis išvyko gydytis į Ispanijos Karalystę (toliau – ir Ispanija), kurioje turi leidimą gyventi, ir iš kurios atvyko į Lietuvos Respubliką.

2.2. Migracijos departamentas nustatė, kad nuo 2023 m. gegužės 24 d. ir per visą įdarbinimo UAB „Melykonas“ (toliau – ir Bendrovė) laikotarpį (13 mėnesių) pareiškėjui tik 5 mėnesius buvo išmokėtas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 900 Eur. Patikrinimo metu Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. dirbo MB „Lietar“, tačiau Migracijos departamentui informacija apie šią darbovietę nebuvo pateikta.

2.3. Pareiškėjas, atvykęs įsidarbino ir dirbo tokiomis sąlygomis, kurios buvo nurodytos prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pareiškėjo netenkina darbdavio pasiūlytos darbo sąlygos ir pareiškėjas, pildydamas prašymą dėl leidimo gyventi, to nenumatė. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini), dėl to jis turėjo gydytis ir negalėjo dirbti, pareiškėjas to iš anksto negalėjo numatyti, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas pastaruosius 6 mėnesius nedirbo, yra pateisinama. Be to, pareiškėjas sukūrė pats sau darbo vietą MB „Nev group“, į kurią ketina grįžti po ligos ir kurios veiklą Migracijos departamentas taip pat tikrino, tačiau šios aplinkybės Sprendime nepaminėjo.

2.4. Atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, formalus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas, neįvertinus susiklosčiusios pareiškėjo individualios situacijos, prieštarauja teisingumo principui. Išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, prieštarauja paties atsakovo nustatytoms aplinkybėms apie pareiškėjo darbą. Tai, kad po kiek laiko pasikeitė situacija, nelaikytina tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu, nes pareiškėjas iš anksto negalėjo nuspėti, kaip klostysis situacija ateityje su darbdaviais, ar pareiškėją tenkins darbo sąlygos, ar pareiškėjas nesusirgs.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjui, UAB „Melykonas“ įdarbintam 2023 m. gegužės 24 d., per visą įdarbinimo laikotarpį (13 mėnesių) 900 Eur darbo užmokestis, nurodytas tarpininkavimo rašte, buvo mokamas tik 5 mėnesius. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. dirbo MB „Lietar“, tačiau Migracijos departamentui informacija apie šią darbovietę nebuvo pateikta, pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 3 d. vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pastaruosius 6 mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis ir jis vykdo individualią veiklą, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas dirbti pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Įstatymo 44 straipsnio nuostatas neatitinka tikrovės.

4.2. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui Sprendime nurodytais laikotarpiais mokamas darbo užmokestis nesudarė pakankamo pragyventi lėšų dydžio, Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Todėl Sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.

4.3. Pareiškėjas skunde neneigia, jog nei 900 Eur mėnesinis atlyginimas, nei minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) UAB „Melykonas“ Sprendime nurodytais laikotarpiais nebuvo mokamas, todėl yra imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamų reikalavimų ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi, jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).

4.4. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms leidimo laikinai gyventi išdavimą (UAB „Melykonas“ pareiškėjui nemokant 900 Eur mėnesinio atlyginimo / minimalios mėnesinės algos) iki Sprendimo priėmimo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, o tai patvirtina, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas.

4.5. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis išvyko gydytis į Ispaniją, buvo pagrindas nepriimti Sprendimo imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais. Užsieniečio ligos laikotarpis neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė Migracijos departamento pareigos, priimant Sprendimą, apklausti pareiškėją, dėl kokių priežasčių jis negauna atlyginimo ar minimalios mėnesinės algos. Įstatymo nuostatos neužkirto kelio pareiškėjui nedirbti Bendrovėje dėl ligos, tačiau pareiškėjas negalėjo turėti teisėtą lūkestį išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, kai yra imperatyvūs pagrindai panaikinti jo turimą leidimą laikinai gyventi.

4.6. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad po ligos jis ketina grįžti į sau sukurtą darbo vietą MB „Nev group“ tik patvirtina Sprendimo išvadą, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas dirbti pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Įstatymo 44 straipsnio nuostatas neatitinka tikrovės. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, pareiškėjas turėdamas leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Melykonas“ pagrindu, kitose bendrovėse negali dirbti.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. H. skundą.

6. Teismas nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas pareiškėjo atstovo advokato Vaido Batūros prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo atstovo užimtumo kitoje byloje. Teismas netenkino minėto prašymo ir nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgęs į tai, kad Įstatymo 140 straipsnio 2 dalis numato 2 mėnesių terminą byloms dėl skundų dėl sprendimų, priimtų pagal Įstatymą, panaikinimo išnagrinėti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).

7. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui, kuris ketino dirbti UAB „RNDV statyba“, leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. 2023 m. kovo 20 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760232779, galiojantis iki 2025 m. kovo 12 d. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą Nr. 2305-LLGD-0831 leisti pakeisti darbdavį į UAB „Melykonas“. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti pareiškėjui darbdavį. Nuo 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 20 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.

8. Įvertinęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. kovo 12 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjui 2023 m. gegužės ir liepos mėnesiais (2 mėnesius) buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (210 Eur–381,82 Eur) darbo užmokestis, o nuo 2023 m. gruodžio mėnesio (6 mėnesius) pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso, todėl minėtu laikotarpiu pareiškėjas negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 1 MMA. Teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir darbdavio teikiama informacija, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir skunde nurodytos aplinkybės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo (turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauti reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje).

10. Teismas akcentavo, kad leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia to, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu pragyvenimui Lietuvoje neturėjo reguliarių pakankamų lėšų. Teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, ir darbdavio tarpininkavimo rašte.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas buvo informuotas. Pareiškėjo argumentus, kad dirbdamas MB „Lietar“ pareiškėjas neturėjo kreiptis dėl darbdavio pakeitimo, kadangi UAB „Melykonas“ ir MB „Lietar“ priklauso tam pačiam asmeniui, MB „Lietar“ pareiškėjas dirbo papildomai ir ne visą darbo dieną, teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Melykonas“ ir MB „Lietar“ yra skirtingi juridiniai asmenys, todėl vertintini kaip skirtingi darbdaviai nepriklausomai nuo to, jog šių juridinių asmenų steigėjai galbūt yra tie patys asmenys. Be to, pareiškėjas MB „Lietar“ dirbo tik 2 mėnesius (nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d.) ir ši aplinkybė nepagrindžia, jog visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas atitiko Įstatymo nustatytas sąlygas.

12. Teismas vertino, kad iš į bylą pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog pareiškėjas 2024 m. balandžio 27 d. (dokumento vertime nurodyta data 2024 m. balandžio 7 d. vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida) kreipėsi į Torrevieja (Ispanija) ligoninę dėl (duomenys neskelbtini), kuris atsirado netyčia nukritus sportuojant. Pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Paleidimo iš ligoninės data – 2024 m. balandžio 27 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) Bendrovėje dirbti negalėjo tik nuo 2024 m. balandžio mėnesio, o atlyginimas jam nebuvo mokamas nuo 2023 m. gruodžio mėnesio, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio iki balandžio mėnesio UAB „Melykonas“ nedirbo dėl kitų, su jo (duomenys neskelbtini) nesusijusių priežasčių.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdo individualią veiklą, todėl Migracijos departamentas, priešingai nei pareiškėjas nurodo, įvertino šią aplinkybę. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Taigi, aplinkybė, jog pareiškėjas yra įsteigęs MB „Nev group“, kurioje ketina dirbti, nesudarė pagrindo Migracijos departamentui nesilaikyti imperatyvių Įstatymo nuostatų ir nepanaikinti leidimo, kuris išduotas būtent darbo Bendrovėje pagrindu.

14. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

15. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, kad tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 16. Pareiškėjas A. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Šio ginčo atveju nepagrįstai nevertinta aplinkybė, kad pareiškėjas, nors ir turėjo leidimą laikinai gyventi ir dirbti, tačiau ne visą laiką buvo Lietuvos Respublikoje ir dėl šios priežasties tuo laikotarpiu negavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neprašė iš pareiškėjo pateikti papildomų įrodymų apie jo gaunamas pajamas, laikiną atlyginimo mokėjimo nutrūkimą, todėl pareiškėjui nesudarė galimybės būti išklausytam, nors pareiškėjas prašė žodinio bylos nagrinėjimo.

17.2. Atsakovo vertinimu, Įstatymo nuostatos neužkirto kelio pareiškėjui nedirbti Bendrovėje dėl ligos, tačiau pareiškėjas negalėjo turėti teisėtą lūkestį išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, kai yra imperatyvūs pagrindai panaikinti jo turimą leidimą laikinai gyventi. Tokie atsakovo samprotavimai yra nepagrįsti, nes iš esmės reikalaujama neįmanomų dalykų. Liga ar neapmokamos atostogos yra teisėta ir pateisinama priežastis, dėl kurios asmuo laikinai nedirba, todėl iš žmogaus negalima reikalauti privalomai dirbti, kai to neleidžia susiklosčiusios aplinkybės, pvz., asmuo suserga. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, įsidarbino, kreipėsi dėl darbdavio pakeitimo, gavo sutikimą, todėl atsakovo reikalavimas dirbti ir atitikti formalius reikalavimus, kai asmeniui to neleidžia sveikatos būklė ar kitos pateisinamos priežastys, neatitinka atsakingo valdymo principo ir reikalaujama neįmanomų dalykų.

17.3. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, formalus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas, neįvertinus susiklosčiusios pareiškėjo individualios situacijos, prieštarauja teisingumo principui. Išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, prieštarauja paties atsakovo nustatytoms aplinkybėms apie pareiškėjo darbą. Tai, kad po kiek laiko pasikeitė situacija, nelaikytina tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu, nes pareiškėjas iš anksto negali nuspėti, kaip klostysis situacija ateityje su darbdaviais, ar pareiškėją tenkins darbo sąlygos, ar pareiškėjas nesusirgs, ar nebus kitų priežasčių, dėl kurių pareiškėjas turi išvykti.

17.4. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nesiaiškinęs aplinkybių, ar pareiškėjas negavo kitų pajamų, ar nebuvo išvykęs, nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė priemonių visoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti bei pareiškėjo nurodytiems prieštaravimams pašalinti, ir tai galėjo apsunkinti pareiškėjo teisę į tinkamą teisminę gynybą bei į teisingą bylos išsprendimą. Proceso teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi dėl šių pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl byla turėtų būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, papildomų argumentų nenurodo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 24S150793, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760232779, galiojantis iki 2025 m. kovo 12 d., teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nesudarė galimybės būti išklausytam, nors pareiškėjas prašė žodinio bylos nagrinėjimo.

23. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo teisės būti išklausytam ir žodiškumo principo pažeidimais, pažymi, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (ABTĮ 78 str. 6 d.). Taigi, pagal bendrąją taisyklę, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, pareiškėjui, kuris kelia ginčą dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) teisėtumo, ypač svarbu užtikrinti teisę būti išklausytam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1481-789/2021).

24. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr., pvz., EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, kad tinkamo proceso principas reikalauja, jog sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3556-756/2021; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2506-552/2022).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas nebuvo išreiškęs pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjo atstovas advokatas Vaidas Batūra teismui 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjui nedalyvaujant. Regionų administracinis teismas 2027 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nutarė organizuoti žodinį bylos nagrinėjimą ir paskyrė administracinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 24 d. 16.00 val. Pareiškėjo atstovas teismui 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir paskirti naują posėdžio datą, įvertinant šalių atstovų užimtumą. Šiame prašyme nurodyta, kad iki pareiškėjo atstovui gaunant teismo šaukimą, 2024 m. birželio 20 d. jau buvo paskirtas teismo posėdis 2024 m. rugsėjo 24 d. 9.30 ir 13 val. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-836-676/2024, kurios nagrinėjimas numatytas iki darbo dienos pabaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo atstovo užimtumo kitoje byloje netenkinamas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 140 straipsnio 2 dalis numato 2 mėnesių terminą byloms dėl skundų dėl sprendimų, priimtų pagal Įstatymą, panaikinimo išnagrinėti.

26. ABTĮ 79 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

27. EŽTT yra išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnis ir iš šios normos kildinamas ginčo šalių lygiateisiškumo principas (anglų kalba – equality of arms) užtikrina, kad kiekvienai ginčo šaliai teisme būtų suteikiama galimybė ginti savo teises tokiomis sąlygomis, kad viena šalis neįgytų nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį (žr., pvz., EŽTT 1993 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Dombo Beheer B. V. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 14448/88). Atvejus, kai nacionalinis teismas nepagrįstai atsisako atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko viena iš ginčo šalių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir tokiu būdu atsikirsti į oponento argumentus, EŽTT paprastai pripažįsta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Vardanyan ir Nanushyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8001/07).

28. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje advokatų užimtumas kitose bylose paprastai nėra laikoma priežastimi atidėti teismo posėdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-141-815/2024; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-968/2024), tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino 2024 m. rugsėjo 23 d. pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių, kad iki pareiškėjo atstovui gaunant teismo šaukimą nagrinėjamoje byloje, jau buvo paskirtas teismo posėdis kitoje, civilinėje byloje, kurios nagrinėjimas buvo numatytas tą pačią dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad šios kategorijos byloms nustatytas trumpesnis jų nagrinėjimo terminas, negali apriboti pareiškėjo teisės teisminiame procese būti išklausytam bent vieną kartą.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui (jo atstovui) nedalyvaujant, kai pareiškėjas prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir nurodė objektyvias priežastis, kodėl jo atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje 2024 m. rugsėjo 24 d. 16.00 val., pažeidė ne tik pareiškėjo teisę būti išklausytam, pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, nustatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 str. 1 d.), t. y. buvo pažeista teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą), o šis pažeidimas suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui (jo atstovui) nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne iš esmės nagrinėti šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

33. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė